1993-04-30
Panevėžio miesto taryba (iki 2006-07-05)
1993-00010
1993-05-01
Sprendimas
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS REGLAMENTO
1993 m. balandžio 30 d. Nr. 9-16
Panevėžys
Panevėžio miesto Taryba nusprendžia:
Patvirtinti Tarybos reglamentą (priedas).
Tarybos pirmininkas T. Josas
Priedas prie Tarybos 1993 04 30
posėdžio sprendimo Nr. 9-16
II. SKYRIUS. TARYBOS SESIJOS
8 skirsnis. Pirmoji Tarybos sesija
41 straipsnis. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia Panevėžio miesto rinkimų komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų, jeigu išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų. Ją pradeda rinkimų komisijos pirmininkas ir pirmininkauja iki Tarybos pirmininko išrinkimo.
42 straipsnis. Pirmasis po rinkimų Tarybos sesijos posėdis pradedamas rinkimų komisijos pranešimu. Po to renkama Mandatų ir etikos komisija.
Mandatų ir etikos komisija, išnagrinėjusi rinkimų komisijos pateiktus duomenis, išvadas dėl deputatų įgaliojimų pripažinimo, pateikia jas Tarybai.
Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas.
9 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai
43 straipsnis. Paprastai Panevėžio miesto Taryba kas mėnesį rankasi į eilines sesijas. taryba gali pratęsti sesijų trukmę arba surengti neeilinę sesiją.
44 straipsnis. Tarybos sesija susideda iš Tarybos posėdžių, taip pat tarp jų rengiamų nuolatinių ir laikinų komisijų posėdžių. Sesija baigiama Tarybos posėdyje.
45 straipsnis. Tarybos posėdžiai vyksta Panevėžyje, Savivaldybės rūmuose. Esant reikalui, Tarybos pirmininkas gali paskirti kitą posėdžio vietą.
46 straipsnis. Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba miesto Valdybos pasiūlymu, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Tarybos deputatų. Tokį reikalavimą deputatai perduoda Tarybos pirmininkui raštu, nurodydami svarstytinus klausimus. Ne vėliau, kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimo gavimo, Tarybos pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne mažiau kaip trečdalis deputatų savo sprendimu.
47straipsnis. Tarybos posėdžių rengimą organizuoja Tarybos pirmininkas. Jis praneša deputatams ir visuomenei apie Tarybos posėdžio sušaukimą, vietą, laiką, numatomus svarstyti klausimus ir užtikrina darbui
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS REGLAMENTO
1993 m. balandžio 30 d. Nr. 9-16
Panevėžys
Panevėžio miesto Taryba nusprendžia:
Patvirtinti Tarybos reglamentą (priedas).
Tarybos pirmininkas T. Josas
Priedas prie Tarybos 1993 04 30
posėdžio sprendimo Nr. 9-16
II. SKYRIUS. TARYBOS SESIJOS
8 skirsnis. Pirmoji Tarybos sesija
41 straipsnis. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia Panevėžio miesto rinkimų komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų, jeigu išrinkti ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų. Ją pradeda rinkimų komisijos pirmininkas ir pirmininkauja iki Tarybos pirmininko išrinkimo.
42 straipsnis. Pirmasis po rinkimų Tarybos sesijos posėdis pradedamas rinkimų komisijos pranešimu. Po to renkama Mandatų ir etikos komisija.
Mandatų ir etikos komisija, išnagrinėjusi rinkimų komisijos pateiktus duomenis, išvadas dėl deputatų įgaliojimų pripažinimo, pateikia jas Tarybai.
Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas.
9 skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai
43 straipsnis. Paprastai Panevėžio miesto Taryba kas mėnesį rankasi į eilines sesijas. taryba gali pratęsti sesijų trukmę arba surengti neeilinę sesiją.
44 straipsnis. Tarybos sesija susideda iš Tarybos posėdžių, taip pat tarp jų rengiamų nuolatinių ir laikinų komisijų posėdžių. Sesija baigiama Tarybos posėdyje.
45 straipsnis. Tarybos posėdžiai vyksta Panevėžyje, Savivaldybės rūmuose. Esant reikalui, Tarybos pirmininkas gali paskirti kitą posėdžio vietą.
46 straipsnis. Tarybos sesijas šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba miesto Valdybos pasiūlymu, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Tarybos deputatų. Tokį reikalavimą deputatai perduoda Tarybos pirmininkui raštu, nurodydami svarstytinus klausimus. Ne vėliau, kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimo gavimo, Tarybos pirmininkas privalo sušaukti sesiją. Jeigu per nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne mažiau kaip trečdalis deputatų savo sprendimu.
47 straipsnis. Tarybos posėdžių rengimą organizuoja Tarybos pirmininkas. Jis praneša deputatams ir visuomenei apie Tarybos posėdžio sušaukimą, vietą, laiką, numatomus svarstyti klausimus ir užtikrina darbui būtinos medžiagos pateikimą. tarybos pirmininko potvarkis dėl Tarybos sesijos sušaukimo skelbiamas spaudoje.
48 straipsnis. Posėdyje svarstomų sprendimų projektai deputatams paprastai įteikiami kartu su darbotvarke, išimties atvejais prieš posėdį arba klausimo svarstymo metu. Komisijų ir frakcijų pirmininkams sprendimo projektai įteikiami ne vėliau kaip l0 dienų iki Tarybos posėdžio.
49 straipsnis. Rytinė Tarybos posėdžio dalis paprastai prasideda l0 valandą ir tęsiasi iki 13 val. 15 min. Popietinė Tarybos posėdžio dalis paprastai prasideda 14 val. 30 min. ir tęsiasi iki 17 val. 45 min. Nuo posėdžio pradžios praėjus 1,5 valandos, daroma 15 minučių pertrauka. Reikalui esant, posėdžio arba pertraukos laiką taryba gali pratęsti.
50 straipsnis. Tarybos posėdžiams pirmininkauja Tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Vienam iš jų nesant, Tarybos posėdžio pirmininkui padeda posėdžio pirmininko padėjėjas, kurį tvirtina Taryba posėdžio pirmininko teikimu.
51 straipsnis. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai išrinktų Tarybos deputatų.
Jeigu posėdis neįvyko arba nesvarstė visų klausimų dėl to, kad nebuvo kvorumo, tai pakartotinis posėdis ankstesniąja darbotvarke arba posėdžiai nesvarstytinais klausimais yra teisėti, kai juose dalyvauja Tarybos deputatų dauguma. Pakartotinis posėdis šaukiamas savaitės laikotarpyje, sprendimai priimami išrinktų Tarybos deputatų skaičiaus dauguma.
52 straipsnis. Tarybos posėdžiai yra atviri. Taryba gali surengti uždarą posėdį, jei to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų arba Tarybos pirmininkas Uždarame posėdyje be deputatų dalyvauja tik sekretoriato darbuotojai ir specialiai šiam klausimui kviesti asmenys.
53 straipsnis. Prieš Tarybos posėdį deputatai bei kiti dalyvaujantys asmenys privalo užsiregistruoti sekretoriate.
Posėdžio pradžioje pirmininkas praneša kiek deputatų dalyvauja posėdyje, informuoja apie dalyvaujančius posėdyje asmenis, kurie nėra Tarybos deputatai. Po to Taryba tvirtina posėdžio darbotvarkę.
Deputatas, išeinantis iš posėdžio jam nepasibaigus, užsiregistruoja sekretoriate. Žr. 1993 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 10-11.
54 straipsnis. Tarybos sesijoje gali dalyvauti masinės informacijos priemonių, valstybinių, asmeninių, visuomeninių, politinių organizacijų, darbo kolektyvų atstovai, specialistai. Patariamojo balso teise sesijos darbe gali dalyvauti Seimo nariai ir miesto Valdybos nariai.
55 straipsnis. Tarybos posėdžio pirmininkas:
1) žodžiu ar plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, esant reikalui, gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
2) rūpinasi Tarybos posėdžių darbo tvarka, stebi kad juose būtų laikomasi šio Reglamento, kontroliuoja kaip vykdo pareigas balsų skaičiavimo grupė ir posėdžio sekretoriatas;
3)suteikia žodį, vadovauja svarstymų eigai, patikslindamas pasiūlymų esmę, gali paklausti;
4) seka pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją„ o po to antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;
5) jeigu Taryba neprieštarauja, svarbiu klausimu pasisakymo laiką gali pratęsti;
6) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, po antrojo įspėjimo kalbėtoją gali nutraukti;
7) jeigu Taryba neprieštarauja, gali suteikti žodį asmenims, kurie nėra Tarybos deputatai;
8) remdamasis svarstymų rezultatais, formuoja klausimus balsavimui;
9) įspėja deputatus, jeigu jie nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybą ar jos pirmininką, deputatus, Valdybą ar miesto merą ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašant protokole apsvarstymo Mandatų ir etikos komisijoje arba deputato pašalinimo iš salės;
10) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius asmenis ar korespondentus, jeigu jie akivaizdžiai posėdžiui trukdo;
11) pasirašo posėdžio protokolą, protokolinius Tarybos sprendimus ir kitus aktus.
56 straipsnis. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Pertraukti kalbantįjį gali tik posėdžio pirmininkas Reglamente numatytais atvejais.
57 straipsnis. Kiekvienu darbotvarkės klausimu paprastai daromas vienas pagrindinis pranešimas ir iki dviejų papildomų pranešimų. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 15 minučių. Kiekvienam papildomam pranešėjui skiriama iki 10 minučių. Po pranešimo pranešėjai atsako į klausimus. Deputatams diskusijoms skiriama kalbant komisijos ar frakcijos vardu iki 10 minučių, o savo vardu iki 5 minučių. Po diskusijų deputatai gali pasisakyti iš vietos ne daugiau kaip du kartus po 2 minutes. Diskusijos ir atsakymai į klausimus nutraukiami jiems išsekus, arba jei to reikalauja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių deputatų.
Po diskusijos pranešėjai turi teisę tarti iki 10 min. baigiamąjį žodį.
58 straipsnis. Deputatai, norintys pasisakyti, turi iš anksto užsirašyti pasisakymams sekretoriate. jei Taryba neprieštarauja, posėdžio pirmininkas gali leisti pasisakyti iš anksto neužsirašiusiems deputatams.
59 straipsnis. Žodis diskusijose deputatams ir kitiems kalbėtojams suteikiamas užsirašymo eilės tvarka. Deputatai, susitarę tarpusavyje gali keisti pasisakymų eilę, jei Taryba tam prieštarauja.
Deputatas gali atsisakyti pasisakymo. Jei deputatas neįspėjęs palieka posėdžių salę ir nebūna, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis laikomas atsisakiusiu kalbėti.
60 straipsnis. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Tarybos pirmininkas, o jam nesant posėdyje - pirmininko pavaduotojas.
61 straipsnis. Pareiškimai dėl posėdžio tvarkos ar Reglamento turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą ir eiliniam oratoriui baigus kalbėti, sustabdo diskusiją. Posėdžio pirmininkas turi suteikti deputatui žodį (iki 2 minučių), tačiau gali ir nutraukti kalbantįjį, jeigu jo pareiškimas nesusijęs su posėdžio tvarka ar Reglamentu.
62 straipsnis. Pranešti darbotvarkėje nenumatytą informaciją leidžiama iki 3 minučių posėdžio pradžioje, pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.
63 straipsnis. Taryba svarsti tik autorizuotus sprendimų projektus. Paprastai balsuoti pateikiami nuolatinių komisijų ir frakcijų apsvarstyti sprendimų projektai. Esant reikalui Taryba sudaro redakcines grupes Tarybos priimtiems sprendimams ir kt. teisiniams aktams paruošti ar patobulinti.
64 straipsnis. Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki balsavimo pradžios Tarybos pirmininko, nuolatinės komisijos ar frakcijos reikalavimu Tarybos posėdyje turi būti daroma neeilinė, neilgesnė kaip l valandos pertrauka arba klausimas atidedamas. To paties klausimo svarstymo metu yra galima tik viena pertrauka ar klausimo atidėjimas.
65 straipsnis. Jeigu deputato elgesys ar žodžiai kituose pasisakymuose pateikiami iškreiptai, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti pasisakyti asmeniniu klausimus. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, deputatas turi teisę prašyti, kad dėl leidimo pasisakyti būtų balsuojama. Žodis asmeniniu klausimu deputatui suteikiamas posėdžio pabaigoje arba prieš pradedant svarstyti naują klausimą.
10 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas
66 straipsnis. Tarybos posėdžiuose paprastai balsuojama atvirai, pakeliant kortelę arba ranką, jei kitokios balsavimo tvarkos nenumato įstatymai ir šis Reglamentas. Posėdžio pirmininko pasiūlymu vietoj kortelių pakėlimo galima balsuoti atsistojimu. Deputatai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.
67 straipsnis. Balsavimo procedūros pradžią skelbia posėdžio pirmininkas po to, kai aiškiai suformulavo balsuojamą klausimą, įsitikino, kad deputatai jį suprato ir pasibaigė pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Posėdžio pirmininkas taip pat turi informuoti deputatus, kiek balsų reikia sprendimui priimti.
Kol nesibaigia balsavimo procedūra, jokie klausimai nesvarstomi ir žodis deputatams nesuteikiamas. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama.
68 straipsnis. Tarybos sprendimai ir kitokie aktai, išskyrus įstatymuose ir Reglamente numatytus atvejus, priimami Tarybos posėdžiuose, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų skaičiaus (kvorumas) paprasta (t.y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių deputatų balsų dauguma.
69 straipsnis. Balsuojant Tarybos protokolinius sprendimus, atskirus sprendimo straipsnius ar teiginius, sesijos darbo tvarkos klausimus, atskirus svarstomo klausimo aspektus sprendimai priimami paprasta (t.y. daugiau kaip pusės) balsavusiųjų skaičiaus dauguma, o kvorumas neskaičiuojamas.
Šiais atvejais sprendimas gali būti priimtas ir be balsavimo (visuotinu pritarimu), t.y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą, ar yra prieštaraujančių, niekas neatsako ir jis paskelbia: „Priimta“.
70 straipsnis. Priimant Tarybos sprendimus arba kitokius aktus, išskyrus personalijų klausimus, balsuojama vardiniu būdu, jeigu tai sūlo Tarybos pirmininkas, frakcija ar nuolatinė komisija. Toks reikalavimas gali būti pateiktas tik baigus svarstyti klausimą prieš balsavimą dėl viso projekto. Sprendimą balsuoti vardiniu būtu Taryba priima jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 1/3 dalyvaujančių deputatų.
Šiuo atveju kiekvienas deputatas turi užpildyti balsavimo kortelę, ją pasirašyti ir įteikti balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia kaip balsavo kiekvienas deputatas.
71 straipsnis. Sprendimo priėmimo balsuojant slaptai atvejus nustato įstatymai ir šis Reglamentas.
Šiuo būdu balsuojama pertraukos metu. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami biuletenį, deputatai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo patalpa ir balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, galėtų pereiti slapto balsavimo patalpą.
72 straipsnis. Balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą tvirtina Taryba.
Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomas tik kandidatų į vienodas pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta dėl ko yra balsuojama.
73 straipsnis. Balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti Taryba kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai nepatvirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas sprendžiamas iš naujo.
74 straipsnis. Balsavimui gali būti pateikiami alternatyvūs teiginiai.
Alternatyvūs teiginiai balsuojami pagal pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas juos turi pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą alternatyvių balsavimų po du teiginius būtų išspręsti visi.
75 straipsnis. Klausimo atidėjimas ar atmetimas balsuojamas pirmiau negu esmės klausimas. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka.
76 straipsnis. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia dėl ko bus balsuojama, ir jeigu dar nepaskelbta balsavimo pradžia.
77 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupę, iš deputatų Rinkimų apygardų eilės tvarka 3 Tarybos posėdžių mėnesiams Tarybos pirmininko, siūlymu skiria Taryba. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką. Tarybos nuolatinė komisija, frakcija gali pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tokiu atveju skiriama nauja grupė arba jos narys. Balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja balsus, tikrina kvorumą.
78 straipsnis. Kvorumas nustatomas prieš kiekvieną balsavimą. Bet kurio deputato prašymu kvorumas yra paskelbiamas.
79 straipsnis. Balsavimą pakeliant korteles galima vieną kartą pakartoti, jei to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija ar nuolatinė komisija. To galima reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas klausimas balsavimui.
11 skirsnis. Tarybos komisijų darbo tvarka
80 straipsnis. Sesijos metu nuolatinių komisijų posėdžiai rengiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per 2 savaites, o kitų komisijų - pagal reikalą.
Komisijų posėdžiai rengiami komisijos pirmininko, ne mažiau kaip vieno trečdalio komisijos narių iniciatyva, taip pat Tarybos pirmininko pavedimu. Nuolatinės komisijos gali rengti uždarus posėdžius.
81 straipsnis. Nuolatinės komisijos posėdžiams pirmininkauja komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.
82 straipsnis. Nuolatinių komisijų posėdžiai teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų komisijos narių.
Nuolatinių komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Komisijos narys svarstytu klausimu gali pareikšti atskirą nuomonę, kuri turi būti paskelbta kartu su komisijos pasiūlymu ar išvada.
83 straipsnis. Nuolatinių komisijų bendrai parengtais ar nagrinėtais klausimais komisijos gali daryti bendrus pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.
12 skirsnis. Tarybos dokumentų įforminimas ir skelbimas
Informacija apie Tarybos veiklą
84 straipsnis. Kiekviename Tarybos posėdyje rašomas protokolas, kuris atspindi posėdžio turinį. Jame nurodomi šie duomenys:
- Tarybos pavadinimas, kelinta sesija, posėdis, kada ir kur jis vyko;
- Tarybos mandatų skaičius;
- kiek deputatų išrinkta į Tarybą ir kiek jų dalyvavo posėdyje;
- kiti asmenys, dalyvavę Tarybos posėdyje,
- posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos,
- posėdžio darbotvarkė,
- pranešėjų vardas ir pavardė (jei ne deputatas, tai nurodomos jo pareigos ir darbovietė),
- dalyvavusių diskusijose ar pateikusių klausimus deputatų vardai ir pavardės,
- balsavimo rezultatai.
- pranešimų, klausimų ir pasisakymų turinys.
Prie Tarybos posėdžio protokolo pridedami Tarybos priimti sprendimai, jų projektai ir papildoma medžiaga, raštu gauti pranešima, paklausimai ir pastabos.
Tarybos posėdžio protokolą surašo tam paskirtas Tarybos sekretoriato darbuotojas, pasirašo posėdžio pirmininkas ir dedamas Tarybos antspaudas.
85 straipsnis. Nuolatinės komisijos posėdyje rašomas protokolas. Nuolatinės komisijos protokolus, pasiūlymus, išvadas, pastabas bei rekomendacijas pasirašo komisijos pirmininkas.
86 straipsnis. Nuolatinių komisijų bendrų posėdžių protokolus, išvadas, pastabas , pasiūlymus bei rekomendacijas pasirašo dalyvavusiųjų komisijų pirmininkai
87 straipsnis. Apie nuolatinių komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimą Tarybos sekretoriatas pateikia informaciją raštu deputatams ir miesto Valdybai.
88 straipsnis. Tarybos pirmininko potvarkiu Tarybos sprendimai, sprendimų projektai bei kiti dokumentai yra skelbiami miesto laikraščiuose. Tarybos posėdis transliuojamas per savivaldybės radiją Tarybos sprendimu. Šio sprendimo iniciatoriai turi iš anksto apie tai įspėti Tarybos sekretoriatą.
89 straipsnis. Oficialią informaciją apie Tarybos posėdžius, nuolatinių komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimus pateikia Tarybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo. Oficialią informaciją apie nuolatinės komisijos ar frakcijos darbą pateikia jų pirmininkai ar įgalioti asmenys.
13 skirsnis. tarybos posėdžio sekretoriatas
90 straipsnis. Tarybos posėdžio sekretoriatas techniškai aptarnauja Tarybos posėdžius. Jis sudaromas iš Tarybos sekretoriato darbuotojų. Tarybos posėdžio sekretoriatas vykdo Tarybos, Tarybos pirmininko bei posėdžio pirmininko pavedimus.
91 straipsnis. Tarybos posėdžio sekretoriatas.
91.1. Rūpinasi tinkamu posėdžių techniniu paruošimu ir pagalba deputatams posėdžių metu.
91.2. Rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta deputatams ir posėdžio pirmininkui.
91.3. Registruoja posėdyje dalyvaujančius deputatus, priima iš deputatų pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui.
91.4. Priima iš deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir perduoda posėdžio pirmininkui.
91.5. Priima iš deputatų raštiškus pageidavimus pasisakyti ir perduoda posėdžio pirmininkui.
91.6. Priima iš deputatų kitus raštiškus pareiškimas, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams.
91.7. Esant reikalui pasirūpina posėdžio vertimu.
91.8. Priima posėdžio atsiųstus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus ir perduoda juos posėdžio pirmininkui.
91.9. Pagal registracijos ir balsų skaičiavimo grupės duomenis pateikia žinias apie deputatų dalyvavimą Mandatų ir etikos komisijai.
91.10. Informacija radijo, televizijos ir spaudos atstovus apie Tarybos posėdžio darbotvarkę ir svarstomus klausimus.
91.11. Tarybai pavedus organizuoja Tarybos posėdžio transliaciją per miesto radiją.
Antroji dalis
TARYBOS VEIKLA
III skyrius. Pareigūnų skyrimai ir rinkimai
14 skirsnis. Pareigūnų skyrimai ir rinkimai
92 straipsnis. Tarybos vadovybę sudaro Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
93 straipsnis. Deputatas tuo pat metu gali būti išrinktas tik į vienerias pareigas Taryboje.
94 straipsnis. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš Tarybos deputatų pirmoje Tarybos sesijoje. Bet kuriam iš jų atsistatydinus, mirus arba Tarybai jį atšaukus, rinkimai rengiami artimiausiame Tarybos posėdyje.
95 straipsnis. Nuolatinių komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai renkami ir tvirtinami suformavus arba performuojant nuolatines komisijas.
96 straipsnis. Laikinųjų komisijų pirmininkai renkami komisijos įgaliojimų laikui.
97 straipsnis. Tarybos pirmininkas renkamas iš Panevėžio miesto Tarybos deputatų slaptu balsavimu. Rinkimai tesėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos deputatų.
98 straipsnis. Kandidatus į Tarybos pirmininko pareigas gali siūlyti visi Tarybos deputatai.
Kandidatas laikomas iškeltu, jei šiam pasiūlymui pritaria (antrina) dar bent vienas Tarybos deputatas. Vienas Tarybos deputatas gali siūlyti ar pritarti (antrinti) tik vienam kandidatui į Tarybos pirmininko pareigas.
Kandidatus į Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas siūlo Tarybos pirmininkas.
99 straipsnis. Pasibaigus kandidatų kėlimui, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paprašo jų sutikimo balotiruotis.
100 straipsnis. Iškelti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia savo būsimosios veiklos programas Jas svarsto Tarybos deputatai.
Pasibaigus programų svarstymui, kandidatams suteikiamas baigiamasis žodis.
Būsimosios veiklos programoms paskelbti skiriama iki 15 min., o baigiamajam žodžiui tarti - iki 5 min.
101 straipsnis. Iškėlus vieną kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos deputatų.
Jeigu nė vienas iš kandidatų tokios balsų daugumos negavo, kandidatūros papildomai apsvarstomos, o po to balsavimas kartojamas. Šiuo atveju laimi daugiau balsų gavęs deputatas.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, po pertraukos balsuojama dar kartą.
103 straipsnis. Jeigu iškelti kaip du kandidatai į Tarybos pirmininko pareigas, išrinktu laikomas tas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Tarybos posėdyje.
Jeigu tokios balsų daugumos nesurinko nė vienas kandidatas, surengiamas pakartotinis balsavimas. Šiuo atveju balsavimo biuletenyje paliekamos visų kandidatų pavardės, išskyrus kandidatą, kuris surinko mažiausiai balsų.
104 straipsnis. Tuo atveju, kai keli kandidatai galo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų surinko daugiau nei trys kandidatai, visi mažiausiai balsų surinkusieji nepatenka į kitą balsavimo turą.
Jeigu už lygiai ir mažiausiai surinkusius daugiau balsų surinko mažiau negu 3 kandidatai, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jeigu po tokio balsavimo padėtis nesikeičia, balsavimas kartojamas kitą Tarybos posėdį.
105 straipsnis. Jeigu pakartotiniam balsavimui lieka du kandidatai, laimi tas, kuris gavo daugiau balsų. Jei balsai pasiskirstė po lygiai, po pertraukto balsuojama dar kartą.
106 straipsnis. Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų du kartus balsai pasiskirstė po lygiai, dar kartą balsuojama kitame Tarybos posėdyje.
107 straipsnis. Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų, laimėjęs kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, dėl pasitikėjimo juo balsuojama atskirai. Jei Taryba paprasta balsų dauguma pareiškia pasitikėjimą, šis kandidatas laikomas išrinktu. Jei Tarybos pasitikėjimo nepareiškia, skelbiami nauji rinkimai.
108 straipsnis.
Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.
109 straipsnis. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.
110 straipsnis. Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atšaukimas svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų. Toks reikalavimas turi būti raštu pateiktas posėdžio pirmininkui, kuris jį privalo nedelsiant paskelbti Tarybai.
Diskusijoms dėl Tarybos pirmininko atšaukimo vadovauja Tarybos pirmininko pavaduotojas arba Tarybos paskirtas deputatas.
Sprendimas dėl Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atšaukimo priimamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų deputatų.
15 skirsnis. Miesto valdybos sudarymas
111 straipsnis. Panevėžio miesto valdyba (toliau - Valdyba) yra kolegiali valdymo institucija, į kurią įeina miesto meras, jo pavaduotojai, sekretorius ir nariai.
112 straipsnis. Mero teikimu Taryba nustato Valdybos narių skaičių ir tvirtina juos personaliai. Tarybos deputatai negali būti Valdybos nariais.
Prieš balsavimą kandidatai į Valdybos narius atsako į deputatų klausimus. Komisijos ir frakcijos, kurių posėdžiuose buvos svarstomos kandidatūros, pateikia savo išvadas.
Sprendimas dėl Valdybos nario patvirtinimo, priimamas atviru balsavimu.
113 straipsnis. Valdybos nario atšaukimas svarstomas Tarybos sesijoje mero teikimu jo paties prašymu, arba jei to reikalauja ne mažiau 1/3 deputatų.
114 straipsnis. Taryba tvirtina Valdybos ir jos skyrių nuostatus.
115 straipsnis. Miesto Valdybos darbą organizuoja ir posėdžius šaukia miesto meras.
Valdybos sprendimai įgyvendinami mero potvarkiais. Kilus nesutarimams tarp mero ir Valdybos, ginčą sprendžia Taryba.
116 straipsnis. Miesto meras atsakingas ir atskaitingas Tarybai.
Savo kompetencijos klausimais miesto meras leidžia potvarkius.
117 straipsnis. Miesto merą renka Taryba slaptu balsavimu.
Kandidatus į šias pareigas teikia Tarybos pirmininkas. Siūlyti Tarybos pirmininkui mero kandidatūrą gali visi piliečiai.
Nuolatinės komisijos turi apsvarstyti kandidatūras savo posėdžiuose.
118 straipsnis. Kandidatai paskelbia savo būsimos veiklos programas ir atsako į deputatų klausimus.
Nuolatinės komisijos pateikia savo išvadas, jei kandidatūros buvo svarstytos jų posėdžiuose.
Kandidatui savo programos išdėstymui skiriama iki 30 minučių.
119 straipsnis. Balsavimą organizuoja balsų skaičiavimo grupė. Į balsavimo biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų kandidatų pavardės ir vardai.
120 straipsnis. Miesto meru laikomas kandidatas už kurį balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų. Jeigu iškelti du kandidatai ir nė vienas iš jų tokios balsų daugumos nesurinko, balsavimas kartojamas.
Jeigu iškelti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų negavo daugiau kaip pusės išrinktų Tarybos deputatų balsų, pakartotiniam balsavimui paliekami du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, arba visi surinkę daugiausiai, bet po lygiai balsų.
Prieš pakartotinį balsavimą kandidatūros papildomai apsvarstomos.
121 straipsnis. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.
122 straipsnis. Klausimą dėl miesto mero atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų arba jo paties pasiūlymu taryba turi apsvarstyti sesijoje.
Sprendimas dėl miesto mero pavaduotojo ar sekretoriaus paskyrimo priimamas atviru balsavimu, jei už kiekvieną iš jų balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
124 straipsnis. Klausimą dėl miesto mero pavaduotojo ir sekretoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą, trečdalio deputatų, miesto mero arba jų pačių pasiūlymu Taryba turi apsvarstyti sesijoje.
Sprendimas priimamas atviru balsavimu, jeigu už atleidimą balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
125 straipsnis. Konkrečios srities valdybos funkcijas atlieka Valdybos skyriai ir kiti padaliniai (merija).
126 straipsnis. mero teikimu Taryba nustato Valdybos (merijos) struktūrą ir bendrą asignavimų sumą.
127 straipsnis. Valdybos skyrių ir kitų padalinių vadovus skiria ir atleidžia Valdyba, tvirtina Taryba. Kandidatūras pateikia miesto meras.
Prieš balsavimą kandidatai pateikia savo veiklos programas ir atsako į deputatų klausimus. Komisijos ir frakcijos, kurių posėdžiuose buvo svarstomos kandidatūros, pateikia savo išvadas.
IV skyrius
Sprendimų priėmimo procedūra
16 skirsnis. Sprendimų ir kitų teisinių aktų projektų rengimas ir pateikimas
128 straipsnis. Tarybos sprendimų projektus ir pasiūlymus dėl sprendimų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia Tarybos deputatai, komisijos, frakcijos, Tarybos pirmininkas, Valdyba ir jos padaliniai.
129 straipsnis. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo rengėjai.
Sprendimo projekto rengėjai, jeigu jie nėra deputatai, turi teisę dalyvauti visose projekto svarstymo stadijose ir kalbėti Tarybos posėdyje, kai svarstomas projektas.
130 straipsnis. Sprendimo projektas yra pateikiamas Tarybos sekretoriatui, kuris nedelsiant jį užregistruoja ir perduoda Tarybos pirmininkui.
Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašyti sprendimo projekto pristatymą, arba pateikti jo rengėjams ir iniciatoriams motyvuotą atsakymą.
131 straipsnis. Prireikus Tarybos pirmininkas gali duoti pavedimą komisijoms preliminariai išnarinėti sprendimo projektą arba pasiūlyti Valdybai parengti savo išvadas. Tarybos pirmininkas gali sudaryti specialiąją parengiamąją darbo grupę iš Tarybos deputatų, suinteresuotų instancijų atstovų, ekspertų ir specialistų projektui parengti ar patobulinti. Prireikus sprendimo projektas gali būti perduotas visuomeninėms organizacijoms, partijoms atsiliepimams gauti.
132 straipsnis. Jeigu sprendimui įgyvendinti reikia savivaldybės lėšų, turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Ekonomikos ir biudžeto komisijos ir Valdybos išvados dėl galimų lėšų šaltinių.
Jeigu sprendimai priimti reikia pakeisti kitą Tarybos sprendimą (us), turi būti pateiktas komisijos, kurios kompetencijai yra priskirtas tas klausimas, išvada.
17 skirsnis. Sprendimo projekto svarstymas nuolatinėje komisijoje
133 straipsnis. Nuolatinė komisija, kuriai sprendimo projektas perduotas svarstyti„ turi išnagrinėti ir nutarti - pritarti ar nepritarti sprendimo projektui. Nepritarimas turi būti motyvuotas.
Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų, su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos tam tikros pataisos. Pastaruoju atveju gali būti pateiktos konkrečios siūlomų pataisų formuluotės.
134 straipsnis. Sekretoriatas turi projektą išsiuntinėti deputatų komisijoms, frakcijoms Valdybai ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kad jie galėtų atsiųsti atsiliepimus.
Visą dėl sprendimo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina sprendimo projekto rengėjai.
18 skirsnis. Sprendimo projekto svarstymas Tarybos posėdyje
135 straipsnis. Pirmo svarstymo metu aptariamas sprendimo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir pricipai.
Svarstoma tokia tvarka:
1) projekto rengėjų pranešimas;
2) alternatyvių projekto rengėjų pranešimas;
3) papildomi pranešimai,
4) bendros diskusijos (Valdybos, komisijų, frakcijų ir atskirų deputatų pasisakymai);
5) baigiamasis pranešėjo žodis.
136 straipsnis. Po pirmo svarstymo Taryba nusprendžia:
1) priimti sprendimą (pritarti projektui);
2) atidėti projektą, tobulinimui (grąžinant projekto rengėjams, arba sudarant laikiną parengiamąją komisiją);
3) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.
137 straipsnis. Atskiras sprendimo straipsnis aptariamas bei priimamas tokia tvarka:
1) paskelbiami gauti pasiūlymai - pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, pakeisti visą straipsnį, išbraukti straipsnį. Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti pranešėjas;
2) balsavimu pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai tam pačiam straipsniui yra keletas pasiūlymų balsuojama šio straipsnio pirmame punkte nurodyta eile, išskyrus straipsnio išbraukimą.
Pataisų pataisos balsuojamos anksčiau už pagrindines. Pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiems, posėdžio primininkas atmeta be balsavimo. Kai pranešėjas skelbia, kad priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jei nėra prieštaraujančių deputatų. Pateikėjas prieš balsavimą, gali atsiimti pasiūlymą.
3) balsuojama už visą straipsnį. Pasiūlymai straipsnį išbraukti traktuojami kaip balsavimas prieš straipsnį.
Papildomai pateikti sprendimo straipsniai svarstomi bei priimami tokia pat tvarka, kaip kiti sprendimo straipsniai.
138 straipsnis. Apsvarsčius visus sprendimo straipsnius, balsuojama už visą sprendimo projektą.
19 skirsnis. Rezoliucijų priėmimas
139 straipsnis. Rezoliucija yra Taryba nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama raštiško Tarybos patvirtinimo kokiu nors savivaldybei svarbiu klausimu. Kiti Tarybos nenorminiai aktai (kreipimasis, deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip rezoliucijos paprasta dalyvaujančių balsų dauguma.
140 straipsnis. Rezoliucijos tekstas turi būti pateiktas deputatams. Svarstymo metu pasisako ir atsako į klausimus rezoliucijos iniciatorių atstovas, po to, vyksta diskusija bendra tvarka.
141 straipsnis. Po svarstymo Taryba nusprendžia:
1) priimti rezoliuciją be pataisų,
2) redaguoti rezoliuciją,
3) atmesti rezoliuciją visai arba pavesti parengti naują.
142 straipsnis. Jei nutarta rezoliuciją redaguoti, Taryba sudaro laikiną redakcinę komisiją. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos iniciatorių. Kiti deputatai savo pasiūlymus perduoda redakcinei komisijai raštu.
143 straipsnis. Redakcinei komisijai paskelbus suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Tarybai nusprendus.
Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Taryba dėl jų balsuoja. Baigus balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso rezoliucijos teksto.
20 skirsnis. Savivaldybės biudžeto tvirtinimas
144 straipsnis. Valdyba, parengusi savivaldybės biudžeto projektą. pateikia jį Tarybos sekretoriatui, kuris nedelsiant perduoda jį Tarybos pirmininkui, nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.
Artimiausiame Tarybos posėdyje išklausomas Valdybos pirmasis pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto projektui nagrinėti nuolatinėse komisijose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų.
145 straipsnis. Nuolatinės komisijos išnagrinėja savivaldybės biudžeto projektą, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir pateikia Ekonomikos ir biudžeto komisijai ir Valdybai.
Į nuolatinių komisijų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas savivaldybės biudžeto projektas, gali būti kviečiami Valdybos ir Ekonomikos ir biudžeto komisijos atstovai. Valdyba privalo pateikti nuolatinėms komisijoms visus turimus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.
146 straipsnis. Nuolatinės komisijos, frakcijos ir atskiri deputatai visose savivaldybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
147 straipsnis. Ekonomikos ir biudžeto komisija ir Valdyba, gavusios kitų komisijų išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, privalo jas priimti arba pateikti motyvuotą atsakymą.
Nuolatinė komisija turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jos kompetencijai, tačiau šiuo atveju Ekonomikos ir biudžeto komisija neprivalo į tuos pasiūlymus atsakyti.
148 straipsnis. Kitame Tarybos posėdyje po pirmo Valdybos pranešimo apie biudžeto projektą, pradedamas biudžeto svarstymas, kuriame Valdyba pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Valdybos atstovas informuoja, kurie iš nuolatinių komisijų, frakcijų ir atskirų deputatų pasiūlymų bei pataisos įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į klausimus.
Po to posėdyje išklausomas Ekonomikos ir biudžeto komisijos pranešimas dėl biudžeto projekto. Išklausiusi pranešimą po diskusijų Taryba nusprendžia:
1) patvirtinusi savivaldybės biudžetą,
2) atidėti projektą patobulinti,
3) atmesti projektą visai arba pavesti parengti naują.
Nepatvirtinus savivaldybės biudžeto Tarybos posėdyje deputatai turi susitarti dėl tolesnės biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo tvarkos.
149 straipsnis. Miesto Valdyba, nuolatinės komisijos, frakcijos ar atskiri deputatai gali pasiūlyti sprendimo projektą dėl kai kurių biudžeto straipsnių pakeitimo. Sprendimas priimamas bendra tvarka.
150 straipsnis. Tarybos posėdyje savivaldybės biudžeto vykdymas svarstomas ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius.
151 straipsnis. Valdybai pateiktus Tarybos sekretoriatui praėjusių metų savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, šis nedelsiant perduoda jo nuorašus nuolatinėms komisijoms ir frakcijoms.
152 straipsnis. Artimiausiame Tarybos posėdyje, išklausius Valdybos pranešimo apie savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir nuolatinių komisijų išvadas, po diskusijų priimamas sprendimas dėl savivaldybės biudžeto apyskaitos tvirtinimo.
TREČIOJI DALIS
V skyrius. Tarybos sprendimų vykdymo kontrolė
21 skirsnis. Valdybos narių ir kitų savivaldybės pareigūnų atskaitomybė Tarybai
153 straipsnis. Naujai sudaryta Valdyba per tris mėnesius privalo pateikti savo veiklos programą. Programos metmenys turi būti įteikti deputatams raštu. Programa turi būti aprobuota daugiau kaip pusės bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma.
154 straipsnis. Miesto meras ir jo pavaduotojai turi atsiskaityti Tarybai ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį.
Paprastai, kiekviename Tarybos posėdyje informaciją apie darbą pateikia miesto Valdybos padalinys arba savivaldybei pavaldi organizacija.
155 straipsnis. Taryba savo sprendimu gali iškviesti į posėdį bet kurį Valdybos narį ar Tarybai atskaitingų Valstybės institucijų vadovą atsiskaityti už darbą. Pakviestieji atsako į deputatų paklausimus ir klausimus, pateikia informaciją apie jų ir jiems pavaldžių organizacijų veiklą.
22 skirsnis. Paklausimai
156 straipsnis. Deputatas arba grupė deputatų, nuolatinė komisija turi teisę žodžiu arba raštu kreiptis su paklausimu į visas savivaldybės teritorijoje esančias valstybines institucijas, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus bei kitus pareigūnus ir gauti atsakymą.
157 straipsnis. Paklausimu laikomas toks deputato ar grupės deputatų, taip pat nuolatinės komisijos pateiktas valstybinės, visuomeninės reikšmės žinybingas savivaldybei klausimas, dėl kurio sprendimo deputatas ar grupė deputatų, nuolatinė komisija kreipėsi į atitinkamas instancijas, tačiau jų nuomone klausimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai.
158 straipsnis. Taryba sprendžia ar paklausimo svarstymą įtraukti į sesijos darbotvarkę. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam buvo adresuotas deputato paklausimas, atsakymą Taryba priima sprendimą.
23 straipsnis. Revizijos komisija
159 straipsnis. Revizijos komisija yra nuolat veikianti tarybos institucija, kuri kontroliuoja kaip miesto meras ir Valdyba vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų, bei Tarybos sekretoriato finansinę veiklą.
160 straipsnis. Revizijos komisijos pirmininką ir pavaduotoją renka Taryba. Jais gali būti tik Tarybos deputatai. Kandidatus gali siūlyti kiekvienas deputatas.
161 straipsnis. Revizijos komisijos pirmininko teikimu Taryba nustato šios komisijos narių skaičių ir juos renka personaliai.
Revizijos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos posėdyje jų pačių prašymu arba jei to reikalauja ne mažiau 1/3 Tarybos deputatų, komisijos teikimu.
Revizijos komisijos nario atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos posėdyje jo paties prašymu, arba Revizinės komisijos pirmininko teikimu.
Baigiamieji nuostatai
162 straipsnis. Tarybos Reglamentas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami arba keičiami tik Tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams bendro deputatų skaičiaus, o už tokiį sprendimą turi balsuoti daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus.
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.