LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINOSIOS PAŠALPOS NEPILNAMEČIAMS VAIKAMS, KURIŲ TĖVAI NEGALI MOKĖTI ALIMENTŲ, IR LĖŠŲ PAPILDOMOMS ŠIŲ VAIKŲ IŠLAIKYMO IŠLAIDOMS PADENGTI
1993 m. balandžio 15 d. Nr. 256
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti, kad:
1.1. asmenys, faktiškai išlaikantys nepilnamečius vaikus ir negaunantys teismo priteistų alimentų bei lėšų papildomoms vaikų išlaikymo išlaidoms padengti, turi teisę gauti laikinąją pašalpą šiems vaikams ir lėšas papildomoms jų išlaikymo išlaidoms, susijusioms su išimtinėmis aplinkybėmis (vaiko liga, suluošinimu), padengti;
1.2. laikinoji pašalpa nepilnamečiams vaikams ir lėšos papildomoms šių vaikų išlaikymo išlaidoms padengti skiriamos, jeigu teismo sprendimas (teisėjo nutarimas) dėl alimentų ir papildomų išlaikymo išlaidų išieškojimo iš privalančių juos mokėti asmenų nevykdomos dėl to, kad šie asmenys:
1.2.1. vidaus reikalų organų yra paieškomi pagal teismų nutartis ir tardymo organų nutarimus arba yra pripažinti nežinia kur esančiais ar dingusiais be žinios;
1.2.2. neturi uždarbio (taip pat kitų pajamų ir turto), iš kurio būtų galima išieškoti minimalius alimentus, dėl to, kad:
1.2.2.1. yra suimti (laikomi tardymo izoliatoriuje, specialiojoje komendantūroje), stacionarinėje gydymo įstaigoje jiems atliekama teismo medicinos ekspertizė pagal tardymo organų arba teismo nutarimus, taip pat sprendžiamas teisminis ginčas dėl jų grąžinimo į darbą;
1.2.2.2. atlieka bausmę pataisos darbų įstaigoje (pataisos darbų ar auklėjimo darbų kolonijoje, kalėjime) ir negauna pakankamo atlyginimo minimalaus dydžio alimentams mokėti;
1.2.2.3. yra pripažinti bedarbiais pagal Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymą;
1.2.2.4. ne mažiau kaip mėnesį gydosi stacionarinėje gydymo įstaigoje arba ambulatoriškai (kai yra gydytojų konsultacinės komisijos išvada), negaudami valstybinio socialinio draudimo laikinojo nedarbingumo pašalpos (išskyrus asmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą draudžiami ne visomis draudimo rūšimis);
1.2.2.5. globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais;
1.2.2.6. slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga ir nėra kitų juos galinčių slaugyti asmenų;
1.2.3. gyvena valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika nėra sudariusi teisinės pagalbos sutarties;
1.2.4. negali mokėti alimentų dėl kitų svarbių priežasčių;
1.3. nurodytoji laikinoji pašalpa skiriama ir tuo atveju, kai asmuo teismo sprendimu moka mažesnius negu minimalaus dydžio alimentus dėl to, kad yra I arba II grupės invalidas, turi kitų vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, neturi pakankamai pajamų minimalaus dydžio alimentams mokėti;
1.4. laikinoji 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpa mokama kas mėnesį kiekvienam vaikui (išskyrus atvejus, nurodytus 1.3 punkte).
1.3 punkte nurodytais atvejais kiekvienam vaikui mokama laikinoji pašalpa, lygi skirtumui tarp minimalaus dydžio alimentų sumos ir alimentų, nustatytų mokėti teismo sprendimu, sumos.
Lėšų papildomoms šiame nutarime nurodytų vaikų išlaikymo išlaidoms padengti dydį nustato teismas;
1.5. laikinąją pašalpą nepilnamečiams vaikams ir lėšas papildomoms jų išlaikymo išlaidoms padengti moka miestų (rajonų) valdybų globos ir rūpybos skyriai iš savivaldybių biudžetų lėšų;
1.6. išmokėtos ieškovui nurodytosios pašalpos ir lėšų sumos išieškomos iš skolininkų, už kuriuos šios sumos buvo išmokėtos, su 10 procentų prieskaita.
Išieškotos iš skolininkų sumos pervedamos į savivaldybių biudžetus.
2. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai ir Teisingumo ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, per mėnesį parengti ir patvirtinti Laikinosios pašalpos nepilnamečiams vaikams, kurių tėvai negali mokėti alimentų, ir lėšų papildomoms šių vaikų išlaikymo išlaidoms padengti skyrimo ir mokėjimo nuostatus.
3. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Ministrų Tarybos 1984 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 61 „Dėl laikinųjų pašalpų nepilnamečiams vaikams jų tėvų, vengiančių mokėti alimentus, paieškos laikotarpiu nustatymo“ (Žin., 1984, Nr. 7-82);
Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 51 „Dėl priemonių nepilnamečių vaikų, kurių tėvai vengia mokėti alimentus, materialinei būklei gerinti“ (Žin., 1989, Nr. 8-75);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 118 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1984 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 61 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 12-323).
MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS
SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTRAS TEODORAS MEDAISKIS
