I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.07.01:2026 „Tvarkybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) nustato nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkomųjų paveldosaugos darbų rūšis ir tvarkomųjų statybos darbų rūšį, ir pagrindinius principus šių darbų rūšių parinkimui.
2. Reglamentas taikomas pavienių, kompleksinių ar kompleksą sudarančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (išskyrus archeologinio ir dailės vertingųjų savybių pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektus), archeologinių tyrimų metu aptikto architektūrinio paveldo, kuris, atlikus architektūrinius tyrimus, pripažintas nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingąja savybe, ir nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių vertingųjų savybių (statinių ar jų liekanų, želdynų) tvarkybai.
3. Reglamente naudojamos sąvokos:
3.1. Autentiška medžiaga – nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos vertingosios savybės išlikusi pirminė arba vėlesnė istoriškai susiklosčiusi medžiaginė substancija, įskaitant konstrukcinius, technologinius, apdailos, dekoro, polichromijos, paviršių, naudojimo ar kitus fizinius sluoksnius ir elementus, kurie yra kultūrinės reikšmės, autentiškumo ar istorinės raidos liudijimas.
3.2. Grįžtamumas – intervencijos savybė, kai atlikti tvarkybos ir (ar) pritaikymo sprendiniai, kiek tai įmanoma pagal darbų pobūdį, gali būti pašalinami, pakeičiami ar koreguojami nepažeidžiant nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškos medžiagos, vertingųjų savybių ir kultūrinės reikšmės. Kai visiškas grįžtamumas neįmanomas, intervencija neturi nepagrįstai apriboti būsimų tyrimų, konservavimo ar restauravimo galimybių.
3.3. Intervencija – bet koks su tyrimais, tvarkyba, pritaikymu ar priežiūra susijęs fizinis poveikis nekilnojamajai kultūros vertybei, jos autentiškai medžiagai, konstrukcijoms, aplinkai ar vertingosioms savybėms, galintis pakeisti jų būklę, išraišką, medžiaginę sandarą ar suvokimą.
3.4. Medžiagų suderinamumas – tvarkybos ir (ar) pritaikymo metu naudojamų medžiagų, gaminių ir techninių priemonių fizinis, cheminis, mechaninis, hidroterminis, biologinis, technologinis ir vizualinis suderinamumas su nekilnojamosios kultūros vertybės autentiška medžiaga, istoriškai susiklosčiusiais sluoksniais, konstrukcine sandara ir vertingosiomis savybėmis, užtikrinant, kad naudojamos medžiagos nesukeltų spartesnio autentiškos medžiagos irimo, nepažeistų kultūrinės reikšmės ir būtų pagrįstos ilgalaikio poveikio vertinimu.
3.5. Minimali intervencija – tyrimais ir būklės vertinimu pagrįsta ne didesnė nei būtina intervencija siekiant išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę, stabilizuoti jos būklę ir pritaikyti ją naudoti, prioritetą teikiant autentiškos medžiagos, vertingųjų savybių ir kultūrinės reikšmės išsaugojimui ir atsižvelgiant į poveikį aplinkai, ekonomiškumą ir ilgaamžiškumą.
3.6. Intervencijos ilgaamžiškumas – intervencijos gebėjimas ilgą laiką atlikti jai numatytą apsauginę, stabilizuojančią, pirminės išraiškos atkūrimo ar pritaikymo funkciją, nesukeliant neigiamo poveikio nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškai medžiagai, vertingosioms savybėms ir kultūrinei reikšmei, taip pat nereikalaujant perteklinių ar nepagrįstai dažnų pakartotinių intervencijų. Intervencijos ilgaamžiškumas vertinamas kartu su medžiagų suderinamumo, minimalios intervencijos ir grįžtamumo principais.
3.7. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytas sąvokas.
III. tvarkomųjų paveldosaugos darbų rūšis – KONSERVAVIMAS
5. Konservavimui priskiriami tyrimais pagrįsti darbai ir priemonės, taikomi nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos vertingųjų savybių autentiškai medžiagai išsaugoti, jos būklei stabilizuoti, sutvirtinti, apsaugoti, taip pat jos nykimą lemiantiems veiksniams sustabdyti, sulėtinti ar kontroliuoti, taikant minimalią būtiną intervenciją, medžiagų suderinamumo principą ir tyrimais pagrįstas konservavimo technologijas.
6. Konservavimui priskiriami darbai:
6.1. valymas – autentišką medžiagą žalojančių ar jos suvokimą iškreipiančių nešvarumų, nuosėdų, apnašų, biologinių pažeidimų, druskų, netinkamų ankstesnių dangų ar kitų žalingų sluoksnių šalinimas, kai tai pagrįsta tyrimais ir atliekama išsaugant autentišką medžiagą;
6.2. autentiškos medžiagos, jos sluoksnių, paviršių, struktūrų ar elementų sutvirtinimas ir būklės stabilizavimas, įskaitant konsolidavimą ir kitas tyrimais pagrįstas konservavimo priemones.
7. Konservavimui gali būti priskirti ir kiti tyrimais pagrįsti tiesioginiai darbai ir priemonės, kai jų tikslas yra išsaugoti autentišką medžiagą, stabilizuoti būklę ar kontroliuoti nykimą lemiančius veiksnius.
8. Konservavimo metu turi būti taikomas medžiagų suderinamumo principas, darbai atliekami naudojant specialiąsias technologijas, t. y. tyrimais pagrįstas konservavimo technologijas, užtikrinančias autentiškos medžiagos ir vertingųjų savybių išsaugojimą.
9. Želdynų, kurie yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, konservavimo tikslas – išsaugoti esamą jų būklę, sustabdyti arba sulėtinti neigiamus nykimo procesus ir užtikrinti pagarbų jų eksponavimą. Šiuo tikslu gali būti atliekami pavienių želdinių, medžių senolių, jų liekanų ir kitų vertingų želdyno elementų būklės stabilizavimo, gyvybingumo palaikymo, tolesnio nykimo sulėtinimo ir kiti esamo elemento išsaugojimui būtini darbai.
IV. tvarkomųjų paveldosaugos darbų rūšis – RESTAURAVIMAS
10. Restauravimui priskiriami tyrimais pagrįsti darbai, kurių tikslas – išsaugoti nekilnojamosios kultūros vertybės autentišką medžiagą, vertingąsias savybes, kultūrinę reikšmę ir istorinės raidos liudijimus, taip pat atskleisti ar, kai tai pagrįsta tyrimų duomenimis ir kultūrinės reikšmės vertinimu, atkurti jos savitą pavidalą, istorinę ir estetinę vertę.
11. Restauruojant atkuriami atskiri neišlikę elementai ar sunykę elementų fragmentai, nekeičiant kultūros paveldo statinių laikančiųjų konstrukcijų sistemų tipo ir jų nepertvarkant.
12. Restauravimui priskiriami darbai:
12.1. darbai, kuriais siekiama sugrąžinti objekto pirminę išraišką, naudojant esamus autentiškus elementus (vėlyvesnių, vertės neturinčių ir nesančių nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosiomis savybėmis sluoksnių pašalinimą, autentiškų elementų (architektūros detalių, fasadų ir (ar) interjero elementų) atidengimą ir sujungimą, suardytų dalių reintegravimą (anastilozę));
12.2. atskirų neišlikusių elementų (architektūros detalių, fasadų ir (ar) interjero elementų, dekoro, įvairių paviršių, dangų, apdailos, gaminių ar įrangos) ar šių elementų detalių, įskaitant atvejus, kai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo akte (toliau – Aktas) vertingąja savybe nurodytas vertingo elemento tipas, ir kai tai svarbu vertybės suvokimui, atkūrimas; blogos būklės autentiškų elementų restauravimas, išsaugant kuo daugiau autentiškos medžiagos;
12.3. nelaikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimas ir (ar) keitimas, pavienių elementų laikančiosiose konstrukcijose sutvirtinimas ir (ar) keitimas (sąramų laikančiose sienose sutvirtinimas; rąstų, gegnių, plytų, akmenų ir kitų elementų sutvirtinimas ar keitimas) nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, kai tokie darbai atliekami taikant specialiąsias technologijas ir nekeičia kultūros paveldo statinio konstrukcinės sistemos tipo ar nelaikytini statinio pertvarkymu pagal Statybos įstatymą;
12.4. neautentiškų angų užtaisymas ar buvusių istorinių užtaisytų angų atvėrimas, kai tokie darbai yra pagrįsti tyrimų duomenimis, kultūrinės reikšmės vertinimu ir būtini vertingųjų savybių, istorinės struktūros ar objekto suvokimo atskleidimui.
13. Restauravimo darbai turi būti atliekami kartu su išlikusių autentiškų elementų ir autentiškos medžiagos konservavimo darbais (konservavimo ir restauravimo darbai gali būti atliekami etapais, jei tai pagrįsta paveldo apsaugos reikalavimais bei projektiniais sprendiniais). Restauravimo darbų metu atkuriami neišlikę ar keičiami blogos būklės pavieniai elementai turi būti autentiškų matmenų, o jų forma, medžiagiškumas, tekstūra pagrįsta tyrimų duomenimis, ikonografine, archyvine ar kita patikima informacija.
14. Restauravimo darbai turi būti atliekami naudojant autentiškas medžiagas, autentišku gamybos būdu pagamintas medžiagas ir autentiškas technologijas, išskyrus atvejus, kai jų naudojimą draudžia teisės aktai arba kai jų negalima naudoti dėl keliamo pavojaus sveikatai, techninių ar kitų objektyvių priežasčių. Šiuolaikinės technologijos gali būti taikomos tik pagalbiniams darbams (medžiagų pakėlimui, pastolių įrengimui, laikinam parėmimui ir kt.). Restauravimo darbams atlikti taikomas medžiagų suderinamumo principas.
15. Želdynų, kai jie yra nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingoji savybė, restauravimo darbai atliekami vadovaujantis autentiškumo išsaugojimo, mokslinio pagrįstumo, mažiausio būtino poveikio, istorinės raidos pagarbos, gyvosios medžiagos tęstinumo, vientisumo, atkūrimo pagrįstumo, tvaraus naudojimo principais, siekiant išsaugoti ir atskleisti želdyno kultūrinę reikšmę ir ekologinę vertę. Istorinio želdyno restauravimo darbai gali apimti istorinio želdyno plano, erdvinės ir kompozicinės struktūros atkūrimą; želdinių grupių, alėjų, medžių ir krūmų masyvų, pavienių želdinių bei kitų kompozicinių elementų išsaugojimą, atkūrimą arba istorinių tyrimų duomenimis pagrįstą atkūrimą; invazinių, istoriškai nebūdingų ar želdyno vertingąsias savybes menkinančių želdinių šalinimą (pvz., siekiant atkurti istorines apžvalgos vietas ir perspektyvas, atverti istorines vizualines ašis); reljefo, terasų, šlaitų, vejų, gėlynų, parterių ir kitų kraštovaizdžio elementų atkūrimą ir kt.
V. tvarkomųjų STATYBOS darbų rūšis – PAPRASTASIS REMONTAS
16. Paprastojo remonto darbai suprantami taip, kaip apibrėžta Statybos įstatyme.
17. Paprastojo remonto darbai nesusiję su nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių, vertingų dalių ir elementų būklės keitimu ir negali būti vertingųjų savybių tvarkymo alternatyva konservavimui ar restauravimui. Šie darbai gali būti atliekami nekilnojamosios kultūros vertybės nevertinguose elementuose ir dalyse, taip pat, kai autentiška medžiaga yra sunykusi ar sunaikinta ir (ar) Akte vertingąja savybe nurodytas vertingo elemento tipas, o naujos medžiagos naudojamos funkciniais, apsauginiais ar eksploataciniais tikslais, nesiekiant vertingosios savybės restauracinio atkūrimo.
18. Paprastojo remonto darbai atliekami tikslu nekilnojamąją kultūros vertybę pritaikyti naudoti ir jos prarastoms fizinėms savybėms atstatyti. Paprastojo remonto darbams taip pat priskiriami statinio inžinerinių sistemų įrengimo ir atnaujinimo darbai, tais atvejais, kai statinio inžinerinės sistemos nėra vertingosiomis savybėmis, išskyrus Statybos įstatymo nustatytais atvejais, kai daugiabučiame name ar viešajame pastate įrengiant, pertvarkant ar išmontuojant pastato dujų, šildymo, aprūpinimo karštu vandeniu ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas privaloma parengti statinio projektą ir pateikti pranešimą apie statybos pradžią.
19. Vykdant paprastojo remonto darbus nekilnojamojo kultūros paveldo objekte atliekami tyrimai, reikalingi medžiagų suderinamumui, galimam poveikiui vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai ir kultūrinei reikšmei nustatyti. Tyrimų apimtis nustatoma atsižvelgiant į planuojamų darbų pobūdį, darbų vietą, objekto vertingąsias savybes, žinomus ar galimus istorinius sluoksnius ir paveldosaugos reikalavimus.
20. Atliekant paprastojo remonto darbus turi būti užtikrintas medžiagų suderinamumas, šių darbų grįžtamumas ir minimali intervencija, taip pat šios intervencijos ilgaamžiškumas.
VI. TVARKYBOS RŪŠIŲ PARINKIMAS
21. Tvarkybos rūšis ar rūšys parenkamos atsižvelgiant į Aktuose nurodytas vertingąsias savybes, atliktus tyrimus ir (ar) nustatytus paveldosaugos reikalavimus, taip pat III–V skyriuose nustatytus darbų atlikimo tikslus ir (ar) darbų sudėtį.
22. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai turi būti grindžiami minimalios intervencijos principu, pagal kurį į objektą leidžiama intervencija tik tiek, kiek būtina jo išsaugojimui, būklės stabilizavimui ir pritaikymui. Tvarkybos darbų metu privaloma:
22.1. maksimaliai išsaugoti autentišką medžiagą, konstrukcijas, planinę struktūrą (kai ji yra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta vertingąja savybe) ir kitas vertingąsias savybes;
22.2. teikti pirmenybę konservavimo darbams, autentiškos medžiagos išsaugojimui ir tyrimais pagrįstiems restauravimo darbams, o ne keitimui, nepagrįstam atkūrimui ar naujų elementų įrengimui;
22.3. vengti perteklinių, negrįžtamų ar autentiškos medžiagos netekimą lemiančių intervencijų.
23. Tais atvejais, kai minimali intervencija neįmanoma dėl saugos reikalavimų, konstrukcinio stabilumo ar kitų pagrįstų priežasčių, turi būti parenkamas mažiausią poveikį paveldo vertingosioms savybėms darantis sprendinys ir tai pagrindžiama tvarkybos projekte.
24. Kai vertingosios savybės autentiška medžiaga sunykusi ar sunaikinta ir (ar) Akte yra nurodytas vertingosios savybės tipas, tvarkybos rūšį – restauravimo ar paprastojo remonto darbus – parenka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka atestuotas tvarkybos projekto vadovas. Toks sprendimas turi būti pagrįstas tyrimų duomenimis, kultūrinės reikšmės vertinimu, paveldosaugos reikalavimais, planuojamų darbų tikslu ir šio Reglamento nuostatomis. Sprendimo pagrindimas turi būti aiškiai išdėstytas tvarkybos projekto dokumentacijoje, nurodant, kodėl konkretūs darbai priskiriami restauravimui arba paprastajam remontui, kokį poveikį jie turės vertingosioms savybėms, autentiškai medžiagai ir kultūrinei reikšmei, taip pat kokios rizikos ir pasekmės kyla pasirinkus atitinkamą darbų rūšį. Už tvarkybos rūšies parinkimo pagrįstumą ir šio sprendimo pasekmes atsako sprendimą priėmęs atestuotas tvarkybos projekto vadovas teisės aktų nustatyta tvarka. Kai sprendimas dėl darbų priskyrimo restauravimui ar paprastajam remontui yra susijęs su autentiškos medžiagos išlikimo, istorinės išraiškos, dekoro, polichromijos, technologijos ar kitos specialiosios restauravimo srities vertinimu, sprendimui pagrįsti turi būti pasitelkiama atitinkamos srities restauratoriaus ar tyrėjo išvada.
25. Jei tvarkybos metu bus atliekami darbai, atitinkantys prevencinės priežiūros darbus, nurodytus Nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros ir prevencinės priežiūros darbų tvarkos apraše, patvirtintame kultūros ministro, jie priskiriami tvarkybos rūšims pagal šių darbų atlikimo tikslus ir (ar) darbų pobūdį.
26. Kai nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms išsaugoti numatomi kilnojamųjų daiktų, esančių viena iš nekilnojamosios kultūros vertybės vertingųjų savybių, dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, nekilnojamojo kultūros paveldo statinių vertingųjų savybių (altorių, sakyklų, krikštyklų, antkapinių ir kitų atminties bei dekoratyvinių paminklų, sienų tapybos, polichromijos, skulptūros, vitražo, lipdybos ir drožybos, baldų, vargonų, krosnių ir židinių ir kitų) konservavimo ir restauravimo darbai, kultūros ministro nustatytais atvejais ir tvarka rengiama restauravimo programa. Jei tame pačiame objekte kartu numatomi kiti tvarkybos darbai, restauravimo programa išlieka savarankišku dokumentu ir negali būti pakeičiama tvarkybos projekto sprendiniais, specialiosiomis technologijomis ar jų priedais.
27. Avarijos grėsmės pašalinimo ir techninių apsaugos priemonių įrengimo darbai vykdomi pagal kultūros ministro tvirtinamą Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą.
28. Jei esminiams statinio reikalavimams, nurodytiems Statybos įstatyme, užtikrinti turi būti atliekami kitų rūšių statinio statybos darbai, apibrėžti Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, rengiamas statinio projektas. Jeigu tame pačiame objekte kartu su statybos darbais numatomi konservavimo ir (ar) restauravimo darbai, statinio projekte turi būti aiškiai atskirta tvarkomųjų paveldosaugos darbų dalis, parengta vadovaujantis kultūros ministro patvirtintu paveldo tvarkybos reglamentu PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ ir, kai privaloma, pridėta restauravimo programa. Statinio projekto sprendiniai negali pakeisti restauravimo programos, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ar sumažinti šiems darbams taikomų reikalavimų.