2026-07-14
Lietuvos Respublikos Seimas
2026-12119
2027-03-01
Įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS PIENO SEKTORIUJE DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. liepos 14 d. Nr. XV-1167
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos perkant ir parduodant žalią karvių pieną (toliau – pienas), draudimą ir draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų sąrašą; institucijų, atsakingų už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, funkcijas, teises ir pareigas; atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
2. Šis įstatymas taikomas sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis tarp pieno pirkėjo ir pieno pardavėjo, kai pienas perkamas pieno pirkėjo ūkinei veiklai – pieno supirkimo ir (ar) pieno perdirbimo veiklai – vykdyti.
3. Šis įstatymas netaikomas, kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys yra sudaromos pieno perdirbimo įmonių su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis.
4. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–10 punktų nuostatos netaikomos:
1) kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos vykdant pieno pirkimą–pardavimą aukciono būdu;
2) kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio kooperatyvais žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, arba pieno gamintojų organizacijų, pripažintų žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, perkant iš savo narių jų pagamintą pieną, jeigu to kooperatyvo ar pieno gamintojų organizacijos įstatuose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose nustatytos nuostatos, kurių poveikis yra panašus į šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų poveikį.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Nuoskaita – pinigų suma, išskaitoma iš pieno pirkimo kainos, jeigu jo kokybės rodikliai neatitinka nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, su visais pakeitimais, vadovaujantis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
2. Pieno gamintojų organizacija – juridinis asmuo, pieno gamintojų įsteigtas pagal atitinkamų juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pripažintas pieno gamintojų organizacija, atitinkantis 2013 m. gruodžio
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NESĄŽININGOS PREKYBOS PRAKTIKOS PIENO SEKTORIUJE DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. liepos 14 d. Nr. XV-1167
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos perkant ir parduodant žalią karvių pieną (toliau – pienas), draudimą ir draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų sąrašą; institucijų, atsakingų už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, funkcijas, teises ir pareigas; atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
2. Šis įstatymas taikomas sudarant pieno pirkimo–pardavimo sutartis tarp pieno pirkėjo ir pieno pardavėjo, kai pienas perkamas pieno pirkėjo ūkinei veiklai – pieno supirkimo ir (ar) pieno perdirbimo veiklai – vykdyti.
3. Šis įstatymas netaikomas, kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys yra sudaromos pieno perdirbimo įmonių su kitomis pieno perdirbimo įmonėmis.
4. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–10 punktų nuostatos netaikomos:
1) kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos vykdant pieno pirkimą–pardavimą aukciono būdu;
2) kai pieno pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), pripažintų žemės ūkio kooperatyvais žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, arba pieno gamintojų organizacijų, pripažintų žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, perkant iš savo narių jų pagamintą pieną, jeigu to kooperatyvo ar pieno gamintojų organizacijos įstatuose arba pagal juos priimtose taisyklėse ir sprendimuose nustatytos nuostatos, kurių poveikis yra panašus į šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų poveikį.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Nuoskaita – pinigų suma, išskaitoma iš pieno pirkimo kainos, jeigu jo kokybės rodikliai neatitinka nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, su visais pakeitimais, vadovaujantis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
2. Pieno gamintojų organizacija – juridinis asmuo, pieno gamintojų įsteigtas pagal atitinkamų juridinių asmenų steigimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pripažintas pieno gamintojų organizacija, atitinkantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, su visais pakeitimais 152 ir 161 straipsnių nuostatas.
3. Pieno pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis savo ar ne savo pagamintą pieną.
4. Pieno pirkėjas – ūkio subjektas, žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka ir maisto tvarkymo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka registruotas pieno supirkimo ir (ar) perdirbimo veiklai vykdyti.
5. Pieno pirkimo kaina – pieno pirkėjo ir pieno pardavėjo sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą žemės ūkio ministro patvirtintų bazinių pieno sudėties rodiklių pieną, kurio kokybė atitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 reikalavimus, įskaitant visas su pieno tiekimu susijusias išlaidas ir neįskaitant priemokų, priedų ir nuoskaitų.
6. Pieno pirkimo–pardavimo sutartis – Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas atitinkanti pieno pirkėjo ir pieno pardavėjo sudaroma rašytinė sutartis, pagal kurią sutartomis sąlygomis už sutartą pieno pirkimo kainą ir sutartų dydžių priedus ir priemokas perduodamas sutartas pieno kiekis.
7. Priedas – pinigų suma, mokama papildomai už perkamą žemės ūkio ministro patvirtintų bazinių sudėties rodiklių pieną, kuris atitinka pieno pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą požymį ar sąlygas.
8. Priemoka – pinigų suma, mokama papildomai už perkamą žemės ūkio ministro patvirtintų bazinių sudėties rodiklių pieną, kurio kokybės rodikliai yra geresni nei nustatyti Reglamente (EB) Nr. 853/2004.
9. Žalias pienas – natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40°C temperatūros arba nebuvo apdorotas kaip nors kitaip, kad pienui būtų padarytas pirmiau minėtas poveikis.
10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme, Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
3 straipsnis. Pieno pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygos
1. Pieno pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – sutartis) turi būti pasirašoma prieš pradedant pieno pardavimą.
2. Žemės ūkio ministras tvirtina Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytą pieno pirkimo kainos apskaičiavimo veiksniams taikyti rekomenduojamą rodiklių rinkinį.
3. Sutartyje turi būti nustatytas sutarties galiojimo terminas arba nurodyta, kad sutartis yra neterminuota, taip pat nustatytas pieno pirkimo kainos taikymo laikotarpis, pieno pirkimo kainos keitimo dažnumas ir (ar) sąlygos, kurioms esant pieno pirkimo kaina gali būti keičiama.
4. Sutartis gali būti:
1) neterminuota. Sutarties šalims sudarius neterminuotą sutartį, sutartyje turi būti nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos;
2) terminuota. Sutarties šalys gali sudaryti terminuotą trumpalaikę sutartį (iki 6 mėnesių trukmės) arba terminuotą ilgalaikę sutartį (ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės).
5. Pieno pirkėjas už perkamą pieną gali mokėti priemokas ir priedus, kurie turi būti mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka nustatytą požymį ir (ar) sąlygas, pagal kurias mokama priemoka ar priedas. Visos taikomos priemokų ir priedų rūšys ir jų dydžiai įtraukiami į sutartį ir laikomi sutarties esmine sąlyga.
6. Pieno pirkėjas, jeigu taiko priemokas ir priedus, turi parengti ir patvirtinti priemokų ir priedų mokėjimo sąlygų tvarkos aprašą, kuriame apibrėžiamos pieno pirkėjo taikomos priemokų ir priedų rūšys, šių priemokų ir priedų dydžiai, priemokai ar priedui gauti taikomi reikalavimai ir laikotarpis, per kurį taikomos nustatytos priemokos ar priedai. Pieno pirkėjas privalo sudaryti sąlygas pieno pardavėjui susipažinti su jo taikomomis priemokų ir priedų mokėjimo sąlygomis.
7. Už per reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpį patiektą pieną mokėtina pinigų suma yra apskaičiuojama pagal patiektą pieno kiekį, perskaičiuotą į bazinį pieno kiekį pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, sutartą pieno pirkimo kainą, priemokas, priedus, atėmus taikytas nuoskaitas ir atsižvelgus į kitas sutarties sąlygas.
8. Nuoskaitų rūšis ir jų taikymo tvarką nustato žemės ūkio ministras.
9. Dėl visų sutarties sąlygų pieno pirkėjas ir pieno pardavėjas derasi laisvai, atsižvelgdami į šio įstatymo, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 imperatyvias nuostatas.
10. Pieno pardavėjai, parduodantys savo pagamintą pieną, gali jungtis į pieno gamintojų organizacijas, kurios Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 149 straipsnyje nustatyta tvarka gali savo narių vardu derėtis dėl sutarčių sąlygų.
4 straipsnis. Draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai
1. Draudžiama ši nesąžininga prekybos praktika, kai pieno pirkėjas:
1) vienašališkai nutraukia sutartį apie tai nepranešęs pieno pardavėjui prieš sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų;
2) vienašališkai pakeičia sutarties sąlygas dėl pieno pristatymo dažnumo, būdo, vietos, laiko arba kiekio, kokybės reikalavimų, mokėjimo sąlygų, kainų, priemokų ar priedų;
3) pirkdamas pieną, kurio kokybė atitinka Reglamente (ES) Nr. 853/2004 nustatytus reikalavimus ir kuris pagaminamas pagal tą pačią gamybos sistemą (įprastinė gamyba, ekologinė gamybos sistema, nacionalinė maisto kokybės sistema), ir kuris pristatytas pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą, pienas surenkamas tiesiogiai iš ūkio iš specializuoto pieno šaldytuvo, pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę), sutartyse taiko skirtingą pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai pienas perkamas iš pieno pardavėjų, kurie priklauso pieno gamintojų organizacijoms ir kurių vardu pieno gamintojų organizacija derasi dėl pieno pirkimo kainos, tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė pieno pirkimo kaina, negu ji būtų nustatyta pagal pieno pristatymo būdą;
4) moka už perkamą pieną pieno pardavėjams priemokas ir priedus, kurių dydžiai kartu (bendra suma) yra didesni kaip 20 procentų pieno pirkimo kainos;
5) mažina pieno pirkimo kainą, priedus ar priemokas dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius;
6) moka už tiesiogiai į perdirbimo įmonę pristatomą pieną mažesnę pieno pirkimo kainą negu už pieną, surenkamą tiesiogiai iš ūkyje esančio specializuoto pieno šaldytuvo;
7) taiko kitas nuoskaitas už perkamą pieną, negu yra nustatyta žemės ūkio ministro;
8) taiko griežtesnius pieno kokybės ir pieno kokybės tyrimų reikalavimus, negu yra nustatyta žemės ūkio ministro ir Reglamente (ES) Nr. 853/2004;
9) nenurodo sutartyje taikomų priedų ir priemokų rūšių ir jų dydžių;
10) atsiskaitydamas už per reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpį patiektą pieną, į mokėtiną pinigų sumą neįtraukia visų priedų bei priemokų, kurie yra susiję su per tą laikotarpį patiektu pieno kiekiu;
11) perka pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertintos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka juridiniame asmenyje – valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatyti draudimai taikomi tik tuo atveju, kai tarp pieno pirkėjo ir pieno pardavėjo yra sudaryta neterminuota sutartis.
3. Jeigu pieno pirkėjo metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų, šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų draudimų pažeidimų tyrimai atliekami ir sankcijos taikomos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų priežiūros institucijos ir jų funkcijos
1. Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos (toliau – priežiūros institucijos).
2. Priežiūros institucijos pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą:
1) prižiūri, kaip pieno pirkėjai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų;
2) atlieka šio įstatymo pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimų (toliau – byla) ir skiria šiame įstatyme nustatytas baudas;
3) atlieka pieno pardavėjų ir pieno pirkėjų sudarytų sutarčių, sąžiningai prekybos praktikai galimai prieštaraujančių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, patikrinimus institucijų vadovų nustatyta tvarka;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
3. Priežiūros institucijos, atlikdamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomuosius nurodymus pieno pardavėjams ir pieno pirkėjams pateikti finansinių ir (ar) kitų dokumentų, tarp jų dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių, kopijas ir informaciją, reikalingas šiame įstatyme priežiūros institucijoms nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) skirti pieno pirkėjui įpareigojimą nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus ir (ar) įpareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ir (ar) pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą;
3) taikyti pieno pirkėjams laikinąsias priemones, nustatytas Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje;
4) apklausti pieno pardavėjus, pieno pirkėjus, trečiuosius asmenis, susijusius su tiriamais pieno pirkėjų atliekamais draudžiamais nesąžiningos prekybos praktikos veiksmais, gauti iš jų žodinius arba rašytinius paaiškinimus (parodymus), kviesti juos atvykti duoti paaiškinimų (parodymų) į priežiūros institucijų patalpas;
5) šio įstatymo pažeidimų tyrimo metu informacijos fiksavimo tikslais naudoti technines garso ir (ar) vaizdo įrašymo priemones;
6) naudoti šio įstatymo pažeidimų tyrimų metu surinktą informaciją tiriant ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pieno tiekimą rinkai ir nesąžiningos prekybos praktikos draudimą, pažeidimus;
7) atlikti ir kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
4. Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo IV skyriaus nuostatomis.
6 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir konfidencialią informaciją
1. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais eidami pareigas. Pareiga saugoti valstybės ir kitas įstatymų saugomas paslaptis galioja tiek, kiek tai nustatyta paslapčių ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose, o kitą konfidencialią informaciją – tol, kol ji yra konfidenciali. Pareiškėjo asmens tapatybės duomenys laikomi konfidencialiais ir gali būti atskleidžiami tik teisės aktų nustatytais atvejais. Pareiškėjo prašymu užtikrinamas jo anonimiškumas, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
2. Pareiškėjas, teikdamas priežiūros institucijai šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą skundą, taip pat gali jai pateikti prašymą dėl konfidencialumo taikymo. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją priežiūros institucija turėtų laikyti konfidencialia. Konfidenciali informacija gali būti informacija, kuri, pareiškėjo manymu, gali pakenkti jo interesams ir (ar) sudaro komercinę paslaptį.
3. Priežiūros institucija nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto skundo registravimo priežiūros institucijoje dienos priima sprendimą dėl prašymo dėl konfidencialumo taikymo. Tokiu atveju pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu prašyme nurodyta informacija laikoma konfidencialia informacija. Jeigu priežiūros institucija prašyme nurodytos informacijos nepripažįsta konfidencialia ir šiuo pagrindu priima sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą, ji apie tai raštu praneša pareiškėjui.
4. Prašymas dėl konfidencialumo taikymo netenkinamas, jeigu:
1) nurodyta informacija įstatymų pripažįstama vieša arba tapo viešai prieinama iki jos pateikimo priežiūros institucijai, arba tapo vieša ankstesnio pažeidimo tyrimo metu;
2) nurodyta informacija turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą.
5. Jeigu pareiškėjas pateikia prašymą dėl konfidencialumo taikymo, bet nenurodo, kokią konkrečią informaciją priežiūros institucija turi laikyti konfidencialia, priežiūros institucija gali reikalauti, kad pareiškėjas per priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Jeigu per priežiūros institucijos nustatytą terminą pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečią informaciją priežiūros institucija turi laikyti konfidencialia, nepateikia dokumento apie komercinę paslaptį sudarančią ir siekiamą apsaugoti informaciją aprašymo arba kitos informacijos išrašo, priežiūros institucija atsisako prašyme nurodytą informaciją pripažinti konfidencialia.
7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo iniciatyvos teisė
Dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo iniciatyvos teisę turi:
1) pieno pardavėjai, kurių interesai yra pažeisti, pieno gamintojų organizacijos, organizacijos, atstovaujančios pieno pardavėjams, (toliau kartu – pareiškėjas). Pareiškėjai turi teisę reikalauti, kad priežiūros institucijos atliktų pažeidimo tyrimą, pateikdami skundą raštu vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Organizacijos, atstovaujančios pieno pardavėjams, turi teisę pateikti skundą pieno pardavėjo prašymu ir jo interesais su sąlyga, kad tokios organizacijos yra nuo pieno pirkėjų nepriklausomi pelno nesiekiantys juridiniai asmenys;
2) priežiūros institucija, kuri gali atlikti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva arba pagal trečiųjų asmenų pateiktą, anonimiškai gautą arba viešai paskelbtą informaciją, arba iš kompetentingos institucijos raštu gautą informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, priimdama motyvuotą nutarimą. Pareiškėjui atsisakius skundo, priežiūros institucija turi teisę atlikti arba tęsti jau pradėtą pažeidimo tyrimą savo iniciatyva. Tokiu atveju laikoma, kad pažeidimo tyrimas atliekamas priežiūros institucijos iniciatyva.
8 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
Priežiūros institucijos atlieka veiksmus ir priima sprendimus, kurie Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 12–20 straipsniuose priskirti Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai, ir mutatis mutandis taiko šiuose straipsniuose nustatytą pažeidimų tyrimo, procesinių veiksmų atlikimo, bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką.
9 straipsnis. Baudos, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, baudų sumokėjimas ir išieškojimas
1. Priežiūros institucijų skiriamos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, jų dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
2. Už šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatų pažeidimą ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų taikymą pieno pirkėjams skiriama bauda iki 1,0 procento nuo supirkto pieno visos vertės per finansinius metus, ėjusius prieš tuos metus, kuriais buvo padaryti šioje dalyje nurodyti draudžiami veiksmai, bet ne mažesnė kaip du šimtai eurų. Jeigu pieno pirkėjas veiklą pradėjo vykdyti einamaisiais metais ir (ar) ją vykdė trumpiau kaip metus, skiriama bauda iki 1,0 procento nuo pieno, supirkto nuo veiklos vykdymo pradžios iki pažeidimo padarymo, vertės, bet ne mažesnė kaip du šimtai eurų.
3. Skiriama bauda apskaičiuojama tokia tvarka:
1) nustatomas pradinis baudos dydis, kuris yra 0,05 procento nuo supirkto pieno vertės, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas;
2) nustatomas bazinis baudos dydis sumažinant arba padidinant šios dalies 1 punkte apskaičiuotą pradinį baudos dydį, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Pradinis baudos dydis dauginamas iš kiekvienam iš pažeidimo kriterijų (pobūdžio, trukmės ir masto) nustatyto koeficiento, kuris gali būti nuo 0,22 iki 1,78;
3) šios dalies 2 punkte apskaičiuotas bazinis baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Nustačius atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei įvertinus jų skaičių ir reikšmingumą, apskaičiuojama taip: kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas iki 50 procentų, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip du šimtai eurų, arba, kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bazinis baudos dydis didinamas iki 50 procentų.
4. Pažeidimo kriterijai yra šie:
1) pažeidimo pobūdis. Pažeidimo pobūdžio koeficientas nustatomas atsižvelgiant į šias aplinkybes: pieno pirkėjo veiksmų agresyvumo lygį (pieno pardavėjui taikomą spaudimą, grasinimus ir kitas agresyvumą rodančias aplinkybes), intensyvumo lygį (pieno pardavėjų interesus pažeidžiančių veiksmų aktyvumą, dažnumą ir kitas intensyvumą rodančias aplinkybes), tai, ar veiksmai buvo įgyvendinti, ir kitas pažeidimo pobūdžiui reikšmingas aplinkybes, kurių svarba ir įtaka priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo. Nustatant pažeidimo pobūdžio koeficientą, atskaitos tašku laikomas koeficiento dydis yra 1. Jeigu esama aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas mažinti (draudžiamų nesąžiningos prekybos praktikos veiksmų neįgyvendinimas arba kitos pažeidimo pobūdžiui reikšmingos aplinkybės) arba didinti (agresyvumas, intensyvumas arba kitos pažeidimo pobūdžiui reikšmingos aplinkybės) koeficiento dydį, koeficientas 1 yra atitinkamai mažinamas, tai yra pritaikomas koeficientas, kurio intervalas nuo 0,22 iki 1, arba didinamas, tai yra pritaikomas koeficientas, kurio intervalas nuo 1 iki 1,78;
2) pažeidimo trukmė, kuri vertinama pagal vieną iš kriterijų (trumpa, vidutinė ar ilga):
a) trumpos trukmės pažeidimo atveju (jeigu pažeidimas truko trumpiau kaip 6 mėnesius) pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas prasideda 0,22 ir nesiekia 0,75;
b) vidutinės trukmės pažeidimo atveju (jeigu pažeidimas truko 6 mėnesius ar ilgiau, tačiau nesiekė 12 mėnesių) pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas prasideda 0,75 ir nesiekia 1,27;
c) ilgos trukmės pažeidimo atveju (jeigu pažeidimas truko 12 mėnesių ar ilgiau) pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas prasideda 1,27 ir siekia 1,78;
3) pažeidimo mastą, kuris įvertinamas pagal vieną iš kriterijų (nedidelis, vidutinis ar didelis), susijusių su pieno pardavėjų, kuriems pieno pirkėjas taikė to paties pobūdžio pažeidimą, skaičiumi:
a) nedidelio pažeidimo masto atveju, kai to paties pobūdžio pažeidimas buvo taikytas mažiau kaip 5 procentams pieno pardavėjų, su kuriais pieno pirkėjas yra sudaręs sutartis, pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas pasideda 0,22 ir nesiekia 0,75;
b) vidutinio pažeidimo masto atveju, kai to paties pobūdžio pažeidimas buvo taikytas 5 procentams ar daugiau, tačiau nesiekia 10 procentų pieno pardavėjų, su kuriais pirkėjas yra sudaręs sutartis, pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas prasideda 0,75 ir nesiekia 1,27;
c) didelio pažeidimo masto atveju, kai to paties pobūdžio pažeidimas buvo taikytas 10 procentų ar daugiau pieno pardavėjų, su kuriais pieno pirkėjas yra sudaręs sutartis, pradinis baudos dydis dauginamas iš koeficiento, kurio intervalas prasideda 1,27 ir siekia 1,78.
5. Jeigu pažeidimas padarytas pirmą kartą ir nėra nustatyta nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau yra bent viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apskaičiuotas bazinis baudos dydis mažinamas 50 procentų, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip du šimtai eurų.
6. Nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą šio straipsnio 9 dalies 5 punkte, bazinis baudos dydis didinamas iki 100 procentų, neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
7. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) pieno pirkėjas savo noru nutraukė pažeidimą ir užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;
2) pieno pirkėjas pripažino padaręs pažeidimą;
3) pieno pirkėjas padėjo priežiūros institucijos įgaliotiems pareigūnams išaiškinti padarytą pažeidimą;
4) pieno pirkėjas savo noru atlygino pieno pardavėjui padarytą materialinę žalą;
5) pieno pirkėjas pirmus metus vykdo veiklą.
8. Priežiūros institucija turi teisę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas šio straipsnio 7 dalyje nenurodytas aplinkybes.
9. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pieno pirkėjas kliudė priežiūros institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą;
2) pieno pirkėjas slėpė padarytą pažeidimą, naikino ir (ar) klastojo draudžiamų nesąžiningų veiksmų įrodymus;
3) pieno pirkėjas tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas priežiūros institucijos ir (ar) jos įgalioto pareigūno įpareigojimo jį nutraukti;
4) pieno pirkėjas padarė materialinę žalą pieno pardavėjui;
5) pieno pirkėjas pakartotinai padarė tokį pat pažeidimą per vienus metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo.
10. Už priežiūros institucijos privalomųjų nurodymų ir įpareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą baudos skiriamos šiais atvejais:
1) jeigu suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pieno pardavėjas ir (ar) pieno pirkėjas, ir (ar) viešojo administravimo subjektas nevykdo priežiūros institucijos privalomojo nurodymo pateikti finansinių ir (ar) kitų dokumentų, tarp jų dokumentų, kuriuose yra komercinių paslapčių, kopijas ir informaciją, reikalingas šiame įstatyme priežiūros institucijai nustatytoms funkcijoms atlikti, jam skiriama iki penkiasdešimt eurų bauda už kiekvieną priežiūros institucijos privalomojo nurodymo nevykdymo dieną;
2) jeigu pieno pirkėjas:
a) nepateikia priežiūros institucijai informacijos apie supirkto pieno visą vertę per praėjusius ar einamuosius kalendorinius metus, jam skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų;
b) nevykdo priežiūros institucijos įpareigojimo nutraukti draudžiamus nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus ar įpareigojimo atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą, arba šiuos įpareigojimus vykdo ne laiku, jam skiriama iki dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
11. Už priežiūros institucijos sprendimo dėl numatytų laikinųjų priemonių nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą pieno pirkėjams skiriama iki dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną.
12. Priežiūros institucija, skirdama šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytas baudas, jų dydį nustato atsižvelgdama į pažeidimą padariusio pieno pirkėjo supirkto pieno visą vertę per praėjusius finansinius metus, jeigu pieno pirkėjas veiklą pradėjo vykdyti einamaisiais metais ir (ar) ją vykdė trumpiau kaip metus, – atsižvelgdama į pažeidimą padariusio pieno pirkėjo supirkto pieno visą vertę nuo veiklos vykdymo pradžios iki pažeidimo padarymo.
13. Priežiūros institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl baudos skyrimo gavimo dienos. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
14. Motyvuotu pažeidėjo prašymu priežiūros institucija turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki 6 mėnesių, jeigu pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.
15. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina baudų už šio įstatymo pažeidimus apskaičiavimo ir skyrimo tvarkos aprašą.
16. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. kovo 1 d.
2. Vyriausybė, žemės ūkio ministras, Vyriausybės įgaliotų įstaigų vadovai iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Sutartys, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtos ir patikslintos, atsižvelgiant į šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas.
11 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 su visais pakeitimais ir papildymais.
12 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, kaip galiojantis teisinis reguliavimas paveikė pieno pardavėjų padėtį pieno rinkoje ir Lietuvos pieno sektoriaus konkurencingumą: turi būti įvertinti pieno pirkimo kainos pokyčiai, taikomų priedų ir priemokų rūšių ir dydžių pokyčiai, ūkio subjektų skaičiaus pokyčiai, nupirkto bei eksportuoto ir importuoto pieno kiekio pokyčiai.
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per 7 mėnesius nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.