2026-06-11
Lietuvos Respublikos Seimas
2026-11105
2027-01-01
Įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS
ĮSTATYMAS
2026 m. birželio 11 d. Nr. XV-1029
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo, informacijos, reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti, rinkimo, rengimo ir teikimo teisinius pagrindus, institucijų kompetenciją, reikalingą prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti, reglamentuoja sisteminį ir nuoseklų su klimato kaita susijusios rizikos valdymą.
2. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Hidrologinė veikla – hidrologiniai matavimai ir stebėjimai, hidrologinių duomenų analizė ir patikimumo vertinimas, hidrologinių duomenų kaupimas ir saugojimas, hidrologinių prognozių sudarymas, hidrologinių duomenų ir (ar) informacijos skelbimas.
2. Hidrologiniai duomenys – duomenys, surinkti atliekant hidrologinius matavimus ir stebėjimus paviršiniuose vandens telkiniuose.
3. Hidrologiniai matavimai ir stebėjimai – pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatytus standartus ir metodikas vykdomas hidrologinių duomenų rinkimas.
4. Hidrologinis įrenginys – priemonė hidrologiniams matavimams atlikti ir jų duomenims perduoti.
5. Katastrofinis hidrologinis ar meteorologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą katastrofinio hidrologinio ar meteorologinio reiškinio rodiklio reikšmę ir galintis sukelti labai didelę žalą aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai.
6. Klimatas – tam tikrai vietovei būdingos daugiametės orų sąlygos ir jų pokyčiai, vertinami remiantis meteorologiniais ir hidrologiniais duomenimis.
7. Klimatologinė veikla – dabarties ir ateities klimato vertinimas, klimato ir klimato kaitos prognozių sudarymas, klimatologinių duomenų ir (ar) informacijos skelbimas.
8. Klimatologiniai duomenys – daugiamečių meteorologinių ir hidrologinių duomenų pagrindu parengiami duomenys klimatui ir jo kaitai praeityje ir ateityje įvertinti.
9. Meteorologinė veikla– meteorologiniai matavimai ir stebėjimai, meteorologinių duomenų analizė ir patikimumo vertinimas, meteorologinių duomenų kaupimas ir saugojimas, meteorologinių prognozių sudarymas,
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS
ĮSTATYMAS
2026 m. birželio 11 d. Nr. XV-1029
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo, informacijos, reikalingos prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti, rinkimo, rengimo ir teikimo teisinius pagrindus, institucijų kompetenciją, reikalingą prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikai formuoti ir įgyvendinti, reglamentuoja sisteminį ir nuoseklų su klimato kaita susijusios rizikos valdymą.
2. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Hidrologinė veikla – hidrologiniai matavimai ir stebėjimai, hidrologinių duomenų analizė ir patikimumo vertinimas, hidrologinių duomenų kaupimas ir saugojimas, hidrologinių prognozių sudarymas, hidrologinių duomenų ir (ar) informacijos skelbimas.
2. Hidrologiniai duomenys – duomenys, surinkti atliekant hidrologinius matavimus ir stebėjimus paviršiniuose vandens telkiniuose.
3. Hidrologiniai matavimai ir stebėjimai – pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatytus standartus ir metodikas vykdomas hidrologinių duomenų rinkimas.
4. Hidrologinis įrenginys – priemonė hidrologiniams matavimams atlikti ir jų duomenims perduoti.
5. Katastrofinis hidrologinis ar meteorologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą katastrofinio hidrologinio ar meteorologinio reiškinio rodiklio reikšmę ir galintis sukelti labai didelę žalą aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai.
6. Klimatas – tam tikrai vietovei būdingos daugiametės orų sąlygos ir jų pokyčiai, vertinami remiantis meteorologiniais ir hidrologiniais duomenimis.
7. Klimatologinė veikla – dabarties ir ateities klimato vertinimas, klimato ir klimato kaitos prognozių sudarymas, klimatologinių duomenų ir (ar) informacijos skelbimas.
8. Klimatologiniai duomenys – daugiamečių meteorologinių ir hidrologinių duomenų pagrindu parengiami duomenys klimatui ir jo kaitai praeityje ir ateityje įvertinti.
9. Meteorologinė veikla – meteorologiniai matavimai ir stebėjimai, meteorologinių duomenų analizė ir patikimumo vertinimas, meteorologinių duomenų kaupimas ir saugojimas, meteorologinių prognozių sudarymas, meteorologinių duomenų ir (ar) informacijos skelbimas.
10. Meteorologiniai duomenys – duomenys, surinkti atliekant meteorologinius matavimus ir stebėjimus ore ir žemės paviršiuje.
11. Meteorologiniai matavimai ir stebėjimai – pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatytus standartus ir metodikas vykdomas meteorologinių duomenų rinkimas.
12. Meteorologinis įrenginys – priemonė meteorologiniams matavimams atlikti ir jų duomenims perduoti.
13. Nacionalinis hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklas – Lietuvos Respublikoje esančios vandens matavimo stotys, meteorologijos stotys, meteorologiniai radiolokatoriai, hidrologiniai įrenginiai ir meteorologiniai įrenginiai, kurių duomenys naudojami valstybės reikmėms.
14. Pavojingas hidrologinis ar meteorologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą pavojingo hidrologinio ar meteorologinio reiškinio rodiklio reikšmę ir galintis sukelti pavojų aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai.
15. Prisitaikymas prie klimato kaitos – žmogaus ir aplinkos prisitaikymas prie esamo ar prognozuojamo klimato ir jo poveikio.
16. Prisitaikymo prie klimato kaitos veikla – atsižvelgiant į dabarties ir ateities klimatą, planuojami ir įgyvendinami veiksmai, kuriais mažinamas žalingas klimato kaitos poveikis ir žmogaus ar aplinkos pažeidžiamumas dėl jos, didinamas atsparumas klimato kaitai arba pasinaudojama jos teikiamomis galimybėmis.
17. Specializuotos hidrologijos, meteorologijos ir klimatologijos paslaugos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos disponuojamų hidrologinių, meteorologinių ir klimatologinių duomenų ekspertiniai vertinimai ir (ar) hidrologinės, meteorologinės ar klimatologinės veiklos veiksmų atlikimas pagal individualų pareiškėjo prašymą jame nurodyta apimtimi, dažnumu, laiku ir forma.
18. Stichinis hidrologinis ar meteorologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą stichinio hidrologinio ar meteorologinio reiškinio rodiklio reikšmę ir galintis sukelti žalą aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai.
19. Su klimato kaita susijusi rizika – tikimybė, kad su klimato kaita susiję pavojai arba nepakankamas prisitaikymas prie jų gali sukelti neigiamų padarinių įvairiuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį.
20. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.
II SKYRIUS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos tikslai
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos tikslai yra:
1) sumažinti esamą ir numatyti galimą šalies ekonomikos, aplinkos, visuomenės sveikatos, žemės ūkio ir kitų sektorių pažeidžiamumą, išlaikyti ir stiprinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, nustatyti ir valdyti su klimato kaita susijusią riziką, mažinti klimato kaitos daromą žalą ir nuostolius, sustiprinti žmogaus ir aplinkos gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir pasinaudoti klimato kaitos teikiamomis galimybėmis;
2) siekiant spartinti šalies ekonomikos, aplinkos, visuomenės sveikatos ir kitų sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos, suteikti daugiau žinių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, visuomenei apie klimato kaitą ir jos keliamą riziką, gerinti šios informacijos kokybę ir prieinamumą, skatinti aktyvų šių sektorių atstovų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones;
3) nuolat stebėti ir teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms patikimus hidrologinius ir meteorologinius duomenis, reikalingus nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai ir žmogui.
4 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos uždaviniai
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos uždaviniai yra:
1) vertinti klimatą ir jo kaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) rinkti ir vertinti informaciją apie klimato kaitos poveikį, klimato kaitos padarinių aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai sukeltą žalą ir padarytų nuostolių dydį, plėsti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų žinias ir supratimą apie įvairius su klimato kaita susijusios rizikos valdymo metodus;
3) mažinti pažeidžiamų visuomenės grupių, regionų ir ekonomikos sektorių pažeidžiamumą klimato kaitos poveikiui ir stiprinti jų atsparumą;
4) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti klimato kaitos prognozes, reikalingas prisitaikyti prie klimato kaitos, užtikrinti darnų vystymąsi priimant teritorijų planavimo, socialinės ir ekonominės raidos sprendimus;
5) rengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir įgyvendinti priemones, didinančias šalies atsparumą klimato kaitai;
6) vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimo stebėseną, vertinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių efektyvumą ir užtikrinti mokymąsi iš patirties;
7) stebėti Lietuvos Respublikos teritorijos paviršiniuose vandens telkiniuose vykstančius hidrologinius procesus, atmosferoje ir (ar) žemės paviršiuje vykstančius meteorologinius procesus, užtikrinti stebėjimų tęstinumą ir homogeniškumą;
8) rengti ir teikti perspėjimus apie pavojingus, stichinius, katastrofinius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius, kurių rodiklius tvirtina aplinkos ministras, galimą jų poveikį;
9) šią veiklą vykdyti remiantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principu.
III SKYRIUS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS VEIKLOS VALDYMAS
5 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimas ir įgyvendinimas
1. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, mokslo ir studijų institucijomis, verslo subjektais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, – taip užtikrinamas tarpsektorinis veiksmų koordinavimas.
2. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politiką įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos politiką, kaip sudedamąją prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos dalį, formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija, o įgyvendina ta Vyriausybės įgaliota institucija, kuri įgyvendina prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politiką.
4. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politika formuojama ir įgyvendinama rengiant šiuos planavimo dokumentus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (toliau – Darbotvarkė), kurioje nustatomi prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos 10 metų trukmės trumpalaikiai, 20 metų vidutinės trukmės ir 30 metų trukmės ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai;
2) Vyriausybės tvirtinamą Nacionalinį prisitaikymo prie klimato kaitos planą (toliau – Planas) – Darbotvarkės įgyvendinimo planą, kuriame planuojamos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemonės. Šių priemonių įgyvendinimas detalizuojamas plėtros programų pažangos priemonių aprašuose ir kituose planavimo dokumentuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimais, nenustatant naujų ribojimų ir (ar) pareigų privataus turto savininkams, jeigu to nėra numatyta teisės aktuose.
5. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos tikslai ir uždaviniai integruojami į visas valstybės ir savivaldybių sektorių politikos sritis, įskaitant ekonomikos, aplinkos, visuomenės sveikatos, žemės ūkio ir kitus sektorius, kuriems nustatyta su klimato kaita susijusi rizika ir šiuose sektoriuose įgyvendinamos prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemonės.
6. Darbotvarkė ir Planas rengiami užtikrinant jų suderinamumą ir glaudžią sąveiką su Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ ir kitais strateginio planavimo dokumentais atskirose valstybės valdymo srityse.
7. Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 2 metus teikia Seimo Aplinkos apsaugos komitetui prisitaikymo prie klimato kaitos pažangos ataskaitą.
6 straipsnis. Su klimato kaita susijusios rizikos nustatymas
1. Su klimato kaita susijusios rizikos nustatymo gaires, nacionalinės klimato kaitos rizikos analizės struktūrą ir nacionalinę klimato kaitos rizikos analizę tvirtina aplinkos ministras.
2. Aplinkos ministerija rengia ir atnaujina nacionalinę klimato kaitos rizikos analizę. Kitos ministerijos ir (ar) joms pavaldžios įstaigos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, dalyvauja Aplinkos ministerijai rengiant ir atnaujinant nacionalinę klimato kaitos rizikos analizę.
3. Nacionalinės klimato kaitos rizikos analizės rezultatais vadovaujamasi Darbotvarkėje nustatant prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos tikslus, uždavinius, o Plane ir kituose planavimo dokumentuose – prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemones.
4. Nacionalinė klimato kaitos rizikos analizė tvirtinama kas 5 metus.
5. Nacionalinė klimato kaitos rizikos analizė rengiama remiantis klimato kaitos prognozėmis ir tarptautiniu mastu pripažintomis metodikomis, įskaitant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos metodikas.
7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos ministerija:
1) rengia ir teikia Vyriausybei Darbotvarkės ir Plano projektus, užtikrina jų suderinamumą su Europos Sąjungos politika, regioninėmis ir tarptautinėmis prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvomis;
2) vykdo Darbotvarkės ir Plano įgyvendinimo stebėseną, vertina juose numatytų rezultatų ir rodiklių pasiekimą;
3) rengia nacionalinės klimato kaitos rizikos analizės, prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentų, įskaitant ir savivaldybių planavimo dokumentus, rengimo gaires;
4) su klimato kaita susijusioms rizikoms valdyti rengia ir įgyvendina prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemones aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse;
5) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą, priskirtas funkcijas.
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija
Vyriausybės įgaliota institucija:
1) atlieka nacionalinės hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas, atitinkančias Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatytus reikalavimus ir standartus;
2) kuria nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, nustato hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų vykdymo tvarką;
3) kaupia ir tvarko duomenis apie hidrologinių ir meteorologinių reiškinių sukeltus padarinius, žalą ir padarytų nuostolių dydį;
4) neatlyginamai teikia hidrologinius ir meteorologinius duomenis valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius, valdant gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas, esant ekstremaliosioms situacijoms ir šalinant įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų padarinius;
5) rengia ir teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat visuomenei apie hidrologines, meteorologines ir klimatologines sąlygas, klimato kaitą, jų keliamas grėsmes Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas, atlieka tyrimus, susijusius su hidrologine, meteorologine ir klimatologine veikla;
6) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu teikia specializuotas hidrologijos, meteorologijos ir klimatologijos paslaugas. Šių paslaugų kainas ir jų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras;
7) vadovaudamasi Metrologijos ir Atitikties vertinimo įstatymais, teikia hidrologinės ir meteorologinės paskirties matavimo priemonių patikros ir kalibravimo paslaugas;
8) teikia metodinę pagalbą savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rengiant ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentus;
9) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą, priskirtas funkcijas.
9 straipsnis. Ministerijų kompetencija
1. Remdamosi nacionalinės klimato kaitos rizikos analizės rezultatais, ministerijos rengia prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemones atitinkamam ministrui pavestose valdymo srityse ir teikia Aplinkos ministerijai. Šios priemonės įtraukiamos į Planą, aplinkos ministerijai įvertinus ir suderinus su rengėjais jų atitiktį ir pagrįstumą mažinant su klimato kaita susijusios rizikos tikimybę ir (ar) klimato kaitos padarinius, atitiktį įgyvendinant Darbotvarkėje nustatytus prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos tikslus ir uždavinius.
2. Ministerijos prireikus rengia prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentus, skirtus atitinkamam ministrui pavestų valdymo sričių su klimato kaita susijusioms rizikoms valdyti, atsižvelgdamos į nacionalinėje klimato kaitos rizikos analizėje nustatytas rizikas arba atitinkamam ministrui pavestos valdymo srities poreikius.
10 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija
Savivaldybės institucijos ir įstaigos:
1) Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia informaciją apie pavojingų, stichinių ir katastrofinių hidrologinių ar meteorologinių reiškinių sukeltus padarinius, šių padarinių aplinkai, ekonominei veiklai, infrastruktūrai ar gyventojų sveikatai sukeltą žalą ir padarytų nuostolių dydį remdamosi informacija, renkama vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;
2) bendradarbiaudamos su vietos socialiniais partneriais, rengia savivaldybės prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentus, kuriuose numatytos prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemonės vėliau įtraukiamos į Planą jį atnaujinant, tačiau jomis negali būti nustatyti nauji ribojimai privataus turto savininkams, jeigu to nėra numatyta teisės aktuose.
IV SKYRIUS
HIDROLOGINIŲ, METEOROLOGINIŲ, KLIMATOLOGINIŲ DUOMENŲ NAUDOJIMAS
11 straipsnis. Nacionalinis hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklas
1. Į nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą aplinkos ministro nustatyta tvarka įtraukiamos vandens matavimo stotys, meteorologijos stotys, meteorologiniai radiolokatoriai, hidrologiniai įrenginiai ir meteorologiniai įrenginiai, valdomi valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių (toliau kartu – valstybės ir savivaldybių subjektai), išskyrus Lietuvos kariuomenės valdomus meteorologinius įrenginius, atitinkantys Pasaulinės meteorologijos organizacijos nustatytus hidrologinių ir meteorologinių matavimų ir stebėjimų vykdymo reikalavimus.
2. Nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle surinkti hidrologiniai ir meteorologiniai duomenys:
1) laikomi Vyriausybės įgaliotos institucijos duomenų bazėse ir tvarkomi vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamais hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatais;
2) yra atviri ir skelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
3. Valstybės ir savivaldybių subjektai, išskyrus Lietuvos kariuomenę, aplinkos ministro nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotą instituciją informuoja apie savo valdomus hidrologinius ir (ar) meteorologinius įrenginius, neatlyginamai teikia jai šių įrenginių surinktus hidrologinius ir meteorologinius duomenis.
12 straipsnis. Hidrologinių ir meteorologinių reiškinių poveikio duomenys ir perspėjimai
1. Valstybės ir savivaldybių subjektai, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijas, nurodytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir neatlyginamai teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie savo vykdomai veiklai ir gyventojams hidrologinių ar meteorologinių reiškinių sukeltus padarinius, padarytą žalą ir nuostolių dydį.
2. Perspėjimas apie stichinius, katastrofinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius, kai šie reiškiniai atitinka Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytus įvykių, ekstremaliųjų įvykių kriterijus, vykdomas vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Apie pavojingus meteorologinius ir hidrologinius reiškinius informuojama Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija skelbia informaciją apie pavojingus, stichinius, katastrofinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius savo interneto svetainėje, užtikrindama, kad informacija visuomenei būtų pateikiama prieinamais bendravimo būdais.
13 straipsnis. Hidrologiniai, meteorologiniai ir klimatologiniai duomenys
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktais pavestas funkcijas, kurioms reikalingi hidrologiniai ir (ar) meteorologiniai duomenys, naudoja nacionalinio hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo duomenis. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali naudoti hidrologinius ir (ar) meteorologinius duomenis, kurie nėra nacionalinio hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo duomenys, tik savo vidaus reikmėms.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos teisės aktais pavestas funkcijas, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos, naudoja Vyriausybės įgaliotos institucijos, Europos Sąjungos programos „Copernicus“ Klimato kaitos tarnybos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinių hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas atliekančių ar klimatologinę veiklą vykdančių institucijų parengtas klimato ir klimato kaitos prognozes.
3. Vertinant klimato kaitą, naudojami duomenys iš vandens matavimo ir meteorologijos stočių, kurios nenutrūkstamai veikia ilgiau kaip 60 metų. Hidrologiniai ar meteorologiniai matavimai ir stebėjimai, Vyriausybės įgaliotos institucijos atliekami ilgiau kaip 60 metų, turi būti vykdomi nekeičiant jų atlikimo vietos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Vyriausybė, aplinkos ministras ir Vyriausybės įgaliota institucija iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Pirmoji nacionalinė klimato kaitos rizikos analizė turi būti patvirtinta iki 2028 m. gruodžio 31 d. Savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2030 m. gruodžio 31 d. patvirtina prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentus.
4. Valstybės ir savivaldybių subjektai, išskyrus Lietuvos kariuomenę, iki 2027 m. gegužės 31 d. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia informaciją apie savo valdomus hidrologinius ir (ar) meteorologinius įrenginius, kad būtų galimybė juos įtraukti į nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą.
15 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Aplinkos ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, ar vykdytos prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemonės, ar savivaldybių institucijos ir įstaigos parengė ir patvirtino prisitaikymo prie klimato kaitos srities planavimo dokumentus, ar ministerijos ir (ar) joms pavaldžios institucijos ir įstaigos dalyvavo rengiant nacionalinę klimato kaitos rizikos analizę ir remdamosi ja nusistatė prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos priemones, ar taip užtikrintas sisteminis ir nuoseklus su klimato kaita susijusios rizikos valdymas, kokią įtaką jis turėjo nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis prisitaikant prie klimato kaitos.
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. gegužės 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos
prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas).
_________________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.