2026-06-18
Lietuvos bankas
2026-10658
2026-06-30
Nutarimas
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimO Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ PAKEITIMO
2026 m. birželio 18 d. Nr. 2026/03-65
Vilnius
Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2994, Lietuvos banko valdyba nutaria:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas:
1.2.1. Papildyti 31 punktu:
„31. Nuostatose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“
1.2.2. Pakeisti 8.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.5. veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad rizika, kuri gali turėti įtakos banko veiklai, būtų nustatoma, nuolat vertinama ir apie ją būtų pranešta. Rizikos vertinimas turi apimti visas rizikos rūšis (kredito, rinkos, likvidumo, operacinę, teisinę, reputacijos, taip pat aplinkos, socialinę, valdymo (ASV), koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/20127a straipsnyje nustatytas sąlygas, ir kitas), su kuriomis susiduria bankas ar visa banko finansinė
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimO Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ PAKEITIMO
2026 m. birželio 18 d. Nr. 2026/03-65
Vilnius
Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2994, Lietuvos banko valdyba nutaria:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintas Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatas:
1.2.1. Papildyti 31 punktu:
„31. Nuostatose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“
1.2.2. Pakeisti 8.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.5. veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad rizika, kuri gali turėti įtakos banko veiklai, būtų nustatoma, nuolat vertinama ir apie ją būtų pranešta. Rizikos vertinimas turi apimti visas rizikos rūšis (kredito, rinkos, likvidumo, operacinę, teisinę, reputacijos, taip pat aplinkos, socialinę, valdymo (ASV), koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytas sąlygas, ir kitas), su kuriomis susiduria bankas ar visa banko finansinė grupė, apimanti ir globojantį (patronuojantį) banką. Vidaus kontrolės sistema periodiškai turi būti peržiūrima siekiant tinkamai įvertinti naujas arba anksčiau nekontroliuotas rizikos rūšis;“.
1.2.3. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Bankas turi įtraukti ASV veiksnius ir su jais susijusią riziką į savo vidaus politikas ir procedūras. Bankas, teikiantis arba ketinantis teikti aplinkos atžvilgiu tvarius kredito produktus, savo kredito rizikos politikoje ir procedūrose turi konkrečiai apibūdinti ir aplinkos atžvilgiu tvaraus skolinimo politiką ir procedūras.“
1.2.4. Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
„V SKYRIUS
PALŪKANŲ NORMOS RIZIKOS BANKINĖJE KNYGOJE VALDYMAS
44. Bankas turi turėti veiksmingą palūkanų normos rizikos bankinėje knygoje (PNRBK) valdymo sistemą, apimančią PNRBK nustatymo, vertinimo, stebėjimo, kontrolės ir rizikos mažinimo procesus bei priemones. PNRBK valdymas banke turi būti vykdomas vadovaujantis banko valdybos patvirtinta PNRBK valdymo politika, kuri būtų peržiūrima ne rečiau kaip kartą per metus. Banko valdyba turi užtikrinti šios PNRBK politikos laikymąsi ir tuo tikslu parengti atitinkamas PNRBK nustatymo, vertinimo, stebėsenos, kontrolės ir rizikos mažinimo politikas ir procedūras bei užtikrinti jų įgyvendinimą.
45. Bankas turi užtikrinti, kad PNRBK valdymo sistema būtų tinkamai pagrįsta, patikima ir dokumentuota ir aprėptų visus PNRBK komponentus, kurie yra svarbūs atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas. PNRBK valdymo politika ir procedūros, nepažeidžiant proporcingumo principo, turi užtikrinti, kad būtų:
45.1. įvertintos visos palūkanų normų pokyčiams jautrios bankinėje knygoje esančios balansinės ir nebalansinės pozicijos. Bankas turėtų atsižvelgti į neveiksnias pozicijas (be atidėjinių), kaip į palūkanų normų pokyčiams jautrias priemones;
45.2. apibrėžta PNRBK rizikos strategija ir apetitas, nustatyti vertinimo rodikliai ir limitų sistema. PNRBK rizikos apetitas turi būti apibrėžtas bent ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų matų atžvilgiu. Kai tinkama, taip pat turi būti atsižvelgiama į finansinių priemonių rinkos vertės pokyčius;
45.3. nustatyti PNRBK vertinimo metodai, tinkamai pagrįstos ir dokumentuotos prielaidos ir parametrai, įskaitant automatinių ar elgesiu grindžiamų palūkanų normos pasirinkimo sandorių, neterminuotųjų indėlių, fiksuotųjų palūkanų normų paskolų išankstinių mokėjimų, išankstinių terminuotųjų indėlių atsiėmimo charakteristikas. Taip pat apibrėžtas komercinės maržos nustatymas ir taikymas PNRBK matavimuose;
45.4. identifikuoti pagrindiniai (angl. core) stabilūs neterminuotieji indėliai, kurių kaina, tikėtina, nebus keičiama net vykstant reikšmingiems palūkanų normų aplinkos pokyčiams, ir (arba) kiti indėliai, kurių ribotą lankstumą palūkanų normų pokyčių atžvilgiu bankas gali modeliuoti;
45.5. nustatytas bendras pagrindinių modeliavimo prielaidų poveikis PNRBK matavimo rezultatams. Reikšmingos matavimo prielaidos turėtų būti peržiūrimos bent kartą per metus ir dažniau, jeigu sparčiai keičiasi rinkos sąlygos;
45.6. nustatyti PNRBK vertinimo ir matavimo scenarijai, skirtingų valiutų vertinimas ir agregavimas;
45.7. apibrėžtos valdymo organų ir kitų PNRBK prisiėmimo, valdymo ir kontrolės procesuose dalyvaujančių organų, padalinių ir asmenų pareigos bei atsakomybės;
45.8. įdiegta veiksminga vadovų informavimo sistema, užtikrinanti, kad banko valdymo organai būtų reguliariai bent kas ketvirtį informuojami apie pagrindinius PNRBK rizikos aspektus, įskaitant PNRBK vertinimo, naudojant priežiūrinius sukrėtimų scenarijus, rezultatus, PNRBK politikos ir limitų laikymąsi, naudojamų prielaidų poveikį PNRBK matams, pagrindinių banko portfelių PNRBK charakteristikas ir jų poveikį PNRBK lygiui ir krypčiai.
46. Bankas turi atsižvelgti bent į:
46.1. spragos riziką, susijusią su palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių struktūra pagal terminą, kuri kyla dėl skirtingo palūkanų normų pokyčių laiko, įskaitant palūkanų normų struktūros pagal terminą pokyčius, vykstančius nuosekliai visoje pelningumo kreivėje (lygiagreti rizika) arba per kiekvieną laikotarpį skirtingai (nelygiagreti rizika);
46.2. bazinę riziką, kylančią dėl santykinių palūkanų normų pokyčių poveikio palūkanų normai jautrioms priemonėms, kurių išpirkimo terminai yra panašūs, o kainos nustatomos taikant skirtingus palūkanų normų indeksus. Bazinė rizika kyla dėl netobulos koreliacijos koreguojant uždirbamų ir išmokamų palūkanų normas, susijusias su palūkanų normų pokyčiams jautriomis priemonėmis, kai kitos palūkanų normų pokyčių charakteristikos yra panašios;
46.3. pasirinkimo sandorių riziką, kylančią dėl (įterptųjų ir tiesioginių) pasirinkimo sandorių, kai bankas arba jo klientas gali pakeisti savo grynųjų pinigų srautų lygį ir laiką, t. y. riziką, kylančią dėl palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių, kai turėtojas įvykdys pasirinkimo sandorį (įterptąjį arba tiesioginį automatinį pasirinkimo sandorį) beveik visais atvejais, kai tai atitinka jo finansinius interesus, ir riziką, kylančią dėl numanomo arba palūkanų normų pokyčiams jautrių priemonių sąlygomis numatyto lankstumo, kai palūkanų normų pokyčiai gali padaryti poveikį kliento elgesio pokyčiui (elgesiu grindžiamų įterptųjų pasirinkimo sandorių riziką).
47. Bankas turi stebėti ir nustatyti kredito kainų skirtumo rizikai bankinėje knygoje jautrias pozicijas. Atsižvelgdamas į proporcingumo principą, bankas turi turėti veiksmingą tokių nustatytų jautrių pozicijų valdymo sistemą, strategiją, politiką, limitų sistemą ir procesus, kad jas galėtų tinkamai vertinti, stebėti ir kontroliuoti tiek ekonominės vertės, tiek grynųjų palūkanų pajamų ir rinkos vertės pokyčių perspektyvose. Bankas turi:
47.1. užtikrinti, kad bet koks pozicijų neįtraukimas dėl jų nejautrumo kredito kainų skirtumo rizikai bankinėje knygoje būtų tinkamai pagrįstas ir dokumentuotas. Bet kuriuo atveju bankas turi įtraukti turtą, apskaitytą tikrąja verte. Kredito kainų skirtumo rizika bankinėje knygoje neapima neveiksnių pozicijų;
47.2. dokumentuoti skaičiavimo metodus, prielaidas, kredito kainų skirtumo pokyčių šokų formas ir dydžius bei kitus aktualius parametrus, naudojamus kredito kainų skirtumo rizikai bankinėje knygoje jautrių pozicijų valdymui. Reikšmingos matavimo prielaidos turėtų būti peržiūrimos bent kartą per metus ir dažniau, jeigu sparčiai keičiasi rinkos sąlygos;
47.3. kredito kainų skirtumo rizikai bankinėje knygoje jautrių pozicijų valdymui apibrėžti valdymo organų ir kitų rizikos prisiėmimo, valdymo ir kontrolės procesuose dalyvaujančių organų, padalinių ir asmenų pareigas bei atsakomybes ir įdiegti veiksmingą vadovų informavimo sistemą, užtikrinančią, kad banko valdymo organai būtų reguliariai informuojami apie pagrindinius rizikos aspektus.
48. Bankas turi turėti palūkanų normos rizikos ir kredito kainų skirtumo rizikos bankinėje knygoje matavimo patikimumo vertinimo sistemą, kuri apimtų metodikos, procesų, įvesčių ir prielaidų reguliarų nepriklausomą vertinimą, rezultatų ir parametrų atvirkštinį patikrinimą. Bankas turi užtikrinti, kad:
48.1. patikimumo vertinimo proceso metodiniai aspektai ir faktiniai reguliariai atliekamų patikimumo vertinimų rezultatai bei rekomendacijos būtų tinkamai dokumentuoti ir pateikti valdymo organams ar jų paskirtiems asmenims patvirtinti, kad būtų galima priimti sprendimus dėl taisomųjų veiksmų ir modelio naudojimo apribojimų;
48.2. prieš gaudamas vidaus patvirtinimą, kad naują modelį galima naudoti, bankas, nepriklausomai nuo paties modelio kūrimo, turėtų peržiūrėti ir patvirtinti modelio įvesčių, prielaidų, modeliavimo metodikų ir išvesčių nustatymo procesą. Patvirtintas modelis turėtų būti nuolat peržiūrimas, o procesai tikrinami ir tvirtinami banko nustatytu dažnumu, atitinkančiu nustatytą modelio rizikos lygį.
49. Bankas gali naudotis trečiųjų šalių palūkanų normos rizikos ir kredito kainų skirtumo rizikos bankinėje knygoje valdymo ir kontrolės modeliais, jeigu tie modeliai tinkamai pritaikyti ir atitinka banko charakteristikas. Bankas turėtų gerai suprasti trečiųjų šalių modelių analizės aspektus, prielaidas ir metodiką bei užtikrinti, kad jie būtų tinkamai integruoti į bendras banko rizikos valdymo sistemas ir procesus. Jeigu trečiosios šalys teikia rinkos duomenis, elgesiu grindžiamas prielaidas arba modelio parametrus, banke turėtų būti įdiegtas procesas, kurį taikant nustatoma, ar tie duomenys pagrįstai tinka jo veiklai ir rizikos charakteristikoms. Bankas turėtų užtikrinti, kad trečiųjų šalių modelių naudojimas, įskaitant konkretų pritaikymą, būtų tinkamai dokumentuojamas.
50. Bankas turi tinkamai įvertinti su naujais produktais, sandoriais ir naujomis veiklos sritimis susijusios palūkanų normos rizikos ir kredito kainų skirtumo rizikos bankinėje knygoje charakteristikas ir užtikrinti, kad prieš pradėdamas įgyvendinti naujas produktų, apsidraudimo arba pozicijų prisiėmimo strategijas įdiegs atitinkamas procedūras ir rizikos kontrolės sistemas.
51. IT sistemos ir taikomosios programos, kurias bankas naudoja operacijoms vykdyti, tvarkyti ir registruoti, palūkanų normos rizikos ir kredito kainų skirtumo rizikos bankinėje knygoje pozicijoms nustatyti, matuoti, agreguoti ir ataskaitoms rengti, turi padėti laiku ir tiksliai valdyti palūkanų normos ir kredito kainų skirtumo bankinėje knygoje rizikas, t. y. leisti įrašyti kiekvieno sandorio rizikų valdymui aktualias charakteristikas, leisti išmatuoti, įvertinti ir stebėti pavienių sandorių poveikį bendrai pozicijai, apskaičiuoti rodiklius pagal nustatytus scenarijus.
52. Bankas turi taikyti 2023 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2024/857, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma standartizuota ir supaprastinta standartizuota rizikos, kylančios dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms, vertinimo metodika, nurodytą standartizuotą metodiką, jei jo įdiegtos vidaus sistemos PNRBK rizikai vertinti yra nepakankamos, t. y. neapima bankui reikšmingų PNRBK komponentų, neturi patikimumo vertinimo sistemos ir tinkamos vidaus kontrolės.
521. Palūkanų normos rizikos ir kredito kainų skirtumo rizikos, kylančios iš ne prekybos knygos veiklos, vertinimas ir valdymas turi būti neatsiejama banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso dalis. Bankas turėtų remtis ekonominės vertės ir grynųjų palūkanų pajamų bei rinkos pokyčių matavimo rodiklių perspektyvomis, įvertindamas potencialų poveikį vidaus kapitalui, išvengdamas dvigubo skaičiavimo ir laikydamasis konservatyvumo principo.“
1.2.5. Papildyti 67.11 papunkčiu:
„67.11. užtikrina, kad būtų parengti planai ir nustatyti kiekybiškai įvertinami tikslai pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 7a straipsnyje nustatytus reikalavimus, skirti koncentracijos rizikai, kylančiai dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių, teikiančių paslaugas, kurios yra esminės sisteminės svarbos Europos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, stebėti ir mažinti.“
1.2.6. Pakeisti X skyrių ir jį išdėstyti taip:
„X SKYRIUS
APLINKOS, SOCIALINĖS IR VALDYMO RIZIKOS VALDYMAS
89. Banko valdyba privalo užtikrinti, kad banke būtų sukurta veiksminga ASV rizikos valdymo sistema, apimanti ASV rizikos prisiėmimo, vertinimo, stebėjimo, kontrolės ir mažinimo procesus bei priemones. ASV rizika banke valdoma vadovaujantis banko valdybos patvirtinta ASV rizikos valdymo politika, kuri reguliariai peržiūrima.
90. Banko valdyba turi užtikrinti, kad ASV rizikos valdymo strategija, politika, procesai ir priemonės atitiktų banko veiklos mastą ir pobūdį bei jam būdingos ASV rizikos mastą, pobūdį ir sudėtingumą, įvertinus galimą poveikį banko veiklai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju (bent iki 10 metų) laikotarpiais.
91. Nustatydamas ir įgyvendindamas verslo strategiją ir verslo planus, bankas turi įvertinti galimą ASV rizikos poveikį banko veiklai trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju (bent iki 10 metų) laikotarpiais.
91¹. Banko valdyba turi užtikrinti, kad būtų parengti planai, apimantys kiekybiškai įvertinamus tikslus ir procesus, skirtus finansinei rizikai, kylančiai dėl ASV veiksnių, trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais stebėti ir mažinti, ir stebėti jų įgyvendinimą. Planai turi apimti riziką, susijusią su prisitaikymo procesu ir perėjimo prie tvarios ekonomikos tendencijomis, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos tikslus ir teisės aktus, susijusius su ASV veiksnių reguliavimu, ypač bendrą klimato kaitos neutralumo tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui, kaip išdėstyta 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kai aktualu tarptautinę veiklą vykdantiems bankams, užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių, tikslus ir teisės aktus. Nustatant kiekybinius tikslus ir procesus turi būti atsižvelgiama į naujausias Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitas ir nustatytas priemones, visų pirma susijusias su Europos Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu. Kai bankas atskleidžia informaciją ASV klausimais pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 19 ir 21 straipsnius, planai turi būti suderinti su šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais planais ir visų pirma apimti veiksmus, susijusius su banko verslo modeliu ir strategija. Mažiems ir nesudėtingiems bankams šio punkto reikalavimai taikomi proporcingai, vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos priimtomis Aplinkos, socialinės ir valdymo rizikos valdymo gairėmis (EBA/GL/2025/01).
92. Bankas turi įdiegti veiklos vertinimo rodiklius, skirtus ASV rizikai valdyti. Veiklos vertinimo rodikliai turėtų būti susieti su banko verslo planu ir naudojami banko verslo strategijoje.
93. Bankas turi įvertinti ASV rizikos reikšmingumą bent verslo strategijai, kredito, rinkos, operacinei, likvidumo rizikoms trumpuoju, vidutiniu ir, kai tinkama, ilguoju (bent iki 10 metų) laikotarpiais. ASV rizikos reikšmingumas vertinamas remiantis kiekybine ir kokybine informacija.
94. Bankas, atsižvelgdamas į ASV rizikos reikšmingumą:
94.1. ASV riziką įtraukia į bendrą banko rizikų valdymo sistemą;
94.2. ASV riziką įtraukia į bendrą rizikos apetito nustatymo sistemą, nustato ASV rizikos veiksnių tolerancijos ribas;
94.3. įdiegia ASV rizikos identifikavimo, matavimo ir stebėsenos procesus;
94.4. ASV rizikos vertinimą įtraukia į kredito, rinkos, likvidumo ir operacinės rizikų vertinimo sistemas;
94.5. atlieka atsparumo ilgalaikiam neigiamam ASV veiksnių poveikiui testavimą tiek pagal bazinį, tiek pagal nepalankų scenarijų, pradėdamas nuo su klimatu susijusių veiksnių, ir apima keletą ASV scenarijų, atspindinčių galimą aplinkos ir socialinių pokyčių bei susijusios viešosios politikos poveikį ilgalaikei verslo aplinkai, taip pat testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, skirtą aplinkos rizikai vertinti bent pagal du scenarijus (klimato kaitos rizikos scenarijų, kai pasaulinės temperatūros kilimas atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus ir neviršija 2 °C, ir scenarijų, kai pasaulinės temperatūros kilimas viršija 2 °C), pagal banko valdybos patvirtintą metodologiją, naudodamas patikimus tarptautinių organizacijų parengtus scenarijus. Šie rizikos veiksniai turi būti įtraukti į likvidumo, rinkos, operacinės ir kredito rizikų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kiek tai aktualu bankui pagal jo veiklos modelį.
95. Banke turi būti įdiegta veiksminga vadovų informavimo sistema, užtikrinanti, kad banko valdyba būtų reguliariai informuojama apie pagrindinius ASV rizikos aspektus.
96. Banko valdyba turi periodiškai stebėti ASV rizikos lygį ir valdymą bei laiku gauti informaciją, kuri būtų pakankamai išsami ir leistų įvertinti kylančią ar galinčią kilti ASV riziką.
97. Banke turi būti aiškiai nustatytos sprendimų priėmimo procedūros, atsižvelgus į vadovams pateiktą informaciją apie ASV rizikos lygį ir valdymą.
98. Banko organizacinė struktūra turi būti tokia, kad bankas galėtų veiksmingai valdyti ASV riziką, t. y. turi būti nustatytos konkrečios ASV rizikos kontrolės procedūros, aiški banko darbuotojų atsakomybė (aiškiai paskirstyta atitinkamiems darbuotojams ir (arba) struktūriniams padaliniams), užtikrintas tinkamas funkcijų atskyrimas, siekiant išvengti interesų konfliktų.“
1.2.7. Papildyti 100 punktu:
„100. Jeigu nenustatyta kitaip, banko rizikos prisiėmimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategija ir politika peržiūrima ne rečiau kaip kas dvejus metus. Mažo ir nesudėtingo banko rizikos prisiėmimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategija ir politika gali būti peržiūrima kas dvejus metus.“
2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.
Valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.