LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ PATVIRTINIMO
2026 m. birželio 3 d. Nr. V-288
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, 19.13 papunkčiu, Lietuvos mokslo tarybos paskirtinių programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V–405 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos paskirtinių programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktu, Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu (protokolas Nr. 12V–6) ir atsižvelgdamas į suinteresuotų valstybės institucijų raštus: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2026 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10–1779 „Dėl paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ finansavimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2026 m. gegužės 26 d. raštą Nr. SR–1734 „Dėl paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ finansavimo“:
1. T v i r t i n u pridedamą paskirtinę programą „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ (toliau – Programa).
2. N u r o d a u Programos įgyvendinimą pradėti, numatant 1 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų suinteresuotų valstybės institucijų ir Lietuvos mokslo tarybos, o sprendimą dėl tolesnio Programos įgyvendinimo priimti, įvertinus šių institucijų galimybes užtikrinti bendrą finansavimą.
L.e.p. pirmininkas Juozas Augutis
PATVIRTINTA
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko
2026 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-288
Paskirtinė programa
„Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paskirtinė programa „Personalizuota medicina –ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ (toliau – Programa) skirta sukurti tvarią personalizuotos medicinos mokslo ir praktikos kompetencijų ekosistemą
LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ PATVIRTINIMO
2026 m. birželio 3 d. Nr. V-288
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“, 19.13 papunkčiu, Lietuvos mokslo tarybos paskirtinių programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2023 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V–405 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos paskirtinių programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 15 punktu, Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu (protokolas Nr. 12V–6) ir atsižvelgdamas į suinteresuotų valstybės institucijų raštus: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2026 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10–1779 „Dėl paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ finansavimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2026 m. gegužės 26 d. raštą Nr. SR–1734 „Dėl paskirtinės programos „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ finansavimo“:
1. T v i r t i n u pridedamą paskirtinę programą „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ (toliau – Programa).
2. N u r o d a u Programos įgyvendinimą pradėti, numatant 1 mln. Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų suinteresuotų valstybės institucijų ir Lietuvos mokslo tarybos, o sprendimą dėl tolesnio Programos įgyvendinimo priimti, įvertinus šių institucijų galimybes užtikrinti bendrą finansavimą.
L.e.p. pirmininkas Juozas Augutis
PATVIRTINTA
Lietuvos mokslo tarybos pirmininko
2026 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-288
Paskirtinė programa
„Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paskirtinė programa „Personalizuota medicina – ilgesnei gyvenimo trukmei ir kokybiškesniam gyvenimui“ (toliau – Programa) skirta sukurti tvarią personalizuotos medicinos mokslo ir praktikos kompetencijų ekosistemą Lietuvoje, plėtojant tarpdalykines, didelės apimties ir aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, stiprinančias šalies personalizuotos medicinos infrastruktūras ir resursus, didinančias personalizuotos medicinos inovacijų prieinamumą, gerinančias gyvenimo kokybę ir ilginančias gyvenimo trukmę, tobulinančias sveikatos priežiūros, biomokslų ir kitų sričių specialistų kompetencijas bei didinančias pacientų įtrauktį ir visuomenės informuotumą.
2. Personalizuota medicina – tai individualizuotas ligų kontrolės modelis, besiremiantis žiniomis apie individo genotipą ir fenotipą bei ligos molekulinį profilį, padaręs ženklų proveržį anksti diagnozuojant ir gydant sudėtingas ligas, kaip vėžys, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos, neurodegeneracinės, retos ir kitos ligos, bei kuriant efektyvias ligų profilaktikos ir sveikos gyvensenos priemones. Prielaidas personalizuotos medicinos plėtrai sudarė besivystančios DNR ir RNR sekoskaitos, genų redagavimo ir ląstelių terapijos technologijos, sveikatos duomenų skaitmeninimas ir pakartotinis jų panaudojimas, klinikinių duomenų ir ėminių kaupimas biobankuose. Europoje personalizuotos medicinos ekosistema sparčiai auga, teikdama ženklią naudą visuomenei dėl mažėjančios ligų naštos, gerėjančios gyvenimo kokybės ir ilgėjančios gyvenimo trukmės.
2.1. Personalizuota medicina remiasi šiais pagrindiniais principais:
1) tiksliąja (precizine) ligų diagnostika ir personalizuotu gydymu, prioritetą teikiant ligų prevencijai;
2) komandiniu, daugiadalykėmis kompetencijomis grįstu sveikatos sprendimų priėmimu, aktyviai dalyvaujant pacientui;
3) tvaria, augančia, mokslo inovacijas skatinančia duomenų ir biologinių resursų infrastruktūra bei sklandžiu mokslo inovacijų perkėlimu į praktiką;
4) tarpinstituciniu, tarpdalykiniu, tarpsektoriniu ir tarptautiniu bendradarbiavimu, kuriant ir taikant personalizuotos medicinos inovacijas.
2.2. STRATA atlikta Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija parodė, kad Lietuvoje yra sukurtos prielaidos (infrastruktūros, kompetencijos, teisinė bazė) reikšmingam proveržiui personalizuotos medicinos srityje, tačiau būtina kryptingai investuoti į šios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, sveikatos priežiūros, biomokslų bei kitų sričių specialistų kompetencijos kėlimą ir visuomenės švietimą.
3. Programa tiesiogiai prisideda prie:
3.1. Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ ir pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ įgyvendinimo, kur numatyta būtinybė plėtoti personalizuotą mediciną Lietuvoje, bei Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos nuostatų įgyvendinimo plano, akcentuojančio personalizuotos medicinos technologijų taikymą visuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapuose, įgyvendinimo;
3.2. Europos Sąjungos (ES) Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos (Direktyva 2011/24/ES), Tarybos išvadų dėl pacientams skirtos individualizuotosios medicinos (2015/C 421/03), ES reglamento dėl Europos sveikatos duomenų erdvės (EHDS; 2025/327), Dirbtinio intelekto akto (2020/1828), Europos kovos su vėžiu plano ir ES misijos „Vėžys“ įgyvendinimo;
3.3. pasirengimo įgyvendinti Europos komisijos Gyvybės mokslų strategiją, Biotechnologijų aktą, plėtojant ES gyvybės mokslų ir sveikatos infrastruktūrą, kuriant vėžio, retų ir mažai paplitusių ligų tyrimų ir inovacijų ekosistemą (EK politinės gairės 2024 – 2029).
4. Programa siekiama:
4.1. skatinti aukščiausio lygio personalizuotos medicinos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, užtikrinant tarpinstitucinį, tarpdalykinį, tarpsektorinį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir esamų infrastruktūrų bei resursų efektyvų panaudojimą;
4.2. spartinti personalizuotos medicinos inovacijų praktinį taikymą, formuojant tvarią, inovacijoms imlią nacionalinę personalizuotos medicinos ekosistemą, apjungiančią mokslo ir studijų institucijas (toliau – MSI), universitetų ligonines ir kitas gydymo įstaigas, privatų sektorių, paramos ir labdaros fondus bei pacientų interesus atstovaujančias visuomenines organizacijas (toliau – Pacientų organizacijas);
4.3. remiantis atviro ir skaidraus mokslo principais, kurti naujus bei įveiklinti esamus visuminių tyrimų ir sveikatos duomenų masyvus bei biobankų resursus sparčiai personalizuotos medicinos inovacijų plėtrai;
4.4. sudaryti palankias sąlygas plėtoti inovatyvius, gerąja laboratorine ir klinikine praktika grįstus, akademinių grupių ar tyrėjų inicijuotus ikiklinikinius ir klinikinius personalizuotos medicinos tyrimus, turinčius aiškų potencialą pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę ir trukmę;
4.5. skatinti talentų pritraukimą, aukščiausio tarptautinio lygio mokslinių grupių formavimąsi personalizuotos medicinos srityje, efektyvinant mokslo inovacijų komercinimą ir praktinį taikymą;
4.6. kurti prielaidas efektyviam personalizuotos medicinos inovacijų taikymui ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui bei visuomenės sveikos gyvensenos pagrindų formavimui;
4.7. užtikrinti informacijos apie personalizuotos medicinos mokslo pasiekimus ir inovacijas sklaidą, specialistų bei visuomenės švietimą, mokslo duomenimis grįstos informacijos teikimą strateginių personalizuotos medicinos dokumentų parengimui ir glaudžiam tarpsektoriniam bendradarbiavimui.
II skyrius
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI ir įgyvendinimo priemonės
5. Programos tikslas – plėtoti tarpdalykines, didelės apimties ir aukšto tarptautinio lygio MTEP veiklas, padedančias pasiekti esminį proveržį Lietuvos personalizuotos medicinos srityje, ir kurti bei diegti į praktiką inovacijas, gerinančias personalizuotos medicinos priemonių prieinamumą, visuomenės gyvenimo kokybę ir trukmę.
6. Programos uždaviniai:
6.1. vykdyti visuminius ligų priežasčių ir mechanizmų tyrimus ligų prevencijos ir diagnostikos personalizavimui bei personalizuotos medicinos principais grįstų sveikos gyvensenos pagrindų kūrimui;
6.2. kurti ir diegti inovatyvias personalizuoto ligų gydymo ir stebėsenos technologijas bei priemones, gerinančias gydymo veiksmingumą ir pacientų gyvenimo kokybę.
7. Įgyvendinant Programos pirmąjį uždavinį, MTEP veiklos bus vykdomos šiose ir giminingose tematinėse kryptyse:
7.1. visuminiai tyrimai (genomika, proteomika, metabolomika, farmakogenomika, radiogenomika, metagenomika ir pan.) ligų priežasčių ir patogenezės mechanizmų išaiškinimui;
7.2. daugiadalykiai išorės ir vidinių rizikos veiksnių (aplinkos, elgsenos, genetinių, epigenetinių, biocheminių, imunologinių ir pan.) sąveikų tyrimai;
7.3. visuminiai tyrimai (genomika, proteomika, metabolomika, farmakogenomika, radiogenomika, metagenomika ir pan.) ligų prevencijai, tiksliajai diagnostikai ir stebėsenai;
7.4. naujos kartos personalizuotos medicinos biožymenys ar biožymenų rinkiniai, nauji diagnostiniai metodai ir technologijos paveldimų ir (ar) somatinių genominių pokyčių nustatymui;
7.5. nauji personalizuotos medicinos metodai, technologijos, prietaisai ir (ar) įrenginiai: pažangios terapijos medicinos produktai, genų redagavimo technologijos, ultragreitos laboratorinės diagnostikos metodikos, dirbtinio intelekto interpretacijų technologijos ir pan.;
7.6. neinvazinė tikslioji diagnostika: skysčių biopsija, skaitmeninė biopsija, skaitmeninė patologija, radiogenomika, dirbtiniai dvyniai, išmanieji prietaisai ir pan.;
7.7. nauji dirbtinio intelekto metodai personalizuotos medicinos sprendimams, integruojantys įvairaus tipo duomenis, įskaitant sintetinius duomenis, bei užtikrinantys sprendimų paaiškinamumą.
8. Įgyvendinant Programos antrąjį uždavinį, MTEP veiklos bus vykdomos šiose ir giminingose tematinėse kryptyse:
8.1. pažangios terapijos metodai, technologijos ir (ar) priemonės personalizuotam ligų gydymui: genų terapija, ląstelių terapija, gyvų biofarmacinių produktų ir jų metabolitų terapija, imunoterapija, genų redagavimas, teranostika ir pan.;
8.2. realios klinikinės praktikos didžiųjų duomenų rinkinių (genominių, farmakogenominių, vaizdinimo, klinikinių ir pan.) rinkimas, paruošimas ir jų moksliniai tyrimai ir (ar) taikymas gydymo efektyvumo ir saugumo didinimui bei šalutinių reiškinių kontrolei;
8.3. simuliacijų platformų, leidžiančių imituoti skirtingus tyrimų scenarijus remiantis tiriamųjų fiziologiniais, biologiniais ir klinikiniais duomenimi, kūrimas ir išbandymas;
8.4. naujų adaptyvių klinikinių tyrimų dizainų ir (ar) modelių kūrimas ir taikymas gydymo efektyvumui ir saugumui padidinti;
8.5. personalizuotos medicinos inovacijų (technologijų, prietaisų, vaistų, biožymenų ir kt.) ikiklinikinis ir (ar) klinikinis validavimas ir integravimas į praktiką;
8.6. akademinių grupių ar tyrėjų inicijuoti ankstyvų fazių (I – II) pažangios terapijos medicinos preparatų, produktų, priemonių ir kiti personalizuotos medicinos klinikiniai tyrimai.
9. Jei įgyvendinant Programos pirmąjį ar antrąjį uždavinį MTEP veiklose numatomas ankstyvų fazių (I – II) akademinių grupių ar tyrėjų inicijuotas vaistinio preparato klinikinis tyrimas, teikiant paraišką atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB. Klinikinis tyrimas įgyvendinamas, remiantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais klinikinių tyrimų vykdymą.
10. Programos MTEP veiklų tematinės kryptys, nurodytos Programos 7–8 punktuose, yra preliminarios ir gali būti keičiamos pagal poreikį, skelbiant kvietimus teikti paraiškas Programos uždaviniams įgyvendinti.
11. Programa finansuojama iš:
11.1. Lietuvos mokslo tarybai (LMT) skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų finansavimo šaltinių, kuriais disponuoja LMT;
11.2. Lietuvos Respublikos ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų finansavimo šaltinių, kuriais disponuoja šios ministerijos ar kitos valstybės institucijos.
12. Įgyvendinant Programą, gali būti finansuojama:
12.1. MTEP veiklos personalizuotos medicinos srityje;
12.2. personalizuotos medicinos resursų (biobanko ėminių kolekcijų, sveikatos duomenų paketų ir pan.) įsigijimas;
12.3. didelių duomenų analitikos, bioinformatikos paslaugos, programinės įrangos ir analitinių įrankių kūrimas bei licencijavimas;
12.4. projekto vykdytojų stažuotės užsienio šalių mokslo, gydymo ar verslo institucijose;
12.5. užsienio šalių tyrėjų stažuotės projekto vykdytojų institucijose, susijusiose su Programos veiklų įgyvendinimu;
12.6. išlaidos ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų vykdymui;
12.7. tyrimo rezultatų patentavimas, publikavimas, kitos veiklų ir rezultatų viešinimo išlaidos;
12.8. kitos su Programos įgyvendinimu susijusios MTEP veiklos.
13. Skiriant finansavimą, prioritetas teikiamas projektams, kurių MTEP veiklose:
13.1. naudojami sveikatos ir kitų su sveikata susijusių didžiųjų duomenų masyvai, biobankų resursai, atviros prieigos duomenų bazės, dirbtinio intelekto priemonės ir (ar) kitos personalizuotos medicinos infrastruktūros ir priemonės, taip skatinant tarpinstitucinį, tarpdalykinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą;
13.2. kuriamos ir perkeliamos į praktiką personalizuotos medicinos inovacijos, vykdant ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, taip didinant personalizuotos medicinos inovacijų prieinamumą pacientui ir visuomenei bei stiprinant personalizuotos medicinos ekosistemos dalyvių (MSI, universitetų ligoninių ir kitų gydymo įstaigų, privataus sektoriaus įmonių, labdaros ir paramos fondų bei Pacientų organizacijų) partnerystę;
13.3. vykdant akademinių grupių ar tyrėjų inicijuotus klinikinius tyrimus, numatomas Pacientų organizacijų dalyvavimas klinikinio tyrimo planavime, vykdyme ir rezultatų sklaidoje.
14. Pagrindiniai Programos projektų paraiškų vertinimo kriterijai:
14.1. mokslinių tyrimų naujumas, sprendžiamos problemos aktualumas valstybei ir (ar) visuomenei ir taikymo perspektyvumas, kuriant pažangias, transformuojančias personalizuotos medicinos inovacijas;
14.2. projekto įgyvendinamumas: veiklų kalendorinis planas, planuojami rezultatai, metodų ir priemonių tinkamumas, vykdytojų grupės sudėtis ir kompetencijos, galimos rizikos, įgyvendinant projektą ir jų valdymo planas;
14.3. numanomas projekto rezultatų poveikis: MTEP veiklos rezultatų praktinio pritaikymo potencialas, MTEP inovacijos technologinės parengties lygio padidėjimo reikšmingumas, klinikinio tyrimo fazė ir apimtis, projekto rezultatų viešinimas ir personalizuotos medicinos žinių sklaida;
14.4. mokslo ir praktikos integralumas: projekto vykdytojų kompetencijos kėlimas, tyrime dalyvausiančių pacientų skaičius ar biobankų, sveikatos duomenų resursų panaudojimas.
III SKYRIUS
NUMATOMI REZULTATAI, JŲ PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
15. Numatoma, kad Programos vykdymo laikotarpiu ir ją įgyvendinus bus pasiekti šie rezultatai (konkretūs siektini rodikliai pateikiami Programos IV skyriuje):
15.1. padidės Lietuvoje sukurtų personalizuotos medicinos inovacijų skaičius ir jų taikymas ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui;
15.2. padidės šalies tyrėjų inicijuotų, personalizuotos medicinos principais grįstų, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skaičius;
15.3. pagerės ir padidės pakartotinio sveikatos duomenų, biobankų ir kitų personalizuotos medicinos resursų bei infrastruktūrų panaudojimas;
15.4. padaugės tyrėjų, dirbančių personalizuotos medicinos mokslo ir taikymo srityse, kils jų kompetencijos lygis bei visuomenės sveikatos raštingumas;
15.5. formuosis tvari nacionalinė personalizuotos medicinos ekosistema; gerės tarpinstitucinis tarpdalykinis, tarpsektorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas personalizuotos medicinos srityje.
IV skyrius
PAGRINDINIAI SIEKTINI RODIKLIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
16. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
16.1. sukurta, išbandyta ir įdiegta personalizuotos medicinos inovacijų;
16.2. į Programos MTEP veiklas įtraukta pacientų;
16.3. panaudota biobankų ėminių, klinikinių duomenų masyvų, atviros prieigos resursų;
16.4. vykdyta tarpinstitucinio, tarpdalykinio, tarpsektorinio, tarptautinio bendradarbiavimo veiklų;
16.5. vykdyta Programos veiklų ir rezultatų sklaida (moksliniai straipsniai, publikuoti žurnaluose, kurie Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės SCIE (angl. Science Citation Index–Expanded) rinkinyje pagal cituojamumo rodiklį (angl. Journal Impact Factor) patenka į bent vienos kryptinės kategorijos leidinių sąrašo pirmąjį arba antrąjį kvartilį (Q1 – Q2), pranešimai tarptautinėse konferencijose, mokslo populiarinimo renginiai, pranešimai žiniasklaidoje);
16.6. vykdyta stažuočių, dalyvauta kvalifikacijos kėlimo renginiuose.
17. Pagrindiniai siektini Programos įgyvendinimo rodikliai, esant Programos 18 p. nurodytoms sąlygoms:
17.1. finansuota mokslinių tyrimų projektų, parengtų tarpinstitucinio, tarpdalykinio, tarpsektorinio ir (ar) tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu – ne mažiau kaip 20 projektų;
17.2. įdiegta personalizuotos medicinos inovacijų: parengta klinikinio taikymo rekomendacijų ir (ar) atnaujinta klinikinių protokolų – ne mažiau kaip 15 dokumentų, parengtų ir patvirtintų pagal vidinę universiteto ligoninės tvarką;
17.3. inicijuota ikiklinikinių ir (ar) klinikinių tyrimų – ne mažiau kaip 5 tyrimai;
17.4. klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų skaičius – ne mažiau kaip 100 pacientų;
17.5 kreiptasi į atsakingas institucijas dėl pakartotinio sveikatos duomenų masyvų panaudojimo, atvirų duomenų bazių resursų ar biobanko mėginių panaudojimo – ne mažiau kaip 10 oficialių kreipimųsi;
17.6. publikuota ar priimta publikuoti aukšto tarptautinio lygio (žr. Programos 16.5 papunktį) publikacijų ar pateikta patentinių paraiškų – ne mažiau kaip 40 vnt.;
17.7. pristatyta pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kituose mokslo renginiuose – ne mažiau kaip 40 vnt.;
17.8. parengta pranešimų žiniasklaidoje, organizuota viešinimo renginių, mokymų – ne mažiau kaip 20 vnt.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2026–2030 metai. Programai įgyvendinti planuojama skirti apie 20 mln. eurų.
