2026-05-21
Lietuvos Respublikos Seimas
2026-08627
2026-07-01
Įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. gegužės 21 d. Nr. XV-968
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I‑1340 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Nr. I‑1340 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.
2. Kiti uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Karinė uosto teritorija – uosto žemės sklypas, kuris suteikiamas Lietuvos kariuomenei neterminuotai neatlygintinai naudotis.
2. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas tos valstybės vyriausybės paskirtas karininkas ir kuris turi reguliariųjų karinių pajėgų drausmės besilaikančią įgulą. Vyriausybės paskirto karininko asmens duomenys, tai yra vardas ir pavardė, turi būti įrašyti atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente.
3. Krantinė – statinys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, laivams remontuoti.
4. Laisvasis uostas – uosto teritorijos dalis, kurioje ne Europos Sąjungos prekės importo muitų, mokesčių, ekonominių draudimų ir apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Europos Sąjungos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo ir muitų teisės aktų.
5. Laivybos linija – reguliarus linijinių laivų įplaukimas į uostą.
6. Linijinis laivas – laivas, plaukiantis įregistruota laivybos linija.
7. Pirsas – statmenas krantui arba
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NR. I-1340 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2026 m. gegužės 21 d. Nr. XV-968
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I‑1340 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Nr. I‑1340 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – uostas) veiklą ir valdymą.
2. Kiti uosto ir uosto naudotojų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai taikomi tiek, kiek šios veiklos nereglamentuoja šis įstatymas.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Karinė uosto teritorija – uosto žemės sklypas, kuris suteikiamas Lietuvos kariuomenei neterminuotai neatlygintinai naudotis.
2. Karo laivas – valstybės karinėms pajėgoms priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas tos valstybės vyriausybės paskirtas karininkas ir kuris turi reguliariųjų karinių pajėgų drausmės besilaikančią įgulą. Vyriausybės paskirto karininko asmens duomenys, tai yra vardas ir pavardė, turi būti įrašyti atitinkamame karininkų sąraše arba analogiškame dokumente.
3. Krantinė – statinys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti ar išlaipinti, laivams remontuoti.
4. Laisvasis uostas – uosto teritorijos dalis, kurioje ne Europos Sąjungos prekės importo muitų, mokesčių, ekonominių draudimų ir apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Europos Sąjungos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo ir muitų teisės aktų.
5. Laivybos linija – reguliarus linijinių laivų įplaukimas į uostą.
6. Linijinis laivas – laivas, plaukiantis įregistruota laivybos linija.
7. Pirsas – statmenas krantui arba tam tikru kampu į krantą pastatytas uosto akvatorijos statinys, iš kurio abiejų pusių gali būti švartuojami, remontuojami, kraunami laivai, įlaipinami ar išlaipinami keleiviai.
8. Rezervinė uosto teritorija – nustatytų ribų sausumos teritorijos dalis, esanti už uosto teritorijos ir rezervuojama uosto veiklos plėtrai.
9. Uosto akvatorija – nustatytų ribų vandens plotas uosto teritorijoje.
10. Uosto infrastruktūra – transporto infrastruktūros dalis, kurią sudaro molai, bangolaužiai, laivybos kanalas, krantinės, krantosaugos statiniai, navigacijos įrenginiai, keliai ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje.
11. Uosto išorinis reidas – nustatytų ribų uosto teritorijos dalis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.
12. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas – pagal Reglamentą (EB) Nr. 725/2004 išduodama uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams pažyma.
13. Uosto naudotojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, kurie savo veiklai vykdyti naudojasi uosto infrastruktūra, įrenginiais ar paslaugomis.
14. Uosto suprastruktūra – laivų krovos įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, esantys uosto teritorijoje, bet nepriskiriami uosto infrastruktūrai.
15. Uosto teritorija – teritorija, apimanti uosto žemę, uosto akvatoriją ir uosto išorinį reidą.
16. Uosto valdytojas – įmonė, kuri valdo Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, jį naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise ir kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.
17. Uosto žemė – nustatytų ribų sausumos plotas uosto teritorijoje.
18. Uosto žemės naudotojas – uosto naudotojas, sudaręs sutartį su uosto valdytoju dėl uosto žemės nuomos.
19. Valstybinio statuso laivas – laivas, kuris nuosavybės teise priklauso kuriai nors valstybei arba yra tos valstybės valdomas ir kuris naudojamas tos valstybės vyriausybės tik nekomerciniais tikslais.
20. Viešoji uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra (toliau – viešoji procedūra) – uosto žemės nuomos teisės suteikimo procedūra, viešai organizuojama užtikrinant nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo, objektyvumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų laikymąsi.
21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme.
II SKYRIUS
UOSTO VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
UOSTAS
3 straipsnis. Uosto valstybinio valdymo institucijos
1. Uosto valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vyriausybė:
1) nustato uosto žemės, uosto akvatorijos, uosto išorinio reido, rezervinių uosto teritorijų ir karinės uosto teritorijos ribas;
2) suteikia Lietuvos kariuomenei karinę uosto teritoriją neterminuotai neatlygintinai naudotis;
3) nustato uosto teritorijoje, išskyrus karinę uosto teritoriją, esančių krantinių, kurių bendras ilgis yra ne mažesnis kaip 190 metrų ir kurias uosto valdytojas rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat atvykstantiems užsienio valstybių karo laivams ir valstybinio statuso laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti, sąrašą;
4) nustato paraiškų pastatyti atvykstančius užsienio valstybių karo laivus ir valstybinio statuso laivus ir jiems stovėti pateikimo ir aprūpinimo paslaugų suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti šie laivai, suteikimo ir apmokėjimo tvarką;
5) nustato užsienio valstybių karo laivų ir valstybinio statuso laivų įplaukimo į uostą tvarką;
6) nustato viešosios procedūros tvarką;
7) nustato uosto žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis tvarką;
8) nustato rezervinių uosto teritorijų priežiūros tvarką;
9) tvirtina uosto plėtojimo tarybos personalinę sudėtį ir uosto plėtojimo tarybos nuostatus;
10) nustato uosto žemės nuomos sutarties sudarymo principus;
11) nustato uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (toliau – uosto įrenginiai (terminalai)) apsaugos reikalavimus, paskiria už šių reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakingas institucijas;
12) nustato uosto lėšų, skirtų privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei rezervinių uosto teritorijų išlaidoms kompensuoti, perdavimo savivaldybei tvarką;
13) nustato uosto infrastruktūros mokesčio sudedamąsias dalis ir jų dydžių nustatymo principus.
3. Susisiekimo ministras:
1) nustato užsienio valstybių vizituojančių karo laivų ir valstybinio statuso laivų statymo prie kitų, negu šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoje uosto teritorijoje esančių, uosto krantinių tvarką ir sąlygas;
2) tvirtina uosto naudojimo taisykles;
3) tvirtina uosto laivybos taisykles;
4) tvirtina uosto tarybos personalinę sudėtį ir uosto tarybos nuostatus;
5) tvirtina uosto žemės naudotojo, pageidaujančio įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, atitikties šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams deklaracijos formą;
6) tvirtina uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste nutraukimo deklaracijos formą;
7) nustato teisės uosto žemės naudotojams vykdyti veiklą laisvajame uoste suteikimo, jos sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimo tvarką;
8) nustato asmenų ir transporto priemonių įleidimo į laisvąjį uostą tvarką, leidimų asmenims ir transporto priemonėms patekti į laisvąjį uostą išdavimo tvarką ir tvirtina šių leidimų pavyzdžius, kurie derinami su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
9) nustato uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
10) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planus ar jų pakeitimus;
11) išduoda uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktą;
12) priima sprendimą dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo;
13) priima sprendimą dėl teisės uosto žemės naudotojams vykdyti veiklą laisvajame uoste suteikimo, sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar teisės panaikinimo;
14) tvirtina uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisykles;
15) tvirtina uosto infrastruktūros mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą;
16) tvirtina uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą.
4. Vyriausybės įgaliota institucija:
1) prižiūri uosto naudotojų veiklą laisvajame uoste;
2) tvirtina uosto infrastruktūros mokesčio dydžius.
4 straipsnis. Uostas ir jo valdymas
1. Uostą sudaro uosto teritorija, uosto infrastruktūra ir uosto suprastruktūra.
2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje gali vykdyti tik tokią ūkinę komercinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį.
3. Uosto funkcinė paskirtis – vykdyti veiklas, tiesiogiai susijusias su laivų statyba ir jų aprūpinimu, krovinių krovimu, sandėliavimu, keleivių aptarnavimu, su tuo susijusios infrastruktūros eksploatavimu, ir kitas veiklas, kurios dėl savo specifikos gali būti vykdomos tik uosto teritorijoje, taip pat ūkines komercines veiklas, numatytas uosto bendrajame plane ir (arba) atitinkančias valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose, valstybės veiklos sričių plėtros programose ir (arba) uosto valdytojo planavimo dokumentuose nustatytas veiklos kryptis ir tikslus.
4. Uosto valdytojas:
1) koordinuoja uosto žemės naudotojų vykdomą uosto žemės ir uosto akvatorijos apsaugą;
2) organizuoja ir užtikrina technines, administracines ir kitas būtinas sąlygas saugiai laivybai uoste;
3) sudaro sąlygas vykdyti uosto kapitono veiklą ir užtikrina jam priskirtų funkcijų vykdymo organizacinį ir techninį aprūpinimą;
4) prižiūri ir tvarko rezervines uosto teritorijas;
5) nuomoja uosto žemę, taip pat perduoda ją laikinai neatlygintinai naudotis;
6) nuomoja jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį uosto žemėje, su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat perduoda jį laikinai neatlygintinai naudotis;
7) patikėjimo teise valdo, naudoja uosto teritoriją ir ja disponuoja;
8) renka uosto infrastruktūros mokestį ir mokestį už uosto žemės nuomą;
9) organizuoja uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;
10) rengia uosto strategijos projektus, uosto ir rezervinių uosto teritorijų planavimo dokumentus, organizuoja jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuoja uostą;
11) nagrinėja uoste esančių statinių rekonstravimo, naujų objektų statybos projektus, juos derina, nustato ir tvirtina privalomas technines sąlygas;
12) įgyvendina uosto akvatorijos apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, organizuoja taršos padarinių likvidavimo veiksmus ir koordinuoja likvidavimą vykdančių subjektų veiklą, užtikrindamas, kad taršos likvidavimas būtų atliekamas teršėjo ar jo įgaliotų asmenų lėšomis;
13) stato, naudoja ir plėtoja uosto infrastruktūrą;
14) palaiko projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų, užtikrina projektinio gylio parametrų atkūrimą pagal uosto akvatorijos gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklėse nustatytas sąlygas;
15) planuoja ir koordinuoja uosto aplinkos apsaugą, užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos uosto žemėje ir uosto akvatorijoje laikytis visuomenės sveikatos saugos reikalavimų;
16) suderinęs su savivaldybės institucijomis atlieka rezervinėse uosto teritorijose parengiamuosius uosto infrastruktūros plėtros darbus;
17) užtikrina fizinę neišnuomotų uosto žemės dalių priežiūrą;
18) atlieka suteikiančiosios institucijos funkcijas pagal Koncesijų įstatymą;
19) skelbia uosto infrastruktūros mokesčio rūšis ir dydžius;
20) uosto valdytojo dokumentų valdymo sistemoje registruoja laivybos liniją ir informaciją skelbia viešai uosto valdytojo interneto svetainėje.
5. Uosto valdytojo vadovas:
1) priima sprendimą dėl laivybos linijos įregistravimo;
2) skiria ir atleidžia uosto kapitoną;
3) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) atitiktį nustatytiems reikalavimams;
4) tvirtina uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimo akto formą;
5) priima sprendimus ir duoda nurodymus dėl užsienio valstybių vizituojančių karo ir valstybinio statuso laivų statymo prie kitų, negu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoje teritorijoje esančių, uosto krantinių;
6) organizuoja ir koordinuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą uosto teritorijose, neišnuomotose uosto žemės naudotojams.
6. Uosto valdytojas uosto teritorijos žemės sklypų negali perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.
7. Siekiant užtikrinti uosto plėtros strategijos formavimą ir suderintą sprendimų priėmimą tarp institucijų, sudaroma uosto plėtojimo taryba iš Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, uosto valdytojo bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Uosto plėtojimo tarybos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.
8. Uosto veiklos programoms rengti ir plėtros klausimams spręsti sudaroma uosto taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, uosto valdytojo, uosto naudotojų ir jų asociacijų, viešojo sektoriaus institucijų ir kitų su uosto veikla susijusių organizacijų atstovų. Uosto tarybos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.
5 straipsnis. Uosto kapitonas
1. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas.
2. Uosto kapitono pareigas gali eiti asmuo, mokantis valstybinę ir anglų kalbas ne žemesniu kaip B2 lygiu ir turintis ne trumpesnį kaip 5 metų darbo stažą jūrų laivuose, kurių bendroji talpa 3 000 ar daugiau, einant laivo kapitono pareigas.
3. Uosto kapitono veiklą nustato šis įstatymas ir Saugios laivybos įstatymas.
4. Uosto kapitono atrankoje dalyvauja Susisiekimo ministerijos atstovas.
ANTRASIS SKIRSNIS
NAUDOJIMASIS UOSTU
6 straipsnis. Uosto objektų nuosavybė
1. Uosto žemė ir uosto akvatorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė.
2. Uosto infrastruktūra, išskyrus privažiuojamuosius geležinkelio kelius, esančius uosto žemėje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba uosto valdytojui.
3. Uosto žemėje esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai nuosavybės teise gali priklausyti uosto valdytojui arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
4. Kiti objektai, esantys uosto žemėje, kurie nėra priskirtini uosto infrastruktūrai, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, taip pat Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, užsienio valstybėje įsteigtoms kitoms organizacijoms, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniams, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, kuriuos vertina nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, (toliau – nacionalinio saugumo interesai) ir šio įstatymo nustatytiems reikalavimams.
7 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka
1. Uostas yra atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
2. Uosto naudotojai uosto teritorijoje veiklą vykdo vadovaudamiesi uosto naudojimo taisyklėmis ir uosto laivybos taisyklėmis.
3. Uosto naudotojų veikla uosto teritorijoje turi neprieštarauti nacionalinio saugumo interesams ir šio bei kitų įstatymų nustatytiems reikalavimams.
4. Uosto laivybos taisyklėse nustatoma laivų įplaukimo į uostą, švartavimosi, stovėjimo prie krantinių ir uosto išoriniame reide, plaukiojimo uosto akvatorija, išplaukimo iš uosto tvarka ir reikalavimai.
5. Uosto naudojimo taisyklėse nustatoma uosto žemės ir uosto akvatorijos naudojimo tvarka.
6. Laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją draudžiama. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis įplaukti į uosto teritoriją draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
7. Už naudojimąsi uosto infrastruktūra, įrenginiais ir paslaugomis, įskaitant vandens kelius, kuriais įplaukiama į uostą, taip pat už galimybę aptarnauti keleivius ir krovinius laivų valdytojai privalo mokėti uosto infrastruktūros mokestį.
8 straipsnis. Uosto naudotojų ir institucijų veikla uoste
1. Transporto priemonių eismą uosto žemės naudotojų teritorijose organizuoja uosto žemės naudotojai pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
2. Transporto priemonių eismą uosto teritorijoje, neišnuomotoje uosto žemės naudotojams, organizuoja uosto valdytojas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles.
3. Uosto žemės naudotojai, valdantys ar naudojantys uosto žemėje esančius pastatus ar patalpas, sudaro sutartis dėl patalpų suteikimo institucijoms, vykdančioms įstatymuose nustatytas viešojo administravimo funkcijas, kai šioms funkcijoms vykdyti būtina veikla uosto teritorijoje. Patalpų naudojimo sąlygos, įskaitant naudojimosi atlygį, dydį ir terminą, nustatomos šalių susitarimu, atsižvelgiant į vykdomų funkcijų pobūdį ir apimtį.
4. Laivų aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę teikti šias paslaugas laivui, taip pat jo įgulą aprūpinti atsargomis uosto naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų, kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.
TREČIASIS SKIRSNIS
UOSTO LĖŠOS IR UOSTO PLĖTRA
9 straipsnis. Uosto lėšos
Uosto lėšas sudaro:
1) uosto infrastruktūros mokestis;
2) uosto žemės nuomos mokestis;
3) valstybės biudžeto lėšos;
4) pajamos, gaunamos už uosto valdytojo teikiamas paslaugas;
5) kitos teisėtai gautos lėšos.
10 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas
1. Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimui, siekiant palaikyti uostą tokios būklės, kad jis galėtų būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį, plėtrai ir kitoms su uosto valdytojo veikla susijusioms išlaidoms, numatytoms uosto valdytojo strateginiame veiklos plane, apmokėti.
2. Uosto lėšos taip pat naudojamos privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei rezervinių uosto teritorijų išlaidoms kompensuoti. Šioje dalyje nurodytos lėšos perduodamos savivaldybei.
11 straipsnis. Uosto žemės plėtra
1. Uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitą žemę. Uosto plėtra vykdoma vadovaujantis teritorijų planavimo teisės aktų reikalavimais. Žemės sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro uosto valdytojas, suderinęs su Susisiekimo ministerija.
2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos rezervinėse uosto teritorijose nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
3. Rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas perduodami uosto valdytojui ar rezervinėse uosto teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas, priskirtinas viešajai geležinkelių infrastruktūrai, perduodami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, jais negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jų negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.
4. Uosto žemė gali būti plečiama prijungiant uosto akvatorijos dalis, kurios statant uosto infrastruktūros statinius buvo užpiltos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAISVASIS UOSTAS
12 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas ir įrengimas
1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio uosto žemės naudotojas sudarė su uosto valdytoju uosto žemės nuomos sutartį laisvojo uosto veiklai vykdyti.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame uosto žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, turi parengti laisvojo uosto įrengimo projektą, kuriame turi būti nurodyti visi statiniai: esami ir numatyti statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statiniai, reikalingi laisvojo uosto veiklai vykdyti, taip pat numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas). Laisvojo uosto įrengimo projektas turi būti suderintas su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga ir, atsižvelgiant į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su institucijomis, vykdančiomis atitinkamos numatomos vykdyti veiklos priežiūrą ir kontrolę. Kai laisvojo uosto įrengimo projekte nurodomi numatyti statyti, rekonstruoti ar atnaujinti statiniai, statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti gauti statybą leidžiantys dokumentai.
3. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvąjį uostą, gauna statybos užbaigimo aktą ir (ar) deklaraciją apie statybos užbaigimą ir apie tai per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos raštu informuoja uosto valdytoją.
4. Uosto valdytojo vadovas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia Susisiekimo ministerijai iš uosto žemės naudotojo gautus dokumentus. Susisiekimo ministerija per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos sudaro laisvojo uosto priėmimo komisiją (toliau – priėmimo komisija), į kurią skiriami uosto valdytojo ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, su kuriomis buvo derintas laisvojo uosto įrengimo projektas, atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Susisiekimo ministerijos atstovas.
5. Priėmimo komisijos nariai pagal kompetenciją per 20 darbo dienų nuo priėmimo komisijos sudarymo dienos patikrina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą, ir, jeigu nenustato trūkumų, pasirašo laisvojo uosto priėmimo aktą (toliau – priėmimo aktas). Priėmimo aktas per 2 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos perduodamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui.
6. Jeigu priėmimo komisijos nariai nustato, kad laisvasis uostas neatitinka laisvojo uosto įrengimo projekto, jie tą pačią dieną surašo motyvuotą laisvojo uosto įrengimo trūkumų aktą (toliau – trūkumų aktas), nurodydami trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas trūkumų akte nėra nustatomas. Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja priėmimo komisiją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Priėmimo komisija, gavusi pranešimą apie pašalintus trūkumus, neviršydama šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino, patikrina, ar laisvasis uostas yra įrengtas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą. Į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą neįskaitomas laikotarpis, per kurį uosto žemės naudotojas atlieka trūkumų akte nurodytų trūkumų šalinimą. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad trūkumų akte nurodyti trūkumai nėra pašalinti, pakartotinai tą pačią dieną surašomas motyvuotas trūkumų aktas.
13 straipsnis. Teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste įgijimas, jos sustabdymas, sustabdymo panaikinimas ir teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimas
1. Uosto žemės naudotojas kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir uosto valdytojui, išskyrus atvejus, kai mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, įmokų, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme;
2) turėti 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansinių ataskaitų audito auditoriaus ar audito įmonės išvadas, parengtas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo nuostatas, išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo trumpiau kaip 2 metus arba yra fizinis asmuo;
3) turėti galiojantį priėmimo komisijos išduotą priėmimo aktą, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį;
4) turėti galiojančią, su uosto valdytoju sudarytą uosto žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią, su Muitinės departamentu ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga sudarytą sutartį dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.
3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti šios atitikties deklaraciją ir laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą.
4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau prieš tai turi iš naujo deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį vykdyti nurodytą veiklą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos vėlesnės dienos.
5. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip laikomasi laisvojo uosto veiklos reikalavimų. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus.
6. Susisiekimo ministerija, gavusi Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1, 2, 4 ir (ar) 10 dalyse nurodytus reikalavimus arba deklaruodamas savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikė netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą uosto žemės naudotojas pažeidimų nepašalina ir (ar) apie tai nedeklaruoja Susisiekimo ministerijai, susisiekimo ministras per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos taiko uosto žemės naudotojui poveikio priemonę už šio straipsnio reikalavimų pažeidimą – sustabdo uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kai uosto žemės naudotojas yra informuotas apie susisiekimo ministro sprendimą sustabdyti jo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste.
7. Susisiekimo ministrui sustabdžius uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, Susisiekimo ministerija kartu su pranešimu apie teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministras, gavęs šią informaciją ir nustatęs, kad pažeidimai pašalinti, per 5 darbo dienas priima sprendimą panaikinti uosto žemės naudotojo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymą. Apie priimtą sprendimą Susisiekimo ministerija nedelsdama informuoja uosto žemės naudotoją.
8. Susisiekimo ministras per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–5 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas, informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
1) pateikė deklaraciją apie nutraukiamą veiklą laisvajame uoste;
2) per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdyta jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir (ar) apie pažeidimų pašalinimą per nustatytą terminą nepranešė Susisiekimo ministerijai;
3) yra likviduotas arba, jeigu uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo, miręs;
4) nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;
5) vykdo veiklą laisvajame uoste, kai jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas, arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
9. Panaikinus uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, uosto žemės naudotojas, pašalinęs aplinkybes, dėl kurių ši teisė buvo panaikinta, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įgyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Vyriausybės įgaliota institucija patikrina, ar uosto žemės naudotojas tinkamai pašalino aplinkybes, dėl kurių buvo panaikinta teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste, ir pateikia išvadą Susisiekimo ministerijai. Jeigu teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per pastaruosius 24 mėnesius, uosto žemės naudotojas negali deklaruoti savo atitikties 6 mėnesius nuo šios teisės panaikinimo dienos, išskyrus atvejį, kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio termino pabaigos patikrina ir nustato, kad pažeidimai visiškai pašalinti.
10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
1) neturi teisės įgalioti kitų asmenų ar teisės perduoti vykdyti veiklą kitiems asmenims;
2) privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savo asmens ir (ar) kontaktinių duomenų pasikeitimo momento elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Susisiekimo ministerijai apie šių duomenų pasikeitimo faktą. Uosto žemės naudotojas nurodo Susisiekimo ministerijai savo pasikeitusį adresą korespondencijai, o kai uosto žemės naudotojas yra fizinis asmuo – faktinės gyvenamosios vietos adresą. Kitus duomenis, kurie yra prieinami valstybės informacinėse sistemose, Susisiekimo ministerija gauna iš šių informacinių sistemų.
11. Uosto žemės naudotojas, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais įgijęs teisę valdyti jo naudojamame žemės sklype esančius statinius, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama.
12. Šiame straipsnyje nurodyti susisiekimo ministro priimti sprendimai dėl teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir panaikinimo turi būti skelbiami uosto valdytojo interneto svetainėje.
14 straipsnis. Asmenų ir prekių patekimas į laisvąjį uostą
1. Asmenys ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus.
2. Institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą.
3. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato muitų teisės aktai.
4. Prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindamas (-a) šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą. Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis ir transporto priemones. Laisvojo uosto apsaugą pagal perimetrą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.
5. Prekės iš Europos Sąjungos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Europos Sąjungos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą.
6. Muitinės departamentas ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes muitų teisės aktų nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
UOSTO ŪKINĖ KOMERCINĖ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
UOSTO ŽEMĖS NUOMA
15 straipsnis. Bendrieji uosto žemės nuomos reikalavimai
1. Uosto valdytojas uosto žemės sklypą ar jo dalį gali išnuomoti tik viešosios procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai uosto žemė išnuomojama uosto žemėje veiklą vykdančioms pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nuosavybės teise valdančioms statinius uosto žemėje ar patikėjimo teise valdančioms valstybės ar savivaldybės joms perduotus statinius uosto žemėje, tokių statinių tiesioginei paskirčiai, ar įmonėms, valdančioms uosto žemėje esančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, tokių įrenginių ir turto tiesioginei paskirčiai, kaip tai apibrėžiama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, taip pat jeigu vadovaujantis Koncesijų įstatymu uosto žemė išnuomojama koncesininkui, kai ji reikalinga koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesijos sutarčiai įgyvendinti ir tai numatyta koncesijos dokumentuose.
2. Uosto žemės nuomos mokestis nustatomas atsižvelgiant į išnuomojamo žemės sklypo plotą ir suteiktos naudotis infrastruktūros parametrus.
3. Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgesniam kaip 50 metų arba koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, jeigu jis yra trumpesnis negu 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, o sudarius koncesijos sutartį – ir Koncesijų įstatymo reikalavimų. Pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui, taip pat pasibaigus koncesijos sutarčiai, jeigu, vadovaujantis Koncesijų įstatymu, uosto žemė buvo išnuomota koncesininkui, kai ji buvo reikalinga koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu koncesijos sutarčiai įgyvendinti, ir tai buvo numatyta koncesijos dokumentuose, Civilinio kodekso 6.566 straipsnyje nustatyta pirmumo teisė sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį buvusiam uosto žemės naudotojui nesuteikiama.
4. Uosto žemės nuomos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos. Ši sutartis registruojama uosto žemės naudotojo lėšomis.
5. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatomi ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai, tvirtinamas ne trumpesniam kaip 5 metų terminui.
6. Uosto žemę subnuomoti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji subnuomojama uosto žemės naudotojo kontroliuojamai įmonei, taip pat kai vadovaujantis Koncesijų įstatymu tai numatyta koncesijų sutartyse ir reikalinga jose numatytai veiklai vykdyti. Kiekvienu subnuomos atveju privaloma suderinti subnuomą su uosto valdytoju, užtikrinti, kad subnuomininko veikla atitiktų uosto funkcinę paskirtį ir kad subnuomininkas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Subnuomininkas įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi uosto žemės naudotojas.
7. Uosto žemė gali būti perduota laikinai neatlygintinai naudotis institucijoms, kurių veikla uoste privaloma, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui uoste esančiai viešajai geležinkelių infrastruktūrai eksploatuoti ir naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai statyti.
8. Uosto žemės naudotojams draudžiama nuomoti ar perleisti pagal panaudos sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims uosto žemėje esantį nekilnojamąjį turtą: pastatus, statinius, infrastruktūrą ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai toks perleidimas ar naudojimas atitinka uosto funkcinę paskirtį, kai kiti juridiniai ar fiziniai asmenys atitinka nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo reikalavimus ir kai apie tokį perleidimą ar naudojimą yra informuotas uosto valdytojas, taip pat kai vadovaujantis Koncesijų įstatymu tai numatyta koncesijų sutartyse ir reikalinga jose numatytai veiklai vykdyti.
16 straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos
1. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti nustatyta:
1) uosto žemės naudotojo krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, minimalūs mastai;
2) uosto žemės nuomos mokesčio mokėjimo, keitimo sąlygos ir tvarka;
3) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas, nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros arba pasibaigus koncesijos sutarčiai, perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui;
4) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per 1 metus iki viešosios procedūros paskelbimo pateikti uosto valdytojui reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie turtą, kuris nelaimėjus uosto žemės nuomos viešosios procedūros bus perleidžiamas viešosios procedūros laimėtojui;
5) uosto žemės naudotojo įsipareigojimas pateikti uosto valdytojui reikalaujamą informaciją ir dokumentus apie pas viešosios procedūros laimėtoją perkeliamus darbuotojus;
6) numatoma atsakomybė už uosto žemės nuomos sutarties pažeidimus ir ginčų sprendimo tvarka;
7) numatoma uosto žemės nuomos sutarties keitimo ir nutraukimo tvarka, įskaitant force majeure aplinkybes;
8) nustatomos esamos uosto infrastruktūros naudojimo sąlygos.
2. Uosto valdytojas turi teisę nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu:
1) uosto žemės naudotojas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;
2) tai nustato Civilinis kodeksas ar kiti sutartinius santykius reglamentuojantys įstatymai;
3) uosto žemės naudotojas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo uosto žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;
4) nutraukiama koncesijos sutartis.
3. Uosto žemės naudotojas turi teisę nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą, apie tai raštu įspėjęs uosto valdytoją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatomo uosto žemės nuomos sutarties nutraukimo dienos ir tinkamai įvykdęs visas sutartines prievoles, įskaitant atsiskaitymą už naudojimąsi uosto žeme bei išnuomoto žemės sklypo sutvarkymą.
4. Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus uosto žemės nuomos sutartį šio straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais, uosto žemės naudotojui nemokamos, išskyrus atvejus, kai tai nustatyta koncesijos sutartyje.
5. Jeigu uosto žemės nuomos sutartis sudaroma dėl uosto žemės sklypo, kuriame yra esamo uosto žemės naudotojo nekilnojamojo turto, tai uosto žemės nuomos sutartis įsigalioja tik po to, kai viešosios procedūros laimėtojas visiškai sumoka šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kainą uosto žemės naudotojui nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidžiamo turto kaina sumokama ne vėliau kaip iki viešosios procedūros dokumentuose nurodyto perleidžiamo turto kainos sumokėjimo termino pabaigos. Iki naujos uosto žemės nuomos sutarties su viešosios procedūros laimėtoju įsigaliojimo dienos esamas uosto žemės naudotojas tomis pačiomis sąlygomis toliau naudojasi uosto žemės sklypu ir jame esančiu turtu, šiuo laikotarpiu nesudarydamas naujos uosto žemės nuomos sutarties.
17 straipsnis. Uosto žemės nuoma, kai suteikiama koncesija
1. Kai Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka ir procedūromis yra parenkamas koncesininkas, uosto žemės nuomos sutartis koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui yra sudaroma su koncesijos konkurso laimėtoju. Uosto valdytojas privalo užtikrinti, kad koncesijos trukmė neviršytų 50 metų.
2. Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, dėl uosto žemės sklypo, dėl kurio buvo sudaryta uosto žemės nuomos sutartis su koncesijos laimėtoju, nuomos skelbiama viešoji procedūra.
18 straipsnis. Turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sąlygos
1. Vykdydamas uosto žemės nuomos sutartyje nustatytą įsipareigojimą, uosto žemės naudotojas, nelaimėjęs uosto žemės nuomos viešosios procedūros, privalo perleisti nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį šios uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, viešosios procedūros laimėtojui. Uosto žemės naudotojas turi teisę nuspręsti, kokį kitą turtą, reikalingą su uostu susijusiai veiklai vykdyti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, jis perleis kartu su nekilnojamuoju turtu. Informacija apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą ir, jeigu taikoma, kitą su uosto veikla susijusį turtą, jo vertę, atsiskaitymo už jį ir kitas esmines sąlygas yra viešai skelbiama informaciniame skelbime apie viešąją procedūrą.
2. Sudaromų sutarčių, kuriomis nustatomi suvaržymai nekilnojamajam turtui, esančiam uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame žemės sklype, terminas negali būti ilgesnis už uosto žemės nuomos sutarties terminą. Viešosios procedūros laimėtojui perleidžiamas turtas negali būti įkeistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, taip pat negali būti sudaromi sandoriai, kurie pasunkintų galimybę valdyti, naudoti turtą ar juo disponuoti.
3. Viešosios procedūros laimėtojui nekilnojamasis turtas ir, jeigu taikoma, kitas su uosto veikla susijęs turtas perleidžiamas turto verte, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu.
4. Uosto žemės naudotojas iki uosto žemės nuomos termino pabaigos turi teisę uosto žemės nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype statyti statinius, valdyti, naudoti uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype esantį turtą ar juo disponuoti. Jeigu nuomos sutarties galiojimo metu perleidžiamas uosto žemės naudotojui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis uosto žemės nuomos sutarties pagrindu naudojamame uosto žemės sklype, išskyrus šio nekilnojamojo turto perleidimą viešosios žemės nuomos procedūros laimėtojui ar nuosavybės teisių perėjimą pagal įstatymą, toks perleidimas galimas tik gavus uosto valdytojo sutikimą, kai turto įgijėjas ar perėmėjas atitinka nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo reikalavimus. Tokiu atveju nekilnojamojo turto įgijėjas ar perėmėjas įgyja teisę ir pareigą naudotis uosto žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi uosto žemės naudotojas.
5. Uosto valdytojas gali perleisti (parduoti) nuosavybės teise valdomą uosto teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą, kuris nėra priskirtas uosto infrastruktūrai ir nėra būtinas uosto veiklai užtikrinti, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
19 straipsnis. Uosto infrastruktūros pagerinimas ar sukūrimas
1. Uosto infrastruktūrą pagerinti ar sukurti galima tik uosto valdytojui leidus.
2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti ar sukurti uosto infrastruktūrą, su uosto valdytoju turi sudaryti uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartį.
3. Jeigu uosto infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutarties, uosto žemės naudotojo išlaidos, patirtos gerinant ar sukuriant uosto infrastruktūrą, neatlyginamos.
4. Jeigu uosto infrastruktūros sukūrimo pareiga ir sąlygos nustatytos vykdytos viešosios procedūros arba koncesijos suteikimo dokumentuose, uosto infrastruktūros sukūrimo, valdymo ir (ar) naudojimo sąlygos ir tvarka yra numatomos viešosios procedūros arba koncesijos suteikimo dokumentuose arba koncesijos sutartyje, atskira uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartis su uosto valdytoju nėra sudaroma, o uosto valdytojas tokiems darbams atskirų viešojo pirkimo procedūrų nevykdo.
5. Uosto žemės naudotojo lėšomis sukurta uosto infrastruktūra registruojama uosto valdytojo arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vardu, o ją sukūręs uosto žemės naudotojas įgyja teisę naudotis savo lėšomis sukurta uosto infrastruktūra iki uosto žemės nuomos sutarties galiojimo pabaigos.
6. Uosto žemės naudotojui, sukūrusiam uosto infrastruktūrą, jo patirtos išlaidos neatlyginamos, nebent išlaidų atlyginimo arba įskaitymo į uosto žemės nuomos mokestį sąlygos buvo numatytos viešosios procedūros, koncesijos suteikimo dokumentuose, koncesijos sutartyje arba uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo sutartyje.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI
20 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys ūkinės komercinės veiklos uoste ypatumus
1. Uosto ūkinės komercinės veiklos ypatumai nustatyti šiame įstatyme ir uosto naudojimo taisyklėse.
2. Krovinių, įskaitant pavojinguosius krovinius, aplinkai kenksmingus ir aplinkos taršos riziką keliančius krovinius, vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarka nustatyta pavojingųjų ir aplinką teršiančių krovinių tvarkymą reguliuojančiose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose šių sričių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, uosto laivybos taisyklėse ir uosto naudojimo taisyklėse.
21 straipsnis. Paslaugos uoste
1. Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aprūpinami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose.
2. Linijiniams laivams uoste suteikiama pirmumo teisė gauti uosto paslaugas, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) 2017/352.
3. Uosto valdytojas privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.
22 straipsnis. Laikinas ūkinės komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas
Uosto valdytojas turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis uosto valdytojo sprendimas skelbiamas viešai uosto valdytojo interneto svetainėje. Uosto valdytojas privalo turėti uosto veiklos tęstinumo planą, kuriame nustatomos prioritetinės funkcijos, atsakingi subjektai ir informavimo tvarka krizės ar veiklos ribojimo atveju.
TREČIASIS SKIRSNIS
UOSTO IR UOSTO ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGA
23 straipsnis. Uosto ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas
1. Uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo tikslas – patvirtinti, kad uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso ir Reglamento (EB) Nr. 725/2004 reikalavimus.
2. Uosto ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimus įgyvendina ir tikrina, kaip laikomasi šių reikalavimų, už uosto įrenginių (terminalų) apsaugos reikalavimų įgyvendinimą ir priežiūrą atsakingos institucijos.
24 straipsnis. Uosto ir uosto įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
1. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktai išduodami vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004.
2. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tuo pačiu sprendimu, kuriuo tvirtinamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas tvirtinamas 5 metų laikotarpiui. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas galioja tol, kol galioja uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas. Jeigu uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas keičiamas, naujas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas neišduodamas.
3. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje
XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal patvirtintą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir kitus uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.
4. Sprendimas dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti priimamas per 5 darbo dienas nuo uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano ir kitų reikalingų dokumentų gavimo Susisiekimo ministerijoje dienos.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų laikymosi priežiūrą atlieka uosto valdytojas.
6. Uosto valdytojas kiekvienais metais atlieka uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą ir surašo patikrinimo aktą. Jeigu patikrinimo akto išvada yra teigiama, uosto valdytojas patvirtina, kad uosto įrenginys (terminalas) atitinka nustatytus reikalavimus. Apie uosto įrenginio (terminalo) atitiktį nustatytiems reikalavimams kiekvienais kalendoriniais metais daromas įrašas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akte.
7. Uosto valdytojas, patikrinimo metu nustatęs, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto uosto įrenginio (terminalo) apsaugos neatitikties nustatymo dienos įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nuo šioje dalyje nurodyto įspėjimo pateikimo dienos nustato ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Pasibaigus nustatytam terminui, uosto valdytojas be atskiro pranešimo atlieka pakartotinį patikrinimą. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu uosto valdytojas nustato, kad visi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, jis panaikina įspėjimą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą. Kai nurodyti trūkumai yra pašalinami, suderinus su paskirtuoju uosto įrenginio (terminalo) vadovu, pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti.
8. Uosto valdytojas, pakartotinio patikrinimo metu nustatęs, kad nustatyti trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras per 10 darbo dienų nuo uosto valdytojo kreipimosi gavimo Susisiekimo ministerijoje dienos sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Apie priimtą sprendimą Susisiekimo ministerija nedelsdama elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto valdytoją, o uosto valdytojas nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą. Susisiekimo ministerija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduoda šio sprendimo kopiją uosto valdytojui, kuris per 2 darbo dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos su juo supažindina paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą.
9. Paskirtasis uosto įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs nustatytus trūkumus, praneša apie tai uosto valdytojui, o šis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos patikrina, ar trūkumai pašalinti, apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją ir pateikia jai patikrinimo aktą su teigiama išvada. Susisiekimo ministerijai gavus patikrinimo aktą su teigiama išvada, susisiekimo ministras per 3 darbo dienas panaikina uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą. Apie priimtą sprendimą Susisiekimo ministerija nedelsdama elektroninių ryšių priemonėmis informuoja uosto valdytoją, o uosto valdytojas nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą. Susisiekimo ministerija per 1 darbo dieną nuo šio akto galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos sprendimo kopiją perduoda uosto valdytojui. Uosto valdytojas per 2 darbo dienas supažindina su sprendimu paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą.
10. Susisiekimo ministras panaikina uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą, jeigu:
1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;
2) uosto žemės nuomos sutartis, sudaryta su uosto valdytoju, nutraukiama arba ši sutartis pasibaigė;
3) nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, eksploatuojantis uosto įrenginį (terminalą), yra likviduotas;
4) sustabdžius uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir apie tai informavus paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą, uosto įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;
5) Susisiekimo ministerija gavo uosto įrenginį (terminalą) eksploatuojančio subjekto rašytinį prašymą panaikinti šio uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą.
11. Susisiekimo ministerija apie sprendimą panaikinti uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą pareiškėjui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.
12. Informacija apie uosto įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama uosto valdytojo interneto svetainėje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS, PALIKTAS BE PRIEŽIŪROS ARBA APLEISTAS TURTAS IR NUOSTOLIŲ DĖL TARŠOS ATLYGINIMAS
25 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savanoriško arba neatidėliotino iškėlimo ar pašalinimo tvarka
1. Šis skirsnis taikomas tokiam uosto akvatorijoje paskendusiam turtui, kuris neatitinka laivo nuolaužos sampratos pagal 2007 m. Nairobio tarptautinę konvenciją dėl laivų nuolaužų pašalinimo ir (arba) kuris negali būti pašalintas pagal šios konvencijos nuostatas.
2. Uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti uosto valdytojui per 3 mėnesius nuo turto paskendimo dienos.
3. Uosto valdytojas, suderinęs su suinteresuotomis institucijomis, nustato terminą uosto akvatorijoje paskendusiam turtui iškelti bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša šio turto savininkui.
4. Jeigu reikia imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti uosto akvatorijoje paskendusį turtą, kuris kelia grėsmę žmonių gyvybei, laivybos saugumui arba aplinkai, uosto valdytojas turi teisę nedelsdamas imtis paskendusio turto iškėlimo ar pašalinimo veiksmų, laikydamasis saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Tokiu atveju uosto valdytojas organizuoja uosto akvatorijoje paskendusio turto iškėlimą arba pašalinimą šio turto savininko lėšomis.
26 straipsnis. Privalomas uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto iškėlimas ar pašalinimas
1. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai ar aplinkai, šio turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą uosto valdytojo reikalavimu per jo nustatytą terminą.
2. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per nustatytą terminą raštu nepraneša uosto valdytojui apie savo sprendimą iškelti ar pašalinti uosto akvatorijoje paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia ar nepašalina jo per uosto valdytojo nustatytą terminą, uosto valdytojas turi teisę imtis priemonių šiam turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl to patirtų išlaidų atlyginimą.
3. Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam, paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, uosto valdytojas paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui pasibaigus, uosto valdytojas turi teisę imtis reikiamų priemonių šiam turtui iškelti ar kitu būdu jį pašalinti.
27 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto iškėlimas, sunaikinimas ar pašalinimas
1. Uosto akvatorijoje paskendusį turtą, kuris nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu priklauso Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės karinėms pajėgoms, pagal šio įstatymo reikalavimus iškelia, sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas.
2. Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei, saugiai laivybai ar aplinkai, uosto akvatorijoje paskendusio karinio turto savininkas uosto valdytojo reikalavimu ir jo nustatytais terminais privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu jį pašalinti.
28 straipsnis. Uosto akvatorijoje paskendusio ir uosto valdytojo iškelto turto tvarkymas
1. Uosto akvatorijoje paskendęs ir uosto valdytojo iškeltas turtas atitenka turto savininkui, jeigu jis pateikė prašymą atsiimti iškeltą turtą per 6 mėnesius nuo šio turto iškėlimo dienos. Ši nuostata taikoma ir šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju. Turto savininkas, per 6 mėnesius nepateikęs prašymo atsiimti iškeltą turtą ar šio turto atsisakęs, privalo atlyginti uosto valdytojui turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.
2. Šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas ir iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir perduodamas Civilinio kodekso 4.58 straipsnyje nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas
1. Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas uosto valdytojui, o šis apie tokio turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu atsitiktinai iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas nežinomas, uosto valdytojas apie tai paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
2. Jeigu atsitiktinai iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas neatsiranda, toks turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.
3. Atsitiktinai iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto savininkas privalo atlyginti uosto valdytojui tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam šį turtą uosto valdytojui.
30 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl taršos, atlyginimas
1. Asmenys ir institucijos, dėl kurių kaltės atsirado uosto teritorijos tarša, privalo atlyginti dėl tokios taršos atsiradusią žalą žmonių sveikatai, taip pat žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, kitų asmenų turtui bei teisėtiems interesams padarytą žalą ir padengti išlaidas, patirtas siekiant sumažinti galimas neigiamas tokios taršos pasekmes arba jų išvengti, (toliau – nuostoliai dėl taršos).
2. Nuostolius dėl taršos iš dviejų ar daugiau laivų šių laivų savininkai arba valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti solidariai.
3. Uosto žemės naudotojas, aptikęs taršą kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis 30 metrų pločio uosto akvatorijos juostoje prie jo naudojamos uosto žemės krantinės, apie šią taršą nedelsdamas praneša uosto valdytojui ir nedelsdamas imasi skubių veiksmų taršos sklidimui sustabdyti.
4. Uosto valdytojas, gavęs pranešimą arba pastebėjęs taršą uosto akvatorijoje, nedelsdamas imasi skubių veiksmų taršai kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis uosto akvatorijoje pašalinti.
5. Subjektas, kuris pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis patyrė išlaidų, susijusių su taršos kenksmingomis medžiagomis, nafta, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ar šiukšlėmis uoste likvidavimu, turi teisę reikalauti, kad teršėjas atlygintų visas pagrįstas išlaidas ir nuostolius dėl taršos. Tyrimus dėl taršos atlieka ir teršėją nustato valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdanti institucija.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31 straipsnis. Uosto reorganizavimas ar likvidavimas
Uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.
32 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šio įstatymo pagrindu priimtų viešojo administravimo subjektų sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
Klaipėdos valstybinio
jūrų uosto įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009.
__________________“.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje esantys privažiuojamieji geležinkelio keliai, kurie iki 2023 m. sausio 2 d. nuosavybės teise priklausė privatiems juridiniams asmenims, ir toliau priklauso šiems asmenims nuosavybės teise.
4. Įsigaliojus šiam įstatymui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdytojo funkcijas toliau atlieka akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.