„1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pateiktu pareiškimu grąžinami šiais atvejais:
1) kai suma, sumokėta kaip žyminis mokestis, yra didesnė negu priklausantis mokėti žyminis mokestis;
2) kai grąžinama suma sumokėto žyminio mokesčio, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje;
3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo;
4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;
5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;
6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą;
7) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą, grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis;
8) įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose;
9) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą;
10) kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės;
11) kai žyminis mokestis sumokėtas neinicijavus teismo proceso ar procesinio veiksmo ar sumokėtas suklydus (nesant teisinio pagrindo mokėti žyminį mokestį).“