Dėl Lietuvos žemės ūkio būklės

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Pripažinti, kad vykdyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės agrarinė politika atnešė Lietuvai didžiulių nuostolių.

2. Agrarinei reformai racionalizuoti ir naujų ūkinių darinių veiklai gerinti siūloma pakeisti ar priimti šiuos įstatymus:

1) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo“;

2) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“;

3) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo“;

4) Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymą;

5) Lietuvos Respublikos žemės įstatymą;

6) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymą;

7) Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymą;

8) Lietuvos Respublikos ūkininkų įstatymą.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1993 m. vasario-kovo mėnesiais:

1) parengti ir priimti dokumentus, kurie žemės ūkio produkcijos gamintojams sudarytų teisines ir ekonomines sąlygas racionaliai naudoti žemę, laiku ir tinkamai atlikti ūkio darbus, naudoti turimus pastatus ir kitą kapitalą;

2) sudaryti sąlygas valstybinėms, kooperatinėms organizacijoms ir individualiems asmenims formuoti techninio aptarnavimo struktūras;

3) nustatyti tvarką, pagal kurią buvusiems žemės savininkams, be turto grąžinimo natūra, būtų siūlomas ir kitas lygiavertis turtas (miškas, pramonės įmonių akcijos, pinigai, vertybiniai popieriai);

4) iš mokslininkų (žemės ūkio, ekonomikos) ir gamybininkų sudaryti darbo grupes, kurios išsamiai išnagrinėtų Lietuvos žemės ūkio raidos kelius, nustatytų ekonomiškai perspektyvias kaimo plėtojimo kryptis ir pateiktų jas svarstyti visuomenei, Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei;

5) sudaryti ekonomines sąlygas žemės ūkio produkcijos gamintojams dirbti rentabiliai. Dėl to:

a) parengti subsidijavimo programą, nustatyti jai lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką;

b) žemės ūkio produkcijos gamintojams, eksportuojantiems savo produkciją, netaikyti muito mokesčių.

4. Pasiūlyti rajonų savivaldybių taryboms skubiai išanalizuoti susidariusią padėtį žemės ūkyje ir nedelsiant imtis praktinių priemonių jai taisyti.