Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas

1) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas;

prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tepadeda man Dievas!“

2) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas;

prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“

1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn;

2) Seimo nutarimu po specialiosios tyrimo komisijos išvados pradedamas Seime apkaltos procesas Konstitucinio Teismo teisėjui;

3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas nežinia kur esančiu.

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina;

4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per vienerius metus teisėjas serga ilgiau kaip 4 mėnesius arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudančia jam eiti savo pareigas;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;

2) vadovauja klausimų, teikiamų svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;

3) šaukia Konstitucinio Teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja;

4) siūlo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;

5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisėjams;

6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo kanceliarijos struktūrą, tvirtina Konstitucinio Teismo kanclerio pareigybės aprašymą;

7) leidžia įsakymus ir potvarkius;

8) vykdo kitus šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.

Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.

Apie bandymus daryti poveikį Konstituciniam Teismui, atskiriems jo teisėjams Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai arčiau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat Teisme, jei jais siekiama paveikti teisėją arba Teismą, yra kišimasis į teisėjo arba Teismo veiklą.

Apie Konstitucinio Teismo teisminius posėdžius paskelbiama Konstitucinio Teismo patalpose, taip pat Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir pranešama visuomenės informavimo priemonėms.

Konstitucinio Teismo posėdžiai yra vieši, juos gali stebėti pilnamečiai asmenys bei spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovai. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį.

Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik Konstituciniam Teismui leidus.

Konstitucinis Teismas gali paskirti uždarus posėdžius, jeigu tai būtina valstybės, profesinei, komercinei ar kitai įstatymų saugomai paslapčiai arba piliečių saugumui ar visuomenės dorovei garantuoti.

Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti grėsmė Teismo ar jo dalyvių saugumui, Konstitucinio Teismo pirmininkas gali duoti nurodymą policijai ar kitiems valstybinės apsaugos darbuotojams tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.

Konstitucinis Teismas gali pašalinti iš salės asmenis, kliudančius normaliam Teismo darbui.

Konstitucinio Teismo teisėjų pasitarimai ir balsavimai, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, vyksta neviešai.

Konstitucinio Teismo nutarimas visada skelbiamas posėdžių salėje viešai.

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų.

Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, jį keičiant ir sprendžiant kitus vidaus klausimus, Konstitucinio Teismo posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Konstitucinio Teismo teisėjų.

Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo ar peržiūrėjimo priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.

Konstitucinio Teismo aktai, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio trečiojoje dalyje, (toliau – kiti Konstitucinio Teismo aktai) priimami posėdyje dalyvaujančių Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma.

Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba balsuojant susilaikyti.

Teisena Konstituciniame Teisme vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir notaro patvirtinti.

Posėdžio dalyviams, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir teisminiai posėdžiai. Posėdžius šaukia Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.

Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva. Šio įstatymo nustatytais atvejais teisminiai posėdžiai gali vykti ir laisva forma.

Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie posėdžiai vyksta pagal šio įstatymo nustatytas procedūras.

Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas nutarimą. Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu.

Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio Teismo aktas vadinamas išvada.

Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, priima sprendimus.

Konstitucinis Teismas nutarimus, išvadas ir sprendimus priima pasitarimų kambaryje.

Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo posėdžio metu Konstitucinis Teismas gali priimti sprendimą, pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks sprendimas priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat jį paskelbia ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti klausimai. Klausimus svarstyti siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę bei posėdžių grafiką nustato Konstitucinis Teismas.

Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

Konstituciniam Teismui svarstyti teikiami klausimai turi būti iš anksto ištirti. Konstitucinio Teismo pirmininkas tai atlikti paveda vienam ar keliems teisėjams, nustatydamas šio darbo terminą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas parengiamuosius darbus tolygiai paskirsto teisėjams.

Teisėjas, pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą:

Jeigu teisėjas pradėdamas tirti jam perduotą medžiagą nustato, kad šio įstatymo 67¹ straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 67¹ straipsnyje, išskyrus pirmosios dalies 6 ir 7 punktus ir trečiąją dalį, nustatytų reikalavimų, jis surašo pažymą Konstitucinio Teismo pirmininkui, kurioje siūlo nustatyti pakankamą, bet ne trumpesnį kaip 7 dienų ir ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį. Pasibaigus Konstitucinio Teismo pirmininko nustatytam terminui šio įstatymo 67¹ straipsnyje nurodyto prašymo ir (ar) jo priedų trūkumams pašalinti, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Atlikęs išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisėjas surašo pažymą su pasiūlymais ir praneša apie ją:

Spręsdamas šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkius. Jei dėl minėtų klausimų tarp teisėjo ir Konstitucinio Teismo pirmininko kyla nesutarimų, tokie klausimai perduodami svarstyti ir spręsti Konstitucinio Teismo tvarkomajam posėdžiui.

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikimą ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba kai Konstitucinis Teismas gauna Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1703, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08037

Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai paskelbia Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir Teisės aktų registro tvarkytojui pateikia pranešimą, kuriame nurodo tikslų ginčijamo akto pavadinimą, jo priėmimo datą ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo. Teisės aktų registro tvarkytojo gautas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas nedelsiant paskelbiamas Teisės aktų registre.

Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime nurodomas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, priėmimo data, Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu esmė, jo priėmimo data, taip pat tai, kad nuo šio nutarimo paskelbimo dienos atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.

Bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengia pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas. Juo paprastai skiriamas teisėjas, atlikęs išankstinį atitinkamos medžiagos tyrimą.

Teisėjas atlieka šiuos veiksmus:

Bylos medžiaga - prašymo patikrinti teisės akto atitikimą Konstitucijai ar įstatymams nuorašai, tikrinamų teisės aktų nuorašai, kitų gautų dokumentų nuorašai - dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti išsiųsta ne vėliau kaip per 3 dienas, kai byla pradedama rengti teisminiam posėdžiui.

Atlikęs parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla pakankamai parengta, teisėjas tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje.

Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi: šio įstatymo 26 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo klausimai; visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai.

Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje rašomas protokolas.

Konstitucinio Teismo pirmininkui pakvietus, tvarkomajame posėdyje gali dalyvauti mokslininkai, specialistai, kiti reikalingi asmenys. Posėdžio pirmininkui leidus, jie gali pasisakyti.

Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka jam žinybingą kreipimąsi –prašymą ar paklausimą, turi ne vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t. y. pavesti konkrečiam Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.

Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir Konstitucinio Teismo nutarimas ar išvada priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame Teisme dienos, jeigu Konstitucinis Teismas nenustato kitaip. Konstitucinis Teismas negali pratęsti šioje dalyje nustatyto 4 mėnesių termino, kai nagrinėja bylą dėl įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, atitikties Konstitucijai.

Bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo Konstituciniame Teisme laiką. Prireikus Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas aplinkybes, gali paankstinti bylos nagrinėjimą arba nukelti jį vėlesniam laikui.

Bylų pagal Respublikos Prezidento dekretus, kuriuose prašoma ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba pagal Seimo nutarimo, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, nagrinėjimas paankstinamas.

Bylos pagal Seimo paklausimus, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.

Bylos pagal paklausimus, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas  rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, išnagrinėjamos per šio įstatymo 77 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytą laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1386, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-20, i. k. 2022-15857

Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises. Jie turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti iš jos išrašus, nuorašus, kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus.

Juridinių asmenų, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais pagal įstatymą laikomi šių institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas).

Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę Konstituciniame Teisme atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.

Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai. Juridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Seimo atstovais Seimo Pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai.

Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda atitinkamo juridinio asmens organas, valstybės institucijoms ir įstaigoms įgaliojimus išduoda tų institucijų ir įstaigų, kurioms jie atstovauja, vadovai, o Seimo narių grupei – Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą.

Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.

Proceso dalyviais šiame įstatyme laikomi dalyvaujantys byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, pakviesti specialistai ir vertėjai.

Įrodymais pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis Konstitucinis Teismas konstatuoja esant aplinkybių, pagrindžiančių dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimus bei atsikirtimus, arba jų nesant.

Tie duomenys nustatomi remiantis dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas savo reikalavimus ir atsikirsdamas.

Įrodymus pateikia dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas gali pasiūlyti jiems pateikti papildomų įrodymų.

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Aplinkybių, Konstitucinio Teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti.

Faktai, nustatyti Konstitucinio Teismo nutarimu vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas.

Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas įrodymus įvertina pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu Teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais.

Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuris gali žinoti kokių nors su byla susijusių aplinkybių.

Šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti į Teismą ar pas teisėją ir duoti teisingus parodymus.

Už neatvykimą pas teisėją ar į Teismo posėdį dėl priežasčių, kurios Teismo pripažintos nesvarbiomis, liudytojui gali būti paskirta bauda, o jei liudytojas neatvyksta be svarbių priežasčių į posėdį antrą kartą šaukiamas, jis gali būti priverstinai policijos atvesdinamas.

Už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus arba už žinomai melagingą parodymą liudytojas atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Apie atsakomybę Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

Dėl atvykimo pas teisėją ir dalyvavimo Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojo turėtos išlaidos apmokamos iš Konstituciniam Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai.

Klausimus, kuriais turi būti gauta eksperto išvada, turi teisę pateikti teisėjas, rengiantis bylą nagrinėjimui, o posėdžio metu - kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Tokius klausimus galutinai nustato Teismas.

Paskirtas ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisėjo šaukiamas atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam iškeltais klausimais.

Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, užduoti klausimų dalyvaujantiems byloje asmenims bei liudytojams, prašyti papildomos medžiagos.

Už neatvykimą Teismui ar teisėjui šaukiant ar už atsisakymą duoti išvadą be svarbių priežasčių ekspertui gali būti skiriama bauda.

Už žinomai melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Apie tai ekspertas įspėjamas ir dėl to pasirašo.

Ekspertui už darbą, jeigu tas darbas nepriklauso jam pagal pareigas, ir kitos jo turėtos išlaidos dėl dalyvavimo Konstitucinio Teismo posėdyje apmokama iš Konstituciniam Teismui šiems tikslams skirtų lėšų.

Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte, kur nurodomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į Teismo iškeltus klausimus.

Jei yra keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Jeigu ekspertai prieina prie bendros išvados, tai ją pasirašo visi ekspertai. Ekspertai, nesutinkantys su kitais, surašo savo atskirą išvadą.

Eksperto išvada Konstituciniam Teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Dalyvaujančių byloje asmenų, išskyrus Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus asmenis, patirtas išlaidas, susijusias su buvimu ir dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka institucijos ir įstaigos, kurioms jie atstovauja.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą Konstituciniam Teismui pripažinus, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, kurio pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, pareiškėjo patirtas būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, apmoka valstybės institucija, kurios priimtas teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl šių išlaidų atlyginimo pareiškėjas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos Konstituciniam Teismui pateikia motyvuotą rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Neišsprendus šioje dalyje nurodyto pareiškėjo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų atlyginimo klausimo priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, Konstitucinis Teismas šį klausimą išsprendžia atskiru sprendimu. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato išlaidų, susijusių su dalyvavimu Konstitucinio Teismo teisenoje, atlyginimo didžiausius dydžius ir jų mokėjimo tvarką.

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai:

Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudą piliečiams ir dalyvaujančių byloje asmenų atstovams – iki vieno paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio, o pareigūnams – iki 4 VMDU dydžio už kiekvieną pažeidimo atvejį.

Kai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti pažeidimai padaromi posėdžio metu, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo priimamas posėdžio metu nedelsiant. Kitais atvejais sprendimas dėl baudos paskyrimo priimamas po ištyrimo. Visais atvejais Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo įrašomas į posėdžio protokolą, kur nurodoma pažeidėjo vardas, pavardė, darbovietė ir adresas.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl baudos paskyrimo (posėdžio protokolo išrašas) siunčiamas teismo anstoliui vykdyti.

Konstituciniame Teisme gautas prašymas iki teisminio nagrinėjimo pradžios gali būti išskirtas į atskiras bylas, jeigu pareiškėjas prašo ištirti kelių teisės aktų ar kelių nuostatų atitiktį Konstitucijai ar įstatymams. Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad yra du ar daugiau prašymų ištirti to paties teisės akto ar susijusių teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar įstatymams, iki teisminio nagrinėjimo pradžios gali juos sujungti į vieną bylą. Šiais atvejais Konstitucinis Teismas priima motyvuotus sprendimus.

Asmenys turi teisę pateikti šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamus prašymus, paklausimus ir kitus su jų nagrinėjimu susijusius dokumentus Konstituciniam Teismui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai. Šių dokumentų pateikimo kitomis elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.

Kai prašymas ar paklausimas Konstituciniam Teismui pateikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, kiti su jų nagrinėjimu susiję dokumentai Konstituciniam Teismui teikiami tuo pačiu būdu, kaip buvo pateiktas prašymas ar paklausimas.

Dokumentai, susiję su šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamais prašymais ir paklausimais, įteikiami:

Atsisakymas priimti registruotąja pašto siunta įteikiamą dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo laikomas tinkamu dokumento įteikimu.

Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia Konstituciniam Teismui, teikiamos neatlygintinai.

Per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dokumentai yra laikomi įteiktais kitą darbo dieną po jų išsiuntimo dienos.

Dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams Teismo šaukimais pranešama apie Konstitucinio Teismo posėdžio laiką, atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismo šaukimais į Teismą taip pat kviečiami liudytojai, ekspertai ir vertėjai. Šaukime nurodomos neatvykimo į Teismą pasekmės.

Šaukimai pristatomi paštu. Šaukimo įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamajame šaukime ir Teismui grąžintinoje šaukimo dalyje su parašu apie šaukimo įteikimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-426, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14589

Teismo šaukimai į posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios.

Konstitucinio Teismo teisėjams pranešimai apie posėdį turi būti įteikti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki posėdžio pradžios. Nagrinėjamos bylos medžiagos nuorašai teisėjams įteikiami pradėjus išankstinį medžiagos tyrimą.

Byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama, tik kai dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai pranešta.

Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į Teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai bei kitiems sprendimams priimti.

Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, privalo tiesiogiai ištirti įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų, specialistų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus, o nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, – ištirti rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų, specialistų paaiškinimus, ekspertų išvadas, kitus rašytinius įrodymus.

Kalbėti Teisme gali tik dalyvaujantys byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, kviesti specialistai ar pareigūnai.

Tais atvejais, kai į teisminį posėdį neatvyksta nė vienas iš kviestųjų dalyvauti byloje asmenų ir jų atstovų, teisminis posėdis vyksta laisva forma.

Teisminiame posėdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra, jo pareigas laikinai einantis Konstitucinio Teismo teisėjas, o jei ir jų nėra - Konstitucinio Teismo išrinktas teisėjas, tačiau ne teisėjas pranešėjas.

Posėdžio pirmininkas vadovauja posėdžiui, imasi priemonių visoms bylos aplinkybėms visapusiškai, iki galo ir objektyviai ištirti; šalina iš proceso visa tai, kas nesusiję su nagrinėjamu klausimu; nutraukia proceso dalyvius, jeigu jie kalba apie klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla arba nežinybingus Konstituciniam Teismui; atima iš kalbėtojų žodį, kai jie savavališkai pradeda kalbėti, kai neįvykdo posėdžio pirmininko reikalavimų, kai kalba šiurkščiai ar įžeidžiančiai arba kai rodo nepagarbą Konstitucijai ar valstybės konstitucinei santvarkai.

Posėdžio pirmininkas turi teisę pašalinti iš posėdžių salės kiekvieną, kas pažeidžia tvarką arba neklauso jo reikalavimų. Dalyvaujantį byloje asmenį galima pašalinti Teismo sprendimu, kai jo nepaveikia posėdžio pirmininko įspėjimas.

Posėdžio pirmininkas įspėja esančius posėdžių salėje asmenis, jeigu jų elgesys trukdo vesti posėdį, kad pakartotinai pažeidus tvarką jie gali būti pašalinti iš salės.

Posėdžio pirmininkas skelbia posėdžio pertrauką, kai jos reikia poilsiui, kai dalyvaujantiems byloje asmenims būtina pasirengti baigiamajai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kai kliudoma normaliai dirbti ir kitais atvejais.

Esantys posėdžių salėje asmenys privalo išlaikyti rimtį ir pagarbą Teismui, be prieštaravimų klausyti posėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos.

Nepilnamečiai, kurie nėra pareiškėjai ar liudytojai, į posėdžių salę neįleidžiami.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Teisėjams įeinant į posėdžių salę ir išeinant iš jos, skelbiant Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą, visi esantieji posėdžių salėje atsistoja. Visi proceso dalyviai į Teismą kreipiasi, kalba, savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Į Teismą kreipiamasi žodžiais "Aukštasis Teisme" arba "Gerbiamasis Teisme".

Konstitucinio Teismo posėdžio metu tvarką prižiūri Teismo tvarkdarys. Jo reikalavimai laikytis tvarkos arba vykdyti posėdžio pirmininko nurodymus proceso dalyviams yra privalomi.

Jeigu posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pažeidžia tvarką, neklauso posėdžio pirmininko ar tvarkdario reikalavimų laikytis tvarkos arba pažeidžia kitas Konstituciniame Teisme priimtas taisykles, jie gali būti pašalinami iš posėdžių salės bei traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.

Paskirtu laiku posėdžio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas Konstitucinio Teismo posėdis, ir praneša, kuri byla turi būti nagrinėjama.

Konstitucinio Teismo posėdžio sekretorius praneša, kurie iš šauktųjų asmenų yra atvykę, kas žinoma apie kitų asmenų neatvykimo priežastis.

Teismas nustato atvykusiųjų asmenybę, patikrina pareigūnų ir atstovų įgaliojimus. Jei kas nors iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko ar atstovas neturi reikiamo įgaliojimo, Konstitucinis Teismas sprendžia, ar galima pradėti nagrinėti bylą.

Posėdžio pirmininkas išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims ir ekspertams jų teises ir pareigas, o kitiems šauktiems asmenims - jų pareigas ir atsakomybę.

Teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimus ir juos išsprendžia.

Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:

Jei yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, prieš bylos nagrinėjimo pradžią teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jo nušalinimo klausimą. Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo ar paklausimo išankstinį tyrimą, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo prašymo ar paklausimo išankstinio tyrimo klausimą Konstitucinio Teismo pirmininko teikimu sprendžia Konstitucinis Teismas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Jeigu yra pareikštas nušalinimas, Konstitucinis Teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą Teismas išsprendžia pasitarimų kambaryje.

TAR pastaba. 48 straipsnio 3 dalis tampa 4 dalimi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Atidėti bylos nagrinėjimą galima Konstitucinio Teismo sprendimu, jeigu:

Konstitucinis Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, gali paskirti kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbti atvykusiems asmenims.

Atidėdamas pradėtos bylos nagrinėjimą, Teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, kurie iš naujo paprastai nebešaukiami.

Atidėjus bylos nagrinėjimą šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, atidėtas bylos nagrinėjimas atnaujinamas gavus atitinkamai iš Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinę išvadą arba iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1775, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-16, i. k. 2015-09619

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Atnaujinęs atidėtos bylos nagrinėjimą, Teismas nusprendžia, ar ją pradėti nagrinėti iš pradžių ar nuo tos teismo proceso vietos, kurioje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1775, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-16, i. k. 2015-09619

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas nuo teisėjo pranešėjo pasisakymo, kuriame išdėstoma bylos esmė, jos nagrinėjimo vada ir pagrindas, turimos medžiagos turinys ir kiti reikalingi duomenys. Konstitucinio Teismo teisėjai gali užduoti klausimų pranešėjui.

Po to išklausomi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai pradedant pareiškėju. Šie asmenys turi teisę užduoti vienas kitam klausimų, pasakyti savo nuomonę dėl kiekvieno kito asmens pareiškimo bei prašymo. Jiems klausimų gali užduoti ir Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas garsiai perskaito rašytinius tų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, kurie neatvyko į posėdį.

Prieš apklausdamas liudytojus, posėdžio pirmininkas nustato jų asmens tapatybę, pasirašytinai įspėja juos dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus bei už žinomai melagingus parodymus.

Po liudytojo parodymų jam gali būti užduodama klausimų. Rašytiniai liudytojų parodymai garsiai perskaitomi Teismo posėdyje.

Rašytiniai įrodymai arba jų apžiūros protokolai garsiai perskaitomi Teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po to gali duoti paaiškinimus.

Daiktinius įrodymus apžiūri Teismas; jie parodomi ir dalyvaujantiems byloje asmenims, o prireikus - ekspertams ir liudytojams. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl daiktinių įrodymų gali duoti paaiškinimus.

Ekspertizės aktas garsiai perskaitomas Teismo posėdyje. Ekspertui gali būti užduodama klausimų. Prireikus Teismas gali paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

Į posėdį kviesti specialistai pateikia savo paaiškinimus jiems iškeltais klausimais, išdėsto savo argumentus. Specialistams gali būti užduodama klausimų.

Kai išnagrinėti visi įrodymai, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančių byloje asmenų, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. Prašymus Teismas išsprendžia, priimdamas dėl jų sprendimus. Kai prašymai išspręsti arba jų nėra, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad įrodymų tyrimas yra baigtas.

Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareiškėjas ir jo atstovas, po to - suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.

Po to dalyvaujantys byloje asmenys gali pasisakyti antrą kartą dėl to, kas pasakyta ginčuose. Paskutinio žodžio teisė visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui.

Jeigu Konstitucinis Teismas teisminių ginčų metu pripažįsta, jog reikia išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima sprendimą atnaujinti įrodymų tyrimą. Baigęs įrodymų tyrimą, Teismas vėl išklauso teisminius ginčus bendra tvarka.

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, daromas Konstitucinio Teismo posėdžio garso įrašas. Konstitucinio Teismo posėdžio garso įrašas yra laikomas Konstitucinio Teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Konstituciniam Teismui nutarus, rašomas ir Konstitucinio Teismo posėdžio protokolas. Protokolą rašo posėdžio sekretorius.

Konstitucinio Teismo posėdžio protokole nurodoma:

Protokole turi būti kuo tiksliau ir išsamiau atspindėta Konstitucinio Teismo posėdžio eiga ir visos kalbos. Raštu pateikti ir pasirašyti liudytojų parodymai, ekspertų išvados, kitų proceso dalyvių paaiškinimai pridedami prie bylos. Žodžiu apklaustas liudytojas savo parodymus gali pateikti ir raštu. Jie pridedami prie bylos.

Konstitucinio Teismo posėdžio protokolas turi būti surašytas per 2 darbo dienas baigus ar atidėjus posėdį. Protokolą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

Konstitucinio Teismo teisėjai, dalyvavę teisminiuose ginčuose, išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje asmenims.

Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų kambaryje gali būti tik Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas vadovauja teisėjų pasitarimui, garantuodamas teisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę, siekdamas visapusiško ir išsamaus apsvarstymo, organizuoja balsavimą, sprendimo fiksavimą ir surašymą. Kai pasitarimas baigtas, Konstitucinis Teismas į pasitarimų kambarį gali pakviesti Teismo tarnautoją, kad šis užrašytų jam diktuojamą Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą.

Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nei nuomonių, pareikštų pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo. Nuomonės paskelbimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.

Bylą teisminiam posėdžiui rengiantis Konstitucinio Teismo teisėjas, nustatęs, kad yra pakankamai duomenų nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Apie Konstitucinio Teismo sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti pranešta išsiųstu sprendimo nuorašu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki teisminio posėdžio pradžios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1703, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08037

Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teisminį posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, posėdis vyksta laisva forma. Šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas proceso dalyviai įgyvendina raštu iki teisminio posėdžio pradžios.

Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, Konstitucinis Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, gali priimti sprendimą skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Priimdamas nutarimą, Teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios svarbios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuria Konstitucijos ar įstatymo norma turi būti remiamasi šioje byloje ir ar prašymas yra tenkintinas.

Teismas pagrindžia nutarimą tik tais įrodymais, kurie ištirti Teismo posėdyje.

Teismas, pasitarimo metu pripažinęs, jog būtina išaiškinti naujas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus, priima sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustato, kuriuos procesinius veiksmus reikia papildomai atlikti.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą.

Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių teisėjų pasirašomas.

Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų parašus.

Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Jeigu tokia nuomonė yra gauta ne vėliau kaip iki Konstitucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje, posėdžio pirmininkas apie tai praneša Teismo posėdžių salėje paskelbus Konstitucinio Teismo priimtą aktą.

Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, pridedama prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaip atskiras dokumentas.

Jame nurodoma:

Priėmęs nutarimą, Konstitucinis Teismas grįžta į posėdžių salę ir posėdžio pirmininkas paskelbia Teismo nutarimą.

Visi esantieji posėdžių salėje, išskyrus Konstitucinio Teismo teisėjus, nutarimą išklauso stovėdami.

Priėmus nutarimą, dalyvavę byloje asmenys bei kitos institucijos ir asmenys nebegali iš naujo kelti Teisme klausimo dėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams arba ginčyti Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, išvadą ar sprendimą, gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti juose esančius netikslumus ir akivaizdžias redakcines klaidas, jeigu tai nekeičia nutarimo, išvados ar sprendimo esmės. Dėl to Konstitucinis Teismas priima sprendimą. Šis sprendimas išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami:

Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas būtų išsiųsti kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.

Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimo teisminio posėdžio forma yra laisva. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimo priimamas sprendimas – atskiras dokumentas. Jis išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, išvadą ir sprendimą nekeisdamas jų turinio.

Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas gali būti peržiūrėti paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį.

Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir pradeda bylą nagrinėti iš naujo.

Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas, išvada ar sprendimas buvo išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.

1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

1) normų turinį;

2) reguliavimo apimtį;

3) formą;

4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir

2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir

3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) pareiškėjo pavadinimas ir adresas;

3) duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

4) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;

5) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;

6) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);

7) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;

8) pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus;

9) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

10) pridedamų dokumentų sąrašas.

1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas;

2) įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;

3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir adresas;

3) nutartį priėmusio teismo sudėtis, dalyvaujantys byloje asmenys;

4) trumpa bylos esmė ir kokiais įstatymais dalyvaujantys byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus;

5) teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai;

6) suformuluotas teismo prašymas Konstituciniam Teismui.

1) sustabdytoji teismo byla;

2) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas.

1) adresatas – Konstitucinis Teismas;

2) prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė) ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu šis asmuo juos turi), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, atstovo elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris (jeigu žinomi);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-426, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14589

3) valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;

4) tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo paskelbtas);

5) šios dalies 4 punkte nurodyto akto pagrindu priimtas sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės, ir šį sprendimą priėmęs subjektas;

6) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

7) aplinkybės, patvirtinančios, kad prašymas pateiktas per šiame įstatyme nustatytą terminą, arba prašymas atnaujinti praleistą terminą ir aplinkybės, patvirtinančios, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

8) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą;

9) konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;

10) prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

11) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui.

1) ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas;

2) sprendimas, kuriuo galimai buvo pažeistos prašymą teikiančio asmens konstitucinės teisės ar laisvės;

3) dokumentai, patvirtinantys, kad iki kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašymą teikiantis asmuo išnaudojo visas įstatymuose nustatytas savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas;

4) kai asmens prašymas pateiktas praleidus šiame įstatyme nustatytą terminą, įrodymai, patvirtinantys, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

5) kiti dokumentai, kuriais prašymą teikiantis asmuo grindžia savo prašymą;

6) įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo, jeigu  šis yra, įgaliojimus;

7) visų dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui;

3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;

4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;

5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymas paduotas praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

1) prašymas arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

2) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą;

3) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir terminais.

1) pripažinti, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams;

2) pripažinti, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.

1) ar nebuvo pažeistas Rinkimų kodeksas per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1386, 2022-07-19, paskelbta TAR 2022-07-20, i. k. 2022-15857

2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai. Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;

4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

1) adresatas - Konstitucinis Teismas;

2) paklausėjo pavadinimas ir adresas;

3) Konstitucijos ir šio įstatymo normos, nustatančios teisę kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą;

4) veiksmai, kurių atitikimą Konstitucijai siūloma patikrinti, jų įvykdymo aplinkybės; kreipiantis dėl tarptautinės sutarties - tikslus jos pavadinimas, numeris, pasirašymo data ir kiti būtini duomenys, paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbta);

5) suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;

6) pridedamų dokumentų sąrašas.

1) tarptautinės sutarties viso teksto nuorašas;

2) atitinkami įrodymai, pareigūnų sprendimų nuorašai;

3) dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į lietuvių kalbą.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2328, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12391

1) paklausimą pateikė institucija ar asmuo, neturintys teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;

2) paklausimas grindžiamas ne teisiniais motyvais;

3) konkretaus klausimo nagrinėjimas nežinybingas Konstituciniam Teismui;

4) nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikimą Konstitucijai reikėtų tikrinti;

5) paklausime keliamas klausimas, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimta Konstitucinio Teismo išvada.