Tarptautinio keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis taisyklės

2.3.1. keleivių vežimą, pervažiuojant bent vieną valstybės sieną transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga yra tinkama vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją;

2.3.2. keliones tuščiomis transporto priemonėmis, apibūdintomis 2.3.1 p;

2.3.3. „tranzitinį“ reisą konkrečioje šalyje, kai jis vyksta per tą šalį, tačiau buvo pradėtas ir bus baigtas kitoje šalyje; šiuo atveju, neturint tos šalies, per kurią vykdomas tranzitinis reisas kompetentingo organo leidimo, keleiviai neimamai ir neišlaipinami šalies teritorijoje, per kurią važiuojama.

2.4.1. „Specialūs reisai“ – numato specialių keleivių grupių vežimą, pvz., darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų, ginkluotųjų pajėgų tarnautojų ir jų šeimų tarp gyvenamos ir dislokavimo vietų, artimus vežiojimus pasienyje. Tokie reisai vyksta pagal 2.4 p. nurodytas nuostatas. Specialūs reisai gali keistis priklausomai nuo naudotojų poreikio, tačiau tai neturi įtakos jų, kaip reguliarių reisų, kvalifikavimui.

2.4.2. „Tarptautinio susisiekimo maršrutas“ – yra reguliariais transporto priemonės reisais keleivių vežimas dviejų arba daugiau valstybių teritorijomis.

2.5.1. keleiviai gali grįžti atgaliniu reisu su kita grupe;

2.5.2. pirma grįžimo kelionė ir paskutinė išvykimo kelionė atliekamos tuščiomis transporto priemonėmis;

2.5.3. vežiojimus gali vykdyti vienos grupės vežėjai, kurie dirba tam pačiam užsakovui; tokiais atvejais keleiviai gali grįžti atgaliniu reisu su kitu tos pačios grupės vežėju.

2.6.1. „uždarų durų vežimai“, kurių metu ta pati transporto priemonė naudojama vežti tą pačią keleivių grupę per visą kelionę ir atvežti ją į išvykimo vietą (grupė A);

2.6.2. „išvykimo – su keleiviais, atgalinės – be keleivių kelionės“, kurių metu keleiviai vežami tik pirmyn, o transporto priemonės grįžta tuščios (grupė B);

2.6.3. „kiti reisai“ – neatitinkantys apibrėžtiems 2.6.1 ir 2.6.2 p. vežimams ir kelionėms; jiems gali būti priskiriami reisai, kai išvykimo kelionės atliekamos be keleivių, o atgalinės kelionės su keleiviais, kada vykstama parvežti keleiviu grupę, kuri anksčiau buvo nuvežta to paties vežėjo transporto priemone su sąlyga, kad visi keleiviai bus paimti toje pačioje vietoje (grupė C).

Vienkartinių vežimų sąvokai priklauso tokių keleivių grupių vežimai, kai grupėje yra mažiausiai 12 asmenų arba transporto priemonė užpildoma mažiausiai 40% jos talpos be vairuotojo. Kelionės išlaidos turi būti apmokamos prieš išvykstant į kelionę.

3.1.1. Tarptautinio susisiekimo maršrutų atidarymas ir uždarymas reglamentuojamas tarptautiniais susitarimais dėl kelių transporto.

3.1.2. Vežėjas, pageidaujantis organizuoti tarptautinio susisiekimo maršrutą, pateikia Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentui paraišką maršrutui atidaryti. Paraiškoje turi būti šie duomenys:

– vežėjo pavadinimas ir adresas;

– numatoma vežiojimų trukmė ir kelionių skaičius (pvz., metams, kasdien, kas savaitę);

– tikslus maršrutas (keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelės, kiti sustojimai, pasienio punktai, bendras ir tarp stotelių atstumas km ten ir atgal) ir transporto priemonės eismo tvarkaraštis jame;

– maršruto schema;

– vairuotojo vairavimo ir poilsio laikas;

– apmokėjimas už vežimą (tarifas);

– nurodytas kitos šalies vežėjas, jeigu numatoma kartu vykdyti vežiojimus, pateikta sutartis su juo paritetiniam maršruto aptarnavimui;

– transporto priemonių modelis, kiekis ir sėdimų vietų skaičius juose.

Prireikus Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas gali pareikalauti ir kitų duomenų.

3.1.3. Tarptautinio susisiekimo maršruto atidarymui yra reikalingas valstybių, kurių teritorijomis numatoma maršruto trasa, kompetentingų organų leidimas. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių vežėjams išduoda Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas. Leidime turi būti nurodoma:

– išdavimo data;

– maršrutas;

– vežėjo pavadinimas ir adresas;

– važiavimo per Lietuvos valstybės sieną vieta ir laikas;

– reiso dažnumas;

– transporto priemonės modelis ir talpa;

– specialios sąlygos (jei jos yra);

– leidimo galiojimo terminas.

Leidimai reguliariems reisams išduodami trejiems metams. Tačiau, jei nustatyta tvarka neleidžia išduoti leidimo tokiam periodui, leidimas išduodamas vieneriems metams, kuris gali būti pratęstas iki nurodytos trukmės. Leidimas gali būti anuliuotas, jei nevykdomos sąlygos, kuriomis jis buvo išduotas.

3.1.4. Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas vežėjo paraišką patenkina, jeigu naujas reisas nesidubliuoja su jau veikiančiu arba poreikiai dar nepatenkinti veikiančiais autobusų ir geležinkelio transporto maršrutais. Pastaroji rekomendacija gali būti netaikoma, kada naujas reisas (dėl stotelių artumo pasienyje, mažesnių mokesčių už kelionę ir pan.) nedaro didesnio poveikio anksčiau atidaryto reiso ir Respublikos transporto ekonomikai.

Šios nuostatos netaikomos tranzitinių reisų atvejais.

3.1.5. Šio straipsnio 3.1.3 p. nurodyti leidimai netenka galios pasibaigus jų galiojimo laikui arba po trijų mėnesių nuo to momento, kai leidimą išdavęs kompetentingas organas praneša vežėjui apie jo veiklos uždarymą. Šis pranešimas turi būti pagrindžiamas.

Jeigu nebėra keleivių vežiojimo poreikio, leidimas netenka galios per vieną mėnesį nuo pranešimo.

3.1.6. Tarptautinio susisiekimo maršrutus leidžiama organizuoti tiktai keliais su juoda arba jai prilygstančia danga, kurių būklė visais metų laikais leidžia užtikrinti saugų transporto priemonių eismą.

3.1.7. Tarptautinio susisiekimo maršrutai uždaromi, kuomet:

– baigiasi kitos valstybės išduoto leidimo galiojimo laikas;

– keleivių srauto tyrimo duomenys parodo maršruto funkcionavimo netikslingumą;

– ekipažai sistemingai pažeidinėja maršrutą bei tvarkaraštį;

– vežėjas sistemingai pažeidžia šias arba licencijų išdavimo automobilių transporte taisykles.

Apie maršruto uždarymą keleiviai informuojami prieš 30 dienų.

3.2.1. Dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti, yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyto pavyzdžio numeruotas bilietas, kurį privalo turėti kiekvienas keleivis. Bilietai keleiviams parduodami stočių arba atskirai įrengtose kasose.

3.2.2. Bilietas turi būti atspausdintas jį parduodančios šalies valstybine kalba.

Biliete turi būti jį pardavusios įmonės spaudas, taip pat nurodytos išvykimo ir atvykimo stotys, bilieto pardavimo ir transporto priemonės išvykimo datos, išvykimo laikas, aikštelės numeris, važiavimo ir bagažo vežimo kainos, sėdimos vietos numeris, bagažo kiekis.

3.2.3. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir parodyti jį ekipažui ar kontrolę vykdančiam pareigūnui pareikalavus.

3.2.4. Į kiekvieną transporto priemonę parduodama tiek bilietų, kiek joje yra sėdimų vietų.

3.2.5. Bilietai nuvažiavimui į pageidaujamą vietą ir grįžimui atgal gali būti užsakomi iš anksto.

Bilietų grąžinimo į kasą sąlygas nustato vežėjas.

3.3.1. Tarptautinio susisiekimo maršrutų transporto priemonėse keleivių vežimo lengvatas nustato vežėjai, sudarydami paritetinio maršruto aptarnavimo sutartį.

3.3.2. Keleivis gali vežti du rankinius bagažus. Vieno jų vežimo kaina įeina į bilieto kainą, už kitą mokama atskirai. Mokamo bagažo vežimo kainą nustato vežėjas.

3.3.3. Į tarptautinio susisiekimo maršrutus transporto priemonės išvyksta iš autobusų stočių, su kuriomis vežėjai sudaro sutartis dėl informacijos apie reisus stočių tvarkaraščiuose talpinimo, stočių rinkliavų mokėjimo ir kitų abiem pusėms priimtinų reisams vykdyti sąlygų.

3.4.1. Transporto priemonės vairuotojas kelionės metu su savimi privalo turėti:

– asmens dokumentus;

– vairuotojo pažymėjimą;

– transporto priemonės ekipažo nario asmens kontrolės knygelę;

– reguliarių reisų eismo tvarkaraštį;

– kitos ir savo valstybės leidimus maršrutui;

– licenciją.

3.4.2. Tarptautinio susisiekimo maršrutų transporto priemonės ekipažai turi paklusti kontrolę vykdantiems pareigūnams tų valstybių, kuriose yra transporto priemonės kelionės metu.

4.1.1. Kiekviename leidime turi būti nurodyta:

– nereguliaraus reiso forma (pvz., turistinė kelionė be apgyvendinimo);

– reiso maršrutas, nurodant išvykimo ir atvykimo vietą, valstybės sienos pervažiavimo punktas;

– transporto priemonės valstybinis numeris ir talpa;

– reisų skaičius ir datos;

– leidimo galiojimo laikas.

Leidimas išrašomas vežėjo vardu, jis negali būti perduodamas kitam vežėjui.

Leidimas švytuokliniam vežiojimui be apgyvendinimo nebegalioja nuo to momento, kai jo savininkas pateikia atitinkamą pranešimą leidimą išdavusiam organui.

4.2.1. iš kurių formuojama grupė ne Lietuvos Respublikos, o kitos šalies teritorijoje, tačiau Lietuvos Respublikoje pasirašytas kontraktas apie kelionę prieš jai prasidedant, ir grupė atvežama į Lietuvos Respubliką (grupė C.1.);

4.2.2. anksčiau buvo atvežti to paties vežėjo, vykdant reikalavimus išvykti su keleiviais ir grįžti be jų, tačiau turint tikslą vėl grįžti vežti juos atgal į Lietuvos Respubliką (grupė C.2.);

4.2.3. buvo pakviesti keliauti kitos šalies teritorijoje, kurioje vežimo išlaidas apmoka asmuo, juos pakvietęs; tokie keleiviai sudarys vieningą grupę, grįžtančią į Lietuvos Respubliką, tačiau tokia grupė negali būti iš anksto suformuota tik tam, kad atliktų šią kelionę (grupė C. 3.).

4.5.1. Kelionės lapai yra numeruojami, išrašomi kiekvienam važiavimui dviem egzemplioriais prieš reiso pradžią Lietuvos Respublikos valstybine kalba didžiosiomis raidėmis. Kelionės lapo originalas turi būti transporto priemonėje visą važiavimo laiką, kuriam jis išduotas. Kelionės lapas yra išrašomas konkretaus vežėjo vardu ir kitam neperduodamas.

4.5.2. Vežėjas atsakingas už teisingą kelionės lapų pildymą.

4.5.3. Vežėjas gali pateikti keleivių pavardes atskirame sąraše, kuris turi būti klijuojamas tam skirtoje vietoje, numatytoje kelionės lapo 6 skiltyje. Keleivių sąraše ir kelionės lape turi būti vežėjo spaudas, parašas ir vairuotojo parašas.

4.5.4. Važiavimo be keleivių „ten“ atvejais, aptartais šių Taisyklių 4.2 ir 4.3 p., keleivių sąrašas gali būti sudarytas keleivių įlaipinimo metu.

4.5.5. Dėl keleivių vežimo susitariančios šalys gali nustatyti, kad keleivių sąrašų, numatytų 4.5.3 punkte, nesudarinės. Tokiais atvejais nurodomas tik keleivių skaičius.

4.5.6. Žalios spalvos 4.5 p. minimų kelionės lapų kartoninis pavyzdys (3 priedas), turintis pirmą ir paskutinį kelionės lapo aplanko puslapį, turi būti transporto priemonėje. Šio pavyzdžio viršelyje turi būti atspausdintas tekstas Lietuvos Respublikos valstybine kalba, o kelionės lapų tekstai – vokiečių, anglų, danų, ispanų, suomių, prancūzų, graikų, italų, olandų, norvegų, portugalų, švedų ir turkų kalbomis.

4.5.7. Tais atvejais, kada vežiojama pagal 4.2.1, 4.2.2 ir 4.2.3 p. nuostatas, prie kelionės lapo pridedama:

– pagal 4.2.1. p. (grupė C.1.): pervežimo sutarties kopija arba kitas dokumentas su tos sutarties pagrindiniais elementais (būtent: sutarties pasirašymo vieta, šalis, data, keleivių įlaipinimo vieta, šalis ir data, paskirties vieta ir šalis), priklausomai nuo to, kokia šalis ko reikalauja;

– pagal 4.2.2 p. (grupė C.2.): transporto priemonės kelionės lapas anksčiau įvykusio vežimo su keleiviais „ten“ ir atitinkamai tuščio grįžimo atgal, vykdyto dėl to, kad nuvežtų keleivius į kitos šalies teritoriją, kur turi vykti įlaipinimas;

– pagal 4.2.3 p. (grupė C.3.): kvietimas arba kvietimo fotokopija.

4.5.8. Nereguliarių reisų atvejais, turint kitos šalies leidimą, prieš kelionę, kelionės lapo 4D punkte atitinkamame langelyje reikia pažymėti X ženklą, priklausomai nuo to, reikalaujama toje šalyje leidimo ar ne. Jeigu reikia, jį būtina turėti, jeigu ne – kelionės lapo 4D punkte turi būti įrašytas pagrindas.