Išaiškinimas dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo 1993 m., taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 142 ir 1992 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 18

1. Tais atvejais, kai norminiais aktais, kolektyvinėmis ir darbo sutartimis garantuojamas ir išmokamas vidutinis mėnesinis vieno (jo dalies) ar kelių mėnesių darbo užmokestis nenurodant konkrečios datos (išeitinės ir bedarbio pašalpos bei kompensacijos nutraukus darbo sutartį darbdavio valia ir kita), jo dydis nustatomas vidutinį vienos darbo dienos uždarbį padauginus iš metinio vidutinio mėnesinio darbo dienų skaičiaus pagal įmonės darbo grafiką.

1993 m. esant penkių dienų darbo savaitei, vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius sudarys 21,3 darbo dienas (256 darbo dienos: 12 mėn.); esant šešių darbo dienų savaitei – 25,6 darbo dienas (307 darbo dienos: 12 mėn.).

2. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis 1993 metais apskaičiuojamas nustačius tokius metinius darbo dienų koeficientus: esant penkių dienų darbo savaitei – 0.7

[256 darbo dienos: (365 kalendorinės dienos – 9 šventinės dienos)] esant šešių dienų darbo savaitei – 0,9

[307 darbo dienos: (365 kalendorinės dienos – 9 šventinės dienos)].

Kompensacijos apskaičiavimo metodika išdėstyta Socialinės apsaugos ministerijos ir Finansų ministerijos 1992 m. vasario 12 d. išaiškinimo Nr. 07-270/21N 2 punkte.