Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir jos sudarytos Vyriausybės narių socialinių garantijų

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams bei jos sudarytos Vyriausybės nariams, kurių įgaliojimai nutrūko dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 straipsnio antrosios dalies nuostatų įgyvendinimo ir kurie nėra Lietuvos Respublikos Seimo bei pirmosios po Seimo išrinkimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, išmokama Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta dviejų pareiginių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa.

Aukščiausiosios Tarybos deputatams kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama už kiekvienų deputato darbo Aukščiausiojoje Taryboje metų vieną mėnesį.

Atskiriems šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės ar dėl ypač sunkių materialinių sąlygų reikalinga parama, Lietuvos Respublikos specialiosios komisijos teikimu Ministras Pirmininkas gali skirti vienkartinę iki 10 minimalių gyvenimo lygių dydžio pašalpą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Specialiąją komisiją sudaro Seimo Pirmininkas.

Pareiškimai dėl vienkartinės pašalpos skyrimo priimami iki 1993 m. sausio 25 d. ir sprendimai skirti pašalpą įgyvendinami iki 1993 m. vasario 20 dienos.

Šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims, kuriems iki 1995 m. kovo 10 d. sukaktų pensinis amžius, pasibaigus įgaliojimams, gali būti paskirta pensija nuo jų kreipimosi į socialinės rūpybos institucijas, dienos.

1992 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir Vyriausybės narių socialinių garantijų“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. I-3075 2 punktas netenka galios nuo šio įstatymo įsigaliojimo.