Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (Nr. 903)

- Redakcija nuo 1995-04-13 iki 1995-12-31

Nutarimas netenka galios 1996-01-01:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1320, 1995-10-10, Žin., 1995, Nr. 85-1921 (1995-10-18), i. k. 0951100NUTA00001320

Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius

Suvestinė redakcija nuo 1995-04-13 iki 1995-12-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 36-1120, i. k. 0921100NUTA00000903

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS

1992 m. lapkričio 26 d. Nr. 903

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. I-1164 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo įsigaliojimo“ ir siekdama apmokestinti valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, bei sugrąžinti panaudotas šiems ištekliams tirti valstybės lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodiką (pridedama).

Patvirtinti Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodiką (pridedama)

Punkto pakeitimai:

Nr. 31, 1994-01-20, Žin., 1994, Nr. 7-113 (1994-01-26), i. k. 0941100NUTA00000031

2. Nustatyti, kad:

2.1. Valstybinė geologijos tarnyba konsultuoja gamtos išteklių naudotojus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, skaičiavimo metodikos klausimais;

2.2. Aplinkos apsaugos ministerija apskaičiuoja indeksuotus mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifus, indeksuotą mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinį tarifą bei šio mokesčio dydį.

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai indeksuojami kas 3 mėnesiai, taikant suvestinį gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesnio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1992 metų gruodžio mėnesio kainomis. Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą bazinis tarifas indeksuojamas taikant tokia pat tvarka indeksą, kuris nustatomas ankstesnio ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1994 metų sausio mėnesio kainomis. Jeigu neindeksuotu laikotarpiu kainų indeksas yra mažesnis kaip 1,1, mokesčių tarifai neindeksuojami, o jeigu kainų indeksas didesnis kaip 2,5, taikomas indeksavimo koeficientas 2,5.

Indeksuoti mokesčio tarifai įsigalioja nuo kiekvieno ketvirčio pradžios.

Nutarimas netenka galios 1996-01-01:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1320, 1995-10-10, Žin., 1995, Nr. 85-1921 (1995-10-18), i. k. 0951100NUTA00001320

Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius

Suvestinė redakcija nuo 1995-04-13 iki 1995-12-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 36-1120, i. k. 0921100NUTA00000903

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL MOKESČIŲ UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS

1992 m. lapkričio 26 d. Nr. 903

Vilnius

1. Patvirtinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodiką (pridedama).

Patvirtinti Mokesčio už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodiką (pridedama)

Punkto pakeitimai:

Nr. 31, 1994-01-20, Žin., 1994, Nr. 7-113 (1994-01-26), i. k. 0941100NUTA00000031

2. Nustatyti, kad:

2.1. Valstybinė geologijos tarnyba konsultuoja gamtos išteklių naudotojus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, skaičiavimo metodikos klausimais;

Indeksuoti mokesčio tarifai įsigalioja nuo kiekvieno ketvirčio pradžios.

Punkto pakeitimai:

Nr. 31, 1994-01-20, Žin., 1994, Nr. 7-113 (1994-01-26), i. k. 0941100NUTA00000031

Nr. 195, 1994-03-24, Žin., 1994, Nr. 24-389 (1994-03-30), i. k. 0941100NUTA00000195

Nr. 493, 1995-04-06, Žin., 1995, Nr. 31-733 (1995-04-12), i. k. 0951100NUTA00000493

3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu iki 1992 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėjimo instrukciją.

4. Neteko galios nuo 1993-04-01

Punkto naikinimas:

Nr. 201, 1993-03-26, Lietuvos aidas 1993, Nr. 61-0 (1993-04-01) ; Žin. 1993, Nr. 11-286 (1993-04-20), i. k. 0931100NUTA00000201

5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1992 m. gruodžio 31 dienos:

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifų“ (Žin., 1991, Nr. 16-439);

5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 559 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 190 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 6-147).

6. Šis nutarimas įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 903

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodika

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius susideda iš dviejų dalių: mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus ir mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą.

Mokesčiai kiekvienam naudingųjų iškasenų telkiniui apskaičiuojami pagal formulę:

Mn = Ž(B+V), kur (1)

Mn – mokestis už žaliavos kiekį, išgaunamą kiekviename naudingųjų iškasenų telkinyje (atskirame jo sklype, vandenvietėje);

Ž – išgautos (iškastos, išsiurbtos) žaliavos tūris arba kiekis (kubiniais metrais arba tonomis). Kai naudingojo klodo dangos uolienos arba kasybos (iškasenų perdirbimo) atliekos panaudojamos, iškastos žaliavos tūris arba kiekis (Ž) mažinamas 1/3 dangos ar šių atliekų tūriu arba kiekiu;

B – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifas, nustatomas pagal šios metodikos 1 priedą. Šis mokesčio tarifas mažinamas:

1) 25 procentais, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko dalį geologinės žvalgybos darbų (detalią žvalgybą);

2) 50 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės žvalgybos darbus (parengiamąją ir detalią žvalgybą);

3) 80 procentų, kai gamtos išteklių naudotojas savo lėšomis atliko visus geologinės paieškos ir žvalgybos darbus;

V – mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą tarifas.

Skaičiuojant šį mokestį (V), pirmiausia nustatomas bazinis koeficientas. Naudingųjų iškasenų santykinis kiekis (naftos atžvilgiu) Lietuvos žemės gelmėse yra pagrindas baziniams koeficientams nustatyti. Bazinis tarifas (R) nustatomas pagal šios metodikos 2 priedą, dauginant naftos vieneto kainą (F) iš mokesčio normatyvo 1,75 (VK) ir iš bazinio koeficiento (Nvk):

R=FxVKxNvk (2.1)

Požeminiam gėlam vandeniui Nvk keičiamas į zoninį eksploatacinių išteklių modulį (Emz), kuris yra nustatytas šios metodikos 3 priede (Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema).

Bazinis tarifas (P) apskaičiuojamas pagal formulę:

P = F*VK*Emz (2.2)

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, kaip nacionalinį turtą, tarifas tikslinamas atsižvelgiant į telkinio kasybos sąlygas ir naudingųjų iškasenų kokybę pagal šias formules (jų sudėtinių dalių reikšmės aiškinamos šios metodikos 4 priede):

a) kietosioms naudingosioms iškasenoms, eksploatuojamoms karjerais:

V = R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005+Ks016)+R*Kn+[R+0,01R(+Kt+Kd-Kap+Kž5+Kž005t+Ks016+

+R*Kn]*0,01(K1+Kg) (3)

b) požeminiam gėlam vandeniui:

V = (P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)-0,03[P+0,01P(+Kvn+Kvg+Kvp1+Kat)] (4)

Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius apskaičiuojami pagal Gargždų valstybinės naftos geologijos įmonės nustatytą naftos pardavimo kainą, kuri galioja ankstesnio už ataskaitinį ketvirčio paskutinio mėnesio 20 dieną.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 644, 1993-08-24, Žin., 1993, Nr. 41-858 (1993-08-27), i. k. 0931100NUTA00000644

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

1 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių tyrimus tarifai

Išteklių pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarifai (talonais)	Zona
Dolomitai	kub. metras	0,48
Klintys	tona	0,93
Kreida	„	0,23
Molis cementui gaminti	„	1,16
Molis statybinei keramikai kub. metras		3,79	perspektyvi
ir keramzitui gaminti	„	5,81	neperspektyvi
Opoka	tona	1,16
Smėlis stiklui gaminti	„	5,45
Statybinis smėlis ir žvyras pagal telkinių dydį, mln. kub. metrų:
mažiau kaip 0,5	kub. metras	1,61	perspektyvi
„	„	2,08	neperspektyvi
0,5-1,5	„	1,34	perspektyvi
„	„	1,48	neperspektyvi
1,5-5	„	1,02	perspektyvi
„	„	1,2	neperspektyvi
5-10	„	0,71	perspektyvi
„	„	1	neperspektyvi
daugiau kaip 10	„	0,58	perspektyvi
„	„	0,72	neperspektyvi
Statybinis gruntas	„	0,22
Sapropelis	tona	2,22
Požeminis gėlas vanduo:
buitiniams poreikiams*	kub. metras	0,22
gamybos poreikiams	„	1,11
Mineralinis vanduo	„	0,78
Paviršinis vanduo:
pramonei ir žemės ūkiui	„	0,11
kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti ir žuvininkystei	„	0,01
Panevėžio miesto ir rajono pramonei ir žemės ūkiui iš Nevėžio upės		0,8
Ignalinos atominei elektrinei aušinti	„	0,03
Hidroenergetikai**	„	0,0005

*Neapmokestinamas gruntinio vandens naudojimas, išskyrus vandenvietes.

**Neapmokestinamas mažos, vietinės reikšmės hidroelektrinės.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 718, 1993-09-17, Žin., 1993, Nr. 47-946 (1993-09-22), i. k. 0931100NUTA00000718

Nr. 493, 1995-04-06, Žin., 1995, Nr. 31-733 (1995-04-12), i. k. 0951100NUTA00000493

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

2 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą baziniai koeficientai

Naudingosios iškasenos	Bazinis koeficientas (Nvk)	Lyginamasis koeficientas tūrio masei apskaičiuoti
Anhidritas, gipsas	0,002	2,95
Dolomitai	0,021
Geležies rūda	0,212	4,25
Gintaras	1667	1,05
Glaukonitinis smėlis	0,03	-
Granitas	0,044	-
Klintys cementui gaminti	0,1056	2
Klintys klintiniams miltams ir kalkėms gaminti	0,064	2
Kreida	0,081	1,55
Mineralinis vanduo	*	-
Molis	0,014	2,5
Opoka	0,059	2,05
Požeminis gėlas vanduo	0,003	-
Sapropelis	0,089	-
Smėlis moliui liesinti	0,0168	-
Smėlis stiklui gaminti	0,524	1,63
Statybinis gruntas	*	-
Valgomoji druska	0,031	2,2
Žemės gelmių šiluma	0,005*	-
Žvyras, statybinis smėlis	0,009	-

* Mokestis neimamas už mineralinį vandenį, nes jis vartojamas gydymui ir profilaktikai, taip pat už statybinį gruntą bei žemės gelmių šilumą.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 290, 1993-04-29, Žin., 1993, Nr. 15-390 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000290

Nr. 493, 1995-04-06, Žin., 1995, Nr. 31-733 (1995-04-12), i. k. 0951100NUTA00000493

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

3 priedas

Lietuvos teritorijos požeminio vandens eksploatacinių išteklių modulių schema nepateikiama (grafikas).

______________

Mokesčių už valstybinius gamtos

išteklius skaičiavimo metodikos

4 priedas

Mokesčio už valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, naudojimą bazinių tarifų priklausomai nuo gamtos sąlygų tikslinimo koeficientai

Parametras	Koeficientas	Ženklas	Skaičiavimas	Kintamųjų reikšmės
VISOS KIETOSIOS NAUDINGOSIOS IŠKASENOS
Telkinio dydis	Kt, %	+	, kai Xt > 1636	Xt – išžvalgytieji telkinio ištekliai, tūkst. kub. m
Telkinio dydis	Kt, %	+	, kai Xt > 1636	Xt – išžvalgytieji telkinio ištekliai, tūkst. kub. m
	Kt, %	-	kai Xt < 253 tūkst. kub. m, tai Kt = 25 %
Dangos uolienų storis eksploatuojant telkinius karjerais	Kd, %		x n, , kai Xd > 1,5 m	Xd – vidutinis telkinio dangos storis, m; n – kiek kartų konkretaus telkinio dangos storis yra didesnis už 1,5
	Kd, %	+	kai Xd < 0,5 m, tai Kd = 30 %
	Kd, %	+	kai Xd < 0,5 m, tai Kd = 30 %
Išgaunamų iš ploto vieneto išteklių kiekis	Kn	+	, kai Xn > 8,7 m	Xn – vidutinis telkinio naudingojo klodo storis, m
Išgaunamų iš ploto vieneto išteklių kiekis	Kn	+	, kai Xn > 8,7 m	Xn – vidutinis telkinio naudingojo klodo storis, m
	Kn	-	, kai Xn < 4,3 m
Hidrogeologinės sąlygos	Kap, %	-	x 10, kai Xap > 2,3 m	Xap – vandeniu užlieto naudingojo klodo storis žvalgybos metu, m
Landšaftas	Kl, %	+	kai suformuojamas naujo tipo landšaftas – 50 %
Landšaftas	Kl, %	+	kai suformuojamas naujo tipo landšaftas – 50 %
	Kg, %	+	kai telkinys yra gamtiniame karkase arba saugomų teritorijų ir objektų apsaugos zonoje – 50 %
	Kg, %	+
Žvyro telkiniai
Žvirgždo frakcijos kiekis	Kž5, %	+	Kž5 = (Xž5 – 39) x 3, kai Xž5 > 39 %	Xž5 – frakcijos > 5 mm vidutinis kiekis, %
	Kž5, %	-	Kž5 = (20 – Xž5) x 3, kai Xž5	Xž5 – frakcijos > 5 mm vidutinis kiekis, %
Molingų-aleuritingų dalelių kiekis	Kž005,%	-	Kž005 = (Xž005 – 5) x 10, kai Xž005 > 5 %	Xž005 – frakcijos kiekis, %
	Kž005,%	+	Kž005=(2,4 – Xž005) x 10, kai Xž005	Xž005 – frakcijos kiekis, %
Statybinio smėlio telkiniai
Frakcijos, smulkesnės už 0,16(0,14) mm, kiekis	Ks016,%	-	Ks016 = (Xs016 – 23,5) x 3, kai Xs016 > 23,5	Xs016 – frakcijos vidutinis kiekis, %
Frakcijos, smulkesnės už 0,16(0,14) mm, kiekis	Ks016,%	+	Ks016 = (12,9 – Xs016) x 3, kai Xs016 < 12,9	Xs016 – frakcijos vidutinis kiekis, %
POŽEMINIS GĖLAS VANDUO
Požeminio vandens eksploatacinių išteklių moduliai	<0,001		bazinis Emz = 0,0012, Nvk	Emz – požeminio vandens zoninis mokesčio tarifas(pagal schemą)
	0,001-0,01		bazinis Emz = 0,0018, Nvk
	0,01-0,05		bazinis Emz = 0,0024, Nvk
	0,05-20		bazinis Emz = 0,003, Nvk
	30-50		bazinis Emz = 0,0036, Nvk
	100-300		bazinis Emz = 0,0042, Nvk
	>1000		bazinis Emz = 0,0048, Nvk
Gręžinio (kaptažinio įrenginio) našumas	Kvn, %	+	, kai Xvn > 1,75 tūkst. kub. m/par.	Xvn – gręžinio įrenginio) našumas, tūkst. kub. m per parą
Gręžinio (kaptažinio įrenginio) našumas	Kvn, %	-	, kai Xvn < 0,71 tūkst. kub. m/par.	Xvn – gręžinio įrenginio) našumas, tūkst. kub. m per parą
Eksploatuojamo vandeningo horizonto vidutinis gylis, m	Kvg	+	, kai Xvg < 40,5 m	Vandeningo horizonto vidutinis gylis, m
Eksploatuojamo vandeningo horizonto vidutinis gylis, m	Kvg	-	, kai Xvg > 150 m	Vandeningo horizonto vidutinis gylis, m
Vandenvietės plotas, ha	Kvpl, %	-	x 10, kai Xvpl > 37 ha	Xvpl – vandenvietės plotas, ha
Vandenvietės plotas, ha	Kvpl, %	+	x 10, kai Xvpl < 6 ha	Xvpl – vandenvietės plotas, ha
Vandens tiekimo vidutinis atstumas, km	Kat, %	+	x 10, kai kai Xat < 1 km	Xat – vidutinis atstumas iki vartotojo, km
Vandens tiekimo vidutinis atstumas, km	Kat, %	-	, kai Xat > 6 km	Xat – vidutinis atstumas iki vartotojo, km
Vandens kokybė	Kvk, %	-	kai reikia vandenį suminkštinti, iš jo geležį ar kitus cheminius komponentus, galutinis apskaičiuotas tarifas mažinamas 30 procentų.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 903

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. sausio 20 d.

nutarimo Nr. 31 redakcija)

MOKESČIO UŽ VERSLINĮ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ SKAIČIAVIMO

METODIKA

Šis mokestis imamas iš Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų už verslinę žūklę neišnuomotuose žūklei Lietuvos Respublikos vandens telkiniuose.

Mokestis už verslinį žuvų išteklių naudojimą apskaičiuojamas pagal formulę:

Mž = 5(75). kn. Įn. D,

kur Mž – mokestis už žuvų išteklių naudojimą;

5(75) – bazinis mokesčio tarifas (skliaustuose įrašytas bazinis tarifas taikomas tuo atveju, jeigu žuvų išteklių naudotojas neįvykdo nustatytų žuvų išteklių naudojimo (atkūrimo ir saugojimo) sąlygų);

kn – bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo n-tojo tipo įrankiui koeficientas;

Įn – žvejybai naudojamų n-tojo tipo įrankių skaičius;

D – žvejybos parų n-tojo tipo įrankiais skaičius (žvejybos leidimo galiojimo laikas).

Žvejojant kitų tipų įrankiais, bazinis mokesčio tarifas perskaičiuojamas taikant perskaičiavimo koeficientą:

Vn En kn = --. --,

Vb Eb

kur Vn – vidutinė n-tojo tipo įrankiu sugaunamų žuvų kaina;

Vb – vidutinė baziniu įrankiu (strimėlių tralu) sugaunamų žuvų kaina;

En – vidutiniškai sugauta per parą n-tojo tipo įrankiu (žvejybos įrankio efektyvumas);

Eb – vidutiniškai sugauta per parą baziniu įrankiu.

Bazinio mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus pagal turimus duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra kartu su Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamentu. Perskaičiavimo koeficientai tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus pagal naujas rinkos kainas ir žvejybos situaciją.

______________

Papildyta priedu:

Nr. 31, 1994-01-20, Žin., 1994, Nr. 7-113 (1994-01-26), i. k. 0941100NUTA00000031

Pakeitimai: