2. Verkių kultūros istorijos draustinio (toliau vadinama – draustinis) tikslas – išsaugoti gamtos ir įvairių epochų kultūros sandūros Vidurio Europos vidutinio dydžio upių slėniuose, esančiuose užmiesčio teritorijose, unikalią raišką ir jos elementus:
mezolito ir neolito gyvenviečių liekanas;
praeities verslų, ūkininkavimo sistemų, žemėvaldos bruožus;
užmiesčio rezidencijos su įvairiais želdynų meno pavyzdžiais fragmentus;
amatų, manufaktūrinės ir pramoninės gamybos kompleksus;
vertingus urbanistinės statybos elementus;
sakralinius kompleksus;
įvairių laikotarpių laidojimo vietas, kapines;
hidrografinį tinklą, tvenkinių sistemą;
techninės infrastruktūros pavyzdžius, senųjų kelių trasas;
gamtos elementus kaip kultūros reiškinius.
3. Draustiniui priklauso dalis buvusio žemėvaldos vieneto – Verkių dvaro: aukštutinė ir žemutinė sodybos bei buvę palivarkai, dalis labiausiai sukultūrintų, sutvarkytų buvusio dvaro miško masyvų su miško ir medžioklės ūkio sodybvietėmis, tvenkinių sistema ir juos maitinančios upelių atkarpos, Riešės upelio slėnis, Naujųjų Verkių popieriaus pramonės įmonės su jos vandens įranga teritorija, Trinapolio vienuolyno ansamblis ir žemės, Baltupio (Cedrono) upelio vaga ir slėnis, šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia ir Kryžiaus kelias, kapinės, istoriškai susiklosčiusios kelių trasos, senosios Verkių Riešės, Staviškių ir kitos gyvenvietės, sodų bendrijos.
Draustinio riba eina: šiaurėje – Riešės upelio slėnio šlaitais, rytuose – Neries upe, pietryčiuose ir pietuose – natūralių naudmenų apribomis, vakaruose ir šiaurės vakaruose – Kalvarijų, Žaliųjų ežerų, Gulbinų gatvėmis (šios gatvės priklauso draustinio teritorijai). Draustinio teritorijos ribos turi būti žymimos žemės naudojimo, žemėtvarkos, miškotvarkos, Vilniaus miesto planuose ir teritorijos išplanavimo projektuose.
Draustinio teritorija suskirstyta į zonas pagal vertingumą ir apsaugos bei naudojimo režimą.
4. Draustinio steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjas savo funkcijas realizuoja per Paminklotvarkos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Bendrą draustinio ir atskirų jo ansamblių, elementų priežiūrą užtikrina Vilniaus miesto savivaldybė (seniūnija, Vilniaus miesto valdyba), paminklinių kompleksų ir objektų savininkai ir naudotojai, taip pat Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal kompleksines draustinio regeneravimo programas).
Draustinio apsaugos ir naudojimo režimo kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas.
5. Draustinio kilnojamųjų ir nekilnojamųjų objektų nuosavybės, nuomos ir naudojimo sąlygos, mokesčių dydis, lengvatos ir tvarka nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Juridinių bei fizinių asmenų veikla draustinio teritorijoje reguliuojama remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiais nuostatais.
Draustinio apsaugos ir naudojimo režimas
6. Draustinio teritorijoje ūkinė ir kita veikla yra reglamentuojama, skatinama diegti ekologiškai švarias ūkininkavimo, gamybos ir draustinio eksploatavimo technologijas. Visos su ūkine ir kita veikla susijusios priemonės draustinyje vykdomos tik pagal šiuos nuostatus ir atitinkamus projektus, nustatytąja tvarka suderintus su Lietuvos Respublikos kultūros paminklų ir aplinkos apsaugos institucijomis, Vilniaus miesto valdyba. Projekto rengėjai turi vadovautis mokslinių tyrimų rekomendacijomis.
7. Draustinio teritorijoje nustatytąja tvarka užtikrinama jame esančių įvairių nuosavybės formų objektų, jų kultūros vertybių ir aplinkos apsauga, mokslinių tyrimų ir pažintinio turizmo galimybė, sudaromos sąlygos restauracijai, remontui, atkūrimui.
8. Archeologiniai, architektūriniai, dendrologiniai, botaniniai, hidrologiniai ir hidrogeologiniai, geologiniai, inžineriniai tyrimai atliekami tik nustatytąja tvarka. Mokslinių tyrimų metodai neturi prieštarauti draustinio apsaugos režimo reikalavimams.
9. Parinkti vietas masiniams visuomeniniams renginiams ir juos organizuoti draustinio teritorijoje galima tik suderinus su žemių savininkais (naudotojais) ir paminklosaugos tarnybomis.
10. Ilgalaikis ir trumpalaikis poilsis draustinio teritorijoje leidžiamas tik tam skirtose ir įrengtose vietose.
11. Draustinio teritorijoje važinėti įvairiomis transporto priemonėmis, tarp jų ir dviračiais, leidžiama tik tam skirtais ir įrengtais keliais bei takais.
12. Draustinio teritorijoje draudžiama:
keisti, žaloti ir naikinti vertingus reljefo elementus;
rengti naujus, eksploatuoti senus karjerus, kasti naudingas iškasenas;
rengti sąvartynus ir kitaip teršti teritoriją;
keisti hidrografinį tinklą, tiesinti, keisti upelių vagas;
tiesti naujas aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijas;
statyti naujose vietose sandėlius, garažų aikšteles, naftos bazes ir degalines, pramonės objektus;
steigti naujas sodų bendrijas;
plynai kirsti medynus (išskyrus atvejus, kai tai būtina numatytai ir suderintai trasų rekonstrukcijai vykdyti);
naikinti ir žaloti vertingus į draustinio registrą įtrauktus objektus (medžius, riedulius, pastatus, statinius, mažosios architektūros, hidrotechnikos įrangą ir kita);
naikinti žolės dangą ir miško paklotę, deginti sausą žolę;
plaukioti motorinėmis vandens transporto priemonėmis;
organizuoti techninių sporto šakų varžybas ir treniruotes.
13. Pastatai, statiniai, įrenginiai, pastatyti (statomi) nusižengiant šiems nuostatams ir draustinio tvarkymo projektams, turi būti nugriauti (pašalinami) įstatymų nustatyta tvarka.
14. Draustinio teritorijoje, nustatytąja tvarka suderinus su Lietuvos Respublikos kultūros paminklų ir aplinkos apsaugos institucijomis, leidžiama:
atstatyti bei rekonstruoti gyvenamuosius namus, gamybinius ir visuomeninius pastatus, poilsio bazes;
parinkti vietą ir įrengti vietinius valymo įrenginius;
rekonstruoti ir tiesti naujus kelius, gatves, parinkti vietą ir statyti transporto stovėjimo aikšteles;
tiesti ir rekonstruoti elektros ir ryšių linijas, inžinerinius ir kabelinius tinklus;
rekonstruoti esamus vandens telkinius;
keisti naudmenų paskirtį;
melioruoti žemes;
keisti vandens lygį upėse ir ežeruose;
tiesti ir ženklinti natūroje pažintinius turistinius takus su apžvalgos vietomis ir aikštelėmis;
įveisti naujus augalus;
vykdyti atvejinius, sanitarinius ir atrankinius kirtimus.
