Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių turto privalomojo draudimo

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. I-2564 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių, valstybinių akcinių, bendrų ir užsienio kapitalo įmonių turto, gyventojų pastatų ir keleivių privalomojo draudimo“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių turto privalomojo draudimo laikinąsias taisykles (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

2. Nustatyti, kad:

3. Pavesti Pramonės ir prekybos ministerijai ir Valstybinei draudimo įstaigai iki 1993 m. vasario 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pervežamų krovinių, esančių valstybinio kapitalo dalimi, privalomojo draudimo taisyklių projektą.

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                                Aleksandras Abišala

1. Draudėjai yra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir specialios paskirties bendrovės, kuriose valstybei priklausančių akcijų nominali vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų įstatinio kapitalo (toliau vadinama – įmonės), išskyrus Ignalinos valstybinę atominę elektrinę ir Mažeikių valstybinę įmonę „Nafta“.

Draudikas yra Valstybinė draudimo įstaiga.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

2. Privalomai draudžiamas įmonių ilgalaikis materialusis turtas ir trumpalaikis turtas (atsargos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

3. Privalomai nedraudžiama:

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

4. Įmonių turtas pervežimo metu draudžiamas pagal atskiras taisykles.

5. Ilgalaikis materialusis turtas draudžiamas likutine verte, trumpalaikis turtas (atsargos) – faktine jo įsigijimo, pirkimo arba pasigaminimo savikaina, žemės ūkio kultūrų pasėliai – 3 metų derliaus vidutine verte. Įmonių turtas draudžiamas ne mažesniu procentu už tą, kurį įmonės įstatiniame kapitale sudaro valstybės (savivaldybės) kapitalas ar valstybei priklausančių akcijų nominali vertė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

6. Įmonių turtas draudžiamas nuo jo sunaikinimo ar sugadinimo dėl gaisro, sprogimo, žaibo trenkimo, audros, potvynio ir transporto priemonių avarijos.

Žemės ūkio kultūrų pasėliai draudžiami nuo jų žuvimo ar sužalojimo dėl iššalimo, iššutimo, išmirkimo, šalnos, krušos, liūties, potvynio, audros, sausros ir gaisro.

Žemės ūkio gyvuliai draudžiami nuo jų žuvimo (kritimo, priverstinio papjovimo ar sunaikinimo) dėl audros, potvynio, žaibo trenkimo, elektros srovės poveikio, užkrečiamųjų ligų ir gaisro.

Gaisru laikomas nekontroliuojamas degimas ne šiam tikslui skirtame židinyje (ne specialiai skirtoje vietoje). Nuostoliai, kuriuos padarė įmonės turtui gamybos procese naudojama ugnis arba šiluma, nelaikomi turtiniais ir neatlyginami.

Sprogimu laikomas kietųjų, skystųjų arba dujinių medžiagų tūrio staigus padidėjimas, kurio metu kyla smarki oro banga. Sprogimo padaryti nuostoliai laikomi turtiniais.

Žaibo trenkimu laikomas tiesioginis žaibo poveikis daiktui. Atlyginami tik tiesioginio žaibo poveikio nuostoliai.

Transporto priemonių avarija laikomas transporto priemonių sunaikinimas ar sugadinimas dėl susidūrimo su kita transporto priemone, su judančiais ar nejudančiais daiktais, apsivertimo, paskendimo, kritimo ar kokio nors daikto užkritimo ant jos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

7. Metines draudimo įmokas žemės ūkio įmonėms apskaičiuoja Valstybinės draudimo įstaigos filialai, o kitos įmonės draudimo įmokas apskaičiuoja pačios, remdamosi nustatytaisiais draudimo įmokų tarifais (pagal šių laikinųjų taisyklių priedą). Duomenis apie apskaičiuotas draudimo įmokas draudėjas pateikia Valstybinės draudimo įstaigos filialui iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

Už draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumą atsako įmonės (draudėjo) vyriausiasis finansininkas. Prireikus draudėjas turi pateikti Valstybinei draudimo įstaigai buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, kurių reikia draudimo įmokų apskaičiavimo teisingumui patikrinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

8. Apskaičiuojant draudimo įmokas, turto (išskyrus žemės ūkio kultūrų pasėlius) vertė nustatoma pagal einamųjų metų sausio 1 dienos būklę.

Žemės ūkio kultūrų pasėlių vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į žemės ūkio kultūrų vidutinį derlingumą per paskutiniuosius 3 metus, vieno centnerio realizacijos (sutartinę) kainą ir pasėtą (pasodintą) plotą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

9. Turto sudėčiai ir vertei pasikeitus tais pačiais metais, draudimo įmokos neperskaičiuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai pasikeičia valstybės (savivaldybės) kapitalo ar valstybei priklausančių akcijų nominalios vertės santykis įstatiniame kapitale.

Pasikeitus valstybės (savivaldybės) kapitalo ar valstybei priklausančių akcijų nominalios vertės santykiui įstatiniame kapitale, draudimo įmokos perskaičiuojamos pagal buhalterinio balanso (sudaromo laikotarpiui po kapitalo įregistravimo) duomenis.

Įmonę likvidavus ar reorganizavus, draudimo įmokos turi būti sumokėtos iki įmonės likvidavimo ar perregistravimo dienos.

Ne viso mėnesio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo metinės įmokų sumos kaip viso mėnesio proporcingai mėnesių skaičiui.

Patikslinti duomenys apie perskaičiuotas draudimo įmokas turi būti pateikiami Valstybinės draudimo įstaigos filialui prieš 10 dienų iki eilinio draudimo įmokų mokėjimo termino.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

10. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos lygiomis dalimis (po 25 procentus metinės sumos) šiais terminais: iki balandžio 1 dienos, iki birželio 1 dienos, iki rugsėjo 1 dienos ir iki gruodžio 1 dienos.

Nesumokėjus įmokų laiku, už kiekvieną pradelstą dieną imami delspinigiai – 0,2 procento laiku nesumokėtos sumos. Laiku nesumokėtas įmokas ir delspinigius Valstybinės draudimo įstaigos filialas išieško ne ginčo tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

11. Apie draudiminį įvykį draudėjas per 2 paras (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį įvykį, raštu turi pranešti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, apie pasėlių žuvimą žiemojimo laikotarpiu – iki gegužės 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki pasėlių atsėjimo, o apie kitus pasėlių žuvimo (sužalojimo) atvejus – ne vėliau kaip iki tos kultūros nuėmimo pradžios ūkyje. Be to, apie transporto priemonių sunaikinimą ar sugadinimą avarijos metu draudėjas turi nedelsdamas pranešti policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės apsaugos tarnybai, apie sprogimą Valstybinei darbo inspekcijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

12. Iki atvykstant Valstybinės draudimo įstaigos filialo atstovui, draudėjas turi užtikrinti, kad sunaikintas ar sugadintas turtas būtų išsaugotas.

13. Draudėjas pateikia Valstybinės draudimo įstaigos filialui sugadintų pagrindinių priemonių ar nebaigtų kapitalinės statybos objektų atstatymo išlaidų sąmatą (pagal atskirus objektus), pažymas apie šių objektų balansinę vertę, likutinę vertę bei nusidėvėjimo sumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

14. Kai draudėjo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl draudiminio įvykio, Valstybinės draudimo įstaigos filialas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo, dalyvaujant draudėjo atstovui, surašo įvykio aktą. Jeigu surašant aktą iškyla nesutarimų tarp Valstybinės draudimo įstaigos filialo ir draudėjo atstovų, suinteresuotoji šalis kviečia ekspertus, kuriems už darbą apmoka pusė, ekspertų pripažinta neteisia.

15. Kai sunaikintas draudėjo ilgalaikis materialusis turtas, nuostoliu laikoma jo likutinė vertė, kai sunaikintas trumpalaikis turtas (atsargos) – faktinė jo savikaina. Kai sugadintas draudėjo ilgalaikis materialusis turtas, nuostoliu laikoma jo atstatymo (remonto) vertė, atsižvelgiant į susidėvėjimą ir neviršijant jo likutinės vertės, kai sugadintas trumpalaikis turtas (atsargos) – faktinė jo savikaina, atsižvelgiant į nuvertėjimą dėl draudiminio įvykio.

Kai sunaikinti ar sugadinti nebaigti kapitalinės statybos objektai, nuostoliu laikoma faktiškai padarytų nuostolių suma arba atstatymo išlaidų suma.

Žuvus žemės ūkio kultūrų pasėliams arba juos sužalojus, nustatomas nuostolis, padarytas kiekvienai žemės ūkio kultūrai. Žuvus tam tikrame plote visiems pasėliams, nuostoliu laikoma šių laikinųjų taisyklių 8 punkte nurodyta tvarka apskaičiuota vertė, o žuvus daliai pasėlių, nuostoliu laikoma atitinkama pasėlių vidutinės vertės dalis.

Žuvus žemės ūkio gyvuliams, nuostolis nustatomas atsižvelgiant į jų balansinę vertę ir darbinių arklių amortizaciją, o gyvulį papjovus priverstinai nuostoliu laikomas skirtumas tarp jo balansinės vertės ir maistui tinkamos mėsos vertės.

Nuostolis padidinamas pridėjus apdrausto turto gelbėjimo, sutvarkymo po draudiminio įvykio išlaidas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

16. Draudimo atlyginimas įmonėms mokamas vadovaujantis Valstybinės draudimo įstaigos filialo surašytu aktu. Šis atlyginimas turi būti apskaičiuoto nuostolio dydžio, bet ne didesnis už atskiro objekto draudimo sumą.

Išmokamas draudimo atlyginimas už sunaikintą (sugadintą) draudėjo turtą turi sudaryti tiek procentų nuostolių sumos, keliais procentais turtas buvo apdraustas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

17. Jeigu turtas sunaikintas (žuvo) ar sugadintas (sužalotas) draudiminio įvykio metu dėl to, kad draudėjas nesilaikė priešgaisrinės apsaugos ar kitų priežiūros organizacijų taisyklių ir normų reikalavimų arba pažeidė gamybos (auginimo) technologiją bei turto saugojimo taisykles ir šiuos faktus patvirtina kompetentingų organizacijų dokumentai, draudimo atlyginimas gali būti mažinamas iki 50 procentų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

18. Iš draudimo atlyginimo išskaičiuojamos laiku nesumokėtos draudimo įmokos ir delspinigiai.

19. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, surašęs turto sunaikinimo (žuvimo) ar sugadinimo (sužalojimo) aktą ir gavęs objekto atstatymo išlaidų sąmatą ir pažymą apie to objekto balansinę vertę, likutinę vertę, nusidėvėjimo sumą bei draudiminį įvykį patvirtinančius kompetentingų organizacijų dokumentus, turi per 7 dienas išmokėti draudėjui draudimo atlyginimą. Jeigu sprendžiant šio atlyginimo mokėjimo klausimą reikia tardymo įstaigų išvadų ar teismo sprendimų, draudimo atlyginimas turi būti išmokėtas per 7 dienas nuo jų gavimo.

Už kiekvieną dieną, kurią dėl Valstybinės draudimo įstaigos filialo kaltės uždelsiamas draudimo atlyginimo mokėjimas, mokami delspinigiai – 0,2 procento išmokamo draudimo atlyginimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 305, 1993-05-05, Žin., 1993, Nr. 15-397 (1993-05-21), i. k. 0931100NUTA00000305

Nr. 165, 1995-02-02, Žin., 1995, Nr. 12-286 (1995-02-08), i. k. 0951100NUTA00000165

20. Neviršijant išmokėto draudimo atlyginimo, draudikui pereina reikalavimų, kuriuos draudėjas gali kelti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, teisė.

21. Draudimo atlyginimas nemokamas, jeigu:

22. Iš draudėjų turto draudimo kylantiems ginčams spręsti yra taikomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas ieškininės senaties terminas.

Pretenzijas dėl turto draudimo nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Kai Valstybinė draudimo įstaiga per mėnesį nepateikia sprendimo arba jos sprendimas nepatenkina draudėjo, jis gali kreiptis į teismą.