Dėl respublikinės reikšmės archeologijos paminklų, taip pat jų sudėtinių dalių papildomų sąrašų patvirtinimo

Paminklo Nr.

Paminklo pavadinimas, situacija Klaipėdos miestas

Paminklo adresas

1867

Senovės gyvenvietė I yra 0,75 km į v. ir p. v. nuo Žardės piliakalnio, 0,3 km į v. nuo Žardės k. kapinių, 0,2 km į p. v. nuo Žardės-Laistų kelio ir tiek pat į š. r. nuo Smeltalės u. ir bevardžio u. santakos, Smeltalės u. deš. ir bevardžio u. kair. kr., Žardės k. p. v. pakraštyje, kalvoje

Klaipėda (Žardė)

1868

Senovės gyvenvietė II yra 0,6 km į v. nuo Žardės piliakalnio, 0,55 km į r. ir š. r. nuo Smeltalės u. ir bevardžio u. santakos, 0,3 km į š. nuo Smeltalės u. deš. kr., 0,2 km į š. v. nuo Žardės k. kapinių ir tiek pat į š. r. nuo Žardės senovės gyvenvietės I, į p. ir p. v. nuo Žardės-Laistų kelio

Klaipėda (Žardė)

1869

Senovės gyvenvietė III yra 0,3 km į p. r. nuo Žardės senovės gyvenvietės II, 0,25 km į p. v. nuo Žardės piliakalnio, 0,1 km į r. nuo Žardės-Laistų kelio ir 0,05 km ta pačia kryptimi nuo Žardės k. kapinių, Smeltalės u. deš. kr. Tyrinėta 1990 metais Palangos miestas

Klaipėda (Žardė)

1870

Akmens amžiaus gyvenvietė yra Palangos m. v. dalyje, 0,05 km į š. nuo S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, Rąžės u. kair. kr., abipus S. Daukanto gatvės. Tyrinėta 1958 metais

Palanga

1871

Senkapiai su XIV-XV m. e. a. kapais yra Palangos botanikos parko vidurinėje dalyje, 0,1 km į p. nuo Palangos buv. dvaro rūmų, kalvelėje, vad. Žemaičių kalneliu. Tyrinėta 1990 metais

Palanga

1872

Senovės gyvenvietė I yra Palangos botanikos parko vidurinėje dalyje, 0,1 km į p. nuo Palangos buv. dvaro rūmų, kalvelėje, vad. Žemaičių kalneliu, ir jos pašlaitėse. Tyrinėta 1990 metais

Palanga

1873

Senovės gyvenvietė II yra Palangos m. p. dalyje, 0,7 km į p. nuo Vytauto g. bei Dariaus ir Girėno g. sankryžos, 0,45 km į p. r. nuo Palangos buv. dvaro rūmų ir 0,1 km į v. ir š. v. nuo Klaipėdos-Liepojos (Latvijos Respublika) kelio, į r. nuo Palangos botanikos parko ir Vytauto g., Palangos mš., kv. Nr. 110 š. dalyje, į p. ir p. v. nuo vandenvietės. Tyrinėta 1987–1989 metais

Palanga

1874

Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra Palangos m. centrinėje dalyje, abipus Rąžės u. ir Vytauto g. Ribos: š. – nuo Smilčių g. ir Jūratės g. sankryžos eina Jūratės g., Maironio g., Gintaro g., J. Janonio g. ir vėl Jūratės g. (iki K. Poželos g.); r. – nuo Jūratės g. eina K. Poželos g., J. Piktuižio g. ir Plytų g. (iki Rąžės g.); p.

Palanga

1875

Dvarvietė yra 0,9 km į š. r. nuo Kalvarijų bažnyčios, į p. nuo Vilniaus (Santariškių)-Naujųjų Verkių kelio, šalia Vilniaus (Žirmūnų mikrorajonas)-Verkių-Naujųjų Verkių kelio (kelias juosia dvarvietę iš p., r. ir š.), Neries u. deš. krante. Tyrinėta 1989–1991 metais.

Alytaus rajonas

Vilnius (Verkiai)

1876

Senovės gyvenvietė yra Suvingio ež. saloje. Tyrinėta 1980 metais

Daugų apyl., Rimėnų k.

(Suvingio ež.)

1877

Senkapiai yra 0,12 km į š. nuo kelio, jungiančio Pupasodžio k. su Alytaus-Seirijų keliu, 0,85 km į r. ir š. r. nuo Nuotakos u. pralaidos šiame kelyje, 0,2 km į v. nuo Pupasodžio k. mokyklos. Tyrinėta 1983 metais

Miroslavo apyl., Pupasodžio k.

1878

Pilkapiai yra 0,1 km į p. nuo Pivašiūnų-Dusmenų kelio, 0,43 km į p. v. nuo Ilgio ež. p. kr., 1,4 km į p. r. nuo Pivašiūnų vid. mokyklos

Pivašiūnų apyl., Sudvariškių k.

1879

Senkapiai yra 0,14 km į p. r. nuo kelio, vedančio iš Makniūnų k. į Kauno-Gardino plentą, 0,8 km į š. r. nuo Makniūnų-Raitininkų kelio, 0,5 km į p. nuo Lydekininkų k. kapinių

Raitininkų apyl., Lydekininkų k.

1880

Senkapiai yra 0,55 km į p. r. nuo Žuvintų-Verebiejų kelio, 0,5 km į r. nuo Simno-Aleknonių kelio, 0,55 km į p. v. nuo Aleknonių k. gamybinio centro, Aleknonių k. p. pakraštyje esančioje kalvelėje. Tyrinėta 1983 metais Anykščių rajonas

Simno apyl., Aleknonių k.

1881

Dvarvietė yra 0,25 km į p. r. nuo Anykščių-Rubikių geležinkelio tilto per Šventosios u. ir 0,2 km į p. r. nuo Šventosios u. kair. kr. (prie jos santakos su Anykštos u.), 0,06 km į p. v. nuo geležinkelio, į š. r. nuo Anykštos u. deš. kr. P. v. riba eina Anykštos u. deš. kr., š. v. – Šventosios u. slėnio šlaitu, š. r. – Dvaro g., p. r. – J. Biliūno gatve. Tyrinėta 1990 ir 1991 metais

Anykščiai

1882

Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra Šventosios u. kair. kr., Anykščių m. centrinėje dalyje. Ribos: š. – nuo Šventosios u. užtvankos į r. iki J. Jablonskio g., toliau J. Jablonskio g., Parko g. ir nuo jos posūkio į r. iki Pergalės g.; r. – Pergalės g. iki Dariaus ir Girėno g.; p. – Dariaus ir Girėno g. į v. iki š. v. valstybinės įmonės „Anykščių vynas“ teritorijos kampo ir nuo jo į p. pagal įmonės teritorijos ribą iki Šaltinio g., Šaltinio g. į v. iki Vilniaus g. ir Šaltinio g. sankryžos ir nuo jos – į š. v. iki Šventosios u. kair. kr.; v. – Šventosios u. kair. kr. iki užtvankos. Tyrinėta 1990 metais

Anykščiai

1883

Senovės gyvenvietė yra 0,7 km į p. v. nuo Šeimyniškėlių piliakalnio, 0,35 km į v. ir p. v. nuo Šeimyniškėlių senkapių, 0,25 km į r. nuo Šventosios u. kair. kr., 0,15 km į š. ir š. v. nuo Anykščių-Rokiškio kelio ir tiek pat į š. nuo Piestupio u. deš. kr., mažo bevardžio u. deš. krante

Anykščiai (Šeimyniškėliai)

1884

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 1,1 km į p. r. nuo Anykščių-Rubikių ir Anykščių-Molėtų kelių sankryžos, 0,8 km į p. ir p. r. nuo J. Biliūno antkapinio paminklo ir 0,5 km į š. r. nuo Liudiškių k. š. r. pakraščio, į r. nuo Anykščių-Molėtų kelio, Šaltupio u. deš. kr., mš. Senovės gyvenvietė yra į š. r. ir p. r. nuo piliakalnio. Tyrinėta 1990 metais

Anykščių apyl., Liudiškių k.

1885

Senovės gyvenvietė yra 0,85 km į r. ir p. r. nuo Anykščių-Rubikių ir Anykščių

Anykščių apyl., Liudiškių k.

(Anykščių vnk.)

1886

Senkapiai yra 2 km į š. v. nuo Vašuokėnų k. fermų, 1,1 km į š. nuo Meiluškių ež. š. kr., 0,7 km į š. r. nuo Vašuokėnų-Surdegio keliuko, į š. nuo Meiluškių k. ir į v. nuo Naujasėdžio k., Pasekų mš. r. pakraštyje ir Naujasėdžio mš. š. v. pakraštyje, abipus Meiluškių-Naujasėdžio keliuko Ignalinos rajonas

Troškūnų apyl., Naujasėdžio k.

1887

Pilkapiai yra 1,5 km į š. r. nuo Kylatrakio k. r. pakraščio, 1,3 km ta pačia kryptimi nuo Ignalinos-Dūkšto kelio, 0,45 km į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Daugpilio geležinkelio, mš., kv. Nr. 58 r. dalyje

Ingalinos apyl., Kylatrakio k.

(buv.

Balteniškės k.)

1888

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 1,2 km į v. nuo Meškėnų-Papravalės-Dindų kelio, 0,65 km į p. ir p. v. nuo Pravalo ež. p. v. kr. ir 0,55 km į p. r. nuo Pavajuonio (Cegelnios)-Pipiriškės kelio, Vajuonio ež. š. ir š. r. kr., miške. Senovės gyvenvietė yra r. ir p. r. papėdėse

Ignalinos apyl., Papravalės k.

1889

Pilkapiai yra 0,45 km į p. r. nuo Pavajuonio (Cegelnios)-Pipiriškės kelio, 0,4 km į p. ir p. v. nuo Pravalo ež. p. v. kr. ir 0,15 km į š. r. nuo Vajuonio ež. š. ir š. r. kr., į š. nuo Papravalės piliakalnio, mš., abipus keliuko. Tyrinėta 1907 metais

Ignalinos apyl., Papravalės k.

1890

Piliakalnis yra 0,35 km į š. v. nuo Zablatiškės-Senojo Daugėliškio-Mikalavo kelio, Senojo Daugėliškio k. š. v. dalyje, 0,1 km į r. nuo fermų, į š. nuo kaimo keliuko, Virėkštos ež. p. krante

Naujojo Daugėliškio apyl., Senojo Daugėliškio k.

1891

Piliakalnis yra 1 km į v. ir p. v. nuo Čeberakų k., 0,45 km į š. ir š. v. nuo Samanio ež. š. v. kr., Gaidės k. (Vilkabalio) mš., kv. Nr. 197 p. dalyje

Rimšės apyl., Čeberakų k.

(Pasamanės k.)

1892

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,25 km į v. nuo Vidiškių-Ažušilės-Mažulionių kelio, Ažušilės k. p. v. dalyje, į p. nuo šio kaimo gatvės. Senovės gyvenvietė yra p. ir p. r. papėdėje Jonavos rajonas

Vidiškių apyl., Ažušilės k.

1893

Piliakalnis yra 0,1 km į p. nuo Neries u. kair. kr., 0,1 km į p. r. nuo Neries ir jos kair. bevardžio intako santakos, į p. nuo Jonavos-Žaslių kelio, Gaižiūnų mš., kv. Nr. 40/31 š. v. kampe

Dumsių apyl., Ruklos k.

1894

Pilkapiai I yra 2,6 km į p. r. nuo Padaigų k. fermų, 1,9 km į š. nuo Neries u. ir Lietaukos (Lietavos) u. santakos, 0,25 km į r. nuo Neries u. deš. kr. ir 0,15 km į p. v. nuo pievos, vad. Karčemka, Kernaviškio mš., kv. Nr. 60 v. pakraštyje, į r. nuo Padaigų-Keižonių (Pagunių) kelio

Upninkų apyl., Padaigų k.

1895

Pilkapiai II yra 1,5 km į š. nuo Neries u. ir Lietaukos (Lietavos) u. santakos, 0,5 km į r. nuo Neries u. deš. kr., 0,35 km į p. ir p. r. nuo Padaigų pilkapių I ir 0,2 km į r. nuo Padaigų-Keižonių (Pagunių) kelio, Kernaviškio mš., kv. Nr. 64 š. dalyje, abipus Padaigų-Gegučių keliuko Jurbarko rajonas

Upninkų apyl., Padaigų k.

1896

Senovės gyvenvietė yra 0,8 km į š. ir š. v. nuo Varnaičių senkapių, 0,4 km į p. ir p. r. nuo tilto per Šešuvio u. Tauragės-Šimkaičių kelyje, 0,15 km į p. nuo šio kelio, 0,1 km į š. ir š. r. nuo Šešuvio u. kair. kranto

Eržvilko apyl., Stiegvilų k.

1897

Senovės gyvenvietė yra 1,55 km į š. ir š. r. nuo Seredžiaus piliakalnio ir 0,1 km ta pačia kryptimi nuo Seredžiaus-Padubysio kelio sankryžos su Motiškių k. gatve, 0,55 km į š. v. nuo Pieštvės u. užtvankos, vietovėje, vad. Varle

Seredžiaus apyl., Pieštvėnų k.

1898

Senkapiai yra 0,14 km į š. nuo Kauno-Jurbarko kelio, 0,03 km į r. nuo Skirsnemunės k. devynmetės mokyklos pastato r. sienos, mokyklos stadione Kauno rajonas

Skirsnemunės apyl., Skirsnemunės k.

1899

Dvarvietė yra 0,25 km į š. v. nuo Neries u. deš. kr., 0,04 km į p. v. nuo Lapių (Mažųjų Lapių) k. kapinių, į p. v. nuo Lapių-Didžiųjų Lapių kelio. Tyrinėta 1989 metais Kelmės rajonas

Domeikavos apyl., Lapių mstl. (buv.

Mažųjų Lapių k.)

1900

Pilkapiai yra 1,05 km į p. r. nuo Kalniškės k. kapinių, 0,9 km į p. v. nuo Darbučių k. kapinių, 0,8 km į v. nuo Dubysos u. deš. kr., 0,7 km į v. ir š. v. nuo Sarapiniškių k. kapinių ir 0,25 km į p. nuo Lukojaus u. deš. kr., miške

Grimzių apyl., Palukojo k.

1901

Alkakalnis, vad. Medžiokalniu, yra 0,95 km į š. nuo Kražių bažnyčios ir 0,4 km į š. r. nuo Kražantės u. kair. kr., į š. nuo Kražių mstl., į r. nuo Kražių-Pamedžiokalnio-Kalnyčių kelio, Medžiokalnio mš., kv. Nr. 17

Kražių apyl., Kražių mstl.

1902

Pilkapiai yra 0,9 km į p. nuo Kelmės-Tytuvėnų kelio, 0,4 km į š. nuo Dubysos ir Lankupio u. santakos ir 0,15 km ta pačia kryptimi nuo Dubysos deš. kr., ties jos kilpa, miškelyje

Liolių apyl., Maironių k.

(buv.

Saudininkų k.)

1903

Senkapiai yra 1,1 km į r. ir š. r. nuo Baldegių k. fermų, 0,9 km į v. nuo Kaimalės k. fermų ir 0,5 km į p. nuo Kuprės u. ištakų, į r. nuo Kelmės-Raseinių kelio

Liolių apyl., Naukaimio k.

1904

Senovės gyvenvietė yra 1,2 km į v. nuo Titvydiškės k. fermų, 0,55 km į r. nuo Paklibakių (Pavenčio) k. kapinių ir 0,2 km į p. nuo Ventos u. deš. kr., į v. nuo Paklibakių senkapių

Šaukėnų apyl., Paklibakių k.

1905

Pilkapis yra 0,95 km į p. r. nuo Durupio kair. kr., 0,65 km į p. ir p. r. nuo Jagminiškės k. fermų, 0,55 km į p. v. nuo Agailių k. kapinių ir 0,2 km į v. nuo Tytuvėnų-Kiaunorių kelio

Tytuvėnų apyl., Jagminiškės k.

1906

Pilkapis yra 1,55 km į š. ir š. v. nuo Kubilių (Papušynio) piliakalnio, 0,55 km į p. nuo Dubysos ir Medaus u. santakos, 0,35 km į š. r. nuo buvusio Pabariukų pilkapio ir 0,5 km į š. nuo Pabariukų (Eimančių) k. kapinių

Tytuvėnų apyl., Pabariukų k.

(Eimančių k.)

1907

Pilkapiai yra 0,7 km į š. v. nuo Akmenių k. kapinių, tiek pat į š. ir š. v. nuo Akmenių (Galinių) k. kapinių ir buv. pilkapių, 0,45 km į p. v. nuo Kelmės-Kalniškių kelio ir 0,25 km į p. r. nuo Perkūniškės pilkapio, mš., kv. Nr. 58 p. r. dalyje

Vaiguvos apyl., Akmenių k.

(Perkūniškės k.)

1908

Pilkapis yra 0,7 km į r. nuo Perkūniškės (Šiaulaičių) k. kapinių, vad. Perkūnkalniu, 0,5 km į p. v. nuo Kelmės-Kalniškių kelio ir 0,25 km į š. v. nuo Akmenių (Perkūniškės) pilkapių, mš., kv. Nr. 58 v. pakraštyje

Vaiguvos apyl., Perkūniškės k.

1909

Pilkapis yra Tolišių senkapių teritorijoje Klaipėdos rajonas

Vaiguvos apyl., Tolišių k.

1910

Senkapiai yra 0,1 km į p. r. nuo tilto per Minijos u. Baičių-Dovilų kelyje, šalia šio kelio (į š. r. nuo jo), 0,2 km į p. nuo Minijos u. ir Švokšlės u. santakos, Švokšlės u. kair. krante. Tyrinėta 1989–1990 metais Lazdijų rajonas

Dovilų apyl., Baičių k.

1911

Senovės gyvenvietė yra 1,4 km į š. r. nuo Teizų k. fermų, 1,3 km į š. ir š. v. nuo Sutrės u. įtekėjimo į Dusios ež., 0,9 km į r. ir p. r. nuo Barčių-Teizų kelio ir 0,1 km į š. v. nuo Zebrėnų k., į r. nuo Zebrėnų-Barčių kelio, Dusios ež. v. ir p. v. kr. ir bevardžio u. deš. kr., į p. nuo jo įtekėjimo į Dusios ežerą Molėtų rajonas

Teizų apyl., Zebrėnų k.

1912

Akmens a. gyvenvietė I yra 1,3 km į r. nuo Molėtų-Pabradės kelio, 0,1 km į v. nuo Išnarų ež., 0,75 km į p. r. nuo Išnarų ir Vašuoko ež. susiliejimo, 0,4 km į r. ir p. r. nuo Užtilčių kaimo

Inturkės apyl., Užtilčių k.

1913

Akmens a. gyvenvietė II yra 0,07 km į š. v. nuo akmens a. gyvenvietės I, 0,25 km į v. nuo Išnarų ež., apie 0,3 km į r. nuo Užtilčių kaimo Pakruojo rajonas

Inturkės apyl.

Užtilčių k.

1914

Senkapiai yra į v. nuo Beržtalio u. kair. kr., abipus Joniškio-Vaškų ir Linkuvos-Geručių kelių, Žeimelio mstl. centrinėje ir š. r. dalyje Plungės rajonas

Žeimelio apyl., Žeimelio mstl.

1915

Piliakalnis II yra 0,2 km į p. nuo Mesėdžių-Varduvos kelio ir 0,1 km į p. r. nuo Gegrėnų senkapių I, į p. nuo Gegrėnų piliakalnio I ir senkapių II, į r., p. ir š. r. nuo deš. bevardžio Varduvos u. intako deš. kr., jo kilpoje

Žemaičių Kalvarijos apyl., Gegrėnų k.

1916

Senkapiai I yra 0,15 km į r. nuo Gegrėnų senkapių II ir 0,1 km į p. nuo Medsėdžių-Varduvos kelio, į š. ir š. r. nuo Gegrėnų piliakalnio I Šakių rajonas

Žemaičių Kalvarijos apyl., Gegrėnų k.

1917

Žalvario a. gyvenvietė yra Nemuno u. kair. kr., 0,02 km į š. r. nuo Klangių k., į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio

Kriūkų apyl., Kriūkų mstl.

(Klangių k.)

1918

Senovės gyvenvietė yra 0,25 km į v. nuo Nemuno u. kair. kr., 0,2 km į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio, į p. v. ir š. r. nuo Mikytų senkapių

Lekėčių apyl., Mikytų k.

(Pavilkijo k.)

1919

Senovės gyvenvietė yra 0,4 km į p. nuo Nemuno u. kair. kr., 0,35 km į š. v. nuo Kauno-Kriūkų kelio ir kelio į Lekėčius sankryžos, 0,19 km į r. nuo Nosiedų k., 0,28 km į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio Šalčininkų rajonas

Lekėčių apyl., Pavilkijo k.

(Nosiedų k.)

1920

Pilkapiai yra 0,6 km į v. ir p. v. nuo Žlaugtų k. gamybinio centro, 0,5 km į š. r. nuo Žališkių-Mištautonių-Širvių kelio, 0,25 km į v. nuo Žlaugtų k. p. v. sodybų ir 0,15 km į š. ir š. r. nuo Akmenos (Kamenos) u. deš. kr., miškelyje Šilalės rajonas

Šalčininkų apyl., Žlaugtų k.

1921

Piliakalnis yra 0,75 km į p. nuo Kryžkalnio-Rietavo kelio, 0,1 km į š. r. nuo Yžnės u. kair. kr., 0,8 km į p. v. nuo Trako k. v. pakraščio Šilutės rajonas

Kaltinėnų apyl., Gedminiškės k.

(Trako k.)

1922

Piliakalnis yra 1,3 km į š. r. nuo Juodežerio ež., 1 km į p. ir p. r. nuo Šereitlaukio senkapių, 0,55 km į v. nuo Nemuno deš. kr., 0,25 km ta pačia kryptimi nuo kelio, jungiančio Vilkyškių mstl. su Rygos-Sovietsko keliu, Rambyno g-jos Šereitlaukio mš., kv. Nr. 74 r. kampe

Vilkyškių apyl., Šereitlaukio k.

1923

Senovės gyvenvietė yra 1,05 km į š. ir š. r. nuo Šereitlaukio piliakalnio, 0,65 km į r. nuo Šereitlaukio senkapių, 0,3 km į š. v. nuo Nemuno ir Jūros santakos ir tiek pat į š. r. nuo kelio, jungiančio Vilkyškių mstl. su Rygos-Sovietsko keliu, 0,05 km į v. nuo Jūros u. deš. kr., kalvoje Širvintų rajonas

Vilkyškių apyl., Šereitlaukio k.

1924

Senovės gyvenvietė yra 0,8 km į p. v. nuo Širvintos u. ir Beržės u. santakos, 0,6 km į p. r. nuo Širvintų-Bružų kelio, 0,15 km į š. v. nuo Staviškių k. sodybų ir 0,05 km į p. v. nuo Širvintų-Ukmergės kelio, Beržės u. deš. krante

Širvintų apyl., Staviškių k.

1925

Senovės gyvenvietė yra 0,9 km į v. ir š. v. nuo Neries u. ir Praustuvės u. santakos, 0,8 km į v. nuo Ramoniškių k. v. pakraščio, 0,2 km į p. v. nuo Ardiškio pilkapių I, 0,15 km į p. nuo Neries u. ir Pavinkšnės u. santakos, Neries u. deš. kr., į p. nuo Ardiškio k. p. sodybos

Musninkų apyl., Ardiškio k.

1926

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,75 km į p. r. nuo Kernavės bažnyčios, 0,65 km į r. nuo Neries u. ir Kernavėlės u. santakos, 0,4 km į p. r. nuo Kernavės piliakalnio, vad. Lizdeikos kalnu, Kernavės u. deš. krante. Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio

Musninkų apyl., Kernavės mstl.

(Kriveikiškio k.)

1927

Senovės gyvenvietė yra 1,35 km į p. nuo Kernavės bažnyčios, 1,05 km į p. nuo Kernavės piliakalnio, vad. Aukuru, Neries u. deš. ir Kernavės u. kair. kr., jų santakoje, į š. v. nuo Kernavės-Semeniškių kelio Švenčionių rajonas

Musninkų apyl., Semeniškių k.

1928

Pilkapiai yra 0,7 km į š. v. nuo Švenčionių-Naujo Strūnaičio kelio, 0,2 km į v. nuo Akulierių (Akulenio) ež. ir tiek pat į š. r. nuo Ežerinčiškės k., į š. v. nuo kelio, jungiančio Ežerinčiškės k. su Švenčionių-Naujo Strūnaičio keliu, miške

Cirkliškio apyl., Ežerinčiškės k.

1929

Pilkapis yra 0,6 km į v. ir š. v. nuo Švenčionių-Naujo Strūnaičio kelio, 0,35 km į š. r. nuo Ežerinčiškės k. š. r. pakraščio, 0,2 km į š. v. nuo Ežerinčiškės pilkapių ir 0,1 km į š. ir š. v. nuo Akulierių (Akulenio) ež. š. ir š. v. kranto, į p. ir p. r. nuo kelio, jungiančio Ežerinčiškės k. su Švenčionių-Naujo Strūnaičio keliu, miške

Cirkliškio apyl., Ežerinčiškės k.

1930

Pilkapiai yra 0,8 km į v. ir p. v. nuo Mėžionių k. v. pakraščio, 0,45 km į š. nuo Paulinavo vnk., 0,3 km į r. ir š. r. ir 0,25 km į v. ir š. v. nuo Miežio u. deš. kr., Paulinavo mš., kv. Nr. 66 p. pakraštyje ir kv. Nr. 4 š. v. kampe, į š. v. nuo Mėžionių-Paulinavos-Sarių keliuko. Tyrinėta 1894 ir 1934 metais

Cirkliškio apyl., Mėžionių k.

(Paulinavo vnk.)

1931

Pilkapiai III yra 0,6 km į r. ir p. r. nuo Sarių ež. r. kr., 0,55 km į p. ir p. v. nuo Peršaukščio ež. p. v. kr., 0,25 km į š. ir š. v. nuo Peršaukščio (Kasčiukų) pilkapių II ir 0,1 km į v. nuo Peršaukščių (Kasčiukų) pilkapių I, į v. nuo Vilniaus-Švenčionių kelio, mš., kv. Nr. 13 vidurinėje ir p. v. dalyje

Cirkliškio apyl., Peršaukščio k.

(Strūnaičio apyl., Kasčiukų k.)

1932

Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,65 km į r. nuo Baliulių k. p. r. pakraščio, 0,1 km į p. r. nuo tilto per Meros u. Pabradės-Lentupio glžk. ir 0,07 km į p. ir p. r. nuo minėto glžk., Meros u. deš. kr., Zalavo mš., kv. Nr. 108 v. dalyje. Senovės gyvenvietė yra į p. nuo piliakalnio

Pabradės apyl., Baliulių k.

1933

Pilkapiai yra 0,75 km į š. v. nuo Baliulių piliakalnio, 0,45 km į r. ir š. r. nuo Baliulių mokyklos, 0,3 km į r. ir p. r. nuo tilto per Meros u. Vilniaus-Švenčionių kelyje ir 0,13 km į r. ir š. r. nuo Meros u. deš. kr., Zalavo mš., kv. Nr. 107 š. dalyje, į p. v. nuo Vilniaus-Švenčionių kelio

Pabradės apyl., Baliulių k.

1934

Pilkapiai yra 2,2 km į p. nuo Melagėnų k. p. pakraščio, 1,6 km į p. v. nuo Švenčionėlių-Sarių kelio, 0,65 km į v. ir š. v. nuo Pakarvinės k. v. pakraščio, 0,25 km ta pačia kryptimi nuo Karvinės u. deš. kr. ir 0,1 km į p. v. nuo Melagėnėlių vnk., Melagėnų mš., kv. Nr. 153 p. pakraštyje ir kv. Nr. 156 š. pakraštyje, abipus kv. linijos

Sarių apyl., Melagėnėlių vnk.

1935

Pilkapiai III yra 0,9 km į š. v. nuo Melagėnų k. vakarinio pakraščio, 0,2 km į r. ir p. r. nuo Žeimenos u. kair. kr., 0,15 km į p. r. nuo Liūlinės vnk., 0,1 km į p. ir p. v. nuo Liūlinės pilkapių I ir 0,05 km į r. ir p. r. nuo Vilniaus-Daugpilio glžk., į p. ir p. r. nuo Švenčionėlių-Sarių kelio, miške

Švenčionėlių apyl., Liūlinės vnk.

1936

Pilkapiai yra 1,2 km į r. nuo Švenčionių-Reškutėnų kelio, 0,95 km į p. r. nuo Juodyno k., 0,65 km į r. ir p. r. nuo Juodyno ež. r. kr., 0,4 km į p. ir p. v. nuo Juodyno-Papiškės keliuko ir 0,2 km į š. v. nuo Šaltupio u. užtvankos, miške

Švenčionėlių apyl., Juodyno k.

1937

Akmens a. gyvenvietė yra 0,65 km į š. v. nuo Švenčionėlių-Raudonės ir Kaltanėnų-Raudonės kelių sankryžos, 0,55 km į p. nuo Kretuono ež. p. kr., 0,4 km į š. nuo Kaltanėnų-Raudonės kelio ir 0,1 km į š. nuo Murmų k., pelkėje

Švenčionėlių apyl., Murmų k.

1938

Akmens a. stovyklavietė V yra 0,3 km į p. ir p. v. nuo tilto per Kretuonos u. Vilniaus-Daugpilio glžk., šiek tiek į š. v. nuo Kretuono ež. r. kranto ir 0,03 km į š. v. nuo Vilniaus-Daugpilio glžk., mš., kv. Nr. 48 p. r. pakraštyje

Švenčionėlių apyl., Pakretuonės k.

1939

Senovės gynybinis pylimas yra 1,1 km į š. ir š. r. nuo Pakretuonės glžk. st., 0,9 km į v. nuo Vajuonio ež. v. kr., 0,8 km. į š. v. nuo Rėkučių k. š. pakraščio, 0,2 km į r. ir š. r. nuo Žeimenio ež. r. įlankos r. kr. ir 0,1 km į š. ir š. r. nuo Rėkučių (Paversmio) pilkapių, į p. v. nuo Pavajuonio (Cegelnės) pilkapių, abipus Vilniaus-Daugpilio glžk. (į š. v. ir p. r. nuo jo), Švenčionių ir Ignalinos raj. riboje, mš. (kv. Nr. 25 š. r. pakraštyje, kv. Nr. 33 š. ir š. r. pakraštyje ir kv. Nr. 34 š. kampe (Švenčionių raj.) bei kv. Nr. 78 ir Nr. 82 (Ignalinos raj.) pakraščiuose), tęsiasi nuo Žeimenio ež. r. įlankos užpelkėjusio kr. į p. r. maždaug 0,85 km. Tyrinėta 1990 metais Trakų rajonas

Švenčionėlių apyl., Rėkučių k.

1940

Akmens a. stovyklavietė yra 0,55 km į r. ir š. r. nuo „Žalgirio“ sporto bazės, 0,05 km į š. nuo kelio, jungiančio „Žalgirio“ sporto bazę su Lentvario-Trakų keliu, į š. nuo Varnikų piliakalnio

Trakai (Varnikai)

1941

Piliakalnis yra 1,65 km į š. r. nuo Grigiškių r. ribos ir 0,85 km ta pačia kryptimi nuo Grigiškių (Naravų) pilkapių bei 0,6 km nuo Naravų k., 0,2 km į v. nuo Vilniaus m. v. ribos, Neries u. kair. krante, mš., kv. Nr. 36 š. r. kampe

Kariotiškių apyl., Naravų k.

1942

Dvarvietė yra 0,5 km į p. r. nuo Daugirdiškių k. gatvės, 0,35 km į š. r. nuo Trakų-Semeliškių kelio, Monio ež. pusiasalyje. Tyrinėta 1989 metais

Semeliškių apyl., Daugirdiškių k.

1943

Dvarvietė yra 0,17 km į p. r. nuo tilto per Strėvos u. Aukštadvario-Vievio kelyje, 0,35 km į r. nuo šio kelio sankryžos su keliu į Žiežmarius, į p. v. nuo Semeliškių mstl. gatvės ir į š. r. nuo Strėvos u. deš. kranto. Tyrinėta 1990 metais

Semeliškių apyl., Semeliškių mstl.

1944

Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo Senųjų Trakų-Šventininkų kelio, į š. ir š. r. nuo Senųjų Trakų piliavietės, Senųjų Trakų k. p. r. dalyje

Senųjų Trakų apyl., Senųjų Trakų k.

1945

Senovės gyvenvietė yra 0,85 km į r. nuo Senųjų Trakų-Senojo Tarpupio kelio, 0,45 km į p. ir p. v. nuo Strakiškių k. ir 0,6 km į v. ir š. v. nuo Naujojo Tarpupio k., 0,07 km į p. r. nuo Vervičkos u. kair. kr., miške

Senųjų Trakų apyl., Strakiškių k.

1946

Piliakalnis, vad. Bernardinų kalva, yra Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijos p. dalyje, 0,6 km į p. ir p. r. nuo bažnyčios, 0,2 km į r. nuo Totoriškių ež. ir 0,15 km į v. nuo Luko (Bernardinų) ežero. Tyrinėta 1991 metais Ukmergės rajonas

Trakai

1947

Žalvario amžiaus gyvenvietė, vad. Krytkalniu, yra 1,3 km į p. ir p. r. nuo Ukmergės-Pagirių ir Siesikų-Lėno kelių sankryžos, 1 km į p. ir p. v. nuo Ukmergės-Pagirių kelio, 0,7 km į p. r. nuo Lokinės dvaro sodybos, 0,6 km į r. nuo Siesikų-Lėno kelio ir tiek pat į š. nuo Kryto ež. š. v. kr. ir 0,4 km į v. nuo Drungės u. deš. kranto Utenos rajonas

Siesikų apyl., Lokinės k.

1948

Senovės gyvenvietė yra 1,3 km į p. ir p. v. nuo Užpalių-Vyžuonų ir Užpalių-Utenos kelių sankryžos, 0,3 km į p. nuo Šventosios u. ir Bradesos u. santakos, 0,2 km į r. nuo Šventosios u. kair. kr. ir 0,15 km į p. v. nuo Bradesos u. kair. kr., į š. v. nuo Užpalių-Vyžuonų kelio, abipus mažo bevardžio upelio

Užpalių apyl., Galinių k.

1949

Pilkapiai yra 1,4 km į p. ir p. v. nuo Užpalių-Vyžuonų ir Užpalių-Utenos kelių sankryžos, 0,35 km į p. ir p. v. nuo Šventosios u. ir Bradesos u. santakos, 0,25 km į p. v. nuo Bradesos kair. kr., 0,1 km į š. v. nuo Užpalių-Vyžuonų kelio, 0,05 km į r. ir p. r. nuo Šventosios u. kair. kr. ir tiek pat į v. ir p. v. nuo Galinių senovės gyvenvietės. Tyrinėta 1845 metais Varėnos rajonas

Užpalių apyl., Galinių k.

(Užpalių mstl.) u.

1950

Senovės gyvenvietė yra Papiškių k. v. pakraštyje, 0,4 km į š. v. nuo šio kaimo kapinių ir 0,15 km į v. nuo Papiškių-Andriūnų kelio, Savisto (Vobisto) ež. r. kr., pusiasalyje, vad. Salaite Vilniaus rajonas

Varėnos apyl., Papiškių k.

1951

Pilkapiai yra 0,85 km į p. ir p. r. nuo Rokiškių k., 0,65 km į v. ir p. v. nuo Pūstelninkų k. p. v. pakraščio, 0,35 km į p. r. nuo Grabijolų pilkapių, 0,3 km į š. nuo Neries u. deš. kr. ir 0,05 km į p. ir p. r. nuo Airupės u. kair. kr., miške

Dūkštų apyl., Grabijolų k.

(buv.

Žemaitiškių k.)

1952

Pilkapis yra 0,5 km į v. ir p. v. nuo Pūstelninkų k. p. v. pakraščio, tiek pat į p. r. nuo Grabijolų pilkapių, 0,3 km į š. nuo Neries u. deš. kr., 0,15 km į p. ir p. r. nuo Airupės u. kair. kr. ir tiek pat į r. nuo Grabijolų (Žemaitiškių) pilkapių, mš., į r. nuo keliuko

Dūkštų apyl., Grabijolų k.

(buv.

Žemaitiškių k.)

1953

Pilkapis yra 1,95 km į š. v. nuo Vilniaus-Pabradės kelio, 1,4 km į v. ir š. v. nuo Pravalo (Pravaliuko) ež. š. v. kr., 0,65 km į p. nuo Dvyliškio k. p. pakraščio, 0,2 km į š. v. nuo Paraisčių pilkapių ir 0,1 km į p. v. nuo Dvyliškio (Paraisčių) pilkapių, į p. v. nuo Vilniaus-Pabradės kelio ir kelio į Sužionių k. sankryžos. Kregždės mš., kv. Nr. 83 š. r. kampe

Sužionių apyl., Dvyliškio k.

(Paraisčių k.)

1954

Akmens amžiaus gyvenvietė I yra 0,6 km į š. r. nuo Akvos u. įtekėjimo į Papio ež., 0,25 km į r. nuo Papio ež. r. kr. ir tiek pat į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, į v. nuo Papiškių k. v. pakraščio, į p. nuo mš., Papio ež. kr. pirmojoje terasoje

Vaidotų apyl., Papiškių k.

1955

Akmens amžiaus gyvenvietė II yra 0,4 km į v. ir p. v. nuo Papiškių k. kapinių ir tiek pat į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, 0,35 km į š. r. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež. ir 0,15 km į r. nuo jos kair. kr., mš. v. pakraštyje

Vaidotų apyl., Papiškių k.

1956

Akmens amžiaus gyvenvietė III yra 0,55 km į š. ir š. r. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež., 0,5 km į v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, 0,4 km į v. ir š. v. nuo Papiškių k. kapinių, 0,15 km į š. nuo Papiškių akmens amžiaus gyvenvietės II ir 0,1 km į r. nuo Vokės u. kair. kr., mš. v. pakraštyje, abipus keliuko

Vaidotų apyl., Papiškių k.

1957

Akmens ir žalvario amžių gyvenvietė yra 0,8 km į š. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež., 0,6 km į š. nuo Papiškių k. kapinių ir tiek pat į v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, į v. nuo mš., Vokės u. kair. kr., Papio ež. buvusio kr. pirmosios terasos papėdėje. Tyrinėta 1989 ir 1990 metais Zarasų rajonas

Vaidotų apyl., Papiškių k.

1958

Akmuo su dubenėliais yra 0,45 km į š. r. nuo Drūkšių ež., 0,22 km į p. nuo Turmanto-Baltarusijos kelio, 0,75 km į p. v. nuo Čeinuškos ež. p. kr., mš., 19 kv. š. v. kampe Šiauliai

Turmanto apyl., Tilžės k. (buv.

Kaiškės k.)

1959

Akmuo su dubenėliais yra Šiaulių „Aušros“ muziejaus kieme Kaišiadorių rajonas

Vytauto g. 89

1960

Akmuo su Marijos pėda, vad. Čigonkos akmeniu, yra 1,4 km į p. ir p. r. nuo Ringailių k. kapinių ir 0,35 km ta pačia kryptimi nuo Ringailių k. p. ir p. r. dalies, 0,9 km į š. v. nuo Stakliškių-Klėriškių kelio sankryžos su Ringailių-Vaitkūnų keliu ir 0,65 km į v. ir p. v. nuo Alšyčios u. kair. kranto Kauno rajonas

Nemaitonių apyl., Ringailių k.

1961

Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra 0,14 km į š. v. nuo Zapyškio mstl. kapinių v. pakraščio, 0,12 km į š. nuo Kauno-Šakių kelio ir kelio į Ežerėlio k. sankryžos, mstl. š. v. dalyje, į p. nuo Nemuno kair. kr. Tyrinėta 1990 metais Molėtų rajonas

Zapyškio apyl., Zapyškio mstl.

1962

Piliakalnis II su senovės gyvenviete, vad. Piliakalniu, yra 1,8 km į š. r. nuo Antakščių piliakalnio, vad. Aukštakalniu, 1,7 km į š. nuo Alantos-Utenos kelio ir 1 km į r. ir š. r. nuo Lukšto ež. r. kr., į v. nuo Vastapos u. deš. kranto. Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. v. ir p. v. papėdėse

Alantos apyl., Antakščių k.

1963

Pilkapiai yra 1,9 km į š. ir š. v. nuo Alantos-Utenos kelio, 1,05 km į š. r. nuo Antakščių piliakalnio II, vad. Piliakalniu, bei 0,15 km ta pačia kryptimi nuo Vastapos u. deš. kr., Vastapų šilelyje

Alantos apyl., Vastapų k.

1964

Pilkapiai II yra 0,8 km į p. nuo Dubingių-Giedraičių kelio, 0,55 km į p. v. nuo Visbaro ež. p. v. kr. ir 0,15 km į p. r. nuo Labotiškių (Degsnės) pilkapių I. Tyrinėta 1970 metais Šiaulių rajonas

Dubingių apyl., Labotiškių k.

(Degsnės k.)

1965

Akmuo su dubeniu yra Jusaičių alkakalnio, vad. Alka, r. šlaite

Bubių apyl., Jusaičių k.

1966

Senkapiai yra 0,7 km į š. r. nuo Vilkvedžio ir Vidurbalio u. santakos ir tiek pat į p. nuo tvenkinio ant Vilkvedžio u. p. v. kr., 0,05 km į r. nuo Vilkvedžio u. deš. kr., į p. ir p. nuo Valdomų dvarvietės. Tyrinėta 1955, 1963 ir 1989 metais

Gruzdžių apyl., Valdomų k.

r.

1967

Senkapiai yra 0,95 km į p. r. nuo Bridų k. p. r. dalies, 0,7 km į š. ir š. r. nuo Kėblių k. kapinių, vad. Grabkalniu (Grabkapis), 0,65 km į š. nuo Kulpės ir Švedės u. santakos, 0,25 km į š. v. nuo Kulpės u. kair. kr. ir 0,05 km ta pačia kryptimi nuo Šiaulių-Rygos glžk., aplink Kėblių k. kapines, vad. Kapeliais, ir kapinėse

Šiaulių apyl., Kėblių k.

1016

Alkakalnis, vad. Gaidpiliu, yra 0,7 km į š. nuo sunaikinto Kriklių alkakalnio, vad. Vištpiliu, vietos, 0,7 km į r. nuo Padvarninkų k. kapinių ir 0,4 km į š. v. nuo Kriklių-Paežerių kelio ties jo posūkiu, Ramono mš., kv. (Nr. 72 v. ir š. v. pakraštyje)*

Micaičių apyl., Pusgudžių k.

(Kriklių k.)

Paminklo Nr.

Paminklo pavadinimas, situacija Anykščių rajonas

Paminklo adresas

95

Piliakalnis su papiliu ir senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo piliakalnio ir papilio, už daubos. Tyrinėta 1990 metais Jurbarko rajonas

Anykščių apyl., Šeimyniškėlių k.

260

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo piliakalnio Molėtų rajonas

Raudonės apyl., Raudonėnų k.

686

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. papėdėje

Giedraičių apyl., Padvario k.

632

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. v. papėdėje

Joniškio apyl., Pavandenės k.

668

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio Šiaulių rajonas

Suginčių apyl., Pelenių k.

1006a

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. v., š. ir š. r. nuo piliakalnio

Bubių apyl., Bubių k.

1004

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. r. nuo piliakalnio Tauragės rajonas

Kuršėnų apyl., Rekčių k.

1107

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. nuo piliakalnio, už griovos (Pastaba. Senovės gyvenvietė yra Šilutės rajone)

Lauksargių apyl., Oplankio k.

(buv.

Gilandžių k.)

1182

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio

Mažonų apyl., Matiškių k.

1185

Piliakalnis I su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. r. nuo piliakalnio, aukštumoje

Skaudvilės apyl., Ivangėnų k.

1188

Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio

Tauragės apyl., Dapkiškių k.