Dėl žemės gelmių suteikimo naudingųjų iškasenų žvalgybai ir gavybai

2.1. koordinuoti žemės gelmių panaudojimo programos rengimą bei įgyvendinimą;

2.2. organizuoti išžvalgytų valstybės lėšomis ir nenaudojamų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių, priskirtų valstybiniam fondui, suteikimo konkursus; iškilus nesutarimams dėl išteklių naudojimo, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamus pasiūlymus.

3.1. užsienio kapitalo arba bendroms su užsienio kapitalu įmonėms – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė leidimo (licencijos) išdavimo klausimą nagrinėja Naudingųjų iškasenų naudojimo tarybos teikimu;

3.2. Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims – Valstybinės geologijos tarnybos sprendimu.

4.1. Žemės gelmių suteikimo kietųjų naudingųjų iškasenų žvalgybai ir gavybai taisykles;

4.2. Naudingųjų iškasenų naudojimo tarybos nuostatus.

9.1. konkursas neįvyksta dėl to, kad neužsiregistruoja reikiamas dalyvių skaičius;

9.2. telkinio ištekliai neviršija 300 tūkst. kub. metrų;

9.3. telkiniai yra prie esamų ar projektuojamų kelių trasų, o jų ištekliai tinka tiesiamo ar rekonstruojamo kelio sankasai (kelio trasos telkiniai).

10.1. žvalgyti įvertintus C2 kategorija viršijančius 300 tūkst. kub. metrų telkinius užsienio, bendroms su užsienio kapitalu įmonėms ir Lietuvos Respublikos fiziniams bei juridiniams asmenims suteikia rajonų valdybos konkurso tvarka. Esant teigiamiems žvalgybos rezultatams, nurodytosioms įmonėms ar fiziniams bei juridiniams asmenims suteikiama teisė nustatytą laiką naudoti išžvalgytą telkinį.

Visus kitus plotus paieškoms ir žvalgybai suteikia, o mažesnius nei 300 tūkst. kub. metrų nenaudojamus valstybinio fondo telkinius naudoti skiria rajonų valdybos pagal paraiškas;

10.2. fiziniai ir juridiniai asmenys telkinio naudojimo metu moka gamtos išteklių naudojimo mokesčius arba atleidžiami nuo jų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

10.3. žemės savininkas ir kiti žemės naudotojai gali kasti statybinių medžiagų žaliavas ūkio reikalams (ne pardavimui) ir neturėdami licencijos (leidimo) šios rūšies ūkinei veiklai, kasybos sklypo ir žemės sklypo skyrimo aktų, jeigu nesiims sprogdinimo darbų, kas ne giliau kaip 2 metrus, o plotas neviršys 0,5 hektaro.

1. Žemės gelmės žvalgybai ir gavybai suteikiamos Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir šių taisyklių nustatyta tvarka.

2. Šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, žvalgantiems ir naudojantiems žemės gelmių išteklius bei projektuojantiems naudingųjų iškasenų gavybą.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali žvalgyti ir naudoti žemės gelmių išteklius tik nustatytąja tvarka gavę leidimus (licencijas) šios rūšies ūkinei veiklai.

4. Lietuvos Respublikos kietosiomis naudingosiomis iškasenomis, kurių žvalgybai ir gavybai žemės gelmės suteikiamos šių taisyklių nustatyta tvarka, laikomi smėlis (išskyrus kvarcinį), žvyras, molis, klintys, dolomitai, opoka, anhidritas, gipsas, mergelis, durpės, sapropelis, druska ir statybinis gruntas (priemolis, priesmėlis).

5. Laikoma, jog kietųjų naudingųjų iškasenų telkinys parengtas gavybai, jeigu registruotų geologinių darbų metu ištirtas naudingųjų išteklių kiekis ir kokybė yra patvirtinti Valstybinės išteklių komisijos, nustatytąja tvarka yra suteiktas kasybos sklypas ir žemės sklypas, o jų naudojimo ir rekultivavimo darbų projektas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento.

6. Valstybinės išteklių komisijos sprendimas įforminamas protokolu. Jame taip pat nurodoma, kieno lėšomis atlikti geologinio tyrimo (žvalgymo) darbai.

7. Fizinis ar juridinis asmuo įgyja teisę laikinai naudotis kasybos sklypo teritorija (telkiniu) tik nustatytąja tvarka gavęs kasybos sklypo ir žemės sklypo skyrimo aktus.

8. Kasybos sklypas yra ištirta ir geometrizuota žemės gelmių dalis, apimanti Valstybinės išteklių komisijos patvirtintą kietųjų naudingųjų iškasenų kiekį ir užimamą plotą, skiriamą naudotojui.

9. Žemės sklypas yra žemės paviršiaus plotas, apimantis kasybos sklypo dalį, skirtą kasmetinei naudingųjų iškasenų gavybai ir žemės rekultivavimui, jas iškasus. Žemės sklypo ir kasybos sklypo ribos paprastai sutampa, jeigu žemės naudotojas (savininkas) ir kasybos sklypo naudotojas yra tas pats asmuo.

10. Kasybos sklypo ribos turi atitikti Valstybinės išteklių komisijos protokolu patvirtintų balansinių išteklių kontūrus ir plotą. Gilesniems nei 5 metrų karjerams sklypo ribos gali būti praplėstos dėl karjerų šlaitų formavimo (tai nurodoma protokole).

11. Fiziniai ir juridiniai asmenys, finansavę registruotus geologinius darbus, kurių metu buvo ištirtas telkinys, Valstybinei išteklių komisijai patvirtinus išteklius, gali neterminuotai naudotis geologine informacija (ataskaita, kernu). Ši informacija turi būti pateikiama ir Valstybinei geologijos tarnybai, kuri užtikrina jos slaptumą tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 5 metams nuo darbų pradžios.

12. Telkinio naudojimo teisė terminuojama visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Jeigu telkinys, kuriam naudoti nereikia kapitalinių žaliavos perdirbimo statinių, nepradedamas kasti 3 metus po kasybos sklypo akto gavimo (jeigu būtini kapitaliniai žaliavos perdirbimo statiniai, suteikiamas 5 metų, išimties atveju – 7 metų laikotarpis), fizinis ar juridinis asmuo netenka į jį teisės. Bendra kasybos sklypo naudojimo trukmė nustatoma projekte (priklausomai nuo gavybos apimties ir išteklių kiekio).

13. Valstybinė geologijos tarnyba ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja telkinių naudojimo trukmę.

14. Panaikinus telkinio naudojimo teisę, informacija apie telkinį tampa tik valstybės nuosavybe. Telkinio įsigijimo išlaidos fiziniams ir juridiniams asmenims neatlyginamos.

15. Valstybiniame balanse esantys išžvalgyti valstybės lėšomis ir nenaudojami kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniai, po patikrinimo perduoti iš įmonių fondo valstybiniam fondui, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiami konkurso tvarka.

16. Konkursą skelbia ir vykdo Naudingųjų iškasenų naudojimo taryba.

17. Žemės gelmės žvalgyti kietąsias naudingąsias iškasenas C2 kategorija įvertintuose telkiniuose suteikiamos taip pat konkurso tvarka. Būtina pateikti rajono valdybai paraišką ir gauti rajono valdytojo, rajono žemėtvarkos tarnybos, aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo tarnybų principinius sutikimus, garantuojančius išžvalgyto telkinio (kasybos sklypo) skyrimą.

Anksčiau išžvalgyti, o pastaruoju metu išbraukti iš valstybinio balanso (kaip nepakankamai ištirti ar dėl kitų priežasčių) naudingųjų iškasenų telkiniai yra prilyginami įvertintiems telkiniams.

18. Jeigu prie konkursui pateikto įvertinto telkinio šliejasi jau naudojamas arba suteiktas naudoti telkinys, jo naudotojai konkurse turi pirmumo teisę.

19. Žemės gelmės ieškoti ir žvalgyti (fizinio ar juridinio asmens lėšomis) kietąsias naudingąsias iškasenas neįvertintuose plotuose suteikiamos pagal rajono valdybai paduotą paraišką, kuri turi būti suderinta su rajono žemėtvarkos tarnyba, žemės naudotoju, aplinkos apsaugos bei kultūros paveldo tarnybomis ir patvirtinta rajono valdytojo. Jeigu žemės plotas, kuriame numatomi darbai, yra privatinė nuosavybė, reikia žemės savininko sutikimo.

20. Jeigu rajono valdybos, žemės ir žemės gelmių naudojimo bei apskaitos kontrolės darbuotojai nesuderina naudingųjų iškasenų žvalgymo paraiškos, šį klausimą, esant valstybiniam būtinumui, svarsto Naudingųjų iškasenų naudojimo taryba. Svarstyme turi dalyvauti rajono valdytojas ir žemės savininkas.

21. Fiziniai ir juridiniai asmenys, finansavę geologinio tyrimo (žvalgybos) darbus nustatytąja tvarka suteiktame plote ar telkinyje, Valstybinei išteklių komisijai patvirtinus išteklius, įgyja išimtinę teisę gauti kasybos sklypo skyrimo aktą.

22. Geologine informacija, kurios reikia rengiant paraišką, disponuoja Valstybinė geologijos tarnyba.

23. Jeigu yra atlikti registruoti geologinio tyrimo darbai statybinio grunto (priemolio, priesmėlio), iki 1 ha ploto smėlio ar žvyro ir smėlio telkiniuose, taip pat iki 300 tūkst. kub. metrų kelio trasos telkiniuose, tai apibendrintų rezultatų (netvirtinant išteklių Valstybinėje išteklių komisijoje) pakanka karjero naudojimo techninei dokumentacijai parengti, o rajono valdyba gali skirti žemės sklypą.

24. Jeigu skirtas kasybos sklypas apima dalį naudingųjų iškasenų išplitimo ploto, prioritetinę teisę papildomai tirti ir plėsti telkinį turi esamo kasybos sklypo naudotojas.

25. Kasybos sklypo skyrimas dar neduoda teisės kasti naudingąsias iškasenas – reikia telkinio naudojimo ir rekultivavimo projekto ir žemės sklypo skyrimo akto (pastarasis nereikalingas, kai ta žemė priklauso žemės savininkui privatinės nuosavybės teise).

26. Fiziniai ir juridiniai asmenys, finansavę geologinius telkinio tyrimus (žvalgybą) arba įgiję išžvalgytą valstybės lėšomis telkinį, norėdami gauti kasybos sklypą, pateikia Valstybinei geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka atitinkamus dokumentus.

27. Jeigu žvalgybos metu nustatoma nemažų telkinio kokybės ir kasybos sąlygų bei ploto pakitimų, reikia papildomo suderinimo su rajono valdyba arba Naudingųjų iškasenų naudojimo taryba.

28. Valstybinė geologijos tarnyba, suderinusi klausimą su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, per 5 dienas įteisina kasybos sklypą jo skyrimo aktu, kuris rašomas trimis egzemplioriais. Vienas akto egzempliorius siunčiamas rajono valdybai, kitas – Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui, o trečias – kasybos sklypą įsigijusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.

29. Jeigu ištekliai Valstybinės išteklių komisijos nebuvo tvirtinami (toks atvejis numatytas šių taisyklių 23 punkte), žemės sklypas skiriamas rajono valdybos sprendimu, pateikus geologinių darbų apibendrintų rezultatų pagrindu parengtą karjero naudojimo techninę dokumentaciją. Apie skirtą sklypą rajono valdyba praneša Valstybinei geologijos tarnybai ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui.

30. Kasybos sklypą įgiję (išskyrus konkurso būdu) fiziniai ar juridiniai asmenys gali jo atsisakyti arba perduoti kitiems asmenims tik sutinkant rajono valdybai, kuri savo ruožtu informuoja apie tai Valstybinę geologijos tarnybą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą.

31. Fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys kasybos sklypo skyrimo aktą ir nustatytąja tvarka suderinę pradinę objekto dislokavimo vietą, gali rengti telkinio naudojimo ir rekultivavimo projektą.

32. Norėdami gauti objekto dislokavimo vietos aktą, fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia rajono valdybai atitinkamą paraišką, kasybos sklypo planą (M 1:10000), kuriame nurodo pageidautiną žemės sklypą, kitus reikalingus duomenis.

33. Rajono valdyba sudaro komisiją, kuri nustatyta tvarka surašo objekto dislokavimo vietos aktą.

34. Telkinio naudojimo ir rekultivavimo projektas taip pat turi būti suderintas su Darbų saugos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

35. Telkinio naudojimo ir rekultivavimo projektą tvirtina ir kasybos sklypą įregistruoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas. Prireikus atliekama projekto ekologinė ekspertizė.

36. Fiziniai ir juridiniai asmenys, turėdami nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą telkinio naudojimo ir rekultivavimo projektą, privalo parengti žemės sklypo skyrimo projektą. Žemės sklypo skyrimo projektas įteisinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu arba rajono valdybos sprendimu.

37. Naudingųjų iškasenų naudojimą ir apsaugą kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, o jų apskaitą tvarko Valstybinė geologijos tarnyba.

38. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas kontroliuoja pažeistų žemės plotų būklę, tai, kaip atliekant kasybos ir aplinkosaugos darbus laikomasi telkinio naudojimo ir rekultivavimo projekto.

Žemės rekultivavimo darbai pagal markšeiderinių matavimų duomenis atliekami suderinus su Valstybine geologijos tarnyba.

39. Naudojimosi žemės gelmėmis teisė gali būti panaikinta:

1. Svarbiausieji Naudingųjų iškasenų naudojimo tarybos uždaviniai yra skatinti, kad Lietuvos Respublikos naudingosios iškasenos būtų naudojamos racionaliau, atsižvelgiant į perspektyvias technologijas, ekologines sąlygas, naujus vidaus ir užsienio rinkos poreikius, užtikrinti, kad techniniu ir finansiniu požiūriu pajėgiausieji Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, užsienio ar bendros su užsienio kapitalu įmonės dalyvautų žvalgant, išgaunant ir perdirbant naudingąsias iškasenas.

2. Naudingųjų iškasenų naudojimo taryba vykdo šias funkcijas:

3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Žemės gelmių suteikimo kietųjų naudingųjų iškasenų žvalgybai ir gavybai taisyklėmis ir šiais nuostatais.

4. Taryba nagrinėja ginčytinus klausimus dėl telkinių naudojimo teisės sustabdymo, nutraukimo ir perdavimo kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato, kurių ministerijų ir valstybinių tarnybų atstovai turi dalyvauti Naudingųjų iškasenų naudojimo tarybos darbe. Tai Statybos ir urbanistikos ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės geologijos tarnybos atstovai. Statybos ir urbanistikos ministerijos atstovas skiriamas tarybos pirmininku.

Tarybos darbe taip pat turi dalyvauti suinteresuotų rajonų atstovai.

6. Tarybai vadovauja ir jos veiklą organizuoja pirmininkas arba jo įgaliotas tarybos narys.

7. Taryba visus nutarimus priima sutikus visiems nariams.

8. Tarybos nutarimas įforminamas protokolu, kuris įsigalioja po 7 dienų.

9. Taryba turi teisę: