Dėl prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijavimo tvarkos liberalizavimo

1.1. licencijuojamų prekių sąrašą;

1.2. Prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijų išdavimo tvarką;

1.3. Reeksportuojamo vario ir jo lydinių, jų laužo bei atliekų privalomo 10 procentų pardavimo Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“ tvarką.

2.1. šiame nutarime vartojamos sąvokos:

2.2. visų Lietuvos Respublikos ūkio prekių, reikalingų tarpvalstybinėms sutartims (susitarimams) vykdyti, kvotas nustato ir vykdytojams (ministerijoms, monopolinėms įmonėms) išduoda Ekonomikos ministerija;

2.3. ūkio subjektams, kurie išveža, eksportuoja ir reeksportuoja prekes už valiutą, mokesčiai nustatomi pagal kainas, ne mažesnes negu ministerijų nustatytos kontrolinės eksporto kainos;

2.4. kontrolines eksporto kainas nustato Ekonomikos ministerija, išskyrus vaistinių medžiagų bei vaistų kainas (jas nustato Sveikatos apsaugos ministerija);

2.5. licencijas eksportuoti (išvežti) licencijuojamas prekes ūkio subjektams išrašo:

2.6. ūkio subjektai kas mėnesį pateikia dokumentus apie įvežtas mainų pagrindu prekes bei perdirbtų (apdorotų) prekių grįžimą atgal ministerijai ar kitai valstybinei tarnybai, išdavusiai licenciją išvežti šias prekes. Ministerija ar kita licenciją išdavusi valstybinė tarnyba privalo kontroliuoti prekių mainų (perdirbimo) ekvivalentiškumą ir tai, kaip vykdomos sutartys;

2.7. tais atvejais, kai ūkio subjektas eksportuoja prekes, skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kontroliuojamoms tarpvalstybinėms sutartims (susitarimams) vykdyti, taip pat prekes, skirtas Pramonės ir prekybos ministerijos mainų fondui sudaryti, tačiau pirkėjas raštu atsisako jas pirkti, Pramonės ir prekybos ministerija privalo per 5 dienas po ūkio subjekto oficialaus pranešimo nurodyti jam kitus šių prekių pirkėjus. Nenurodžius kitų pirkėjų, prekes gamintojas parduoda savo nuožiūra;

2.8. generalines licencijas eksportuoti naftos produktus, pagamintus Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Nafta“ iš naftos, neįskaitytos į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, išduoda Energetikos ministerija, kai naftos tiekėjai pateikia jos įsigijimo dokumentus ir Rusijos Federacijos kuro ir energetikos ministerijos licencijas, kad nafta įsigyta savarankiškai ir neįskaityta į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, nustatytą tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose).

Generalinės licencijos išduodamos, jeigu šie naftos tiekėjai sutinka realizuoti Lietuvos Respublikoje pagal to meto kainas iki 20 procentų produktų, gautų perdirbus jų naftą.

Ūkio subjektui, patiekusiam perdirbti naftą, turi būti grąžinta tiek naftos produktų, kiek nustatyta sutartyje dėl tiekėjo naftos, neįskaitytos į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą, perdirbimo.

Naftos tiekėjams pageidaujant, vienkartines licencijas išvežti naftos produktus, pagamintus nenaudojant Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, išrašo Mažeikių valstybinė naftos perdirbimo įmonė „Nafta“, remdamasi Energetikos ministerijos išduotomis generalinėmis licencijomis;

2.9. ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos, išduodamos licencijas, turi kontroliuoti, kaip laikomasi tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose) nustatytų kvotų ir kaip realizuojamos Lietuvos Respublikos mainų fonde numatytos prekės;

2.10. iki bus įvestas eksporto ir importo reguliavimas muitų tarifais, licencijas reeksportuoti prekes išrašo Ekonomikos ministerija;

2.11. licencijos reeksportuoti prekes išrašomos pateikus šių prekių įvežimą bei teisę išvežti prekes patvirtinančius dokumentus – Lietuvos Respublikos muitinės importo deklaraciją, krovinių lydimuosius dokumentus (važtaraščius), ūkio subjekto teisę prekiauti, prekių pardavimo (eksporto) sutartį. Be to, vežant kai kurias prekes (jeigu jos yra įvežtos iš šalies, kurioje prekių įsigijimo momentu galiojo šių prekių eksporto į Lietuvos Respubliką kvotos, ir įsigytos įmonėje, kuri pagal šias kvotas privalo patiekti Lietuvos Respublikai prekes), reikia suderinimo licencijos 18 skiltyje. Atitinkama ministerija ar kita valstybinė tarnyba tuo pažymi, kad prekės įsigytos savarankiškai, o ne iš kvotų, nustatytų Lietuvos Respublikai tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose). Suderinimą licencijos 18 skiltyje pasirašo:

vaistinėms medžiagoms ir vaistams – Sveikatos apsaugos ministerija;

veterinariniams vaistams ir preparatams – Valstybinė veterinarijos tarnyba;

spalvotiesiems metalams ir jo laužui, juodiesiems ir valcuotiesiems metalams, juodojo metalo laužui, metalo vamzdžiams, vielai, laidams, kabeliui, padarinei, pjautinei ir malkinei medienai bei technologinėms skiedroms – Pramonės ir prekybos ministerija;

aviaciniam kurui, automobiliniam benzinui, dyzeliniams degalams, tepalams ir alyvoms, suskystintosioms dujoms, mazutui – Energetikos ministerija.

Ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos pasirašo suderinimą, reeksportuotojui pateikus atitinkamo užsienio valstybės kvotų turėtojo patvirtinimą (originalą), kad šis prekių kiekis neįskaitytas į Lietuvos Respublikai skirtą kvotą. Suderinimą licencijos 18 skiltyje ministerijos ir kitos valstybinės tarnybos turi pasirašyti ne vėliau kaip per 5 dienas, o neigiamą sprendimą pateikti atskirai raštu;

2.12. licencijas reeksportuoti vario ir jo lydinių laužą bei atliekas išduoda Ekonomikos ministerija tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 4 d. potvarkiu Nr. 437p sudarytai komisijai pritarus;

2.13. 10 procentų reeksportuojamo vario ir jo lydinių, jų laužo bei atliekų ūkio subjektai privalomai parduoda Panevėžio valstybinei gamyklai „Lietkabelis“, laikydamiesi šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos.

Tuo atveju, skaičiuojant mokestį nuo pelno (pajamų), gauto reeksportuojant nurodytąsias prekes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl pajamų konvertuojama valiuta apskaičiavimo ir panaudojimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 5-88) 3 punkto reikalavimai taikomi įplaukoms (pajamoms), sumažintoms šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytomis lėšomis;

2.14. reeksportuodami licencijuojamas prekes, ūkio subjektai moka muitą – 5 procentus (o reeksportuodami spalvotuosius metalus, jų lydinius, laužą bei atliekas – 10 procentų) prekės kainos, kurią jie deklaruoja pardavimo sutartyje. Kvitas ar kitas dokumentas, patvirtinantis, jog muitas sumokėtas, pateikiamas muitinės kontrolei, pildant eksporto deklaraciją;

Punkto pakeitimai:

Nr. 982, 1992-12-29, Lietuvos aidas, 1993, Nr. 1-0 (1993-01-05); Žin., 1993, Nr. 2-48 (1993-01-20), i. k. 0921100NUTA00000982

2.15. reeksportuojant licencijuojamas prekes, 3 procentų muitas mokamas valiuta (pagal Lietuvos banko nustatytą konvertuojamos valiutos sąrašą) arba vidaus pinigais (reeksportuojant į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis);

2.16. už importuojamus į Lietuvos Respubliką rektifikuotą (geriamąjį) spiritą, degtinę, degtinės ir likerio gaminius, konjaką, šampaną, vyną, išskyrus įvežamas žaliavas šioms prekėms gaminti, imamas muitas, lygus Finansų ministerijos nustatytam individualiam akcizui už šiuos gaminius (šiuo atveju individualus akcizas už juos neimamas).

Muitas mokamas iš anksto arba pateikiant krovinį muitinės kontrolei.

Lietuvos Respublikos muitinės departamentas, laiduojant ūkio subjekto bankui, gali atidėti muito mokėjimą ir 60 dienų imti palūkanas – 0,02 procento muito už kiekvieną dieną.

Jeigu šiame punkte nurodytas prekes norima reeksportuoti, šitai reikia atlikti per 60 dienų nuo jų įvežimo į Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju imamas tik 3 procentų reeksporto muitas 2.14 punkte nustatyta tvarka.

Per nustatytą laiką nereeksportavus prekių arba laiku nesumokėjus muito (įskaitant atidėtą laiką), mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos muitinės departamento teikimu neginčo tvarka išieško iš ūkio subjekto muitą kartu su delspinigiais (0,4 procento muito kasdien nuo krovinio pateikimo muitinės kontrolei dienos) ir bauda, trigubai viršijančia muito ir delspinigių sumą.

Ūkio subjektas, sumokėjęs atidėtą muitą, pateikia Lietuvos Respublikos muitinės departamentui kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, jog muitas sumokėtas;

2.17. ūkio subjektams, vežantiems į užsienį krovinį arba keleivius bei vykstantiems jų parsivežti oro, jūrų, geležinkelio ar automobilių transportu, leidžiama pasiimti tik tiek kuro (degalų), kiek telpa standartiniuose kuro (degalų) bakuose, numatytuose transporto priemonės techniniame aprašyme.

7.1. užtikrinti, kad įvežant prekes į Lietuvos Respubliką, kiekviename įvežamų prekių važtaraštyje būtų padaryta atitinkama muitinės (muitinės posto) žyma;

7.2. kas ketvirtį statistinio muito, įvežimo ir išvežimo bei tranzitinių deklaracijų pagrindu teikti Finansų ministerijai informaciją apie prekių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos, nurodydamas prekių kiekį, kainą ir pinigines sumas;

7.3. kas mėnesį teikti nustatytąja tvarka Ekonomikos ministerijai, Pramonės ir prekybos ministerijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie prekių eksportą ir importą.

11.1. Ekonomikos ministerija prireikus gali patikslinti licencijuojamų prekių sąrašą, informuodama apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos muitinės departamentą ir suinteresuotas ministerijas bei kitas valstybines tarnybas;

11.2. šio nutarimo sąlygų ir reikalavimų turi laikytis visi Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėse sutartyse (susitarimuose).

12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 135 „Dėl prekių, išvežamų iš Lietuvos Respublikos, licencijų išdavimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 12-339);

12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. 254 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 135 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 17-489);

12.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 467 „Dėl prekių, eksportuojamų (išvežamų) iš Lietuvos Respublikos, licencijavimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 24-726);

12.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 dalinio pakeitimo“;

12.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 601 „Dėl valstybinės paramos žemės ūkiui ir miškų ūkiui, nukentėjusiems nuo sausros“ 12 punktą;

12.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl kai kurių maisto prekių gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 1992 metų II pusmečio valstybinės užduoties patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 dalinio pakeitimo“ 4 punktą;

12.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 467 papildymo“.