Dėl žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio 1992 metais

1.1. žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės ploto, suteikto nustatytąja tvarka iki 1992 m. liepos 1 d. ir įvertinto laikantis Žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas žemės mokestis, nustatymo tvarkos (pridedama);

1.2. žemės nuomos mokestis imamas, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarime Nr. 160 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“ (Žin., 1992, Nr. 16-428), už iki 1992 m. liepos 1 d. nustatytąja tvarka įteisintas naudotis žemėnaudas pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis. Už žemės sklypus, išnuomotus po 1992 m. liepos 1 d., nuomos mokestis imamas, jeigu žemė išnuomota ne žemės ūkio produkcijai gaminti;

1.3. žemės mokestis neimamas už:

4.1. laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną imama 0,5 procento delspinigių;

4.2. žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas ir mokamas į biudžetą ta pačia tvarka, kaip ir žemės mokestis;

4.3. žemės nuomos mokestis įskaitomas į savivaldybių biudžetus, ta pačia tvarka kaip ir žemės mokestis.

6.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus normatyvinius aktus, ribojančius ūkinę veiklą, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvatų už žemės ūkio naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę, nurodytą šio nutarimo 1.3.2 punkte, ir 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 160 (šio nutarimo 5 punkto redakcija) 3.2 punkte išvardytose saugomose teritorijose;

6.2. atsižvelgiant į Paminklotvarkos departamento parengtas rekomendacijas, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatų teikimo už istorijos, archeologijos, architektūros, meno paminklų užimtą žemę.

3.1. buvusiose žemės ūkio įmonėse įsiterpusioms žemėnaudoms – pagal šių įmonių žemės našumo balą;

3.2. miškų urėdijų turimoms žemėnaudoms ir į jas įsiterpusiems kitiems sklypams – vidutinis rajono žemės ūkio įmonių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų;

3.3. sodininkų bendrijų sklypams – vidutinis Lietuvos Respublikos ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų (28 balai), išskyrus po 1991 m. sausio 1 d. sodininkų bendrijoms skirtus žemės sklypus, kuriems žemės našumo balas apskaičiuojamas skiriant žemę;

3.4. miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėje teritorijoje esantiems žemės sklypams – vidutinis rajono arba gretimo ūkio žemės našumo balas.

Kai žemės sklypo dirvožemio savybės labai skiriasi nuo vidutinės ūkio, rajono arba Lietuvos Respublikos dirvožemių charakteristikos, tokio sklypo žemės našumo balą nustato Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal dirvožemio tyrimo duomenis.

4.1. kai žemės sklypus naudoja žemės ūkio įmonės, privatūs ūkiai, sodininkų bendrijos, gyventojai asmeniniam ūkiui, daržininkystei ir sodininkystei, tarnybinėms žemės daloms, kiti asmenys – žemės ūkio produkcijai gaminti:

žemės ūkio naudmenoms, pastatams, kiemams, keliams, žuvininkystės tvenkiniams skirta žemė – 1;

kita žemė – 0,1.

Jeigu šie žemės sklypai yra mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, jų kaina dauginama iš šio miesto (miesto tipo gyvenvietės) kompleksinio urbanistinio-ekologinio koeficiento;

4.2. kai žemės sklypai mieste ir miesto tipo gyvenvietėje naudojami arba skirti gyvenamųjų namų valdoms ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai, – iš nustatyto šiam miestui (miesto tipo gyvenvietei) koeficiento urbanizuotų teritorijų socialiniam- gamybiniam potencialui įvertinti ir kompleksinio urbanistinio- ekologinio koeficiento;

4.3. kai žemės sklypai kaimo gyvenvietėse naudojami privačių namų valdoms arba skirti individualiai statybai, – iš šioms gyvenvietėms nustatyto koeficiento socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;

4.4. kai žemės sklypai kaime naudojami ne žemės ūkio veiklai, – iš koeficiento 6.

5.1. intensyvaus sukarstėjimo zonoje:

II grupės žemei – 0,9;

III grupės žemei – 0,7;

IV grupės žemei – 0,6;

5.2. automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje – 0,7;

5.3. vandenviečių sanitarinės apsaugos II zonoje – 0,5, III zonoje – 0,7.