Dėl saugomų teritorijų rajone paskelbimo ir gamtonaudos rėžimo juose nustatymo

5030. Lietuvos Respublika, Kėdainiai, Basanavičiaus 36. Tel. 53233, 53870

 

Rajono tarybai                                                                                                      1992-08-07 Nr. 6/523

 

1. Barupės hidrografinis, žemėlapis Nr.9

2. Obelės buferinė rekreacinė zona, žemėlapis Nr.12

3. Pašilėlių botaninis-zoologinis, “ Nr.13

4. Paberžės kraštovaizdis, žemėlapis Nr.2

5. Pelėdnagių botaninis, žemėlapis Nr.4.

6. Pašušvio kraštovaizdis, ” Nr.l

7. Gaisių botaninis zoologinis, ” Nr.l3

8. Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdis, žemėlapis Nr.6

9. Smilgos kraštovaizdis, žemėlapis Nr.7.

10. Šėtos botaninis, ” Nr.10

11. Šventybrasčio kraštovaizdis, ” Nr.8

12. Baublio ornitologinis, ” Nr.l

13. Kelmynės botaninis, žemėlapis Nr.8.

 

Vyr. ekologas                                                                                                                   R. Žukauskas

 

Barupės hidrografinis draustinis Nr.9

 

Draustinis steigiamas apsaugoti natūralią pievą, upę ir mišką-gamtinį kompleksą.

Draustinis yra pietrytinėje dalyje kelyje Pelėdnagiai - Nociūnai, atstumas nuo kelio 1 km. Vakarinėje dalyje draustinis ribojasi su Labūnavos kooperatyvu.

Šioje teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį,

- kultūrinti pievą, transportuoti žemės ūkio naudmenis,

- keisti hidrologinį režimą,

- vartoti trąšas ir pesticidus.

Už draustinio išsaugojimą - atsakingi žemės naudotojai. Draustinio kontrolę ir priežiūrą vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

A. Tiknius

 

 

Obelės buferinė rekreacinė zona Nr.l2

 

Tikslu apsaugoti Kėdainių miesto gyventojus nuo žalingų pramonės teršalų įtakos, įsteigti Obelės upelio 100 m. buferinę rekreacinę zoną. Zonos pradžia - šlaito viršutinės dalies pabaiga.

Zonoje draudžiama:

- vykdyti statybas, nesusijusias su rekreacija,

- žemės kasimo darbus,

- deginti išdžiūvusią žolę,

- vartoti trąšas ir pesticidus,

- ganyti gyvulius,

- užtverti kelius ar takus, vedančius į rekreacijos vietas iš autobusų, automobilių stovėjimo aikštelių,

- trukdyti stovyklaviečių įrengimo, apželdinimo, turistinių takų žymėjimo ir įrengimo darbams.

Už buferinės zonos išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai.

Apsauginės zonos priežiūrą ir kontrolę vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

V. Stukonis

 

 

Pašilėlių botaninis-zoologinis draustinis Nr.3

 

Pašilėlių draustinis yra į šiaurę nuo Truskavos miestelio, apie 1,5 km. nuo kelio Kėdainiai-Panevėžys. Iš pietų pusės draustinį riboja kelias i Krekenavą, vakarinėje dalyje - melioracijos griovys, šiaurinėje ir rytinėje dalyje ribojasi su Panevėžio rajonu. Plotas 619 ha.

Draustinio teritorijoje yra pelkynas (aukštapelkė ir žemapelkė) su esančiu šilu ir apypelkio pievomis. Draustinio teritorijoje nemažai į raudonąją knygą įrašytų augalų: baltijinė gegunė, dėmėtoji gegunė ir mažoji gegužraibė. Taip pat auga vertingi uoginiai augalai, kaip: bruknės, mėlynės, girtuoklės, spanguolės.

Draustinio teritorijoje gyvena tetervinai, didžiosios kolingos, perkūno oželiai, griciukai.

Šioje teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį,

- kultūrinti apypelkio pievas, transformuoti į žemės ūkio naudmenis,

- keisti hidrologinį režimą,

- vartoti pesticidus ir ž.ū. naudmenyse mineralines trąšas,

- teršti pelkės teritoriją teršalais,

- medžioti paukščių perėjimo metu,

- žiemą naikinti plėšrūnus ir šernus.

Už draustinio teritoriją atsakingi žemės naudotojai.

Draustinio kontrolę vykdo rajono ir vietos savivaldybės aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

V. Stukonis

 

Paberžės kraštovaizdžio istorinis draustinis Nr.2

 

Draustinis steigiamas išsaugoti istorinius, kultūrinius paminklus, o taip pat Liaudės ir Nikio upelius su gamtos paminklu Vinkšna. Draustinis yra rajono šiaurinėje dalyje - Paberžės kaimo ribose.

Paberžė - maža kaimo gyvenvietė, su nuostabaus grožio kloniais Nevėžio, Liaudės, Nikio upių krantais. Paberžės bažnyčioje 1856 - 1863 m. kunigavo 1863 m. valstiečių sukilimo vadas Antanas Mackevičius, nuoširdžiai atsidavęs valstiečių reikalams, vystęs aktyvią politinę veiklą prieš caro valdžią, baudžiavą.

Iki šiol išlikusi nedidelė graži liaudies meistrų statyta bažnyčia, graži savo proporcijomis, jauki vidaus erdve, kompaktiška išorės tūriu. Netoli Bažnyčios yra nedidelė, liaudiškų formų varpinė. Ant Liaudės upelio skardžio stovi klebonija, kurioje valstiečiai tarėsi dėl kovos būdų ir priemonių. Kaip lygiagretus komponentas bažnyčiai ir klebonijai už presbitarijos stovi sena medinė špitolė - parapijos namai, turintys originalų „L“ raidės formos planą.

Kitoje kelio pusėje išlikęs parkas. Jame buvę dvaro rūmai, dar prieš karą juose buvo įkurta to kaimo vaikams amatų mokykla. Vaikai joje gaudavo nemokamus priešpiečius. Šios mokyklos steigėjas - Tichejevas dovanų gavęs dvarą iš Šilingų, kurie už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremti. Tichejevas išrūpino, kad Paberžė būtų parduodama tik lietuviams.

Paberžė susijusi ir su liaudies menininku Vincu Svirskiu, kuris savo kūriniais papuošė ne vien sodybą, kapus, bažnyčias, Jis buvo nuolatinis A. Mackevičiaus ryšininkas ir pasiuntinys, vaikščiodavo po kaimus, sodybas ir kviesdavo vyrus į „metiežo“ būrius.

Mažas Lietuvos kampelis Paberžė, bet jame savito grožio, liaudies meno kūrinių, su kokiais brangiais istoriniais vardais susijęs. Pagarba praeičiai padės atversti amžių knygą, padės atskleisti liaudies meno, nepakartojamo grožio paslaptis.

Į saugomų objektų sąrašą siūlome įtraukti Paberžės gyvenvietę, apimant buvusio dvaro su parku vietą, kapinių teritoriją, Nikio ir Liaudės upelius iki tilto (pagal žemėlapį).

Draustinio teritorijoje draudžiama:

- keisti vietovės pobūdį ir vykdyti žemės kasimo darbus,

- melioruoti žemę, vykdyti statybas, tiesti kelius, elektros tiekimo ir ryšių linijas, įrengti kitas komunikacijas, nesusijusias su draustinio veikla,

- arti žemę, vandens apsauginėje juostoje,

- ganyti gyvulius, vandens apsauginėje juostoje,

- rinkti akmenis ir riedulius,

- rauti medžius ir kelmus,

- perkelti riedulius ir kitus objektus.

Archeologiniai kasinėjimai ir kiti moksliniai tyrimai leidžiami tik suderinus su rajono savivaldybe.

Už draustinio teritoriją atsakingi žemės naudotojai. Draustinio kontrolę vykdo rajono ir vietos savivaldybės, aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      V. Berlėtaitė

K. Šidlauskas

 

Pelėdnagių botaninis draustinis Nr.4

 

Pelėdnagių draustinis steigiamas išsaugoti natūralias Nevėžio upės pakrančių augalų bendrijas. Nevėžio pakrantės augalų bendrija etaloninė būdinga vidurio Lietuvai.

Draustinis yra į šiaurės vakarus nuo Pelėdnagių gyvenvietės, Nevėžio upės krante. Teritorija – 2,5 ha.

Šioje teritorijoje auga vaistinis smidras, šilokas, čiobrelis, gyvena griežlių pora.

Draustinio teritorijoje draudžiama:

- vykdyki žemės kasimo darbus,

- keisti žemės paviršiaus pobūdį, kultūrinti pievą,

- deginti išdžiūvusią žolę,

- vartoti trąšas ir pesticidus,

- apsodinti miškus,

- ganyti gyvulius.

Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai. Draustinio priežiūrą vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      Z. Banienė

K. Šidlauskas

 

Pašušvio kraštovaizdžio istorinis draustinis Nr.l

 

Draustinis steigiamas išsaugoti istorinius, kultūrinius paminkius, o taip pat Pašušvio parką su Šušvės upelio krantais.

6 km. į vakarus nuo Krakių miestelio yra Pašušvio kaimas. Seniau čia buvo dvaras ir polivarkas, minimas XVI a. Nuo XIX a. pradžios dvarą valdė Zaborskis A. Jis įkūrė parką, kuris yra Šušvės vingyje, kartu su vakarinėje dalyje esančia pieva užima 20 ha plotą. Parko reljefas banguotas. Parkas panašus į giraitę: jame siauri miško keliai, centre - kelias Krakės - Betygala. Parke išlikę 3 alėjos: Beržų iš šiaurės, Liepų iš rytu, Ąžuolų iš pietų pusės. Medynuose daugiausia eglių, beržų, uosių, klevų, tačiau yra ir europinių maumedžių, raudonųjų ąžuolų ir kt.

Šioje vietoje yra švariausia Šušvė ir gražiausi slėniai. Išlikęs senas medinis tiltas (naujas pastatytas 1980 m.) Parke yra laidojimo paminklų: dabartiniu metu sunaikintas V-VIII a. kapinynas. Rasti dirbiniai įdomūs ir būdingi lietuviškai kultūrai. Gausūs sidabriniai dirbiniai rodo, kad apylinkės gyventojai buvo turtingi ir palaikė prekybinius ryšius su kitais kraštais.

Pro Pašušvio dvarą 1812 m. žygiavo ir Napoleono armija.

Apie tai liudija išlikusi šv. Antano skulptūra, pastatyta klojimo, kuriame sudegė kariai, vietoje.

Siūloma Pašušvio teritorijoje Šušvės upę su slėniais paskelbti Šušvės draustiniu.

Draustinio teritorijoje draudžiama:

- keisti vietovės pobūdį ir vykdyti žemės kasimo darbus,

- melioruoti žemę, vykdyti statybas, tiesti kelius, elektros tiekimo ir ryšiu linijas, įrengti kitas komunikacijas, nesusijusias su draustinio veikla, arti žemę vandens apsauginėje juostoje,

- ganyti gyvulius,

- rinkti akmenis ir riedulius,

- rauti medžius ir kelmus,

- perkelti riedulius ir kitus objektus.

Archeologiniai kasinėjimai ir kiti moksliniai tyrimai leidžiami tik suderinus su rajono savivaldybe.

Už draustinio teritoriją atsakingi žemės naudotojai.

Draustinio kontrolę vykdo rajono ir miesto savivaldybės ir aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      V. Berlėtaitė

K. Šidlauskas

 

Gaisų botaninis-zoologinis draustinis Nr.13

 

Gaisų draustinis yra į pietvakarius nuo Pavermenio dvaro, atstumas - 1 km. Pietinėje dalyje draustinis ribojasi su Okainių ž.ū. įmone. Plotas - 110 ha.

Draustinio teritorijoje yra pelkynas su apipelkės pievomis. Draustinio teritorijoje yra įrašytu į raudonąją knygą augalą: baltijinė gegunė, dėmėtoji gegunė, mažoji gegužraibė. Taip pat auga vertingi uoginiai augalai: bruknės, mėlynės, girtuoklės, spanguolės. Draustinio teritorijoje gyvena tetervinai, didžiosios kolingos, perkūno oželiai.

Šioje teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį,

- kultūrinti apypelkio pievas, transformuoti į žemės ūkio naudmenis,

- keisti hidrologinį režimą,

- vartoti pesticidus ir mineralines trąšas,

- medžioti paukščių perėjimo metu,

Už draustinio teritoriją atsakingi žemės naudotojai. Žiemą intensyviai naikinti plėšrūnus žvėris.

Draustinio kontrolę vykdo rajono ir miesto savivaldybės, aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      V. Stukonis

K. Šidlauskas

 

 

Smilgos ir Smilgaičio kraštovaizdžio draustinis Nr.6

 

Draustinis yra šiaurės vakaruose Keleriškių gyvenvietės. Draustinis steigiamas apsaugoti retuosius augalus bei visą gamtinį kompleksą. Į draustinio teritoriją įeina upė, miškas, pieva. Šioje teritorijoje auga mažoji gegužraibė, dantažolė, meškinis česnakas. Teritoriją iš visų pusių supa miškai. Draustinio teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį, vykdyti žemės kasimo darbus,

- kultūrinti pievas, transformuoti į kitus naudmenis,

- keisti hidrologinį režimą, gruntinio vandens lygį, atnaujinti atviro drenažo griovius,

- vartoti pesticidus ir trąšas.

Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai.

Draustinyje leidžiamas tik sanitarinis kirtimas. Draustinio kontrolę vykdo rajono ir vietos savivaldybės, aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

A. Tiknius

 

Smilgos kraštovaizdžio draustinis Nr.7

 

Draustinis steigiamas apsaugoti natūralią pievą, upelį ir mišką. Draustinis yra už Lipliūnų kelyje Kėdainiai-Krakės, nuo Kėdainių 10-me kilometre, kairėje kelio pusėje. Draustinio teritorijoje auga miškinis česnakas, vyriškoji gegužraibė, pievinis kardelis. Teritoriją kerta besalpis upelis. Šioje teritorijoje yra ir augalų bendrijų, būdingų vidurio Lietuvai.

Draustinio teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį,

- keisti hidrologinį režimą,

- vartoti trąšas ir pesticidus,

- draudžiama šienauti iki birželio 25 d.

- steigti sodų bendrijas, individualias, specializuotas šiltnaminės daržininkystės įmones.

Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai. Pieva, esanti draustinio teritorijoje, šienaujama vieną kartą per metus nuo birželio 25 dienos.

Kontrolę ir priežiūrą vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      V. Stukonis

K. Šidlauskas

A. Tiknius

 

Sėtos botaninis draustinis Nr.10

 

Draustinis steigiamas išsaugoti būdingą vidurio Lietuvos baltmiškio tipą. Tai etaloninis, išlaikęs savo pirmykštę struktūrą, turintis nepakeistą vandens režimą baltmiškynas. Draustinis yra apie 3 km į šiaurę nuo kelio Šėta - Jonava. Medynas yra Kėdainių girininkijos 29 ir 35 kvartalo ribose. Siūlome šioje teritorijoje apriboti ūkinę veiklą. Uždrausti:

- keisti reljefo pobūdį, vykdyti žemės kasimo darbus,

- transformuoti į žemės ūkio naudmenis,

- keisti hidrologinį režimą, žeminti gruntinio vandens lygį,

- vartoti pesticidus ir trąšas,

- medžioti.

Leistinas tik sanitarinis kirtimas suderinus su rajono valdyba. Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai.

Draustinio priežiūrą ir kontrolę vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

A. Tiknius

 

Šventybrasčio istorinis draustinis – Nr.8

 

Šventybrasčio draustinis steigiamas išsaugoti gamtinį kompleksą: upę, pušynėlį, pievą, pelkę. Tai Nevėžio pakrančių augalų bendrijos etalonas būdingas vidurio Lietuvai.

Draustinis yra už Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje Šventybrasčio kaimo ribose. Į draustinio teritoriją įeina pušynėlis ir penki Šventybrasčio ąžuolai, gamtos paminklai. Nevėžio ir Brastos upių santakoje stovi Šventybrasčio kaimas. 1863 m. sukilimo metu vyko įnirtingi mūšiai su caro armija. Iš tų laikų prie Brastos upelio yra išlikę sukilėlių kapai, kuriuose palaidoti 75 sukilėliai.

Draustinio teritorijoje draudžiama:

- vykdyti žemės kasimo darbus, išskyrus tuos, kurie suderinti su rajono valdyba,

- keisti žemės paviršiaus pobūdį, kultūrinti pievą,

- deginti išdžiūvusią žolę,

- vartoti trąšas ir pesticidus,

- apsodinti mišku,

- ganyti gyvulius vandens apsauginėje juostoje.

Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai. Draustinio priežiūrą vykdo ir kontroliuoja rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

 

 

Pašušvio ornitologinis draustinis Nr.1

 

Draustinis steigiamas retųjų paukščių ir ežero išsaugojimui. Draustinis randasi Pašušvio ž.ū. įmonės ribose. Draustinio teritorijoje laikosi paukštis didysis baublys, įrašytas į Raudonąją knygą, įvairios antys.

Šioje teritorijoje draudžiama:

- keisti reljefo pobūdį,

- keisti hidrologinį režimą,

- teršti ežero teritoriją,

- tiesti orines elektros tiekimo linijas,

- medžioti paukščius ir žvėris,

- statyti pastatus galima tik suderinus su rajono valdyba.

Už draustinio išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai.

Kontrolę ir priežiūrą vykdo vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.

 

Sudarė:                                                                                                                      K. Šidlauskas

 

 

Gineitų botaninis draustinis Nr.II

 

Gineitų botaninis draustinis steigiamas Kelmynės pelkės apsaugai. Draustinis yra už Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje. Draustinis prasideda nuo Kruosto ir Nevėžio upių santakos ir tęsiasi iki II Gineitų kaimo.

Draustinį sudaro tarpinio tipo pelkė, nendrynas, krūmai. Bendras užimamas plotas 6 ha.

Šioje teritorijoje draudžiama:

- įrengti naudingų iškasenų karjerus,

- keisti hidrologinį režimą, sausinti žemę,

- keisti upių vandens lygį,

- tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, transformuoti jas į kitas žemės naudmenas,

- naudoti pesticidus.

Už draustinio teritorijos išsaugojimą atsakingi žemės naudotojai. Draustinio kontrolę ir priežiūrą vykdo rajono ir vietos savivaldybės bei aplinkos apsaugos žinybos.