| 8. |
Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys |
Paramą gavusių didelių įmonių, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę vienam darbuotojui, skaičius. Finansinių priemonių atveju rodiklis skaičiuoja dideles įmones, kurių finansiniais metais po galutinio gavėjo įgyvendinto projekto pridėtinė vertė yra bent 2 proc. didesnė nei vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė finansiniais metais iki galutinio gavėjo projekto įgyvendinimo pradžios. Vienam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė apskaičiuojama kaip santykis tarp bendros pridėtinės vertės ir atitinkamų metų metinių visos darbo dienos ekvivalentų. Bendra pridėtinė vertė vertinama kaip įmonės pagrindinės veiklos pajamos, pridėjus panaudotas veiklos subsidijas ir atėmus netiesioginius mokesčius (išskyrus pridėtinės vertės mokestį). Veiklos subsidijos – valstybės ar savivaldybės institucijos teikiama tikslinė parama įmonei, jei ji anksčiau įvykdė arba ateityje įvykdys paramos teikėjos nustatytas sąlygas, skirta įmonės veiklai vykdyti, finansuojanti įmonės veiklos kaštus (pvz., subsidijos verslo pradžiai), darbo jėgos kaštus (darbo vietos subsidijos), įrangos, žaliavų įsigijimą ir kita. Netiesioginiai mokesčiai – tai veiklos (gamybos) mokesčiai, t. y. privalomi, neatlygintini mokėjimai, patenkantys į valstybės arba savivaldybių biudžetą, kuriuos nustato valdžios institucijos ir už kuriuos įmonė negauna jokios tiesioginės naudos ar paslaugos. Įskaitomi šie mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis, muito, nekilnojamojo turto, žemės, aplinkos teršimo, pakuotės, loterijų ir azartinių lošimų, cukraus sektoriaus mokesčiai, už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise ir transporto priemonių mokesčiai bei valstybės rinkliavos už įsigytas licencijas. Į valstybės rinkliavas už įsigytas licencijas įskaitomos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, nefasuotais naftos produktais, leidimai verstis suskystintųjų naftos dujų prekyba, licencijos supirkti parduotiną spalvotųjų ir juodųjų metalų laužą ir atliekas, autotransporto veiklos licencijos ar licencijų kortelės. Metinis visos darbo dienos ekvivalentas – tai per kalendorinius metus darbuotojų, dirbusių įmonėje, faktiškai dirbtų darbo valandų skaičius, padalintas iš vienam etatui per metus tenkančio darbo valandų skaičiaus (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, kuriuo tvirtinamas einamųjų metų metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius). Pagal susitarimą darbuotojas negali dirbti daugiau nei vieno visos darbo dienos ekvivalento per metus. Į metinį faktiškai dirbtų valandų skaičių įskaitomos kasmetinės atostogos ir darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Didelė įmonė – įmonė, kuri atskirai ar kartu su savo partnerinėmis įmonėmis ir (ar) susijusiomis įmonėmis ne mažiau kaip du metus (du apskaitos laikotarpius iš eilės) atitinka bent vieną iš šių sąlygų: joje (jose) dirba ne mažiau kaip 250 darbuotojų; jos (jų) balanse nurodyto turto vertė yra ne mažesnė kaip 43 000 000,00 (keturiasdešimt trys milijonai) eurų ir metinės pajamos yra ne mažesnės kaip 50 000 000,00 (penkiasdešimt milijonų) eurų; arba įmonė, kurios kapitale Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nustatytais dydžiais ir tvarka dalyvauja valstybė ir (arba) savivaldybė. Partnerinės įmonės, susijusios įmonės suprantamos, valstybės ir (arba) savivaldybės dalyvavimo įmonės kapitale dydis ir įmonių rodikliai (darbuotojų skaičius, balanse nurodyto turto vertė, metinės pajamos) skaičiuojami taip, kaip nustatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (pagal paskutinių metų duomenis arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis). |
