Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 37-1, 38, 39, 40-1, 48, 61-2, 68, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155, 159 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-2, 61-5 ir 61-6 straipsniais įstatymas

1. Mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo (toliau šiame straipsnyje – prašymas dėl suderinimo), kuriame mokesčių mokėtojas turi tiksliai apibūdinti būsimąjį sandorį ir jo sąlygas: vykdymo aplinkybes, sandorio šalių įsipareigojimus, prisiimamas rizikas ir naudojamą turtą, (toliau šiame straipsnyje – būsimojo sandorio sąlygos), taikytinas kainodaros taisykles (kainodaros metodą, su būsimuoju sandoriu lyginamus sandorius tarp neasocijuotų asmenų, taikant kainodaros metodą apskaičiuotą kainą (kainų intervalą), sąlygas, kurioms esant galima pasirinkta kainodara) ir pateikti kitą informaciją, kuria grindžiama siūloma būsimojo sandorio kainodara. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo su asocijuotu asmeniu, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, sudaromas sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po prašymo dėl suderinimo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti teikiamas dėl mokesčio dydžio.

2. Mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl prašymo dėl suderinimo per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo terminas mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų, jeigu prašymui dėl suderinimo nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pratęsimą turi būti raštu pranešta prašymą dėl suderinimo pateikusiam mokesčių mokėtojui ne vėliau kaip iki prašymo dėl suderinimo nagrinėjimo termino pabaigos.

3. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą dėl suderinimo, priima vieną iš šių sprendimų:

4. Priėmęs šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, mokesčių administratorius įsipareigoja, kontroliuodamas, ar prašymą dėl suderinimo pateikęs mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir mokėjo mokesčius, taikyti sprendime nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles.

5. Jeigu šiame straipsnyje ar Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme nenustatyta kitaip, šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai galioja visą prašyme dėl suderinimo nurodytą būsimojo sandorio vykdymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o tuo atveju, kai priimami mokesčių teisės aktai, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios tokiame mokesčių administratoriaus sprendime nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, – iki jų įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalį.

6. Jeigu po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje arba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo arba Europos Sąjungos teisminių institucijų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimai, kuriems šis sprendimas prieštarauja, mokesčių administratorius pakeičia sprendimo galiojimo laikotarpį ir apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos praneša mokesčių mokėtojui nurodydamas, kad sprendimas galioja iki atitinkamo išaiškinimo paskelbimo dienos.

7. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai gali būti keičiami, jeigu dėl įvykusių veiklos, ekonominių rinkos sąlygų pokyčių ar priimtų mokesčių teisės aktų, kuriais pakeičiamos, papildomos arba pripažįstamos netekusiomis galios šiuose sprendimuose nurodytos mokesčių teisės aktų nuostatos, šiuose sprendimuose nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles taikyti tampa sudėtinga, tačiau šie pasikeitimai nėra tokie reikšmingi, kad būtų pažeistos suderintos sąlygos, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, ir taptų neįmanoma taikyti suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl sprendimo pakeitimo, jame nurodyti keitimo priežastis ir siūlomus pakeitimus. Prašymo dėl sprendimo pakeitimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Priimtas sprendimas dėl mokesčio mokėtojo pateikto prašymo dėl sprendimo pakeitimo galioja ne ilgiau negu iki keičiamo sprendimo galiojimo pabaigos.

8. Jeigu prognozuojama, kad būsimojo sandorio sąlygos ir kainodaros taisyklės, išskyrus susijusias su sandoriais tarp neasocijuotų asmenų, lyginamais su būsimuoju sandoriu, ir apskaičiuota kaina (kainų intervalu), liks nepakitusios po šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo galiojimo termino pabaigos, mokesčių mokėtojas likus ne mažiau kaip 180 dienų iki sprendimo galiojimo termino pabaigos gali pateikti prašymą dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nurodydamas šio straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto sprendimo vykdymą, pokyčių nebuvimą ir būsimojo sandorio kainodaros taisyklių galiojimo tinkamumą ateityje. Prašymo dėl suderintų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių taikymo galiojimo pratęsimo nagrinėjimo terminai ir tvarka nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. 

9. Mokesčių administratorius netaiko pagal šio straipsnio 1, 7 ir 8 dalyse nurodytus prašymus priimtuose sprendimuose nurodytų būsimojo sandorio kainodaros taisyklių, jeigu kontroliuodamas, ar mokesčių mokėtojas teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo mokesčius, nustato, kad faktinės būsimojo sandorio sąlygos neatitinka mokesčių mokėtojo prašymuose nurodytų sąlygų.

10. Priėmus šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus arba pagal šio straipsnio 8 dalį pratęsus sprendimo galiojimą, šių sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojas turi teikti mokesčių administratoriui metines ataskaitas, kuriose nurodoma, kaip laikomasi sprendimų, ir pateikiamos sąlygų, kurioms esant galima pasirinkta kainodara, galiojimo aplinkybės.

11. Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių administratoriui prašymą dėl suderinimo, kuriame kartu prašo centrinį mokesčių administratorių sudaryti susitarimą su kitos užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) pagal Lietuvos Respublikos sudarytas ir taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba Daugiašalės konvencijos nuostatas, šis straipsnis taikomas mutatis mutandis, kiek tai neprieštarauja tarptautinėms sutartims ir centrinis mokesčių administratorius ir užsienio valstybės mokesčių administracija (kompetentinga institucija) nesusitaria kitaip.

12. Jeigu iki prašymo dėl suderinimo pateikimo dienos vykdyto sandorio su tuo pačiu asocijuotu asmeniu vykdymo faktinės sąlygos atitinka šiame prašyme nurodytas būsimojo sandorio sąlygas, dėl kurių gali būti taikomos tokios pat būsimojo sandorio kainodaros taisyklės, mokesčių mokėtojas gali pateikti šio straipsnio 11 dalyje nurodytą prašymą dėl praeitų mokestinių laikotarpių. Toks prašymas galimas, jeigu bus laikomasi šio Įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyto mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino ir jeigu dėl šio mokestinio laikotarpio su prašyme nurodytais sandoriais susijusių mokestinių prievolių nevyksta (nevyko) mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas.

13. Šiame straipsnyje nurodytų prašymų formas, šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (be kita ko, detalizuojant kartu su prašymu privalomus pateikti dokumentus), ataskaitų formas, šių ataskaitų pateikimo mokesčių administratoriui tvarką ir terminus, mokesčių administratoriaus sprendimų dėl šiame straipsnyje nurodytų prašymų priėmimo ir sprendimų pakeitimo tvarką ir šių sprendimų formas nustato centrinis mokesčių administratorius.“

1) muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;

2) bet kuriam tikslui, kuriam taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu grindžiamas aktas, ir tuo tikslu informacija dalytis su tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai informacija yra teikiama, už ribojamąsias priemones atsakinga institucija.“

1. Laikoma, kad mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo – atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kai:

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų fizinio asmens duomenų, kuriems taikytinas Reglamentas (ES) 2016/679, valdytoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija, šie duomenys tvarkomi ir naudojami šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 11, 16, 17, 19 ir 21 punktuose bei 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytoms mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir 33 straipsnyje nurodytoms teisėms įgyvendinti, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindus, įgyvendinimą bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių paramos gavėjo statuso suteikimą ir panaikinimą, įgyvendinimą. Fizinio asmens duomenų tvarkymo terminas yra 10 metų.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos asmenims, nurodytiems Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.“

1. Trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas.

2. Asmenims, apie kuriuos tretieji asmenys turi pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, taip pat kitiems tretiesiems asmenims ar kitiems asmenims neleidžiama sukurti, pakeisti ir (ar) panaikinti tokių aplinkybių, kurioms esant atsiranda trečiųjų asmenų pareiga teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, jeigu šie asmenys tokiu būdu siekia išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo mokesčių administratoriui.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veika, apie kurią tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti, negali būti pagrindas šiems tretiesiems asmenims neteikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytos informacijos arba teikti mokesčių administratoriui neteisingą ir (ar) neišsamią informaciją.

4. Tretieji asmenys, turintys pareigą pateikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją, privalo priimti sprendimus dėl šiame skirsnyje nurodytos informacijos teikimo ar neteikimo mokesčių administratoriui ir už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus saugoti įrodymus, kurių pagrindu šie tretieji asmenys priima ar priėmė sprendimus teikti mokesčių administratoriui šiame skirsnyje nurodytą informaciją ar jos neteikti.

5. Šis straipsnis taikomas tretiesiems asmenims vykdant informacijos apie asmenų teisinį statusą, veiklą, turtą, pajamas ir (ar) išlaidas arba kituose mokesčių įstatymuose ir (ar) jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos kitos informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti ir jo teisėms įgyvendinti, teikimo mokesčių administratoriui pareigą.“

1. Duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su savo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama.

2. Šiame straipsnyje:

3. Nereikalaujama, kad duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateiktų informaciją apie šiuos asmenis: viešojo administravimo subjektą; subjektą, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ar su juo susijusį subjektą; tarptautinę organizaciją; centrinį banką; pasaugos įstaigą; indėlių įstaigą; nurodytąją draudimo bendrovę; investicinę įmonę, išskyrus kito subjekto valdomą investicinę įmonę, kurios pagrindinės bendrosios pajamos gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu ar praneštinu kriptoturtu.

4. Kriptoturto operatorius privalo būti užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Kriptoturto operatoriui neprivaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir pateikti jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu reikalavimus, analogiškus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, jis vykdo kitoje valstybėje narėje.

5. Jeigu kriptoturto operatorius nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba jeigu jo registracija buvo panaikinta, taip pat jeigu Europos Sąjungos valstybės narės koordinuodamos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti registravimosi ir informacijos teikimo reikalavimų vykdymą, be kita ko, sutaria neleisti kriptoturto operatoriui veikti Europos Sąjungoje, centrinis mokesčių administratorius atlieka poveikio vertinimą ir priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti šio kriptoturto operatoriaus interneto svetainę tol, kol šis įvykdo pareigą užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba iš naujo užsiregistruoja, jeigu jo registracija buvo panaikinta.

6. Centrinis mokesčių administratorius nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų informuoja Europos Komisiją apie kiekvieną kriptoturto operatorių, kuris turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

7. Duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai privalo kaupti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi įgyvendindami šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai įvykdyti, pabaigos.

8. Jeigu kriptoturto naudotojas nepateikia kriptoturto paslaugų teikėjui centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos informacijos ir duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas savo nustatyta tvarka jam yra pateikęs 2 priminimus pateikti nustatytą informaciją, ir nuo to laiko, kai duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas pateikė pirmąjį priminimą, praėjo 60 dienų, šis kriptoturto paslaugų teikėjas privalo neleisti kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinų sandorių. Kai kriptoturto naudotojas, kuriam nebuvo leista vykdyti praneštinų sandorių dėl nustatytos informacijos nepateikimo, pateikia nustatytą informaciją kriptoturto paslaugų teikėjui, šis vėl leidžia kriptoturto naudotojui vykdyti praneštinus sandorius.

9. Jeigu kriptoturto operatorius, užsiregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pagal šio straipsnio 4 dalį, nevykdo pareigos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informacijos pagal šio straipsnio 1 dalį, centrinis mokesčių administratorius, pateikęs šiam kriptoturto operatoriui 2 priminimus, ne vėliau kaip per 90 dienų nuo pirmojo priminimo pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo pateikimo dienos priima sprendimą panaikinti šio kriptoturto operatoriaus registraciją tol, kol šis pateiks šiame straipsnyje nurodomą informaciją. Pirmasis priminimas kriptoturto operatoriui vienu iš Įstatymo 164 straipsnyje nurodytų būdų turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nustatytos informacijos teikimo termino pabaigos. Antrasis priminimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kada pirmasis priminimas laikomas įteiktu pagal šio Įstatymo 164 straipsnį.

10. Lietuvos bankas kasmet ne vėliau kaip iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos pateikia centriniam mokesčių administratoriui visų kriptoturto paslaugų teikėjų, veikiančių Lietuvos Respublikoje pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį, sąrašą.

11. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su informacijos apie kriptoturto naudotojus teikimu, ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose dėl automatinių informacijos apie kriptoturtą mainų nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, be kita ko, detalizuoja, kada ir apie kuriuos asmenis duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai neturi teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, taip pat duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų atliekamas procedūras, kuriomis siekiama nustatyti kriptoturto naudotojus, apie kuriuos turi būti pranešama, ir atvejus, kada tokių procedūrų nereikia atlikti, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos apimtį ir jos teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, informacijos apie kriptoturto operatorius, kurie turi Europos Sąjungoje reziduojančių praneštinų kriptoturto naudotojų, tačiau nevykdo pareigos registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, teikimo Europos Komisijai tvarką, kaip tai numatyta šio straipsnio 6 dalyje, kriptoturto operatorių registravimo pagal šio straipsnio 4 dalį ir tokios registracijos panaikinimo tvarką, procedūras, skirtas patikrinti, ar duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų informacijos teikimo, įskaitant veiksmus, kai pateikiama neišsami ar netiksli informacija, reikalavimų.“

1. Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, taip pat mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais, kiek tai susiję su keitimusi informacija tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir užsienio valstybių mokesčių administracijų (kompetentingų institucijų), ribojamos fizinių asmenų teisės, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 dalies c, d, e ir f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje. Ribojimai taikomi fiziniams asmenims, kurių asmens duomenis teikia subjektai, nurodyti šio įstatymo 61¹, 61², 61³, 61⁵ straipsniuose, ir tik ta apimtimi, kuria šie subjektai teikia informaciją ir dokumentus centriniam mokesčių administratoriui. Dokumentai ir kita informacija, kuriuose yra asmens duomenų, saugomi einamuosius ir 5 kalendorinius metus nuo šių duomenų gavimo iš subjektų dienos. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemų apsaugą nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimą ir kovojant su sukčiavimu, fiziniai asmenys neinformuojami apie jiems pritaikytą ribojimą.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją teikiantys subjektai, nurodyti šio Įstatymo 61¹, 61² 61³ ir 61⁵ straipsniuose, bet kokiu atveju prieš pateikdami informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo kiekvieną fizinį asmenį informuoti apie tai, kad, kiek tai susiję su keitimusi informacija automatizuotu būdu, renkami ir užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodami su juo susiję duomenys, ir kiekvienam fiziniam asmeniui iš anksto pateikti visą informaciją, kurią jis turi teisę gauti iš duomenų valdytojo pagal Reglamentą (ES) 2016/679, kad tas fizinis asmuo galėtų pasinaudoti teisėmis į asmens duomenų apsaugą.“

1. Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą, negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.

2. Kai inicijuojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas, centrinis mokesčių administratorius arba Mokestinių ginčų komisija stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susitarimas. Pasirašius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą susitarimą, pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos administruojant muitus.“