Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo

1.1. indeksuotą minimalų gyvenimo lygį 1992 m. liepos 1 d. kainomis – 1600 rublių per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (indeksavimui taikomas koeficientas 1,22, apskaičiuotas 1992 metų balandžio – birželio mėnesių kainų pasikeitimo pagrindu);

1.2. minimalią mėnesinę algą – 1700 rublių ir minimalų valandinį atlygį – 9,92 rublio;

1.3. valstybės remiamas pajamas – 1475 rublius vienam šeimos nariui per mėnesį ir pajamų garantiją – 640 rublių per mėnesį. Nurodytuosius minimalius dydžius taikyti nuo 1992 m. rugpjūčio 1 dienos, jeigu kitaip nenumatyta šiame nutarime.

2.1. nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo užmokestis didinamas 24 procentais. Ryšium su tuo iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250 „Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo“ (Žin., 1991, Nr. 21-558):

1 ir 5-7 priedėliuose patvirtintų mėnesinių tarnybinių atlyginimų ir valandinių atlygių schemų, priedų bei skaičiuotinų vidurkių, kuriais vadovaujamasi nustatant darbo apmokėjimo fondą, dydžius padidinant 9,2 karto (suapvalinant tarnybinius atlyginimus iki dešimčių, valandinius atlygius už mokomuosius užsiėmimus – iki vienetų, darbininkams valandinius tarifinius atlygius – iki šimtųjų rublio dalių), išskyrus 1 ir 7 priedėliuose nurodytą tarnautojų ir darbininkų minimalų tarnybinį atlyginimą (255 rubliai), kuris didinamas iki 1700 rublių, ir 6 priedėlyje – I kategorijos darbininkų valandinį tarifinį atlygį (1,5 rublio), kuris didinamas iki 9,92 rublio. Šie reikalavimai taip pat taikomi 2–4 priedėliuose numatytiems dydžiams, kuriais vadovaujamasi skaičiuojant darbo užmokestį mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams ir pedagogams, kuriems dar neįvestos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 483 „Dėl mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir pedagogų darbo apmokėjimo“ (Žin., 1992, Nr. 5-87) nustatytos sąlygos. Toliau lieka galioti kitos darbo apmokėjimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarime Nr. 250. Šiais reikalavimais vadovaujamasi didinant kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų iš biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestį, išskyrus valstybinės valdžios ir valdymo bei teisėsaugos organų vadovus ir kitus pareigūnus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3-62), mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojus ir pedagogus, kurių darbo apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 483, bei krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų kariuomenių karininkus, puskarininkius ir eilinius, kurių tarnybos apmokėjimas reguliuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų kariuomenių karininkų, puskarininkių ir eilinių tarnybos apmokėjimo tvarkos“;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 74, 1994-02-03, Žin., 1994, Nr. 11-177 (1994-02-09), i. k. 0941100NUTA00000074

2.2. nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. pelno siekiančios ir kitos įmonės, įstaigos bei organizacijos darbuotojų darbo užmokestį didina pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą ir atsižvelgdamos į turimas lėšas. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovų (direktorių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų) ir direktorių valdybų narių, valdybų pirmininkų, administracijos vadovų pavaduotojų, valdybų narių maksimalūs tarnybiniai atlyginimai, kurių mokėjimo išlaidos įtraukiamos į produkcijos (paslaugų) savikainą, reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 129 „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų indeksavimo“ (Žin., 1992, Nr. 14-393) 4.4 punkte.

3.1. nedirbantiems pensininkams paskirtoji pensija su padidinimais ir kompensacijomis didinama 5 procentais;

3.2. dirbantiems pensininkams pensija didinama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 201 „Dėl pensijų mokėjimo kintant kainų indeksui“ (Žin., 1992, Nr. 16-450) 2 punktą. Patvirtinti ir taikyti nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. dirbančių pensininkų pensijų indeksavimo koeficientą – 1,05. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 201, 2.1 punkto penktojoje pastraipoje po žodžių „indeksavimo koeficientas“ įrašyti žodžius „jeigu pagal atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą indeksavimo koeficientas nenustatomas, jis yra lygus 1“;

3.3. 22 procentais didinamos pašalpos asmenims, gaunantiems laikinojo nedarbingumo pašalpas; bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpas (išskyrus minimalią ir maksimalią); esančioms nėštumo bei gimdymo atostogose ir gaunančioms nėštumo bei gimdymo pašalpas dirbančioms moterims. Ši tvarka taikoma, jeigu nurodytosios pašalpos, išskyrus bedarbio pašalpas, buvo paskirtos iki 1992 m. rugpjūčio 1 dienos. Bedarbiams ši tvarka taikoma, jeigu bedarbio pašalpa buvo paskirta iki 1992 m. rugsėjo 1 dienos;

3.4. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatyme nustatytą sąlygą, kad bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia perkeliama iki to laikotarpio pabaigos, už kurį atleistiems iš darbo asmenims išmokėta išeitinė pašalpa, 22 procentais didinama išeitinės pašalpos dalis, kuri apskaičiuojama atėmus iš išmokėtos 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos (paskirtos po 1992 m. birželio 1 d.) vienos dienos vidutinį atlyginimą, padaugintą iš tiek darbo dienų, kiek jų buvo nuo išeitinės pašalpos paskyrimo iki 1992 m. rugpjūčio 1 dienos, nepriklausomai nuo įsidarbinimo laiko;

3.5. 22 procentais didinamas žalos atlyginimas (su ankstesniais padidinimais), gaunamas už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties.

Ši tvarka taikoma asmenims, gaunantiems nurodytąjį žalos atlyginimą arba iki 1992 m. rugpjūčio 1 d. įgijusiems teisę jį gauti.

Indeksuotas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus, o indeksuotas žalos atlyginimas, kurį asmuo gauna dėl nukentėjusiojo mirties, negali būti mažesnis už pusę indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio;

3.6. apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (kompensuojamąjį uždarbį) įstatymų, kolektyvinių bei darbo sutarčių numatytais atvejais, šio nutarimo 2.1 ir 2.2 punktuose nustatyta tvarka peržiūrėto darbo užmokesčio padidinimo konkrečiam darbuotojui suma pridedama prie skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių, kuriuos pagal šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą nebuvo padidintas darbo užmokestis, uždarbio (priklausomai nuo faktiškai dirbto laiko). Ši tvarka taip pat taikoma skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį darbuotojams, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. 483, 1991 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 499 ir 1992 m. sausio 23 d. nutarime Nr. 39.

4.1. vaikams iki 16 (moksleiviams – iki 18) metų, taip pat jaunesniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) ir moksleiviams, baigusiems nepilnąją vidurinę mokyklą, per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 1725 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui. Šią pašalpą skirti ir mokėti šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (t. y. 1475 rubliai per mėnesį);

4.2. pilnamečiams pašalpos gavėjams – vyresniems kaip 18 metų ir negaunantiems stipendijų (iš jų socialinių) dieninių mokymo įstaigų studentams bei moksleiviams; studentų šeimos sutuoktiniams; motinoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų; nedirbantiems motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą; vienam iš nedirbančių tėvų, jeigu jie yra I arba II grupės invalidai ir turi vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, ir nedirbančioms motinoms, auginančioms iki 3 metų vaikus be tėvo arba kai tėvas dėl svarbių priežasčių nedirba (yra studentas, moksleivis, pensininkas, bedarbis, ligonis – jeigu yra medicininė išvada – arba nuteistas laisvės atėmimu), taip pat vyresniems kaip 18 metų ketinantiems toliau mokytis ir nedirbantiems dieninių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų abiturientams (absolventams) ir moksleiviams, baigusiems nepilnąją vidurinę mokyklą, per laikotarpį po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. mokėti socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 1600 rublių ir vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu jos yra mažesnės kaip 1475 rubliai per mėnesį.

Nustatyti, kad šeimoms, kuriose motina dirba arba mokosi pasitraukusi iš darbo, o darbingas tėvas nedirba ir nesimoko, šio nutarimo 4.1 ir 4.2 punktuose numatyta socialinė pašalpa mokama tuo atveju, jeigu tėvas nedirba dėl svarbių priežasčių – yra bedarbis arba užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo, pripažintas nežinia kur esančiu arba laikinai nedarbingu, pasiųstas gydytis (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą, nuteistas laisvės atėmimu, prižiūri iki trejų metų namuose auginamą vaiką (kai nėra kitų vaiką prižiūrinčių asmenų), globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, kuriems nustatyta būtinoji nuolatinė slauga. Šeimoms, kuriose darbingas tėvas nedirba be svarbių priežasčių, socialinė pašalpa nemokama. Šioms šeimoms socialinė pašalpa išimties būdu gali būti skiriama miestų ir rajonų valdybų sprendimu;

4.3. mokėti nuolat gyvenančioms Lietuvos Respublikoje šeimoms, negaunančioms 4.1 punkte numatytos socialinės pašalpos, minimalią socialinę pašalpą – po 100 rublių per mėnesį kiekvienam vaikui iki 16 metų, o dieninės bendrojo lavinimo mokyklos moksleiviams – iki jie baigs mokyklą, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 250 nustatytos tvarkos.

5.1. Finansų ministerijai – skirti lėšas iš Lietuvos valstybės biudžeto, o miestų ir rajonų valdyboms – iš savivaldybių biudžetų šio nutarimo 2.1 punkte numatytam biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti (skaičiuojant kiekvienam etatiniam vienetui, buvusiam skiriant papildomus asignavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 250, bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sumažintas vidutiniškai 15 procentų valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų darbuotojų etatų skaičius) bei kitoms šiuo nutarimu padidintoms išmokoms. Per 10 dienų paskirstyti numatytas lėšas ministerijoms, departamentams, kitoms valstybinėms tarnyboms bei savivaldybėms. Finansų ministerija prireikus gali skirti Lietuvos valstybės biudžeto kreditą (nepriskaičiuodama palūkanų) savivaldybių biudžetams šiame nutarime numatytoms priemonėms įgyvendinti. Šio nutarimo 5.1 punkte numatytų Lietuvos valstybės biudžeto asignavimų ar Lietuvos valstybės biudžeto kredito sumos, skirtos savivaldybėms (neviršijant savivaldybių įsiskolinimo valstybiniam socialinio draudimo biudžetui), pervedamos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą;

5.2. Valstybinio socialinio draudimo valdybai – skirti iš valstybinio socialinio draudimo 1992 metų biudžeto lėšas šio nutarimo 2.1 punkte numatytam valstybinio socialinio draudimo ir kitų iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Šiame nutarime numatytoms socialinio draudimo išmokoms padidinti gali būti naudojamos ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos veiklos pajamos, iš jų ir sukaupti dividendai už depozitinius indėlius.