1. Pritarti Lietuvos Respublikos administracinės-teritorinės ir savivaldos reformos vykdymo svarbiausiesiems principams (pridedama).
Nurodytieji principai paskelbiami spaudoje ir apibendrinus gautus pasiūlymus iki 1992 m. rugsėjo 10 d. pateikiami svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
2. Nustatyti, kad rengiant Lietuvos Respublikos administracinės-teritorinės ir savivaldos reformos projektus, turi būti atsižvelgta į tai, jog būtina sukurti efektyvią savivaldos sistemą valsčiuose, darnų regioninės politikos ir valstybinės valdžios funkcijų vykdymo mechanizmą apskrityse, taip pat nepažeisti regionų geografinio, etnografinio bei ekologinio vientisumo ir nedidinti valdymo išlaidų.
3. Pavesti Ekonomikos ministerijai kartu su kitomis ministerijomis bei valstybinėmis tarnybomis rengti Lietuvos Respublikos administracinės-teritorinės ir savivaldos reformos vykdymo projektus ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus svarbiausiuosius šios reformos principus, per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybei būtų pateikti Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio suskirstymo, vietos savivaldos įstatymų, Lietuvos Respublikos administracinės-teritorinės ir savivaldos reformos vykdymo projektai, taip pat kitų reikalingų įstatymų bei normatyvinių aktų projektų parengimo grafikai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINISTRAS PIRMININKAS ALEKSANDRAS ABIŠALA
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu
Nr. 620
Lietuvos Respublikos administracinės-teritorinės
ir savivaldos reformos vykdymo svarbiausieji principai
1. Formuojami du valstybinių administracinių-teritorinių vienetų lygiai: pirmasis lygis (su savivalda) – valsčiai arba miestai, antrasis lygis (su valstybinės valdžios valdymo institucijomis) – apskritys.
2. Valsčiai sudaromi, miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves sujungiant į vieną administracinį-teritorinį vienetą. Didieji miestai yra atskiri administraciniai-teritoriniai vienetai.
3. Iš visų valsčių ir didžiųjų miestų sudaroma 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus, su 84 valsčiais.
Antrasis (alternatyvinis) variantas – 16 apskričių: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Švenčionių, Alytaus, Raseinių, Mažeikių, Kėdainių, Varėnos, Telšių ir Biržų, su 123 valsčiais.
4. Lietuvos Respublikoje numatoma vieno lygio vietos savivaldos sistema. Valsčiuose tiesioginių rinkimų būdu renkami gyventojų atstovų susirinkimai. Šie susirinkimai iš savo narių renka valsčiaus viršaitį ir formuoja kitas įstatyme numatytas valdymo institucijas.
5. Apskrityse formuojamos atitinkamos valstybinės valdžios valdymo institucijos, kurioms vadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas apskrities valdytojas. Įstatymo gali būti numatyta patariamoji institucija – Viršaičių taryba.
6. Įstatymų turi būti reglamentuota valsčių gyventojų atstovų rinkimų bei jų vykdomosios valdžios formavimo tvarka, taip pat vietos vykdomosios valdžios santykis su Lietuvos Respublikos ir apskrities vykdomąja valdžia.
7. Valstybinės svarbos funkcijoms apskrityse vykdyti sukuriama valstybinės valdžios teritorinių padalinių sistema, tiksliai nustatant šių padalinių funkcijas, kompetenciją, santykius su apskrities valdytoju ir centriniais šakinio valdymo organais bei valsčių savivaldybėmis.
8. Svarbiausiosios valsčiaus ir miesto darbo kryptys yra:
8.1. valsčiaus, miesto biudžeto sudarymas ir vykdymas;
8.2. vietos komunalinio ir butų ūkio objektų statyba, eksploatavimas ir visų komunalinių paslaugų teikimo organizavimas;
8.3. valsčiaus reikšmės kultūros objektų steigimas ir išlaikymas;
8.4. valsčiaus sveikatos apsaugos įstaigų steigimas ir išlaikymas;
8.5. valsčiaus bendrojo lavinimo ir ugdymo įstaigų steigimas ir išlaikymas;
8.6. nusenusių žmonių ir invalidų šalpa, globa, bendrojo tipo pensionų, vaikų namų, internatinių mokyklų steigimas ir išlaikymas;
8.7. viešųjų darbų organizavimas, gyventojų įdarbinimo klausimų sprendimas;
8.8. valsčiaus ūkio plėtojimo, pastatų statybos, aplinkos tvarkymo, priežiūros ir kitų įstatymų bei normatyvinių aktų valsčiaus kompetencijai priskirtų klausimų sprendimas.
9. Svarbiausiosios apskrities darbo kryptys yra:
9.1. regioninių teisėsaugos, krašto apsaugos, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kitų valstybinės valdžios institucijų darbo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė;
9.2. valstybės ekonominės ir socialinės politikos vykdymas regione;
9.3. apskrities ryšių sistemų, ligoninių, poliklinikų, kultūros ir švietimo įstaigų bei komunalinio ūkio objektų išlaikymas ir plėtojimas;
9.4. kitų įstatymų ir normatyvinių aktų apskrities kompetencijai priskirtų valstybinės veiklos klausimų sprendimas.
