Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymas

1) principinę kariuomenės struktūrą, tai yra kariuomenės pajėgų rūšis, nuolatinius kariuomenės junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus (toliau – principinė kariuomenės struktūra);

2) bendrą ribinį karių skaičių;

3) ribinius profesinės karo tarnybos karių skaičius;

4) ribinius privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius;

5) ribinius karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius;

6) ribinius kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius;

7) ribinius kariūnų skaičius;

8) ribinius kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius;

9) ribinį Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), (toliau – kariuomenės darbuotojai) skaičių.

1) sausumos pajėgos:

2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos pulkas (įvedus karo padėtį ar paskelbus mobilizaciją Oro gynybos pulkas yra Pėstininkų divizijos struktūroje), Ginkluotės ir technikos remonto depas;

3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba;

4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba, Kovinių narų tarnyba, Mokymo ir kovinės paramos centras;

5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, Depų tarnyba;

6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras (įvedus karo padėtį ar paskelbus mobilizaciją Mokymo ir doktrinų valdyba yra Pėstininkų brigados „Aukštaitija“ struktūroje);

7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;

8) Kibernetinės gynybos valdyba – Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas, Informacinių technologijų tarnyba;

9) Karo policija;

10) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (įvedus karo padėtį ar paskelbus mobilizaciją Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra Pėstininkų brigados „Aukštaitija“ struktūroje).

1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 11 400 iki 15 600, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963;

2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 790 iki 5 030 per metus, iš šio skaičiaus: pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 400 iki 4 400, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630;

3) ribinis karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300;

4) ribinis kariūnų skaičius – nuo 200 iki 440.

1) aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius – nuo 2 500 iki 5 000;

2) rezervo karių skaičius – iki 2 000.