LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Kultūros ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. ĮV-745 „Dėl KONcertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „trimitas“ PAvadinimo pakeitimo ir NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gegužės 10 d. Nr. ĮV-410
Vilnius
1. P a k e i č i u koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-745 „Dėl Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. Į g a l i o j u koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro vadovę Snieguolę Andruškaitę Mikaliūnienę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui šiuo įsakymu pakeistus koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatus ir atlikti kitus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant prašymų, raštų ir kitų dokumentų pasirašymu bei tvirtinimu), susijusius su koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatų įregistravimu Juridinių asmenų registre.
Kultūros ministras Simonas Kairys
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-745
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2024 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. ĮV-410
redakcija)
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS SIMFONINIO PUČIAMŲJŲ ORKESTRO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Koncertinė įstaiga Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (toliau – Koncertinė įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga (juridinio asmens kodas 190755551), turintis sąskaitą (-as) banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Koncertinės įstaigos buveinės adresas – T. Ševčenkos g. 19A, Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl Koncertinės įstaigos buveinės pakeitimo priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
2. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kuri atlieka
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Kultūros ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. ĮV-745 „Dėl KONcertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „trimitas“ PAvadinimo pakeitimo ir NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gegužės 10 d. Nr. ĮV-410
Vilnius
1. P a k e i č i u koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-745 „Dėl Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. Į g a l i o j u koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro vadovę Snieguolę Andruškaitę Mikaliūnienę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui šiuo įsakymu pakeistus koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatus ir atlikti kitus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant prašymų, raštų ir kitų dokumentų pasirašymu bei tvirtinimu), susijusius su koncertinės įstaigos Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro nuostatų įregistravimu Juridinių asmenų registre.
Kultūros ministras Simonas Kairys
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. ĮV-745
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2024 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. ĮV-410
redakcija)
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS SIMFONINIO PUČIAMŲJŲ ORKESTRO NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Koncertinė įstaiga Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (toliau – Koncertinė įstaiga) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, biudžetinė įstaiga (juridinio asmens kodas 190755551), turintis sąskaitą (-as) banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Koncertinės įstaigos buveinės adresas – T. Ševčenkos g. 19A, Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl Koncertinės įstaigos buveinės pakeitimo priima Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
2. Koncertinės įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas.
3. Koncertinės įstaigos finansavimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir kitos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme nurodytos lėšos.
4. Koncertinės įstaigos vieši pranešimai skelbiami Koncertinės įstaigos interneto svetainėje (https://lspo.lt), socialinio bendravimo svetainėje „Facebook“ ir gali būti skelbiami kitose visuomenės informavimo priemonėse.
5. Koncertinė įstaiga įgyvendina valstybės politiką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestoje profesionaliojo ir mėgėjų meno srityje.
6. Koncertinės įstaigos nuostatai keičiami Biudžetinių įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
7. Koncertinės įstaigos veiklos sritis – profesionalusis scenos menas. Scenos meno rūšis –muzika.
8. Koncertinės įstaigos veiklos tikslai – formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.
9. Koncertinė įstaiga, įgyvendindama veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:
9.1. organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrimą, viešą atlikimą;
9.2. vykdo kultūrinę edukaciją;
9.3. rengia gastroles šalyje ir užsienyje.
III SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS TEISĖS
10. Koncertinė įstaiga, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:
10.1. formuoti kūrybinės veiklos kryptį, pasirinkti kūrybinius darbuotojus, autorius, atlikėjus ir sudaryti repertuarą, atitinkantį jos veiklos tikslus;
10.2. savarankiškai nustatyti bilietų, kitų teikiamų mokamų paslaugų kainas, įkainius, tarifus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė ar Europos Sąjungos teisės aktai;
10.3. įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
10.4. gauti pajamas iš turto nuomos ir paslaugų teikimo;
10.5. plėtoti kūrybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio valstybių partneriais;
10.6. įsigyti autorių turtines teises į kūrinius, užsakyti kūrinius ir juos viešai atlikti;
10.7. sudaryti darbo grupes ir (ar) komisijas Koncertinės įstaigos kūrybinės ir ūkinės veiklos klausimams nagrinėti;
10.8. stoti į pelno nesiekiančias asociacijas bei dalyvauti jų veikloje;
10.9. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;
10.10. gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus Koncertinės įstaigos kompetencijai priskirtais klausimais;
10.11. organizuoti konferencijas, seminarus, Koncertinės įstaigos darbuotojų kompetencijų ugdymo kursus, kitus renginius, susijusius su Koncertinės įstaigos veikla.
11. Koncertinė įstaiga gali turėti ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktas teises.
IV SKYRIUS
KONCERTINĖS ĮSTAIGOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Koncertinei įstaigai vadovauja Koncertinės įstaigos vadovas, kurį Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Profesionaliojo scenos meno įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Kultūros ministerija sudaro su Koncertinės įstaigos vadovu terminuotą 5 metų darbo sutartį. Koncertinės įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas kultūros ministrui.
13. Koncertinės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis metiniu veiklos planu, kurį tvirtina kultūros ministras, ir šiais nuostatais.
14. Koncertinės įstaigos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja Koncertinės įstaigos vadovo tvirtinamais administracijos padalinių nuostatais, Koncertinės įstaigos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, darbuotojų pareigybių aprašymais.
15. Koncertinės įstaigos vadovas:
15.1. vykdo Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas;
15.2. priima įsakymus, pasirašo sutartis, susitarimus, kitus dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą arba jų kontrolę paveda kitiems Koncertinės įstaigos darbuotojams;
15.3. atstovauja Koncertinei įstaigai arba suteikia įgaliojimus Koncertinės įstaigos darbuotojams atstovauti Koncertinei įstaigai teisme ir kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose;
15.4. teikia Kultūros ministerijai Koncertinės įstaigos metinės veiklos ataskaitą;
15.5. vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytas funkcijas bei Kultūros ministerijos pavedimus.
16. Laikinai nesant Koncertinės įstaigos vadovo, jo funkcijas atlieka kultūros ministro paskirtasis Koncertinės įstaigos darbuotojas.
17. Koncertinės įstaigos vidaus auditą vykdo Kultūros ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius.
V SKYRIUS
MENO TARYBOS SUDARYMAS, JOS KOMPETENCIJA IR VEIKLA
18. Koncertinėje įstaigoje trejų metų laikotarpiui sudaroma kolegiali patariamojo balso teisę turinti 7 narių Meno taryba. Meno tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Koncertinės įstaigos vadovas.
19. Meno tarybą sudaro Koncertinės įstaigos darbuotojų 2 atstovai, Koncertinės įstaigos vadovo 3 atstovai ir kultūros ministro 2 atstovai. Meno tarybos nariu gali būti skiriamas ir ne Koncertinės įstaigos darbuotojas. Meno tarybai negali vadovauti Koncertinės įstaigos vadovas.
20. Meno taryba:
20.1. svarsto ir vertina metinius veiklos planus ir jų ataskaitas;
20.2. svarsto profesionaliojo scenos meno kūrinius, kūrybinei veiklai reikšmingus kitus renginius bei kultūrinę edukaciją;
20.3. svarsto gastrolių planus ir repertuarą;
20.4. svarsto biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimą.
21. Meno taryba, apsvarsčiusi 20 punkte nurodytus klausimus, teikia siūlymus Koncertinės įstaigos vadovui.
22. Meno taryba iš savo narių išsirenka pirmininką. Meno tarybos pirmininkas organizuoja Meno tarybos darbą ir atsako už jos veiklą.
23. Meno tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.
24. Jeigu Meno tarybos narys atlieka savo pareigas netinkamai arba dėl pateisinamų priežasčių tinkamai jų atlikti negali, į jo vietą Koncertinės įstaigos vadovas skiria kitą narį likusiam kadencijos laikui.
25. Jeigu nepasibaigus kadencijai pasikeičia daugiau nei 2/3 Meno tarybos narių, tvirtinama nauja Meno tarybos sudėtis.
26. Meno tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Koncertinė įstaiga gali būti reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama Civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
