Dėl Teisinių žinių asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, įvertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo

1. Teisinių žinių asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, įvertinimo komisijos (toliau – komisija) nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja komisijos sudarymą, jos veiklą, teisinių žinių egzaminų asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, organizavimo ir vykdymo tvarką, komisijos sprendimų apskundimo tvarką.

2. Komisija savo veiklą vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 112-4969), Teisinių žinių programa asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2003, Nr. 39-1797), ir šiais nuostatais.

3. Komisija sudaroma teisingumo ministro įsakymu iš penkių asmenų – Teisingumo ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų, kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku.

4. Komisijos sekretoriumi skiriamas Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų. Komisijos sekretorius nėra komisijos narys.

5. Komisijos pirmininkas organizuoja komisijos darbą, atsako už jos veiklą.

6. Komisija teisinių žinių egzaminą organizuoja per trisdešimt kalendorinių dienų nuo šių nuostatų 19 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos. Komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką nustato komisijos pirmininkas.

7. Asmenims, norintiems laikyti teisinių žinių egzaminą, pranešimai apie komisijos posėdžio datą ir laiką išsiunčiami ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki komisijos posėdžio.

8. Komisijos nariai su asmenų, norinčių laikyti teisinių žinių egzaminą, pateiktais dokumentais susipažįsta ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komisijos posėdžio.

9. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys komisijos nariai (įskaitant komisijos pirmininką).

10. Kai komisijos posėdyje negali dalyvauti komisijos pirmininkas, teisingumo ministras paveda kitam komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.

11. Komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius.

12. Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad asmuo išlaikė ar neišlaikė teisinių žinių egzaminą, įrašomas į komisijos posėdžio protokolą.

13. Komisijos sprendimas priimamas uždarame posėdyje dalyvaujančių komisijos narių paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra komisijos pirmininko balsas.

14. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius. Komisijos narys, nesutinkantis su komisijos sprendimu, turi teisę savo nuomonę išdėstyti raštu, kuri prijungiama prie komisijos posėdžio protokolo.

15. Komisijos sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia asmenims, laikiusiems teisinių žinių egzaminą. Asmeniui, laikiusiam teisinių žinių egzaminą, pageidaujant, išduodamas komisijos posėdžio protokolo išrašas.

16. Komisijos posėdžių protokolai registruojami Teisingumo ministerijos dokumentų valdymo sistemoje. Komisijos posėdžio protokolas ir šių nuostatų 19 punkte nurodytų dokumentų kopijos lieka byloje.

17. Komisijos sprendimas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas teisingumo ministrui. Asmens skundas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo pateikimo. Išnagrinėjęs skundą teisingumo ministras gali panaikinti komisijos sprendimą ir įpareigoti komisiją organizuoti teisinių žinių egzamino perlaikymą.

18. Teisingumo ministro sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566).

19. Asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, Teisingumo ministerijai pateikia šiuos dokumentus:

20. Asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, šių nuostatų 19 punkte nurodytus dokumentus Teisingumo ministerijai gali pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį.

21. Jei asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, pateikia dokumentus Teisingumo ministerijai asmeniškai, šių nuostatų 19.2–19.4 punktuose nurodytų dokumentų originalus Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, atsakingas už dokumentų priėmimą, sutikrinęs su pateiktomis kopijomis, grąžina asmeniui dokumentų priėmimo metu. Kopijos paliekamos Teisingumo ministerijoje.

22. Jei dokumentai Teisingumo ministerijai siunčiami paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį, pateikiamos šių nuostatų 19.2–19.4 punktuose nurodytų dokumentų kopijos. Jeigu pateiktos dokumentų kopijos nepatvirtintos notaro ar dokumentą sudariusios institucijos (įstaigos), asmuo, norintis laikyti teisinių žinių egzaminą, privalo dokumentų originalus pateikti iki teisinių žinių egzamino pradžios. Pateikti dokumentų originalai sutikrinami su paštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis gautomis dokumentų kopijomis, kurios nėra patvirtintos notaro ar dokumentą sudariusios institucijos (įstaigos), iki teisinių žinių egzamino pradžios ir grąžinami juos pateikusiam asmeniui. Nepateikus dokumentų originalų ar nustačius, kad dokumentų originalai neatitinka pateiktų dokumentų kopijų, kurios nėra patvirtintos notaro ar dokumentą sudariusios institucijos (įstaigos), atsisakoma leisti laikyti teisinių žinių egzaminą.

23. Vietoj šių nuostatų 19.2–19.4 punktuose nurodytų dokumentų originalų gali būti pateikiamos notaro ar dokumentą sudariusios institucijos (įstaigos) patvirtintos kopijos.

24. Jeigu asmuo pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba ne visus reikiamus šių nuostatų 19.2–19.4 punktuose nurodytus dokumentus, per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos jam išsiunčiamas pranešimas per nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos, pateikti išsamų ar tinkamai įformintą prašymą ir (arba) trūkstamus dokumentus. Jeigu asmuo per pranešime nurodytą terminą nepateikia išsamaus ar tinkamai įforminto prašymo ir (arba) trūkstamų dokumentų, atsisakoma leisti laikyti teisinių žinių egzaminą.

25. Asmens prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dvidešimt kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų kitų šių nuostatų 19.2–19.4 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos. Išnagrinėjus prašymą, asmeniui pateikiamas pranešimas apie komisijos posėdžio datą ir laiką arba atsisakymas leisti laikyti teisinių žinių egzaminą.

26. Atsisakymas leisti laikyti teisinių žinių egzaminą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

27. Teisinių žinių egzaminą asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, laiko Teisingumo ministerijoje.

28. Teisinių žinių egzaminas pradedamas pranešime apie egzaminą nurodytu laiku. Komisijos posėdis prasideda ir baigiasi tą pačią dieną.

29. Komisijos posėdis pradedamas komisijos pirmininkui paskelbiant komisijos sudėtį bei trumpai paaiškinant teisinių žinių egzamino tvarką. Prieš prasidedant komisijos posėdžiui, komisijos sekretorius nustato pretendentų tapatybę.

30. Teisinių žinių egzaminas laikomas žodžiu pagal Teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. Kiekvienas pretendentas teisinių žinių egzaminą laiko individualiai, kitiems pretendentams nedalyvaujant. Pretendentų eiliškumas per teisinių žinių egzaminą nustatomas pagal pretendentų pavardes abėcėlės tvarka.

31. Kiekvienas komisijos narys pateikia po vieną vienodą klausimą visiems pretendentams. Pretendentams taip pat gali būti užduodami jų atsakymus patikslinantys klausimai.

32. Teisinių žinių egzamino žodžiu eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į patvariąją laikmeną ir saugomas Teisingumo ministerijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pretendentas po komisijos sprendimo paskelbimo turi teisę susipažinti su savo teisinių žinių egzamino skaitmeniniu garso įrašu.

33. Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu ir neišlaikęs teisinių žinių egzamino, turi teisę jį laikyti dar kartą. Asmuo, pakartotinai neišlaikęs teisinių žinių egzamino, dar kartą jį gali laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų.