Dėl Muziejų rinkinių valdymo ir tvarkymo nuostatų patvirtinimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi:

1. T v i r t i n u Muziejų rinkinių valdymo ir tvarkymo nuostatus (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. ĮV-716 „Dėl Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijos patvirtinimo“.

Kultūros ministras                                                                                                  Simonas Kairys

1. Muziejų rinkinių valdymo ir tvarkymo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato muziejų rinkinių sudėtį, komplektavimo ir valdymo, apsaugos, apskaitos ir saugojimo tvarką, muziejinių vertybių eksponavimo, konservavimo ir restauravimo, skaitmeninimo reikalavimus bei muziejaus darbuotojų, kurių funkcijos yra susijusios su muziejinių vertybių apskaita, apsauga, saugojimu, eksponavimu, konservavimu ir restauravimu bei skaitmeninimu, kompetencijas.

2. Muziejuose saugomų rinkinių apskaita ir apsauga yra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kultūros ministro įsakymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais, muziejuose saugomų rinkinių apskaitą ir apsaugą reglamentuojančiais, reikalavimais bei atsižvelgiant į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, UNESCO 1954 m. Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos ir jos Pirmojo bei Antrojo protokolų, 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijos, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos, UNESCO 2005 m. Konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas, 1992 m. pataisytos Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos, UNESCO ir Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) „Rekomendacijų dėl muziejų apsaugos ir viešinimo, jų įvairovės ir vaidmens visuomenėje“ nuostatas, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Muziejų etikos kodeksą.

3. Prevenciškai konservuojant, konservuojant ir restauruojant muziejines vertybes, saugomas muziejuose, yra atsižvelgiama į Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Restauravimo komiteto (ICOM-CC) bei Europos konservatorių-restauratorių organizacijų konfederacijos (E.C.C.O) rekomendacijas.

4. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

5. Muziejus turi turėti muziejaus vadovo įsakymu patvirtintą Rinkinių vadybos ir valdymo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuris yra Nuostatų reikalavimus atitinkantis, rinkinių komplektavimo, administravimo bei komunikavimo konkrečiame muziejuje esminius principus nustatantis, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus peržiūrimas, veiklos planavimo ir organizavimo dokumentas, parengtas įvertinus esamų muziejaus rinkinių pobūdį.

6. Tvarkos apraše, nustatant muziejaus rinkinių komplektavimo esminius principus, turi būti:

7. Tvarkos apraše, nustatant muziejaus rinkinių administravimo esminius principus, turi būti:

8. Tvarkos apraše, nustatant muziejaus rinkinių komunikavimo esminius principus, turi būti:

9. Muziejaus pagrindinį rinkinį sudaro nuolat saugoti priimtos archeologinę, istorinę, meninę, etnografinę, religinę, mokslinę, memorialinę ar kitokią kultūrinę vertę turinčios, gamtos ir technikos raidą atspindinčios, autentiškos muziejinės vertybės.

10. Muziejaus pagalbinį rinkinį sudaro nuolat saugoti priimtos:

11. Muziejus komplektuoja savo rinkinius visais teisėtais būdais, įsigydamas muziejines vertybes iš fizinių ir juridinių asmenų, užtikrindamas Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normų, tarptautinių sutarčių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių muziejinių vertybių įsigijimą, nuostatų laikymąsi.

12. Muziejus gali priimti dovanas, palikimus ar kitais pagrindais atlygintinai ar neatlygintinai perduodamus daiktus, tik jeigu jie atitinka muziejaus nustatytus rinkinių komplektavimo tikslus, kryptis ir prioritetus.

13. Nacionaliniame, valstybiniame ir savivaldybės muziejuje, kaip muziejaus vadovo patariamoji institucija, veikia Rinkinių komplektavimo komisija (toliau – Rinkinių komisija), kurios tikslas yra užtikrinti tinkamą muziejaus rinkinių komplektavimą, valdymą ir komunikavimą bei Tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimą. Rinkinių komisiją sudaro muziejaus darbuotojai, atsakingi už rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą, muziejaus turto valdymą ir viešuosius pirkimus. Į Rinkinių komisijos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų muziejų arba institucijų specialistai, tame muziejuje nedirbantys ekspertai.

14. Rinkinių komisijos veiklos nuostatus, darbo reglamentą ir personalinę sudėtį tvirtina muziejaus vadovas. Į Rinkinių komisiją vieną narį deleguoja muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

15. Rinkinių komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.

16. Rinkinių komisijos posėdžiai protokoluojami. Rinkinių komisijos posėdžio protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Rinkinių komisijos nariai.

17. Rinkinių komisija, įgyvendindama savo tikslą, vykdo šias funkcijas:

18. Nacionaliniame muziejuje veikia, o valstybiniame muziejuje gali veikti Restauravimo taryba, kurios tikslas yra užtikrinti tinkamą muziejinių vertybių konservavimą ir restauravimą bei Tvarkos aprašo nuostatų įgyvendinimą.

19. Restauravimo tarybos veiklos nuostatus, darbo reglamentą ir personalinę sudėtį tvirtina muziejaus vadovas. Restauravimo tarybos nariais yra muziejaus restauravimo centro ar struktūrinio padalinio, atsakingo už muziejinių vertybių prevencinį konservavimą, konservavimą ir restauravimą, vadovas, aukščiausią arba eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys restauratoriai ir restauravimo technologai. Į Restauravimo tarybos posėdžius kviečiami ir rinkinių kuratoriai arba rinkinių saugotojai.

20. Jeigu muziejuje nėra aukščiausią arba eksperto kategoriją turinčių restauratorių ir restauravimo technologų, Restauravimo tarybos nariais turi būti kviečiami kitų muziejų restauravimo padaliniuose dirbantys ir aukščiausią arba eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai.

21. Kilus klausimams dėl itin sudėtingų restauravimo darbų arba kilus abejonėms dėl restauravimo metodikų taikymo pagrįstumo, į Restauravimo tarybos posėdį kviečiami kultūros, istorijos, meno, gamtos ir kitų sričių mokslininkai, kiti aukščiausią arba eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys restauratoriai ir restauravimo technologai.

22. Restauravimo tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per metus.

23. Restauravimo tarybos posėdžiai protokoluojami. Restauravimo tarybos posėdžio protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Restauravimo tarybos nariai.

24. Restauravimo taryba, įgyvendindama savo tikslą, vykdo šias funkcijas:

25. Muziejuje, kuriame yra restauravimo centras ar kitas struktūrinis padalinys, atsakingas už muziejinių vertybių prevencinį konservavimą, konservavimą ir restauravimą, be vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus, tokio centro ar struktūrinio padalinio vedėjas taip pat atsako už muziejaus rinkinių prevencinį konservavimą, konservavimą ir restauravimą, šių procesų dokumentavimą.

26. Muziejaus vadovo pavaduotojai ir (ar) struktūrinių padalinių vadovai, atsakingi už muziejaus infrastruktūros valdymą ir muziejines veiklas, visus sprendimus ir (ar) veiksmus, kurie gali turėti įtakos muziejaus rinkinių apsaugai, saugojimui ir (ar) yra susiję su jų komunikacija, privalo derinti su vyriausiuoju muziejaus rinkinių kuratoriumi.

27. Vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius:

28. Vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius nėra tiesioginis muziejinių vertybių saugotojas tuose muziejuose, kuriuose muziejinės vertybės yra perduotos rinkinių kuratoriams ir (ar) rinkinių saugotojams.

29. Atleidžiant iš pareigų vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių muziejaus vadovas užtikrina, kad visi muziejaus rinkinių apskaitos dokumentai ir muziejinės vertybės, už kurių apsaugą, apskaitą ir saugojimą buvo atsakingas vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, būtų laiku priimti ir perduoti naujai į pareigas priimtam vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui.

30. Vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus atostogų, ligos ar kitais laikino nebuvimo darbe atvejais jo funkcijas muziejaus vadovo įsakymu pavedama atlikti kitam muziejaus darbuotojui, kurio funkcijos susijusios su muziejaus rinkinių apsauga, apskaita ir saugojimu.

31. Rinkinio saugotojo ir rinkinio kuratoriaus funkcijos:

32. Atleidžiant iš pareigų rinkinių kuratorių ar rinkinių saugotoją, visi jam priskirto rinkinio ar rinkinių apskaitos dokumentai bei rinkinyje ar rinkiniuose esančios muziejinės vertybės turi būti patikrinti ir perdavimo-priėmimo aktu perduoti vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui arba naujai į pareigas priimtam rinkinių kuratoriui ar rinkinių saugotojui. Tokius aktus pasirašo visi muziejaus vadovo įsakymu sudarytos perdavimo-priėmimo komisijos, kuriai vadovauja vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius ar struktūrinio padalinio, atsakingo už muziejaus rinkinių apsauga, apskaitą ir saugojimą, vedėjas, nariai. Vienas perdavimo-priėmimo akto egzempliorius lieka vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriaus žinioje ar struktūriniame padalinyje, atsakingame už muziejaus rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą, o antras – rinkinių kuratoriui ar rinkinių saugotojui.

33. Rinkinių kuratoriaus ar rinkinių saugotojo atostogų, ligos ir kitais ilgalaikio nebuvimo darbe atvejais rinkinių kuratorių ar rinkinių saugotoją muziejaus vadovo įsakymu pavaduoja kitas rinkinių kuratorius ar rinkinių saugotojas.

34. Rinkinių kuratorius ar rinkinių saugotojas tiesiogiai ar per struktūrinio padalinio, atsakingo už muziejaus rinkinių apsaugą, apskaitą ir saugojimą, vedėją yra pavaldus vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui.

35. Muziejaus teritorija, pastatai, patalpos turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.

36. Muziejuje turi būti muziejaus vadovo įsakymu patvirtintas Ekstremalių situacijų valdymo planas (toliau – Planas), kuriame identifikuotos visos galimos grėsmės, nepriklausomai nuo jų pasireiškimo rizikos dydžio, bei numatyti veiksmai jų prevencijai, valdymui ir padarinių šalinimui. Atliekant galimų rizikų analizę ir vertinimą ir rengiant Planą, turi būti vadovaujamasi kultūros įstaigų, kuriose saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis kultūros ministro.

37. Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų saugojimo ir eksponavimo sąlygas nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei šio įstatymo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai.

38. Muziejuose privalo būti įdiegta visą parą veikianti muziejaus teritorijos, pastatų ir patalpų apsaugos sistema.

39. Visos muziejaus pastatų išorinės durys ir langai turi turėti judesio, stiklo dūžio daviklius.

40. Muziejaus pastatai ir teritorija turi būti saugoma atitinkamą kvalifikaciją turinčių muziejaus apsaugos darbuotojų ir (ar) licencijuotų saugos tarnybų darbuotojų.

41. Muziejaus kasose, suvenyrų parduotuvėse ir ekspoziciniuose padaliniuose, esančiuose atokiose vietovėse, rekomenduojama įrengti policijos arba saugos tarnybos iškvietimo mygtukus.

42. Muziejuose turi būti įrengta sertifikuota gaisro aptikimo, signalizavimo ir gesinimo sistema.

43. Muziejaus, kurio Plane yra identifikuota labai didelė arba didelė užliejimo rizika ar didelė drėgmė, pastatuose ir patalpose turi būti įrengta drėgmės stebėsenos ir vandens šalinimo sistema. Aplinkos temperatūros, santykinio oro drėgnio ir apšviestumo normos atskiroms muziejinių vertybių rūšims yra nustatytos Aplinkos temperatūros, santykinio oro drėgnio ir apšviestumo normų atskiroms muziejinių vertybių rūšims lentelėje (4 priedas), rasos taško apskaičiavimo tvarka nustatyta Rasos taško apskaičiavimo taisyklėse (5 priedas).

44. Muziejaus ekspozicinėse erdvėse ir saugyklose turi būti įrengta mikroklimato palaikymo ir stebėsenos sistema. Teršalų sudėtis, jų šaltiniai ir poveikis muziejinėms vertybėms yra nustatyti Teršalų sudėties, jų šaltinių ir poveikio muziejinėms vertybėms lentelėje (6 priedas).

45. Naujai statomuose ar rekonstruojamuose muziejų pastatuose privaloma numatyti muziejinių vertybių saugojimo patalpas.

46. Muziejaus pastate esančios suvenyrų prekybos, maitinimo, maisto ruošimo, drabužių ir daiktų saugojimo patalpos, sanitariniai mazgai turi būti atskirti nuo muziejinių vertybių saugyklų ir ekspozicinių erdvių.

47. Be centrinio elektros energijos tiekimo muziejams rekomenduojama turėti autonominę elektros tiekimo sistemą.

48. Jeigu muziejaus pastatas yra registruotas Kultūros vertybių registre, jo šildymo, apšvietimo ir gaisro aptikimo, signalizavimo ir gesinimo sistemų įrengimas turi būti derinamas su kultūros paveldo apsaugos ir priešgaisrinės saugos tarnybomis.

49. Muziejaus patalpose rūkyti leidžiama tik specialiai tam skirtose vietose.

50. Pakavimo ir valymo priemones muziejinių vertybių saugyklose ir ekspozicinėse erdvėse laikyti draudžiama.

51. Muziejuose turi būti muziejaus vadovo įsakymu patvirtinta muziejaus darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į saugyklas, atviras saugyklas, ekspozicijas ir kitas, ne lankymui skirtas muziejaus patalpas, tvarka, kurioje privalo būti nustatyta šių patalpų rakinimo tvarka, aiškiai apibrėžtos muziejaus darbuotojų atsakomybės bei išskirtiniai atvejai, kada ir kaip į šias patalpas gali patekti ne už jas atsakingi muziejaus darbuotojai.

52. Pagrindiniai muziejinių vertybių apsaugos reikalavimai jas eksponuojant:

53. Detalūs muziejinių vertybių eksponavimo reikalavimai, atsižvelgiant į muziejinių vertybių medžiagiškumą, yra nustatyti Muziejinių vertybių eksponavimo reikalavimų apraše (7 priedas).

54. Muziejinių vertybių saugojimui ir eksponavimui naudotinos ir draudžiamos naudoti medžiagos nustatytos Muziejinių vertybių saugojimui ir eksponavimui naudotinų ir draudžiamų naudoti medžiagų lentelėje (8 priedas).

55. Visos muziejaus ekspozicinės erdvės turi turėti topografinius sąrašus, kuriuose išvardintos visos jose esančios muziejinės vertybės, ir jų išdėstymo schemas su salių ir (ar) atskirų sienų ir vitrinų fotonuotraukomis. Šiuos muziejinių vertybių sąrašus ir jų išdėstymo schemas parengia parodos kuratorius arba už parodą atsakingas asmuo. Muziejinių vertybių sąrašai ir jų išdėstymo schemos yra saugomi pas vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių ir parodos kuratorių arba už parodą atsakingą asmenį. Šiuose topografiniuose sąrašuose nurodyta muziejinių vertybių saugojimo vietos informacija turi sutapti su LIMIS nurodyta muziejinių vertybių saugojimo vietos informacija. Keičiant muziejinės vertybės lokacijos vietą, būtina atnaujinti informaciją tiek topografiniuose sąrašuose, tiek LIMIS.

56. Visos muziejinės vertybės privalo būti saugomos specialiai įrengtose saugyklose, atitinkančiose pagrindinius reikalavimus, nustatytus Nuostatų 59 punkte, ir Bendruosius priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Detalūs muziejinių vertybių saugojimo reikalavimai yra nustatyti Muziejinių vertybių saugojimo reikalavimų apraše (9 priedas).

57. Į muziejaus saugyklų patalpas gali patekti tik vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, už rinkinį atsakingas rinkinių kuratorius ir (ar) rinkinių saugotojas arba darbuotojas, kuriam pagal darbo funkcijas būtina lankytis saugyklose.

58. Patekti į muziejaus saugyklų patalpas muziejinių vertybių apžiūrai lankytojai gali tik gavę vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus leidimą ir tik lydimi rinkinių kuratoriaus ar rinkinių saugotojo.

59. Pagrindiniai reikalavimai muziejinių vertybių saugykloms:

60. Rinkinių kuratoriui ar rinkinių saugotojui draudžiama muziejines vertybes išnešti iš muziejaus patalpų kitur nei į savo nuolatinę darbo vietą, išskyrus atvejus, kuomet būtina muziejines vertybes prevenciškai konservuoti, konservuoti, restauruoti arba perduoti tyrimams.

61. Muziejuje esančiose atvirose saugyklose galima viešai pristatyti muziejines vertybes organizuojant edukacines ekskursijas, viešas paskaitas arba rengiant edukacinius užsiėmimus. Atvirų saugyklų lankymo tvarka privalo būti nustatyta atitinkamame Tvarkos apraše.

62. Detalūs muziejinių vertybių pakavimo ir transportavimo reikalavimai nustatyti Muziejinių vertybių pakavimo ir transportavimo reikalavimų apraše (10 priedas).

63. Visos į muziejų nuolatiniam saugojimui patekusios (dovanotos, nupirktos, surinktos ekspedicijų metu, perduotos ar kitaip perleistos fizinių ar juridinių asmenų) muziejinės vertybės privalo būti įtrauktos į muziejaus rinkinių apskaitą. Detalūs muziejinių vertybių žymėjimo reikalavimai nustatyti Muziejinių vertybių žymėjimo reikalavimų apraše (11 priedas).

64. Muziejaus nuolat saugoti priimtų pagrindinio ir pagalbinio rinkinio muziejinių vertybių apskaita yra tokia pati.

65. Terminas, per kurį visos į muziejų nuolatiniam saugojimui patekusios muziejinės vertybės įregistruojamos pirminės apskaitos knygose ir aprašomos inventorinėse knygose, turi būti aiškiai apibrėžtas ir reglamentuotas muziejaus Tvarkos apraše, tačiau šis terminas turi būti ne ilgesnis nei vieneri metai.

66. Nacionaliniuose, valstybiniuose ir savivaldybių muziejuose muziejinių vertybių apskaita turi būti kompiuterizuota ir vykdoma LIMIS.

67. Kiti muziejai gali vykdyti kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą LIMIS.

68. Perėjimo prie kompiuterizuotos muziejinių vertybių apskaitos LIMIS planą tvirtina muziejaus vadovas, suderinęs su vyriausiuoju muziejaus rinkinių kuratoriumi.

69. Muziejai, vykdantys muziejinių vertybių kompiuterizuotą apskaitą LIMIS, privalo turėti muziejaus vadovo įsakymu patvirtintą muziejinių vertybių kompiuterizuotos apskaitos LIMIS tvarką.

70. Muziejinių vertybių kompiuterizuotos apskaitos tvarkoje turi būti:

71. Vykdant muziejinių vertybių kompiuterizuotą apskaitą, pirminės apskaitos knygos, aktų registracijos knygos, aktai ir kiti privalomi muziejinių vertybių apskaitos dokumentai yra formuojami LIMIS.

72. Siekiant užtikrinti muziejinių vertybių apskaitos dokumentų saugojimą, vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą, privaloma spausdinti pirminės apskaitos knygas, inventorinės apskaitos knygas ir aktus.

73. Muziejui vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą LIMIS, rašytinė muziejinių vertybių apskaita muziejuje yra nebevykdoma.

74. Visi muziejuje vykdytos rašytinės muziejinių vertybių apskaitos dokumentai toliau yra saugomi muziejuje vadovaujantis tai reglamentuojančiais teisės aktais.

75. Privalomi muziejinių vertybių įsigijimo dokumentai:

76. Privalomi muziejinių vertybių apskaitos dokumentai:

77. Vykdant muziejinių vertybių kompiuterizuotą apskaitą LIMIS, privalomus muziejinių vertybių apskaitos dokumentus po to, kai jie yra atspausdinti, patvirtinti atsakingų darbuotojų parašais ir muziejaus antspaudu, pakartotinai spausdinti ir įforminti juos kaip privalomus muziejinių vertybių apskaitos dokumentus draudžiama.

78. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, perrašinėti privalomus muziejinių vertybių apskaitos dokumentus draudžiama.

79. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, gaisro, stichinės nelaimės, techninės avarijos, vagystės arba kitos ekstremalios situacijos metu arba kitaip sugadintus privalomus muziejinių vertybių apskaitos dokumentus, išimties tvarka galima juos pakartotinai atspausdinti ir įforminti apie tai informuojant muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Tokiu atveju rašomas specialus aktas, kuriame nurodoma, kada ir remiantis kokiu dokumentu dokumentai atspausdinti bei įforminti pakartotinai. Sugadinti privalomi muziejinių vertybių apskaitos dokumentai toliau saugomi muziejuje.

80. Vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą LIMIS, atspausdintuose privalomuose muziejinių vertybių apskaitos dokumentuose pataisos ir pastabos rašomos raudonai. Po jomis pasirašo vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, kurio parašas tvirtinamas muziejaus antspaudu. Pataisų ar pastabų duomenys taip pat privalo būti suvesti ir į LIMIS.

81. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, privalomuose muziejinių vertybių apskaitos dokumentuose pataisos ir pastabos rašomos raudonai. Po jomis pasirašo vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, kurio parašas tvirtinamas muziejaus antspaudu.

82. Muziejuose, kuriuose vykdoma rašytinė muziejinių vertybių apskaita, aktai, pirminės apskaitos ir inventorinės knygos turi būti rašomos atspariu blukimui, drėgmei ir specialiai dokumentams pildyti skirtu rašikliu, įskaitomai, be braukymų ir trynimų.

83. Nepriklausomai nuo to, ar muziejus vykdo kompiuterizuotą ar rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, privaloma pildyti šias muziejinių vertybių perdavimo-priėmimo aktų registracijos knygas:

84. Įrašai aktų registracijos knygose rašomi eilės tvarka, kol perdavimo-priėmimo aktų registracijos knyga užpildoma. Kiekvienais metais registruoti visus aktus pradedama nuo pirmo numerio.

85. Nuolat saugoti į muziejų priimtų muziejinių vertybių priėmimo aktai rašomi remiantis Rinkinių komisijos posėdžių protokolais, pirkimo-pardavimo, paramos, dovanojimo ar kitomis sutartimis, sąskaitomis.

86. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, pildomi muziejinių vertybių apskaitos dokumentai, kurių pavyzdinės formos nustatytos Muziejinių vertybių apskaitos dokumentų formų pavyzdžiuose (12, 13, 14, 15 priedai).

87. Vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą LIMIS, nuolat saugoti priimtų muziejinių vertybių aktai formuojami LIMIS, naudojant Priėmimo, Priėmimo (pirkimo), Priėmimo (iš neinventorinio fondo), Priėmimo (iš muziejaus darbuotojo), Priėmimo (dovanojimo) ir Perdavimo aktų formas, privalomai užpildant šiuos muziejinės vertybės aprašo informacinius laukus: Fondas, Rinkinys, Pirminės apskaitos šifras ir numeris, Pavadinimas, Muziejinės vertybės tipas, Sritis, Tema, Autentiškumas, Sudedamųjų dalių kiekis, Autorius (jei yra), Gamintojas (jei yra), Radėjas (jei yra), Sukūrimas (jei žinoma), Pagaminimas (jei žinoma), Radimas (jei žinoma), Trumpas muziejinės vertybės aprašymas, Medžiaga (jei žinoma), Atlikimo, pagaminimo technika (jei žinoma), Matmenys, Būklė, Būklės išsamus aprašymas (jei reikia), Publikavimas (nurodomas požymis, ar galima publikuoti į LIMIS viešąją prieigą ar kitas duomenų bazes). Kartu pateikiama svarbiausia informacija kortelėse Įsigijimas ir vertinimas, Turtinės teisės ir savininkai, Saugojimas ir judėjimas.

88. Muziejinių vertybių aktų registracijos knygos turi būti įrištos, lapai sunumeruoti. Knygos paskutinio lapo kitoje pusėje vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius įrašo: „Šioje knygoje sunumeruota ir įrišta (skaičius žodžiais) lapų nuo Nr....... iki Nr.......“. Šis įrašas tvirtinamas muziejaus antspaudu ir įrašą padariusio darbuotojo parašu. Aktų registracijos knygos saugomos dvejus metus pas vyriausiąjį muziejaus rinkinių kuratorių ar muziejaus struktūriniame padalinyje, atsakingame už muziejaus rinkinių apskaitą ir saugojimą. Po dvejų metų aktų registracijos knygos atiduodamos saugoti į muziejaus archyvą. Jeigu muziejuje archyvo nėra, aktų registracijos knygos saugomos ankstesnėse vietose.

89. Nuolat saugoti į muziejų priimtų muziejinių vertybių aktai spausdinami ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, kurių vienas privalo likti vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui.

90. Nuolat saugoti priimtų muziejinių vertybių aktai pasirašomi ir tvirtinami muziejaus vadovo ar jį pavaduojančio asmens parašu ir muziejaus antspaudu.

91. Visa medžiaga, susijusi su nuolat saugoti priimtų muziejinių vertybių akte išvardytų muziejinių vertybių atributavimu, ir ekspertų išvados pridedama prie akto.

92. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, prieš pradedant pildyti muziejinių vertybių pirminės apskaitos ir inventorines knygas, jos turi būti įrištos, lapai sunumeruoti. Knygos paskutinio lapo kitoje pusėje vyriausiasis muziejų rinkinių kuratorius įrašo: „Šioje knygoje sunumeruota ir įrišta (skaičius žodžiais) lapų nuo Nr...... iki Nr......“. Šis įrašas tvirtinamas muziejaus antspaudu ir įrašą padariusio muziejaus darbuotojo parašu.

93. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, baigus pildyti muziejinių vertybių pirminės apskaitos ir inventorines knygas, knygos paskutiniame lape įgaliotas muziejaus darbuotojas įrašo apskaitos numerių (muziejinių vertybių) ir saugojimo vienetų skaičių bei pastebėtus netikslumus (pasikartojimai, praleidimai, taisymai) ir pasirašo. Įgalioto muziejaus darbuotojo parašas tvirtinamas muziejaus antspaudu.

94. Vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą muziejinių vertybių pirminė apskaitos ir inventorinė knyga, priklausomai nuo priimtų muziejinių vertybių skaičiaus, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus ir pasibaigus kalendoriniams metams, atspausdinamos, įrišamos ir sunumeruojamos, suformuojamas knygos antraštinis lapas ir baigiamasis įrašas, kuriame nurodoma, kad: „Šioje knygoje sunumeruota, suvarstyta ir antspaudu patvirtinta ... (žodžiais ir skliausteliuose skaičius skaitmenimis) lapų nuo Nr. ... iki Nr. ....“, nurodoma, kokie yra padaryti patikslinimai ir (ar) koregavimai, praleidimai, taisymai (jei jų yra). Įrašas tvirtinamas vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus ir rinkinio saugotojo arba rinkinio kuratoriaus parašu bei muziejaus anspaudu.

95. Muziejinės vertybės, įrašytos į muziejinių vertybių pirminės apskaitos knygą, įgyja muziejinės vertybės pirminės apskaitos knygos šifrą ir apskaitos numerį, kurie užrašomi ant muziejinės vertybės ir įrašomi į muziejinės vertybės priėmimo nuolat saugoti aktą (pvz., GEK-1523; ED-25875).

96. Muziejinių vertybių pirminės apskaitos knygoje muziejinės vertybės aprašomos trumpai, aiškiai ir suprantamai. Nurodomi pagrindiniai, t. y. patys charakteringiausi, muziejinės vertybės duomenys, padedantys atskirti vienarūšes muziejines vertybes vieną nuo kitos ir palengvinantys jas rasti joms dingus.

97. Pradėjus naujus kalendorinius metus, muziejinių vertybių pirminės apskaitos numeracija tęsiama.

98. Pagrindinio rinkinio muziejinė vertybė perkeliama į pagalbinį rinkinį ar nurašoma tik suderinus su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ir tik kultūros ministro įsakymu. Tuo tikslu Kultūros ministerijai reikia pateikti muziejaus vadovo prašymą, Rinkinių komisijos posėdžio protokolą ir Restauravimo tarybos pritarimą raštu. Muziejuose, kuriuose nėra Restauravimo tarybos, restauratorių nuomonė turi būti fiksuota ir pateikta Rinkinių komisijos posėdžio protokole. Restauratorių pritarimo nereikia, kuomet muziejinės vertybės perkeliamos iš pagrindinio į pagalbinį rinkinį, perduodamos kitam muziejui arba kuomet muziejinės vertybės yra grąžinamos bažnyčiai Dvišalės nuolatinės komisijos sprendimu.

99. Perkelti muziejinę vertybę iš pagalbinio rinkinio į pagrindinį rinkinį galima muziejaus vadovo įsakymu, remiantis Rinkinių komisijos išvada.

100. Pagalbiniame rinkinyje esanti muziejinė vertybė nurašoma muziejaus vadovo įsakymu, remiantis Rinkinių komisijos ir Restauravimo tarybos išvadomis. Muziejuose, kuriuose nėra Restauravimo tarybos, restauratorių nuomonė turi būti fiksuota ir pateikta Rinkinių komisijos posėdžio protokole.

101. Nurašytos muziejinės vertybės apskaitos numerį suteikti kitai muziejinei vertybei draudžiama.

102. Kiekvienas muziejaus rinkinys inventorinamas atskiroje inventorinėje knygoje, turinčioje savo šifrą. Inventorinių knygų su skirtingais šifrais skaičius nėra ribojamas.

103. Vykdant rašytinę muziejinių vertybių apskaitą, inventorinėje knygoje muziejinė vertybė aprašoma kuo detaliau, nurodant visus su jos klasifikavimu ir tyrinėjimu susijusius duomenis ir užpildant visas inventorinės knygos grafas.

104. Vykdant kompiuterizuotą muziejinių vertybių apskaitą, muziejinių vertybių inventorinimo procesas apima pagrindinių duomenų apie muziejines vertybes pateikimą informaciniuose laukuose, duomenų patvirtinimą sistemoje, elektroninių dokumentų suformavimą, atspausdinimą ir inventorinių knygų suformavimą bei patvirtinimą.

105. Inventorinėje knygoje muziejinių vertybių matmenys nurodomi centimetrais (numizmatikos muziejinių vertybių – milimetrais), o svoris – gramais. Stambių gabaritų muziejinių vertybių matmenys nurodomi metrais, o svoris – kilogramais.

106. Muziejinė vertybė matuojama stabiliu (ne minkštu) matu – liniuote, o numizmatikos muziejinės vertybės – slankmačiu. Muziejinės vertybės matuojamos ir matmenys pateikiami atsižvelgiant į jų formą:

107. Grafoje „būklė“ įrašomi visi pastebėti muziejinės vertybės defektai. Čia nurodoma, ar muziejinė vertybė įrėminta, įstiklinta, paspartuota, restauruota ir t. t. Jeigu muziejinė vertybė yra be defektų, „būklės“ grafoje rašomas žodis „gera“. Rekomenduojama tokių įrašų apie būklę kaip „bloga“, „patenkinama“ ar „nepatenkinama“ vengti, o kiek galima plačiau aprašyti defektus, būklę.

108. Muziejus, neturintis kompetentingo specialisto inventorinti saugomas muziejines vertybes, dėl jų inventorinimo gali sudaryti sutartį su atitinkama mokslo įstaiga ar institucija, turinčia tokių specialistų ir galinčia garantuoti jų atlikto muziejinių vertybių inventorinimo kokybę bei saugumą.

109. Muziejinės vertybės šifras ir inventorinis numeris turi būti įrašomas į nuolat saugoti į muziejų priimtų muziejinių vertybių aktą bei į muziejinių vertybių pirminės apskaitos knygą.

110. Muziejinė vertybė, susidedanti iš atskirų sudėtinių dalių, inventorinama vienu numeriu. Sudėtines dalis galima žymėti mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka po įstrižo brūkšnelio (pvz., K‑512/a-b. Puodas su dangčiu). Šiuo atveju ant kiekvienos muziejinės vertybės dalies užrašomas tas pats šifras ir numeris su skirtinga abėcėlės raide.

111. Muziejinių vertybių komplektas inventorinamas vienu numeriu. Pirmiausia aprašomi bendri komplekto požymiai, po to inventorinama kiekviena komplekto dalis atskirai (pvz., B-10/1‑7 Svetainės baldų komplektas. Lietuva, XIX a. antra pusė, neobaroko stilius. B-10/1 Stalas, stačiakampis.... B-10/2-3 Foteliai.... B-10/4-7 Kėdės....). Batų ar pirštinių pora inventorinama kaip komplektas.

112. Archeologiniai radiniai iš uždarų kompleksų (kapų, pilkapių) inventorinami kartu, neskirstant jų į teminius rinkinius.

113. Archeologinių radinių masinė medžiaga į muziejaus rinkinių pirminės apskaitos knygą įrašoma vienu numeriu, radinių skaičių nurodant po įstrižo brūkšnelio (pvz., GEK–120/1–150; ED–161.267/1–2364). Tokiu atveju prie nuolat saugoti priimtų-perduotų muziejinių vertybių aktų pridedami papildomi sąrašai, kurie turi būti nurodomi ir knygoje.

114. Muziejus pasiskolinti – priimti laikinam saugojimui – muziejines vertybes gali iš muziejų, kitų juridinių arba fizinių asmenų.

115. Priimant muziejines vertybes į muziejų laikinam saugojimui yra sudaroma sutartis ir surašomi muziejinių vertybių perdavimo-priėmimo aktai ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, kurių vienas perduodamas vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui, antras – perdavusiam muziejinę vertybę fiziniam arba juridiniam asmeniui. Laikinam saugojimui į muziejų priimamų arba perduodamų muziejinių vertybių perdavimo-priėmimo aktus tvirtina muziejaus vadovas ir vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius.

116. Draudžiama laikinam saugojimui į muziejų priimtas muziejines vertybes rėminti, išrėminti, restauruoti, fotografuoti, skaitmeninti ar perduoti tretiesiems asmenims be jų savininko raštiško sutikimo.

117. Muziejus privalo fizinį arba juridinį asmenį kasmet raštu informuoti apie iš jo priimtų laikinam saugojimui muziejinių vertybių būklę.

118. Muziejinės vertybės paskolinamos – perduodamos laikinam saugojimui – tik juridiniams asmenims.

119. Muziejus arba kitas juridinis asmuo, norintis gauti laikinam saugojimui muziejines vertybes, privalo raštu kreiptis į muziejų ir gauti raštišką leidimą, kuris privalo būti suderintas su vyriausiuoju muziejaus rinkinių kuratoriumi.

120. Perduodant muziejines vertybes laikinam saugojimui yra sudaroma sutartis, prie kurios pridedamas muziejinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas.

121. Prieš paskolinant – perduodant muziejinę vertybę laikinam saugojimui – kitam juridiniam asmeniui būtina:

122. Rinkinių kuratoriai ar rinkinių saugotojai kiekvienų kalendorinių metų pradžioje privalo patikrinti muziejinių vertybių, perduotų laikinam saugojimui, būklę bei jų saugojimo sąlygas.

123. Muziejinių vertybių laikiną išvežimą iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ar iš Europos Sąjungos teritorijos reglamentuoja Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklės.

124. Laikinai iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ar iš Europos Sąjungos teritorijos išvežamas muziejines vertybes privalo lydėti muziejaus darbuotojas ar restauratorius.

125. Muziejinės vertybės iš vieno muziejaus struktūrinio padalinio į kitą gali būti perduodamos pagal muziejinių vertybių judėjimo muziejuje perdavimo-priėmimo aktus, kurie sudaromi, pildomi, registruojami ir saugomi kaip ir nuolat saugoti priimtų muziejinių vertybių perdavimo-priėmimo aktai.

126. Atspausdinti muziejinių vertybių judėjimo muziejuje perdavimo-priėmimo aktai pasirašomi ir tvirtinami vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus arba jį pavaduojančio asmens parašu bei muziejaus antspaudu.

127. Visi muziejinių vertybių apskaitos dokumentai yra saugomi muziejuje neribotą laiką.

128. Rašytinės ir LIMIS suformuotos bei atspausdintos muziejinių vertybių pirminės apskaitos ir inventorinės knygos bei kompiuterinės apskaitos išorinės atminties laikmenos muziejaus ne darbo metu privalo būti saugomos metalinėse spintose ir (ar) seifuose.

129. Muziejus privalo sistemingai inventorizuoti savo rinkinius, jų faktinį kiekį ir būklę.

130. Muziejaus rinkiniai inventorizuojami remiantis muziejinių vertybių pirminės apskaitos, inventorinėmis knygomis ir kitais muziejinių vertybių apskaitos dokumentais.

131. Muziejai kasmet inventorizuoja muziejaus rinkinius pagal muziejaus vadovo patvirtintą muziejaus rinkinių inventorizavimo planą. Muziejaus rinkinių inventorizavimo plane turi būti numatyti kiekvieno muziejaus rinkinio inventorizavimo terminai ir už jų inventorizavimą atsakingi asmenys.

132. Muziejaus rinkinius inventorizuoja muziejaus vadovo įsakymu sudaryta ne mažesnė kaip trijų muziejaus darbuotojų komisija, dalyvaujant už inventorizuojamo rinkinio saugojimą atsakingam darbuotojui.

133. Asmens duomenys, kuriuos muziejus, Rinkinių komisija ir Restauravimo taryba gavo ir naudojo vykdant savo funkcijas, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

134. Už šių Nuostatų laikymąsi atsako muziejų vadovai.

3.1. mažinti originalioms muziejinėms vertybėms daromą neigiamą poveikį tiesioginio kontakto su jomis metu, užtikrinant skaitmeninio turinio ilgalaikį išsaugojimą;

3.2. naudoti sukurtą skaitmeninį turinį vykdant muziejaus ekspozicinę, parodinę, edukacinę, leidybinę veiklą, kuriant elektronines paslaugas ir produktus;

3.3. kurti ir plėsti muziejuje saugomų vertybių elektroninį katalogą;

3.4. dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose kultūros paveldo objektų skaitmeninimo, skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos projektuose.

6.1. muziejinių vertybių skaitmeninimo tikslai ir uždaviniai;

6.2. už skaitmeninimo procesą atsakingi muziejaus darbuotojai, jų funkcijos ir atsakomybės;

6.3. skaitmeninimo darbų planavimo tvarka ir skaitmeninimo organizavimo proceso eiliškumas;

6.4. pagrindiniai muziejinių vertybių atrankos skaitmeninimui kriterijai;

6.5. kuriamų originalių ir išvestinių skaitmeninių bylų formatai ir parametrai, jų kopijų kiekis;

6.6. skaitmeninių bylų metaduomenų kūrimo principai;

6.7. muziejinių vertybių skaitmeninio konvertavimo rezultatų kokybės kontrolės procedūros;

6.8. skaitmeninių bylų ilgalaikio saugojimo vietos ir reguliaraus atsarginių kopijų atnaujinimo tvarka;

6.9. sąryšiai su kitais muziejaus veiklos procesais (rinkinių apskaitos, intelektinės nuosavybės teisių vertinimo, rinkinių panaudojimo ir t.t.).

7.1. kultūros paveldo objektų skaitmeninimo prioritetus bei poreikius valstybėje ir muziejuje;

7.2. privalomus atlikti darbus muziejuje, kad būtų užtikrintas efektyvus ir kokybiškas muziejinių vertybių skaitmeninių kopijų kūrimas, metaduomenų apie suskaitmenintas muziejines vertybes ir jų skaitmeninimo metu sukurtas skaitmenines kopijas kūrimas, sukaupto skaitmeninio turinio išsaugojimas, prieinamumas, viešinimui skirtos informacijos sklaida, integravimas į nacionalinę ir tarptautinę kultūros paveldo virtualią erdvę bei pakartotinis naudojimas tiek komerciniais, tiek ir nekomerciniais tikslais;

7.3. muziejaus turimus žmogiškuosius, finansinius bei techninius išteklius planuojamiems muziejinių vertybių skaitmeninimo darbams atlikti.

13.1. autorių teisių apsauga;

13.2. gretutinių teisių apsauga;

13.3. asmens teisių į atvaizdą apsauga;

13.4. asmens teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą, susirašinėjimo slaptumą apsauga;

13.5. asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos apsauga;

13.6. asmens duomenų tvarkymui taikomi teisiniai reikalavimai;

13.7.  bendri reikalavimai viešojoje erdvėje skelbiamai informacijai (pavyzdžiui, draudimas dezinformuoti, kurstyti neapykantą ir kiti).

18.1.  originalios bylos – tai ilgalaikiam saugojimui ir archyvavimui skirtos, skaitmeninimo įrangos sukurtos, pirminės, neapdorotos skaitmeninės bylos, iš kurių kuriamos saugojimui skirtos išvestinės bylos. Leidžiamos tik būtiniausios bylos korekcijos, pavyzdžiui, tuščios erdvės aplink muziejinę vertybę suformavimas ar apkirpimas, skaitmeninio vaizdo pasukimas ir (ar) pavertimas, atstatant teisingą muziejinės vertybės orientaciją ir pan.;

18.2.  išvestinės bylos, skirtos saugojimui – tai archyvavimui skirtos, apdorotos originalios bylos, geriausiai atspindinčios realybėje egzistuojančią muziejinę vertybę ir (ar) jos turinį. Iš šių bylų kuriamos sklaidai ir kitiems panaudos tikslams skirtos skaitmeninės kopijos;

18.3.  sklaidai skirtos skaitmeninės bylos – tai iš saugojimui skirtų išvestinių skaitmeninių bylų kuriamos skirtingų parametrų skaitmeninės bylos, skirtos informacijos viešinimui kompiuteriniuose terminaluose, elektroniniuose produktuose, internete ar kitoms panaudojimo reikmėms.

21.1.  skaitmeninės bylos pavadinime privalo atsispindėti muziejinės vertybės apskaitos numeris (muziejinės vertybės inventoriaus ar apskaitos šifras ir numeris, priskyrimas rinkiniui arba apyrašui, bylos ir lapo numeris);

21.2.  iškilus būtinybei turėti daugiau tos pačios muziejinės vertybės skaitmeninių bylų, jos žymimos muziejaus Skaitmeninimo tvarkoje patvirtintomis reikšmėmis (pvz., aversas -av, reversas -re, fragmentas -fragm, restauruotas -rest, signatūra -sign ir pan.).

23.1. iš kokio muziejaus rinkinio, archyvo ar kolekcijos yra perduodamos skaitmeninės bylos;

23.2. suskaitmenintų fizinių objektų kiekį;

23.3. sukurtų skaitmeninių bylų kiekį;

23.4. skaitmenintojo vardą ir pavardę;

23.5. skaitmeninimo datą.

25.1. skaitmeninės bylos pavadinimo teisingumas ir išbaigtumas;

25.2. skaitmeninės bylos formatas;

25.3. skaitmeninio vaizdo orientacija;

25.4. skaitmeninės bylos raiška.

26.1.  triukšmas;

26.2.  spalvų gama;

26.3.  kontrastas;

26.4.  apšviestumas;

26.5.  ryškumas;

26.6.  bendra vaizdo ir (ar) garso kokybė.

35.1. skaitmenintos muziejinės vertybės priklausomybė (rinkiniui, archyvui, bibliotekai, fototekai, audiotekai);

35.2. skaitmenintos muziejinės vertybės pirminės apskaitos ir (ar) apskaitos numeris;

35.3. muziejinės vertybės tipas;

35.4. skaitmeninių bylų kiekis;

35.5. nuoroda į skaitmeninių bylų vietą (katalogą) nuolatinio saugojimo duomenų talpykloje.

2.1. formatas – RAW (išskyrus atvejus, kai fotografavimo įranga, kuria sukuriama skaitmeninė byla, RAW formato nesuformuoja; tuomet originalus vaizdas sukuriamas tokio formato, kokį suformuoja turima fotografavimo įranga);

2.2. skiriamoji geba – ne mažiau 300 dpi (atsižvelgiant į muziejinės vertybės dydį ir bendrą vaizdo rezoliuciją);

2.3. glaudinimas – nesuglaudintas;

2.4. spalvinė erdvė – Adobe RGB;

2.5. spalvinis gylis – maksimali fotoaparato raiška;

2.6. bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS – ne daugiau nei 500 MB);

2.7. vaizde gali būti užfiksuotas spalvų valdymo įrankis (juodų ir baltų pustonių skalė), objekto apskaitos numeris, jei yra būtinybė – mastelio nuoroda;

2.8. programinės įrangos vaizdo apdorojimo filtrai (USM, Gain descreen ir kt.) nenaudojami.

3.1. formatas – TIFF;

3.2. skiriamoji geba – 150–900 dpi (atsižvelgiant į muziejinės vertybės dydį); iš skaidrių ir negatyvų sukurtų vaizdų – 1200–2400 dpi;

3.3. glaudinimas – nesuglaudintas arba LZW (TIFF);

3.4. spalvinė erdvė – originalus skenerio spalvinis profilis; jei tokio nėra – sRGB;

3.5. spalvinis gylis – maksimali skenerio raiška;

3.6. bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS – ne daugiau nei 500 MB);

3.7. vaizde gali būti užfiksuotas spalvų valdymo įrankis (juodų ir baltų pustonių skalė), objekto apskaitos numeris, jei yra būtinybė – mastelio nuoroda;

3.8. programinės įrangos vaizdo apdorojimo filtrai (USM, Gain descreen ir kt.) nenaudojami.

4.1. formatas – TIFF;

4.2. skiriamoji geba – fotoaparatu sukurto vaizdo – ne mažiau 300 dpi; skeneriu sukurto vaizdo – 150–900 dpi (atsižvelgiant į muziejinės vertybės dydį); iš skaidrių, negatyvų sukurtų vaizdų – 1200–2400 dpi;

4.3. glaudinimas – LZW;

4.4. spalvinė erdvė – sRGB;

4.5. spalvinis gylis – 8 bitai;

4.6. bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS – ne daugiau nei 100 MB);

4.7. ruošiant bylą, esant poreikiui, redaguojama spalva, kontrastas, ryškumas;

4.8. pašalinamas spalvų valdymo įrankis, objekto apskaitos numeris, fonas; mastelio nuoroda, jei reikalinga, paliekama.

5.1. formatas – JPEG (arba JPG);

5.2. skiriamoji geba – ne mažiau 72 dpi;

5.3. glaudinimas – iki 80 proc.;

5.4. spalvinė erdvė – RGB;

5.5. spalvinis gylis – spalvotų vaizdų – 24 bitai; nespalvotų vaizdų (angl. grayscale) – 8 bitai.

6.1. kuriant skaitmeninę vaizdo-garso bylą iš pirminio (analoginio) šaltinio:

7.1. formatas – MPEG-4 (.mp4) arba QuickTime MOV (.mov);

7.2. kodavimas (angl. encoding, codec) – h.264 arba h.265;

7.3. kraštinių santykis (angl. aspect ratio) – išlaikomas pirminio šaltinio kraštinių santykis (16:9, 4:3 ar kitas);

7.4. pralaidumas (angl. bitrate) – rekomenduojama rinktis kintamo tipo (angl. variable bit rate) pralaidumą nuo 2000 kbps iki 4500 kbps;

7.5. kadro raiška – rekomenduojama padidinti arba sumažinti taip, kad vertikali kadro raiška atitiktų 720 taškų;

7.6. kadrų keitimosi dažnis – atitinkantis šaltinį, bet ne didesnis nei 60 kadrų per sekundę;

7.7. jeigu šaltinis sudarytas iš puskadrių, jie turi būti pašalinti (angl. deinterlace);

7.8. apdorojimas – vaizdo garso įrašas pagal poreikį gali būti apdorotas:

7.9. garso kodavimas (angl. encoding, codec) – AAC 128–320 kbps arba OPUS 128–320 kbps;

7.10. garso takeliai – 1 (mono) arba 2 (stereo) garso takeliai;

7.11. stereo garso takelių įrašai neturi turėti vieno tuščio takelio;

7.12. daugiau garso takelių turintys įrašai turi būti perkoduoti į 2 garso takelius pagal EBU Tech 3343 rekomendacijas (prieiga internete: https://tech.ebu.ch/docs/tech/tech3343.pdf);

7.13. garso lygis – koreguojamas, kad būtų pasiektas nominalus -3 dBfs garso lygis;

7.14. galimi trumpalaikiai garso pikai neturi viršyti 0 dBfs;

7.15. garso filtrai – pagal poreikį įrašas gali būti apdorojamas pašalinant defektus ir triukšmus, siekiant pagerinti kokybę.

8.1. kuriant skaitmeninę garso bylą iš pirminio (analoginio) šaltinio:

8.2. dažnio diapazonas – dvigubai didesnio dažnio nei pirminio šaltinio maksimalus dažnio diapazonas (pavyzdžiui, jeigu šaltinio dažnis 24 kHz, skaitmeninant naudoti 48 kHz nuskaitymo dažnį);

8.3. skaitmeninimo įranga turi būti suderinta taip, kad išnaudotų visą garsumo diapozoną;

8.4. garso takeliai – garso takelių kiekis turi atitikti pirminio šaltinio garso takelių kiekį;

8.5. filtrai – nenaudojami;

8.6. bylos dydis – neribojamas (jei saugoma LIMIS – ne daugiau nei 500 MB);

8.7. saugant jau suskaitmenintą garso turinį arba iš prigimties skaitmeninį garso turinį, skaitmeninės bylos niekaip nekeičiamos ir saugomos originaliu formatu.

9.1. formatas – M4A (.m4a) arba OGG (.ogg), o neturint kitos galimybės – MP3 (.mp3);

9.2 kodavimas (angl. encoding, codec) – AAC 128–320 kbps, OPUS 128–320 kbps arba MP3 256 kbps;

9.3. garso takeliai – 1 (mono) arba 2 (stereo) garso takeliai:

9.4. garso lygis – koreguojamas, kad būtų pasiektas nominalus -3 dBfs garso lygis;

9.5. garso filtrai – pagal poreikį, įrašas gali būti apdorojamas pašalinant defektus ir triukšmus siekiant pagerinti kokybę.

10.1. išlaikomi visi pirminiai duomenys, sukurti skaitmeninimo metu:

10.2. baigus 3D modelio kūrimo procesą, išsaugomas didžiausio įmanomo detalumo išvestinis modelis:

11.1. formatas – Alias Wavefront (.obj). kartu su Material Template Library (.mtl);

11.2. poligonų kiekis – rekomenduojamas vienoje byloje saugomų poligonų kiekis – ne daugiau kaip 100 tūkstančių poligonų. Jeigu modelis detalesnis, rekomenduojama modelio geometriją mažinti iki 100 tūkstančių poligonų, pagal poreikį sugeneruoti naują UV žemėlapį (angl. UV map) ir pergeneruoti tekstūras;

11.3. tekstūros dydis – vienos tekstūros dydis – ne daugiau kaip 16384 x 16384 pikselių;

11.4. geometrijos (iškilimo) tekstūros (angl. bump map, normal map) – pagal poreikį;

11.5. medžiagų tekstūros (angl. diffuse, specular, transparency ir kt.) – pagal poreikį;

11.6. bylos dydis – neribojamas (jei viešinama LIMIS – visų bylų (obj, mtl, tekstūrų) dydis ne daugiau nei 50 MB).

1.1. į paveikslo porėmį sriegti specialius žiedus ar kilpas yra draudžiama. Žiedai ir kilpos privalo būti sriegiami tik į rėmus;

1.2. rėmų, paruoštų ekspozicijai, išpjovos gylis turi atitikti porėmio storį;

1.3. kai paveikslas sunkus, jo rėmas dedamas ant papildomų atramų;

1.4. įrėminto paveikslo kitą pusę galima uždengti nerūgščiu kartonu ar specialiai tam tikslui skirta sintetine medžiaga.

2.1. grafikos kūriniai privalo būti eksponuojami pasportuoti ir įstiklinti, rekomenduotina su UV spindulius sulaikančiu stiklu;

2.2. pasparto popierius turi būti kokybiškas, nerūgštus ir neturintis lignino;

2.3. unikalių ir ypač jautrių muziejinių vertybių iš visų rūšių popieriaus ir pergamento eksponavimo laikas neturi būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai per penkerius metus. Ekspozicijose tokias muziejines vertybes rekomenduojama keisti kopijomis;

2.4. muziejinių vertybių iš pergamento negalima kabinti, jas reikia eksponuoti ant horizontalios arba nuožulnios plokštumos, kurios pasvirimo kampas ne didesnis nei 45°;

2.5. muziejines vertybes iš pergamento būtina eksponuoti po stiklu.

3.1. fotografijų negatyvai, druskos popieriaus, albumino bei šiuolaikinėmis dervomis dengto popieriaus antspaudai nėra eksponuojami;

3.2. fotografijos privalo būti eksponuojamos pasportuotos ir būtinai įstiklintos, rekomenduotina su UV spindulius sulaikančiu stiklu;

3.3. pastartavimui turi būti parinktas 87 % a-celiuliozės popierius ar kartonas, kuriame nėra ar yra labai mažas kiekis lignino (mažiau kaip 1 %), be medienos masės, alūno ir kanifolijos įklijinimo;

3.4. trapias ir (ar) pažeistas fotografijas yra būtina skenuoti, perfotografuoti ir eksponuoti tik jų kopijas;

3.5. fotografijų eksponavimo trukmė turi būti ribojama, periodiškai jas keičiant;

3.6. spalvotas fotografijas galima eksponuoti ne ilgiau kaip 6-8 savaites;

3.7. dagerotipus, ambrotipus, ferotipus galima eksponuoti keletą savaičių apsauginėse organinio stiklo vitrinose;

3.8. fotografijų apšvietimui ekspozicijose ir parodose draudžiama naudoti didelės galios kaitrinius prožektorius, jas eksponuoti arti radiatorių, kaitinimo lempų ar kitų stiprių šilumos šaltinių;

3.9. atsižvelgiant į fotografijų medžiagiškumą, turi būti sudarytas jų apšvietos laiko tvarkaraštis, ekspozicijose instaliuoti šviesos šaltiniai su judesio detektoriais, laikmačiais;

3.10. eksponuojant fotografijas sandariose vitrinose, dėžutėse ar rėmeliuose, mikroklimato sureguliavimui turi būti naudojamas silicio dioksidas ar kitokie drėgmės buferiai.

4.1. muziejinės vertybės iš tekstilės ir avalynė turi būti eksponuojami įstiklintose vitrinose ar spintose;

4.2. apranga turi būti eksponuojama naudojant manekenus ar paminkštintas ekspozicines pakabas;

4.3. archeologiniai ir seni, ploni, reljefiškai siuvinėti audiniai turi būti eksponuojami tik padėti horizontaliai;

4.4. kabinant audinius, jų išvirkščiosios pusės viršutinėje dalyje privalo būti pridaigstoma įmova iš nebalinto, nedažyto medvilninio audinio, per ją perveriama kartelė, ant kurios ir kabinamas audinys; rekomenduojama naudoti ir velkrojuostas;

4.5. senus, gerai išsilaikiusius audinius galima eksponuoti ir vertikaliai, jeigu jie yra dubliuoti ar pritvirtinti prie drobe aptempto porėmio;

4.6. audinius, kilimus, gobelenus ir kitas muziejines vertybes iš tekstilės kalti vinimis ar tvirtinti metaliniais smeigtukais ar segtukais draudžiama.

5.1. baldai, didelės vazos, skulptūros, pano eksponuojami ant specialių pakylų, platesnių už muziejinę vertybę ir ne žemesnių kaip 10 cm;

5.2. memorialiniuose muziejuose ar interjero ekspozicijose baldai gali būti statomi ant grindų;

5.3. statant ant baldų kokias nors muziejines vertybes (vazas, laikrodžius, papuošalus ir pan.), dedami flanelės tarpikliai.

1.  Muziejinių vertybių būklė turi būti įvertinama ir fiksuojama raštu ir (ar) vaizdu reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per trejus metus.

2.  Muziejinių vertybių būklė raštu ir vaizdu papildomai privalo būti fiksuojama prieš ir po eksponavimo, transportavimo, kopijų gaminimo, o išvados pateikiamos vyriausiajam muziejaus rinkinių kuratoriui.

3.  Remiantis muziejinių vertybių būklės pokyčiais turi būti sudaromi ir koreguojami muziejinių vertybių konservavimo ir restauravimo planai.

4.  Eksponuoti, transportuoti, skaitmeninti ir kopijuoti galima tik geros būklės muziejines vertybes.

5.  Bendrieji muziejinių vertybių saugojimo reikalavimai:

6.  Bendrieji muziejinių vertybių perkėlimo reikalavimai:

7.  Bendrieji muziejinių vertybių priežiūros reikalavimai:

8.    Muziejų saugyklų ir ekspozicinių erdvių patalpose turi būti palaikoma pastovi aplinkos temperatūra ir santykinis oro drėgnis: temperatūra apie T +18 ⁰C; vidurkinis santykinis oro drėgnis apie RH–50 %.

9.    Leistini paros rodiklių svyravimai saugyklose ir ekspozicinėse erdvėse: oro temperatūros T±2 ⁰C, santykinio oro drėgnio RH±5 %. Leistini metiniai rodiklių svyravimai saugyklose ir ekspozicinėse erdvėse neturi viršyti: oro temperatūros T ± 5 ⁰C, santykinio oro drėgnio RH ±10 %. Muziejuose, kuriuose muziejinės vertybės eksponuojamos lauko ekspozicijose, šios nuostatos nėra taikomos.

10.  Kompleksiškai saugant muziejines vertybes aplinkos temperatūros ir santykinio oro drėgnio režimas turi būti parenkamas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į muziejines vertybes sudarančias medžiagas ir jų būklę.

11.  Muziejinių vertybių saugyklų ir ekspozicinių erdvių oro temperatūra ir santykinis oro drėgnis turi būti nuolat matuojami, kaupiami bei registruojami. Tuo tikslu naudojami mechaniniai ir (ar) skaitmeniniai temperatūros ir santykinio oro drėgnio matavimo, kaupimo ir registravimo prietaisai, kurie periodiškai kalibruojami akredituotose metrologijos laboratorijose.

12.  Jeigu naudojami prietaisai tik matuoja, bet neregistruoja oro temperatūros ir santykinio oro drėgnio verčių, šie rodmenys turi būti užrašomi registracijos žurnale du kartus per parą tuo pačiu laiku.

13.  Muziejinių vertybių saugyklų ir ekspozicinių erdvių oro temperatūros ir santykinio oro drėgnio parametrų stebėseną ir duomenų analizę muziejuose atlieka rinkinių kuratoriai ar rinkinių saugotojai, ar specialiai tam paskirtas darbuotojas.

14.  Mikroklimato duomenų analizę būtina atlikti bent du kartus per metus – prieš prasidedant šildymo sezonui ir jam pasibaigus. Oro temperatūros ir santykinio oro drėgnio duomenys bei analizės ataskaitos saugomos muziejuje ne trumpiau kaip penkerius metus.

15.  Tinkamam oro temperatūros ir santykinio oro drėgnio režimui palaikyti, nesant centralizuoto mikroklimato valdymo sistemos ar kai ji nėra pakankamai efektyvi, gali būti naudojami drėkintuvai, drėgmės surinkėjai, šildytuvai, oro kondicionieriai.

16.  Muziejines vertybes iš skirtingų medžiagų saugant ir (ar) eksponuojant kartu, apšviestumas turi būti parenkamas atsižvelgiant į pažeidžiamiausias muziejinių vertybių medžiagas. Būtina atsižvelgti į suminį (kumuliatyvų) šviesos poveikį, todėl kiekvienai muziejinių vertybių rūšiai (pagal medžiagas) privalo būti apskaičiuojama metinė apšviestumo vertė ir jos laikomasi.

17.  Žalingą šviesos poveikį muziejinėms vertybėms galima sumažinti šiomis priemonėmis:

18.  Jeigu muziejinė vertybė yra skaitmeninama arba filmuojama, turi būti išmatuojamas muziejinės vertybės apšviestumas skaitmeninimo ir filmavimo metu, atsižvelgiant į įrangos techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis. Muziejinės vertybės apšviestumas skaitmeninimo ir filmavimo metu yra sumuojamas į metinę muziejinės vertybės apšviestumo vertę.

19.  Filmuoti dokumentinius ir vaidybinius filmus muziejaus patalpose bei jo teritorijoje leidžiama tik išimtiniais atvejais pagal sutartis. Sutartyje turi būti tiksliai apibrėžtos techninės filmavimo sąlygos, trukmė ir kt. Esant galimybei rekomenduojama vengti papildomo apšviestumo filmavimo metu.

20.  Visos šviesai neatsparios muziejinės vertybės (audiniai, popierius, foto medžiaga ir kt.) privalo būti saugomos uždaruose stalčiuose, spintų lentynose, nepralaidžiuose šviesai aplankuose ar dėžutėse iš kokybiško (nerūgštaus, be lignino) popieriaus ar kartono.

21.  Aplinkos cheminiai oro teršalai pažeidžia muziejines vertybes ir pagreitina jų irimo procesus, todėl muziejuose siūloma vengti medžiagų, kurios pažeistų muziejines vertybes ir pagreitintų jų irimo procesus.

22.  Cheminę oro taršą galima sumažinti šiomis priemonėmis:

23.  Biologinę taršą galima sumažinti šiomis priemonėmis:

24.  Muziejinių vertybių ir jų aplinkos biologinio oro užkrėstumo pelėsiais patikrą būtina atlikti ne rečiau kaip du kartus per metus.

25.  Skraidantiems vabzdžiams naikinti gali būti naudojamos insekticidinės lempos (lipnūs spąstai be nuodų), vabzdžių gaudyklės (lipnios juostos), sintetinių piretroidų turintys preparatai (vabzdžių sankaupų vietoms išpurkšti ir sunaikinti). Atbaidymui skirti levandų ir kitų džiovintų augalų maišeliai yra mažai veiksmingi. Muziejinių vertybių saugyklose ir ekspozicinėse erdvėse išdėliotas feromonines vabzdžių gaudykles privaloma tikrinti kartą per mėnesį.

26.  Pastebėjus biologinio užkrėstumo išplitimo požymius būtina atlikti dezinfekciją, dezinsekciją ir (ar) deratizaciją:

27.  Muziejinių vertybių saugyklų, ekspozicinių patalpų ir eksponavimo įrangos apsaugą nuo biologinės taršos gali vykdyti specialiai apmokyti muziejaus darbuotojai ar specialios tarnybos, po konsultacijų su restauratoriumi.

28.  Dezinfekcinių priemonių panaudojimas muziejaus saugyklose ar ekspozicinėse erdvėse privalo būti suderintas su vyriausiuoju muziejaus rinkinių kuratoriumi ir restauravimo technologu.

29.  Visi insekticidai, naudojami biologiniams kenkėjams naikinti, yra kenksmingi žmogui, todėl, juos naudojant, privaloma laikytis visų saugumo reikalavimų: dirbti su respiratoriais, guminėmis pirštinėmis, spec. drabužiais.

30.  Tapybos muziejinės vertybės saugomos šiais būdais:

31.  Neįrėmintus paveikslus ant drobės galima (tik trumpą laiką) saugoti stelažuose be lizdų arba sustatytus mažomis grupėmis, kad nespaustų viena kito. Paveikslai statomi pagal dydį stačiai ir atremiami vienas į kitą vaizdo arba nugaros pusėmis. Tarp paveikslų gali būti įdedamos storesnio popieriaus arba kartono tarpinės.

32.  Įrėmintus paveikslus statant į nedideles grupes ir (ar) eiles, tarp rėmų turi būti įdedami amortizuojantys tarpikliai iš kartono arba putplasčio.

33.  Paveikslus galima statyti tik mažomis grupėmis, kad jie nespaustų vienas kito.

34.  Į grupes ir (ar) eiles įrėminti paveikslai turi būti rikiuojami ne ant grindų, bet ant medinių 15 cm aukščio skersinių.

35.  Į istorinius, drožinėtus, lipdyba ir metalu (aukso, sidabro, bronzos) dangomis dekoruotus rėmus įrėmintus paveikslus būtina saugoti atskirose stelažų lizduose, išklotuose neaustine tekstile. Tokius paveikslus statyti į grupes ir (ar) eiles draudžiama.

36.  Istoriniai, drožinėti, lipdyba ir metalų (aukso, sidabro, bronzos) dangomis dekoruoti rėmai be paveikslų saugomi atskirose stelažų lizduose, išklotuose neaustine tekstile.

37.  Paveikslus stumdyti yra draudžiama. Juos pernešti reikia paėmus už porėmio kartelių, skersinio arba kryžmos, ranka neliečiant drobės. Didelius paveikslus reikia nešti dviese, laikant vertikaliai.

38.  Didelio formato paveikslus be porėmių galima saugoti ant faneros ar kitos standžios medžiagos ritinių, kurie laikomi horizontaliai. Siekiant išvengti dažų  sluoksnio ir grunto lūžių, ritinio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 50 cm. Ritinys turi būti 5-10 cm platesnis už paveikslą. Ant vieno ritinio vienu metu galima saugoti ne daugiau kaip dešimt drobių, kurios vyniojamos vaizdo puse į viršų, ant kiekvieno paveikslo vaizdinės pusės užklojus nerūgštaus ir be lignino popieriaus sluoksnį. Kad suvynioti paveikslai neliestų grindų, ritinio galuose pritvirtinami faneros skrituliai, kurių skersmuo 10-15 cm platesnis už ritinio skersmenį.

39.  Nuimti paveikslą nuo porėmio ir jį suvynioti ant ritinio, kaip ir užtempti ant porėmio, leidžiama tik Antrą arba aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turinčiam tapybos restauratoriui ar jam vadovaujant.

40.  Tolimųjų Rytų autorių (kinų, japonų ir kt.) tapybos ant audinio ritinėliai saugomi ištiesti horizontaliai ar pakabinti ir uždengti nerūgščiu, be lignino popieriumi.

41.  Blogos būklės ar restauruojant dubliuoti ritinėliai saugomi tik horizontaliai stalčiuose. Rekomenduojama juos saugoti atskiruose stalčiuose.

42.  Į paveikslo porėmį sriegti kilpas ar žiedus kabinimui yra griežtai draudžiama. Juos galima sriegti tik į paveikslo rėmus, o ikonoms reikia pagaminti specialius kabliukus.

43.  Dulkes nuo paveikslų reikia valyti sausa pliušine pagalvėle arba minkšta šluotele lengvai, nespaudžiant kūrinio paviršiaus ir dalyvaujant restauratoriui. Drėgnai valyti paveikslo vaizdo ir nugaros puses yra draudžiama.

44.  Muziejinės vertybės iš popieriaus saugomos uždaruose stalčiuose, spintų lentynose horizontalioje padėtyje. Saugoti muziejines vertybes iš popieriaus atvirose lentynose, stelažuose ir ant stalų yra draudžiama.

45.  Muziejinės vertybės iš popieriaus saugomos perklotos nerūgščiu, be lignino popieriumi aplankuose, įdėkluose, sandariose dėžėse, vokuose, pagamintuose iš nerūgštaus ir be lignino popieriaus ar kartono. Ant jų užrašomi visi reikalingi muziejinės vertybės duomenys.

46.  Aplankai, kuriuose saugomos grafikos muziejinės vertybės, į stalčius, spintų lentynas yra dedami pagal dydį. Tai padeda išvengti netolygaus slėgimo ir popieriaus deformacijų. Negalima dėti vieno ant kito daugiau kaip keturių aplankų. Aplankuose galima saugoti ne daugiau kaip penkiolika grafikos muziejinių vertybių, perklotų nerūgščiu, be lignino popieriumi.

47.  Muziejinės vertybės iš popieriaus saugomos tik vaizdo puse į viršų, o imamos abiem rankomis įstrižai už priešingų kampų, kad popierius nelūžinėtų.

48.  Užlenkti arba apkarpyti muziejinės vertybės iš popieriaus kraštus, keisti jos dydį, išardyti išlikusį originalų autoriaus ar tai epochai būdingą apipavidalinimą yra draudžiama.

49.  Muziejines vertybes iš popieriaus kalti vinimis, smeigti adatėlėmis ir smeigtukais, klijuoti lipniąja juosta arba netinkamais klijais (PVA, kanceliariniais, silikatiniais, cianakriliniais ir kt.), naudoti sąvaržėles yra draudžiama. Klijavimas yra restauravimo procedūra, todėl ją tinkamais klijais bei priemonėmis turi atlikti restauratorius.

50.  Didelio formato muziejines vertybes iš popieriaus vynioti ant atitinkamo dydžio ritinio galima tik esant būtinam reikalui ir dalyvaujant restauratoriui.

51.  Pasteles ir piešinius nefiksuota anglimi būtina saugoti perklotas nerūgščiu, be lignino popieriumi atskiruose aplankuose horizontaliai. Nerekomenduojama dėti daugiau kaip tris aplankus vieną ant kito.

52.  Pasteles ir piešinius nefiksuota anglimi rekomenduojama įrėminti ir įstiklinti taip, kad stiklas neliestų kūrinio paviršiaus ir jo nepažeistų. Įrėmintas pasteles ir piešinius nefiksuota anglimi būtina saugoti horizontaliai.

53.  Įrėmintas muziejines vertybes iš popieriaus, fotonuotraukas, knygas, stiklinius negatyvus, reikia saugoti apsauginiuose įdėkluose arba dėžėse, sustačius vertikaliai uždarose spintose.

54.  Pergamentai yra saugomi horizontaliai, įvynioti į ploną nerūgštų, be lignino popierių ir sudėti po vieną į specialiai jiems pagamintus aplankus arba dėželes.

55.  Kad muziejinės vertybės iš popieriaus (ypač vertingos, blogos būklės) būtų mažiau naudojamos, rekomenduojama pagaminti jų reprodukcijas arba kopijas, kurias būtų galima eksponuoti ir naudoti edukacijai. Reprodukcijos ir kopijos privalo būti saugomos atskirai nuo originalų.

56.  Sunkių muziejinių vertybių iš medžio, ypač baldų, negalima stumdyti, tempti, traukti grindimis, kad nesideformuotų jų karkasas ir nenulūžtų detalės. Keliant muziejines vertybes, jų negalima imti už trapių detalių.

57.  Nulūžusias, atsipalaidavusias muziejinės vertybės detales, pažymėtas, kuriai muziejinei vertybei jos priklauso, būtina saugoti ir kartu su muziejine vertybe perduoti restauruoti.

58.  Dulkės nuo medinių muziejinių vertybių valomos tik sausomis minkštomis šluostėmis, o nuo reljefinių paviršių – dulkių siurbliu, antgalį apvyniojus marle.

59.  Minkšti baldai valomi dulkių siurbliu, antgalį apvyniojus marle. Suplyšusių apmušalų siurbliu valyti negalima.

60.  Smulkios muziejinės vertybės iš medžio saugomos spintose. Didelio formato, sunkios muziejinės vertybės (baldai) saugomi stelažuose. Apatinėse spintų arba stelažų lentynose yra saugomos stambesnės ir sunkesnės muziejinės vertybės, o viršutinėse – mažesnės ir lengvesnės.

61.  Atvirai muziejinių vertybių saugyklose saugomas muziejines vertybes (baldus, skulptūras) būtina uždengti orui pralaidžiomis medžiagomis.

62.  Porceliano, fajanso ir keramines lėkštes rekomenduojama saugoti vertikaliai specialiuose laikikliuose iš organinio stiklo, o jei tam nėra sąlygų, saugoti pagal dydį krūvelėse, ne daugiau kaip po šešias, o jeigu jos sunkios – po mažiau, perklojant minkšta medžiaga – audiniu, nerūgščiu, be lignino popieriumi, spunbondu.

63.  Stambūs kūriniai iš neglazūruoto porceliano ir keramikos saugomi stelažuose ar ant pakylų po gaubtais ar su užvalkalais iš tankaus audinio ar spunbondo.

64.  Valyti porceliano, keramikos, stiklo, marmuro, gipso ir kt. giminingų medžiagų muziejines vertybes galima tik konsultuojantis su restauratoriumi.

65.  Dažyti, baltinti ar perdažyti muziejines vertybes yra draudžiama.

66.  Lauko skulptūras rekomenduojama kartą per metus nuplauti ekologiškų ploviklių vandeniniais tirpalais ir perplauti vandeniu.

67.  Muziejines vertybes iš skirtingų metalų saugoti suglaustas viena su kita yra draudžiama.

68.  Ietys, alebardos, šautuvai privalo būti saugomi spintose specialiuose lizduose.

69.  Numizmatikos muziejinės vertybės saugomos dėžutėse, pagamintose iš nerūgštaus ir be lignino popieriaus, monetos dedamos į vokelius (iš nerūgštaus ir be lignino popieriaus) ir statomos eilėmis vertikaliai. Dėžutės turi būti 1 cm aukštesnės ir platesnės už vokelius. Ant kiekvieno vokelio užrašomi muziejinės vertybės duomenys. Į kiekvieną dėžutę dedamas topografinis aprašas. Ant dėžutės užrašomas saugojimo vietos šifras.

70.  Pastebėjus metalų korozijos požymius, būtina kreiptis į restauratorius. Muziejines vertybes iš metalo valyti galima tik pasikonsultavus su restauratoriumi.

71.  Negatyvai, skaidrės, fotografijos saugomos suvyniotos į popierių specialiose spintose ar dėžutėse su lizdais, ar paprastose dėžutėse, pagamintose iš nerūgštaus ir be lignino kartono. Rekomenduojama negatyvus saugoti vieno formato dydžio dėžutėse, kurios spintų arba stelažų lentynose statomos vertikaliai, o į kiekvieną dėžutę dedamas topografinis aprašas. Ant dėžutės dangtelio ir šono užrašomas saugojimo vietos šifras.

72.  Negatyvų juostos sukarpomos dalimis ne mažiau kaip po 3-5 kadrus ir saugomos įmovose ar vokuose, pagamintuose iš nerūgštaus popieriaus.

73.  Dirbant su foto medžiaga yra būtina naudoti pincetą, mūvėti minkštas baltas medvilnines, nailonines ar vinilines pirštines. Pirštais liesti negatyvo, skaidrės ar fotografijos emulsiją yra draudžiama.

74.  Albumai su fotografijomis yra saugomi horizontaliai.

75.  Fotografijas kalti vinimis arba smeigti adatėlėmis ir smeigtukais, klijuoti lipnia juosta ar netinkamais klijais (PVA, kanceliariniais, silikatiniais, cianakriliniais kt.), naudoti sąvaržėles yra draudžiama.

76.  Didelio formato fotografijas perkelti galima tik padėtas ant kieto, berūgščio kartono pagrindo.

77.  Kino juostos yra saugomos metalinėse standartinėse dėžėse, juostos su garso įrašais, plokštelės, kompaktiniai diskai yra saugomi originaliose pakuotėse vertikaliai sustatyti specialiose dėžėse, pagamintose iš nerūgštaus kartono ar tinkamos plastmasės. Jeigu originalūs vokai arba dėžės yra pagaminti iš rūgščių medžiagų, jie yra saugomi atskirai.

78.  Magnetinės juostos kas šeši mėnesiai privalo būti pervyniojamos.

79.  Šalia magnetinių juostų saugyklos negalima laikyti aparatūros, sukeliančios magnetinius laukus.

80.  Išorinės kompiuterių laikmenos (kompaktiniai diskai – CD-R, DVD-R) saugomos originalioje pakuotėje, vertikaliai sustatytos.

81.  Muziejines vertybes iš tekstilės rekomenduojama saugoti atskirai pagal dirbinių (audiniai, nėriniai, mezginiai, neaustinės tekstilės gaminiai ir kt.) ir pluoštų rūšis (šilkas, vilna, augaliniai pluoštai, cheminiai pluoštai) nesulankstytas ir perklotas nerūgščiu, be lignino popieriumi uždarose spintose arba stalčiuose.

82.  Muziejines vertybes, siuvinėtas auksu, sidabru ar kitokiu reljefiniu siuvinėjimu bei puoštas kailiu, biseriu ar brangakmeniais, kurios yra ištapytos, rekomenduojama saugoti horizontaliai patiestas ir perklotas storo nerūgštaus ir be lignino popieriumi, skalbtu nebalintu medvilniniu audiniu ar spunbondu.

83.  Geros būklės aprangos muziejinės vertybės (kostiumai ir jų dalys, paltai, striukės ir kt.) iš audinių, kailio, natūralios ir dirbtinės odos saugomos ant pakabų, paminkštintų pagalvėlėmis, spintose ar atvirose kabyklose naudojant orui pralaidžius dangalus.

84.  Drabužiai su perlais, brangakmeniais ar siuvinėti biseriu privalo būti saugomi užvalkaluose, kad nubyrėję papuošalai liktų užvalkale ir juos būtų lengva pastebėti.

85.  Galvos apdangalai saugomi dėžėse ar uždarų spintų lentynose ant galvos pavidalo formų, padengtų nerūgščiu, be lignino popieriumi, ar iškimšti nerūgščiu popieriumi ar kita ilgalaikiam saugojimui tinkama medžiaga.

86.  Didelių matmenų muziejines vertybes iš tekstilės (pvz., gobelenus, kilimus) privaloma saugoti suvyniotas ant atitinkamo skersmens ritinio gerąja puse į viršų. Ant ritinio muziejinę vertybę reikia vynioti kartu su nerūgštaus, be lignino popieriaus įklotu ir stebėti, kad nesusidarytų raukšlių. Ritinys su muziejine vertybe suvyniojamas į skalbtą, nebalintą medvilninį audinį arba spunbondą ir saugomas pakabintas horizontaliai.

87.  Vėliavos yra saugomos perklotos nerūgščiu, be lignino popieriumi stalčiuose ar ant ritinių, įvilktų į užvalkalus.

88.  Drabužiai iš odos saugomi patiesti ir apdengti, į vidų įklojamas minkštas, nerūgštus, neturintis lignino, popierius.

89.  Odiniai žirgo pakinktai, balnai kabinami uždarose spintose ant apvalių medinių kablių.

90.  Valyti tekstilę galima tik dalyvaujant restauratoriui ar su juo konsultuojantis.

91.  Naujai įsigytas muziejines vertybes iš tekstilės yra būtina dezinfekuoti ir valyti dalyvaujant restauratoriui ar su juo konsultuojantis.

92.  Dulkės nuo odinių muziejinių vertybių valomos dulkių siurbliu, antgalį apvyniojus marle.

93.  Zoologijos muziejinės vertybės (gyvūnų ir paukščių iškamšos, kailiai, paukščių kiaušiniai ir lizdai, džiovinti bestuburiai gyvūnai, entomologiniai rinkiniai ir kt.) turi būti saugomos sandariose vitrinose, spintose, dėžėse.

94.  Kaulai (gyvūnų ir paukščių kaukolės, griaučiai, pavieniai kaulai) yra saugomi įstiklintose uždarose spintose, šviesiose saugyklose.

95.     Entomologiniai rinkiniai privalo būti saugomi įstiklintose, itin sandariose dėžutėse, kurios gali būti sudėtos į specialiai įrengtas spintas, kaip stalčiai. Stalčiai turi būti ne žemesni kaip 5 cm, o jų dugnas išklotas 1 cm storio puto plasto sluoksniu ir uždengtas baltu nerūgščiu popieriumi.

96.     Preparatai skysčiuose turi būti saugomi sandariai uždarytuose stikliniuose induose uždarose spintose. Būtina, kad preparatas būtų apsemtas konservuojamojo skysčio, kurį reikia laiku papildyti ir pakeisti. Ant kiekvieno indo turi būti etiketė, kurioje parašyta, koks skystis panaudotas.

97.  Džiovinti bestuburiai gyvūnai saugomi medinėse arba iš nerūgštaus ir be lignino kartono pagamintose dėželėse uždarose spintose. Dėžių, kuriose saugomi bestuburiai gyvūnai, dugnus būtina iškloti vata arba kita minkšta, muziejinei vertybei nekenksminga medžiaga.

98.  Gyvūnų kailiai saugomi horizontaliai dėžėse, pagamintose iš nerūgštaus ir be lignino kartono, tarp jų privaloma įkloti minkšto nerūgštaus ir be lignino popieriaus.

99.  Stalčiuose, kuriuose saugomos vabzdžių kolekcijos, turi būti įdėta kenkėjus atbaidančių cheminių medžiagų.

100. Rekomenduojama zoologijos muziejines vertybes saugoti sugrupavus pagal tipus ir dydį specializuotose saugyklose, taip, kad tiesiogiai nesiliestų viena su kita bei spintų arba dėžių sienomis.

101. Neturint atskirų saugyklų, zoologijos muziejines vertybes privaloma saugoti atskirose spintose ir (ar) dėžėse.