Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

IR

NORVEGIJOS KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS

 

SUTARTIS

 

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR JŲ ABIPUSĖS APSAUGOS

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Norvegijos Karalystės Vyriausybė (toliau šioje sutartyje vadinamos Susitariančiosioms Šalims),

siekdamos plėtoti abiejų valstybių ekonominį bendradarbiavimą,

rūpindamosi, kad paskatinti ir sukurti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje abipusės naudos ir lygiateisiškumo pagrindu,

Suprasdamos, kad šia Sutartimi teikiamas abipusis investicijų skatinimas ir apsauga, paragins imtis iniciatyvos šioje srityje,

s u s i t a r i a:

 

1 STRAIPSNIS

SĄVOKOS

Šioje Sutartyje:

1. Sąvoka "investicija" reiškia bet kokį turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investitorius investavo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir tvarką ir kuris apima ypač:

(I) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar kitokias nuosavybės teises, kaip ipoteka, turto sulaikymas (LIENS), užstatai ir panašios teisės;

(II) akcijas, obligacijas ar kitokias dalyvavimo kompanijose formas;

(III) pretenzijas į pinigus, panaudotus ekonominei vertei sukurti, ar pretenzijas į kokią nors pagal kontraktą vykdomą veiklą, turinčią ekonominę vertę;

(IV) pramonės ir intelektinės nuosavybės teises, kaip technologijos gamybos paslaptys (KNOW-HOW), prekių ženklai ir firmos prestižas (GOODWILL);

(V) pagal įstatymus ar pagal kontraktą suteiktas verslo koncesijas, tarp jų ir koncesijas gamtinių išteklių paieškai, gavybai ir eksploatacijai.

Prekės, kurios pagal nuomos sutartį (LIZINGĄ) patenka vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančio nuomininko žinion iš nuomotojo, kuris yra kitos Susitariančiosios Šalies pilietis arba juridinis asmuo, turintis joje savo būstinė, traktuotinos ne mažiau palankiai kaip ir pati investicija.

2. Sąvoka "pajamos" (RETURNS) reiškia pagal įstatymus iš investicijų gaunamas sumas, kaip pelną, palūkanas, autorinius atlyginimus, rinkliavas, dividendus ir kitas teisėtai iš investicijos gaunamas pajamas.

3. Sąvoka "investitorius" reiškia:

a) Lietuvos Respublikos atveju:

fizinį asmenį, sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais turintį jos pilietybę (CITIZENSHIP).

Norvegijos Karalystės atveju:

fizinį asmenį, sutinkamai su Norvegijos Karalystės įstatymais turintys jos pilietybę (NATIONALITY);

b) kiekvienos Susitariančiosios Šalies atveju:

korporaciją, kompaniją, firmą, įmonę, organizaciją ar asociaciją, įregistruotą ar įkurtą pagal Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojančius įstatymus.

4. Sąvoka "teritorija" reiškia:

Lietuvos Respublikos teritoriją ir Norvegijos Karalystės teritoriją su teritoriniais vandenimis ir kontinentiniu šelfu, kur suinteresuotosios Šalys sutinkamai su tarptautine teise naudojasi savo suvereniomis teisėmis tirti ir eksploatuoti tų plotų gamtinius išteklius.

 

2 STRAIPSNIS

ŠIOS SUTARTIES TAIKYMAS

 

Ši Sutartis taikytina investicijoms, investuotoms po 1990 m. gruodžio 29 d. Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir tvarką.

 

3 STRAIPSNIS

INVESTICINIŲ SKATINIMA IR APSAUGA

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje skatina kitos Susitariančiosios šalies investitorius investuoti, sutinkamai su savo įstatymais bei tvarka priima tokias investicijas ir suteikia joms lygiateisį ir teisingą režimą bei apsaugą. Tokios investicijos paklūsta tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jos investuojamos, įstatymams ir tvarkai.

 

4 STRAIPSNIS

DIDŽIAUSIO PALANKUMO REŽIMAS

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms ir investicinėms pajamoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje taikomas ne mažiau palankus režimas negu trečiosios šalies investitorių investicijoms.

2. Sutinkamai su šiuo straipsniu taikomas režimas neliečia privilegijų, kurias kita Susitariančioji Šalis teikia trečiosios valstybės investitoriams dėl esamų ar būsimų muitinių ar ekonominių sąjungų ar panašių tarptautinių susitarimų, taip pat sutarčių dėl laisvos prekybos, kuriose dalyvauja ar dalyvaus viena iš Susitariančiųjų Šalių. Tas režimas taip pat neliečia privilegijų, kurias viena iš Susitariančiųjų Šalių teikia trečiosios valstybės investitoriams, remdamasi dvigubo apmokestinimo sutartimis arba kitomis su mokesčiais susijusiomis sutartimis ar vidaus mokesčių įstatymais.

 

5 STRAIPSNIS

NUOSTOLIŲ KOMPENSAVIMAS

 

Su vienos Susitariančiosios Šalies investitoriais, kurių investitoriais, kurių investicijos patyrė nuostolių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo, kitokių karinių konfliktų, revoliucijos, nacionalinės nelaimės, sukilimo, maišto, riaušių, tuos nuostolius padengiant, apmokant ar kompensuojant elgiamasi ne mažiau palankiai negu su trečiosios valstybės investitoriais.

 

6 STRAIPSNIS

EKSPROPRIACIJA IR KOMPENSACIJA

 

Vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti eksproprijuotos, nacionalizuotos ir joms negalima taikyti kitų tam lygiaverčių priemonių ( toliau tokios priemonės bus vadinamos "ekspropriacija" išskyrus tuos atvejus, kai:

(I) ekspropriacija atliekama visuomenės interesais ir vidaus įstatymais nustatyta tvarka;

(II) ji yra nediskriminacinė;

(III) už ją būtinai kompensuojama.

2. Tokios kompensacijos dydis turi atlikti investicijos rinkos vertę prieš pat ekspropriaciją, ir ji išmokama neatidėliojant. Į kompensaciją įeina palūkanos, apskaičiuotos nuo pirmos dienos po ekspropriacijos datos iki išmokėjimo datos, pagal LIBOR kursą atitinkamai valiutai ir atitinkamam laikotarpiui. Tokios kompensacijos išmokėjimas turi būti realizuojamas ir laisvai pervedamas.

 

7 STRAIPSNIS

PERVEDIMAI

 

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams, sumokėjus visus priklausančius mokesčius, laisvai pervesti:

(I) su investicijomis susijusias pajamas, autorinius atlyginimus ir kitokias pajamas;

(II) investuotą kapitalą ir įplaukas, atsirandančias likviduojant ar nusavinant visą investiciją arba jos dalį;

(III) paskolų grąžinimo fondus ir priklausančias palūkanas;

(IV) su investicija dirbančių piliečių uždarbius.

2. Turimos konvertuojamos valiutos pervedimai, sutinkamai su šia Sutartimi, atliekami neatidėliojant ta valiuta, kuria buvo investuota, arba, investitoriui sutikus, kuria nors kita konvertuojama valiuta pervedimo dieną galiojančiu oficialiu valiutos keitimo kursu.

 

8 STRAIPSNIS

SUBROGACIJA

 

1. Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra, remdamasi garantija, suteikta investicijai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, apmokėjusi vienam iš savų investitorių, subrogacijos pagrindu gali veikti ir naudotis minėto investitoriaus teisėmis, taip pat ir prisiimti jo įsipareigojimus. Subrogacijos būdu įgytos apdraustojo investitoriaus teisės ir pareigos taip pat apima ir šios Sutarties 7 straipsnyje minėtų pervedimų teises. Garantijos pagrindu padariusi išmoką Susitariančioji Šalis negali įgauti didesnių teisių ir prisiimti didesnių įsipareigojimų už tuos, kuriuos turėjo apdraustasis investitorius.

 

9 STRAIPSNIS

GINČAI TARP SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES IR INVESTITORIAUS

 

1. Bet koks ginčas, galintis kilti tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies dėl pastarosios teritorijoje investuotos investicijos, spręstinas ginčo dalyvių derybomis.

2. Jeigu ginčas tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies tęsiasi ilgiau negu tris mėnesius, tai investitorius turi teisę perduoti bylą:

A. Arba tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui, remiantis investicinių ginčių tarp valstybių ir kitų piliečių sprendimo konvencijos, pasirašytos 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, atitinkamomis sąlygomis,

B. Arba, jeigu abi Susitariančiosios Šalys nėra tos konvencijos dalyvėmis - arbitražui, arba tarptautiniam AD HOC trečiųjų teismui, įkurtam pagal arbitražo taisykles, kurias įvedė Jungtinių Tautų Tarptautinės Prekybinės Teisės komisija. Ginčo sprendimas galutinis ir ginčo dalyviams privalomas.

 

10 STRAIPSNIS

GINČAI TARP SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ

 

1. Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties supratimo ar taikymo, kiek įmanoma, spręstini abiejų Susitariančiųjų šalių derybomis.

2. Jei tokiu būdu ginčas tarp Susitariančiųjų šalių neišsprendžiamas per šešis mėnesius nuo derybų pradžios, tai, vienos iš Susitariančiųjų Šalių pageidavimu, jis perduodamas Trečiųjų teismui.

3. Toks Trečiųjų teismas sušaukiamas kiekvienu atskiru atveju šiuo būdu:

gavusi pareiškimą dėl teismo, per tris mėnesius kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną teismo narį. Tie du nariai išrenka trečiosios šalies pilietį, kuris, abiejų Susitariančiųjų Šalių sutikimu, paskiriamas teismo pirmininku. Pirmininkas paskiriamas per du mėnesius nuo kitų dviejų narių paskyrimo datos.

4. Jeigu per laikotarpius, numatytus šio straipsnio 3 paragrafe, neatliekami reikalingi paskyrimai, tai, nesant kitokio susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Tarptautinio Teisingumo Teismo Prezidentą su prašymu tai padaryti. Jei Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba negali atlikti to dėl kitų priežasčių, tai reikalingus asmenis paskiria Viceprezidentas. Jeigu ir Viceprezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis, arba taip pat negali to padaryti, tai reikalingiems asmenims paskirti reikia kreiptis į kitą pagal pareigas vyriausiąjį teismo narį, kuris nėra nė vienos Susitariančiosios Šalies pilietis.

5. Trečiųjų teismas pats nustato savo darbo tvarką. Teismas priima sprendimą, remdamasis šios Sutarties sąlygomis ir bendraisiais tarptautinių įstatymų principais ir taisyklėmis. Trečiųjų teismas priima sprendimą balsų dauguma. Toks sprendimas galutinis ir privalomas abiems Susitariančiosioms Šalims.

6. Kiekviena Susitariančioji Šalis sumoka savo teismo nario ir jos atstovavimo teisme išlaidas. Trečiųjų teismas nustato, kokiomis dalimis Susitariančiosios Šalys sumoka teismo išlaidas.

 

11 STRAIPSNIS

KONSULTACIJOS

 

Reikalui esant, Susitariančiųjų Šalių atstovai susitinka, kad aptarnautų šios sutarties vykdymą. Susitikimai vyksta vienai iš Susitariančiųjų Šalių pasiūlius toje vietoje ir tokiu laiku, kaip susitariama diplomatiniais kanalais.

 

12 STRAIPSNIS

SUTARTIES PATAISOS

 

Šios Sutarties įsigaliojimo momentu ar bet kuriuo metu po to Sutarties sąlygos gali būti pataisytos taip, kaip susitaria abi Susitariančiosios Šalys. Tos pataisos įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kad tam reikalingi konstituciniai reikalavimai įvykdyti.

 

13 STRAIPSNIS

SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS

 

Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša kitai apie visų procedūrų, reikalingų šios Sutarties įsigaliojimui sutinkamai su savo įstatymais įvykdymą. Ši Sutartis įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo antrojo pranešimo gavimo datos.

 

14 STRAIPSNIS

SUTARTIES TRUKMĖ IR PABAIGA

 

Ši Sutartis galioja dešimt metų. Ją galima nutraukti, kuriai nors Susitariančiajai Šaliai raštu apie tai pranešus. Nesant jokių pranešimų, sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas tolimesniems dešimties metų periodams, išskyrus tuomet, kai viena Susitariančioji Šalis ją raštu denonsuoja likus bent šešiems mėnesiams iki bet kurio periodo pabaigos. Investicijoms, investuotoms iki pranešimo apie Sutarties baigimą gavimo, 1-12 straipsnių sąlygos lieka galioti tolimesnius dešimt metų nuo pranešimo gavimo datos.

 

Sutartį pasirašo savo Vyriausybės įgaliotieji asmenys.

 

Surašyta Vilniuje 1992 m. birželio 16 d. dviem egzemplioriais, lietuvių, norvegų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodai autentiški.

 

Atsiradus neaiškumams, vadovautis angliškuoju tekstu.

 

 

 

Lietuvos Respublikos                                                          Norvegijos Karalystės

Vyriausybės vardu                                                              Vyriausybės vardu