Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano ir Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo

1.1. Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų planą (pridedama).

1.2. Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano įgyvendinimo tvarkos aprašą (pridedama).

3.1. šis įsakymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.;

3.2. Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinės programos projektams, kurių finansavimo pradžia yra 2023 m., taikomos iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusios teisės aktų nuostatos.

1. Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – nustatyti nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija (toliau – Įstaigos) kūrybinės veiklos tikslus siekiant plėtoti Lietuvos profesionalųjį scenos meną, skatinti novatoriškumą ir tarptautiškumą, didinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir įvairovę Lietuvoje.

2. Veiksmų plane vartojamos šios sąvokos:

3. Veiksmų planas apima šias veiklos sritis:

4. Įgyvendinant Veiksmų plano priemones siekiama sukurti daugiau aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūrinių, plėsti jų sklaidą ir prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms Lietuvoje, užtikrinti idėjų ir išraiškos priemonių kaitą Įstaigose įtraukiant jaunuosius menininkus, sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

5. Įstaigos įgyvendina valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje, kurdamos profesionaliojo scenos meno kūrinius ir (ar) juos viešai atlikdamos. Savo kūrybine veikla jos ugdo kūrybingą visuomenę, tenkina jos poreikį aukštos kokybės scenos meno paslaugoms, siekia didinti  profesionaliojo scenos meno prieinamumą. Tačiau Įstaigų kūrybinio potencialo plėtros galimybėms įtaką daro finansinių šaltinių (arba resursų), kuriais Įstaigos gali pasinaudoti naujiems scenos meno kūriniams sukurti bei skleisti, ribotumas. Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų didžioji dalis tenka pastatų išlaikymui ir darbo užmokesčiui, todėl kūrybinei veiklai lėšų lieka nepakankamai. Vidutiniškai Įstaigos uždirba apie 5–30 % (nuo skiriamų valstybės biudžeto lėšų) pajamų kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Įstaigų uždirbamų lėšų nepakanka, norint kūrybiniame procese diegti inovacijas, taip pat naudoti šiuolaikines technologijas (apšvietimas, vaizdo projekcijos, kokybiškas įgarsinimas), pritraukti pripažintus menininkus ir pasitelkti aukštos kvalifikacijos specialistus (garso ir šviesų dailininkus, scenografijos dailininkus ir kt.), pritraukti naujas auditorijas, ypatingai – jaunesnio amžiaus lankytojus. Atkreiptinas dėmesys, kad augant energijos sąnaudoms, įstaigoms susiduriant su prekių ir paslaugų kainų didėjimu, lėšų dalis, kuri gali būti skirta kūrybinei veiklai, dar labiau mažėja.  

6. Lietuvoje veikia 20 nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose dirba nuo 1 iki 5 meno kolektyvų. Įstaigų kasmet pateikiami duomenys ir Įstaigų vadovų apklausos rodo, kad operos ar baleto spektaklio sukūrimas kainuoja iki 500 tūkst. eurų, dramos ar šokio spektaklio sukūrimas – iki 250 tūkst. eurų, lėlių teatro spektaklio sukūrimas – iki 25 tūkst. eurų, koncertinės programos parengimas – iki 40 tūkst. eurų. Įstaigos per metus siekia sukurti po 4–5 naujus spektaklius, 40–270 nekartotinių unikalių koncertinių programų. Gastrolės taip pat dėl didėjančių kaštų reikalauja ženklių išlaidų. Tai apriboja galimybes realizuoti kūrybinius sumanymus ir Įstaigos yra priverstos keisti suplanuotą repertuarą.

7. Profesionaliojo scenos meno kūrinių kokybė ir jų aktualumas priklauso nuo tvarios kūrybinių idėjų kaitos, profesionaliojo scenos meno srities tendencijų Lietuvoje ir užsienyje išmanymo ir taikymo Įstaigos veikloje. Lietuvos profesionaliojo scenos meno kolektyvai, meno kūrėjai ir atlikėjai yra vertinami užsienyje, kviečiami dalyvauti tarptautiniuose projektuose, festivaliuose, kuriuose dažnai pelno apdovanojimus. Tačiau finansinių resursų stoka varžo Įstaigų tarptautinį bendradarbiavimą.

8. Profesionaliojo scenos meno įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta Įstaigų bendradarbiavimo veikla, kai su kitomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis ir užsienio scenos meno organizacijomis bendrai organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių sukūrimą, viešą atlikimą ir kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) naudojimą, sudarydamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinė veikla leidžia efektyviausiu būdu panaudoti Įstaigos kūrybinius resursus ir sutelkti kelių partnerių finansinius ir kūrybinius išteklius bendrai gamybai. Tokiu būdu sukurti kūriniai leidžia pasiekti platesnį lankytojų ratą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 

9. Siekiant užtikrinti profesionaliojo scenos meno aktualumą ir atsinaujinimą, būtina skatinti jaunuosius menininkus dalyvauti Įstaigų veikloje, siūlyti aktualias idėjas, kūrybinius sprendimus, nagrinėti visuomenei aktualius klausimus. Tačiau jaunieji menininkai yra pažeidžiami dėl mažesnės  patirties, abipusio (su Įstaiga) pasitikėjimo, jiems trūksta resursų kūrybinių projektų įgyvendinimui, todėl karjeros pradžioje susiduria su kūrybinės veiklos rizika – negaudami pakankamai pajamų iš kūrybinės veiklos, jaunieji menininkai įsitraukia į kitas ekonomines veiklas, ir tokiu būdu prarandamas potencialus menininkas, į kurį buvo investuota studijų metu. Jaunųjų menininkų integravimasis į Įstaigos kūrybinę veiklą per kūrybines rezidencijas užtikrina tvarią Įstaigos veiklos raidą, gyvybingumą, atvirumą bei aktualumą įvairių kartų lankytojams.  

10. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu UAB „KOG institutas“ ir UAB „Norstat LT“ 2023 m. paskelbė tyrimo ataskaitą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ ^[1], kurioje nurodoma, kad apie 70 % gyventojų per 12 mėn. lankėsi scenos menų renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Statistiškai rodiklio augimas stebimas scenos menų srityje, remiantis 2014 (56 %), 2017 (61 %) ir 2020 (64 %) metų duomenimis. 2023 m. scenos menų prieinamumas vertintas labai palankiai – kaip labai gerą ar gerą jį vertina daugiau negu pusė (52 %) visų Lietuvos gyventojų. Scenos menų prieinamumo vertinimas yra susijęs su respondento sociodemografiniu profiliu: dažniau šios meno srities prieinamumą gyvai teigiamai vertina moterys, 15–19 m. bei 30–39 m. gyventojai, turintys aukštąjį išsimokslinimą, specialistai ir tarnautojai, moksleiviai ir studentai, taip pat aukštesnių pajamų gyventojai (kuriems tenka virš 1000 eurų vienam namų ūkio nariui) bei su kultūros sritimi susiję asmenys, taip pat Vilniaus, Kauno miestų gyventojai ir Klaipėdos apskrities (neįskaitant Klaipėdos) gyventojai. Blogiausiai scenos menų prieinamumą vertina 70 m. ir vyresni respondentai, esantys pensijoje, disponuojantys žemomis pajamomis bei kaimo vietovių gyventojai. Aktualus skaitmeninio turinio rodiklis – scenos meno renginių tiesioginių transliacijų ne namuose žiūrėjimas (2014 m. – 32 %, 2017 m. – 31 %, 2020 m. – 37 % ir 2023 m. – 33 %). Scenos menų prieinamumą skaitmenine forma geru ar labai geru 2023 m. laiko 45 % Lietuvos gyventojų. Skaitmeninio turinio prieinamumą geriau vertina turintieji aukštąjį išsimokslinimą, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai, prasčiausiai – 15–39 m. amžiaus gyventojai, tarnautojai ir specialistai, disponuojantys aukštomis pajamomis, Vilniaus ir Kauno miestų, Kauno apskrities (neįskaitant Kauno) gyventojai. Scenos menų kokybę gyvai kaip labai gerą ar gerą vertina 62 % Lietuvos gyventojų. Skaitmeninė scenos menų kokybė vertinama pastebimai prasčiau – gera ar labai gera ji atrodo 43 % gyventojų. Vertinant scenos menų kokybę bendrai, 2023 m. ja patenkinta šiek tiek didesnė dalis gyventojų (67 %) negu 2020 m. (63 %). Scenos menų gyvai kokybę geriau vertina moterys, 15–19 m. bei 50–69 m. amžiaus gyventojai, tarnautojai ir specialistai, moksleiviai, studentai, asmenys, susiję su kultūros sritimi bei gaunantys aukštas pajamas gyventojai, taip pat Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių (neįskaitant apskričių centrų) gyventojai. Skaitmenine forma prieinamų scenos menų kokybę geriau vertina 15–29 m. amžiaus asmenys, tarnautojai, specialistai, moksleiviai, studentai, asmenys, susiję su kultūros sritimi bei gaunantys aukštas pajamas gyventojai, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų, Kauno ir Alytaus apskričių (be apskričių centrų) gyventojai.

11. Regionuose esančios kultūros ir meno renginių organizavimo įstaigos yra linkusios pristatyti komercinę scenos meno produkciją. Tokios pasiūlos dominavimą apsprendžia regionų gyventojų mažesnės pajamos, žemesnis išsilavinimo lygis, ribota infrastruktūra, kuri dažnai nėra tinkama aukšto meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūriniams atlikti. Auginti lankytojus regionuose, konkuruoti su menkos vertės komercine produkcija reikalauja didesnių finansinių, materialiųjų išteklių. Remiantis Lietuvos nacionalinio kultūros centro 2023 m. statistiniais duomenimis, 60-yje Lietuvos savivaldybių veikia 153 juridiniai kultūros centrai ir 442 jų struktūriniai padaliniai, kuriuose galėtų būti viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. Žvelgiant į kultūros centruose vykdomų veiklų pasiskirstymą išryškėja tendencija: kuo labiau urbanizuotas savivaldybės lygmuo, tuo didesnė proporcinė dalis bendrame veiklų spektre tenka edukacinių veiklų įgyvendinimui. Atitinkamai komercinės veiklos yra proporcingai daugiau vystomos mažiau urbanizuotose savivaldybėse. Mėgėjų meno kolektyvų veikla labiausiai yra vystoma toliau nuo didžiųjų miestų. Profesionaliojo meno veiklos labiausiai išvystytos miestų ir tarpiniame lygmenyje, t. y. savivaldybėse, kuriose yra didesni ar vidutinio dydžio miestai. Fizinį paslaugų prieinamumą kaip kliūtį aktyvesniam dalyvavimui kultūriniame gyvenime mažesnių gyvenviečių gyventojai įvardija du kartus dažniau nei apklausos dalyviai iš didžiųjų miestų. Taigi būtinųjų kultūros paslaugų prieinamumo užtikrinimas mažesnėse gyvenvietėse išlieka svarbiu uždaviniu Lietuvos kultūros politikoje. Vadovaujantis 2021–2030 m. Kultūros ir kūrybingumo plėtros programa, buvo konstatuota, kad Lietuvos regionų gyventojams labiausiai trūksta aukšto, nacionalinio ir tarptautinio lygio kultūros paslaugų, tokių kaip profesionalusis scenos menas (teatro, šokio spektakliai, cirko programos, koncertai), kokybiški festivaliai, kurie sudomintų vietos gyventojus, didintų kultūros turinio pasiūlos įvairovę, ugdytų žiūrovų kultūrinę savivoką.

Dalis Įstaigų regionų pasiekiamumo klausimus sprendžia teikdamos žiūrovų mobilumo paslaugą: regionų gyventojams padengiami kelionės kaštai, suteikiant galimybę pamatyti profesionaliojo scenos meno kūrinį Įstaigos salėje arba regionų erdvėms pritaikytą originalo adaptaciją. Užsienio kūrėjų scenos meno kūriniai prieinami iš esmės tik 3 didžiųjų miestų gyventojams ir dažniausiai tik vienkartinių pristatymų profesionaliojo scenos meno festivaliuose forma. Mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai iš viso neturi galimybių pamatyti ar išgirsti aktualius, tarptautinės sėkmės sulaukusius profesionaliojo scenos meno kūrinius.

12. Įstaigos prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo, jų užmegztų ryšių su užsienio organizacijomis, siekiančiomis pristatyti užsienyje Lietuvos profesionaliojo scenos meno kūrėjus ir kūrinius, geografija yra plati. Kultūros ministerija yra pagrindinė kultūros tarptautiškumo politiką formuojanti institucija, per Lietuvos kultūros institutą ir sukurtą kultūros atašė tinklą siekianti analizuoti lankytojų lūkesčius užsienio šalyse, tarpininkauti pristatant Lietuvos profesionalųjį scenos meną. Įstaigų gastrolės užtikrina papildomas pajamas, tačiau ir šis finansavimo šaltinis yra trumpalaikis, netvarus. Siekiant kultūros diplomatijos tikslų ar Lietuvos įvaizdžio formavimo tikslų gastrolės gali ir nebūtų finansiškai pelningos. 

13. Vadovaujantis Įstaigų ataskaitomis, iki pandemijos 2019 m. teatruose ir koncertinėse įstaigose apsilankė 1,26 mln. lankytojų, o per 2021 m. – 0,47 mln. lankytojų, tam įtakos turėjo pandemijos metu paskelbtas karantinas. 2022 m. buvo fiksuota 0,9 mln. lankytojų,  2023 m. – 1 mln. lankytojų, 2024 m. – 1,08 mln. lankytojų. Šiuo laikotarpiu Įstaigos daug dėmesio skyrė veiklai virtualioje erdvėje: jei 2019 m. virtualių apsilankymų skaičius buvo 1,99 mln. žiūrovų, tai 2021 m. – 2,74 mln., 2022 m. – 4,3 mln., o 2023 m. – 4,36 mln. žiūrovų. 2024 m. šis rodiklis sumažėjo iki 2,08 mln. žiūrovų.  Minimu laikotarpiu išaugo nemokamai apsilankiusių lankytojų dalis: nuo 4,82 % iki 8,79 % (2019–2021 m.), bet 2022–2023 m. rodikliai sumažėjo iki 4,99 %. 2024 metais šis rodiklis vėl išaugo iki 7 %.

2019–2021 m. krito viešai atliktų renginių skaičius nuo 3703 iki 2639 renginių, iš jų skirtų vaikams ir mokiniams dalis krito nuo 21,26 % iki 12,31 %. 2022–2023 m. viešai atliktų renginių rodikliai augo iki 3904 vnt., iš jų skirtų vaikams ir mokiniams dalis augo iki 18,17 %. 2024 metais buvo parodyti ir atlikti 3871 renginiai, iš jų 15,35 % buvo skirta vaikams ir jaunimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. po rekonstrukcijų atsidarė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Atitinkamai tikėtinas rodiklių augimas šioms įstaigoms veikiant pilna apimtimi.  

14. Nors profesionalusis scenos menas yra neatsiejamas nuo autentiškos kūno raiškos scenoje, Įstaigoms ir toliau būtina plėsti ir atrasti auditorijas, besinaudojančias informacinėmis technologijomis paremtais procesais. Svarbu užtikrinti profesionaliojo scenos meno kūrinių skaitmeninimą ir sklaidą skaitmeninio turinio platformose.

15. Nors Įstaigos vykdo kultūrinės edukacijos veiklas pritaikytas įvairioms vaikų ir jaunimo grupėms, tačiau trūksta įstaigų atsivėrimo asmenims turintiems įvairių rūšių negalią, patiriantiems įvairių formų socialinę atskirtį (vadovaujantis Įstaigų ataskaitomis, 2023 m. teatrų ir koncertinių įstaigų edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo 64,8 tūkst. žmonių, iš jų 942 asmenys su negalia. Surengta 1318 užsiėmimų gyvai ir 58 virtualūs edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 83 tūkst. žmonių. Sukurta 69 naujos e. paslaugos ir 56 naujos fizinės paslaugos. Asmenims, turintiems negalią 2023 m. buvo pritaikytos 165 paslaugos, tačiau 2024 m. – 322 paslaugos). Iki šiol viena problematiškiausių jaunimo grupių išlieka baigęs mokyklą jaunimas. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesys į daugiausiai augančią demografinę grupę – pagyvenusio amžiaus asmenis.

16. Įstaigos taip pat patiria sunkumų bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis scenos meno organizacijomis. Šie sunkumai susiję su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto nuomos specifika. Nevyriausybinėms scenos meno organizacijoms sudėtinga sukaupti reikiamą lėšų kiekį siekiant teisės aktuose nustatyto finansiškai lygiaverčio bendradarbiavimo, kuris turi potencialo ženkliai praturtinti ir praplėsti Įstaigų repertuarą. Nacionalinės ir valstybinės scenos meno įstaigos turi įgyvendinti savo repertuarus, kurie formuojami siekiant pilnai įveiklinti turimas patalpas, atitinkamai jos turi nedaug galimybių patalpų nuomai. 

17. 2024 m. buvo įsteigta nauja profesionaliojo scenos meno įstaiga – Viešoji įstaiga Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai. Šis multifunkcinis menų centras su numatoma 1,7 tūkstančio geriausios natūralios akustikos Lietuvoje žiūrovų sale, 500 vietų multifunkcine sale ir kitomis įvairiomis projektams pritaikomomis erdvėmis turėtų sudaryti paskatą ženkliam scenos menų vystymuisi Lietuvoje. Nacionalinės koncertų salės veikla turėtų prasidėti 2030 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad pradėjusi veiklą viešoji įstaiga turės galimybę gauti pajamas iš savo veiklos, tačiau iki Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai bus atidaryta, galimybės užtikrinti savo veiklą uždirbamomis pajamomis yra iš esmės apribotos.      

18. Veiksmų planas įgyvendinamas iš Kultūros ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

19. Veiksmų plano finansavimo apimtys, stebėsenos rodikliai nurodyti Veiksmų plano priede.

1.  Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) finansavimą.

2.  Apraše vartojamos šios sąvokos:

3.  Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme ir Veiksmų plane. 

4. Veiksmų plano veiklas vykdo Įstaigos, kurių Projektai atrenkami konkurso būdu. Pagal Aprašą finansuojami tik neekonominio pobūdžio Projektai, kurių metu išimtinai siekiama socialinių ar kultūrinių tikslų ir suteikiama nemokama paslauga arba iš mokamos paslaugos surenkamomis lėšomis padengiama tik dalis faktinių Projektų išlaidų, kaip apibrėžta Europos Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos.

5. Kvietimas teikti Paraiškas (toliau – kvietimas) dėl Įstaigų planuojamų įgyvendinti Projektų finansavimo ateinančiais metais skelbiamas Kultūros ministerijos interneto svetainėje einamųjų metų balandžio mėnesį. Kvietimas teikti Paraiškas, kurių Projektai skirti užtikrinti viešųjų Įstaigų veiklos tęstinumą, gali būti skelbiamas ir kitu laiku esant poreikiui užtikrinti šių įstaigų veiklą. Paraiškos kitu, nei kvietime nurodytu laikotarpiu, gali būti teikiamos siekiant įgyvendinti naujus Projektus Aprašo 21 ir 30 punktuose numatytais atvejais. 

6. Kvietime nurodoma:

7. Paskelbus kvietimą teikti Paraiškas, jos teikiamos pagal formą (Aprašo 1 ir 2 priedai) Kultūros ministerijai iki kvietime nurodyto termino pabaigos Apraše nustatyta tvarka. Kitais nei Apraše nurodytais būdais pristatytos ir (arba) kitais nei kvietime nurodytais adresais pateiktos ir (arba) po kvietime nustatyto termino pabaigos pateiktos Paraiškos nevertinamos, pareiškėjas apie priimtus sprendimus nevertinti Paraiškų informuojamas per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo.

8. Įstaigos teikia po vieną Paraišką visiems Įstaigos Projektams ir laisvos formos lydraštį, kuriame nustato ir pagrindžia Projektų prioritetiškumą Įstaigos veiklai.  

9. Veiksmų plano lėšomis finansuojami Projektai:

10. Projektuose turi būti nustatyti aiškūs, realūs ir pamatuojami rezultatai. Projektas privalo neturėti neigiamo poveikio Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems horizontaliesiems darnaus vystymosi, inovatyvumo (kūrybingumo) ir lygių galimybių visiems principams.

11. Projektai  gali būti vykdomi ilgiau kaip vienerius metus. Šiuo atveju kiekvienais metais Įstaigos teikia Paraiškas tik atitinkamais metais vykdomai Projekto veiklos daliai įgyvendinti.

12. Projekto įgyvendinimo pradžia gali būti ankstesnė, nei kultūros ministro įsakymo dėl skirtų lėšų data, tačiau ne ankstesnė nei metų, kuriems skirtas finansavimas, sausio 1 d. Projekte nurodytos veiklos pabaiga negali būti vėlesnė nei metų, kuriems skirtas finansavimas, gruodžio 31 d. Veiksmų plano lėšomis finansuojamos tik tos išlaidos, kurios patirtos nuo metų, kuriems skirtas  finansavimas, pradžios iki jų pabaigos.

13. Lėšos Įstaigai administruoti, ilgalaikiam turtui įsigyti gali būti skiriamos tik viešosioms Įstaigoms. Tapačios projekto veiklų išlaidos iš Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane nurodytų priemonių gali būti finansuojamos tik vieną kartą. Lėšos neskiriamos, jeigu tapačioms projekto veikloms įgyvendinti buvo skirtos kitos valstybės ar savivaldybių biudžetų ar fondų, Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių narių, ar kitų valstybių lėšos. Nustačius, kad lėšos buvo skirtos nesilaikant šiame punkte nustatytų reikalavimų jos pripažįstamos netinkamomis ir turi būti grąžintos per sutartyje numatytą laikotarpį, o to nepadarius išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:

15. Administracinės atitikties vertinimą atlieka paskirtas Kultūros ministerijos darbuotojas per 10 darbo dienų nuo kvietime nurodyto Paraiškų priėmimo termino pabaigos. Šio vertinimo metu nustatoma ar Paraiška pateikta laikantis Apraše nustatytų administracinių reikalavimų. Nustačius neatitikimus Įstaigos yra informuojamos Paraiškoje nurodytu el. paštu ir joms suteikiamas ne trumpesnis kaip 3 darbo dienų terminas Paraiškoms patikslinti. Nepatikslinus Paraiškų per nustatytą terminą jos neperduodamos individualiam vertinimui ir vertinimui posėdžio metu, o pareiškėjas apie priimtus sprendimus informuojamas per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų priėmimo.

16. Nustačius, kad Paraiška atitinka visus administracinius reikalavimus, ji teikiama vertinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybai, sudarytai Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatyta tvarka (toliau – Taryba), kuri atlieka individualų vertinimą ir vertinimą posėdžių metu. Individualus vertinimas ir vertinimas posėdžių metu atliekamas ne ilgiau nei per 30 darbo dienų.                                    

17. Individualaus vertinimo metu:

18. Tuo atveju, kai vertinama Projekto veikla skirta užtikrinti viešųjų Įstaigų veiklos tęstinumą, ji yra vertinama tik pagal Projektui vykdyti prašomų lėšų tikslingumą ir pagrįstumą (0-100). 

19. Individualaus vertinimo rezultatus Tarybos nariai per Tarybos nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei 15 darbo dienų, pateikia Tarybos sekretoriui, kuris per 5 darbo dienas apibendrina rezultatus ir iš Projektų individualaus vertinimo rezultatų vidurkių sudarytą preliminariai siūlomų finansuoti ir nefinansuoti Projektų sąrašą pateikia visiems Tarybos nariams.   

20. Vertinimą posėdžių metu sudaro trys etapai:

21. Įstaigos privalo informuoti Kultūros ministeriją, jeigu planuoja nevykdyti numatytų Projektų, norėtų vykdyti naujus Projektus ar apie kitas nenumatytas aplinkybes, kurios neleis įgyvendinti Projektų Paraiškose numatyta apimtimi ir laiku. Siekiant užtikrinti sistemingą šiame punkte nustatytos informacijos surinkimą Tarybos sekretorius metų, kuriais paskelbtas kvietimas, IV ketvirtį el. paštu kreipiasi į Įstaigas prašydamas pateikti šiame punkte numatytą informaciją ir argumentus ir nustato ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą jai pateikti. 

22. Iki šio Aprašo 21 punkte nustatyto termino gauta šio Aprašo 21 punkte nustatyta informacija yra svarstoma šio Aprašo 21 punkte nustatytais terminais. Po šio Aprašo 21 punkto nustatyto termino gauta šio aprašo 21 punkte nustatyta informacija yra svarstoma šio Aprašo 30 punkte nustatyta tvarka.     

23. Gavusi ir įvertinusi šio Aprašo 21 punkte numatytą informaciją ir Įstaigų argumentus Taryba siūlo kultūros ministrui:

24. Visos šio Aprašo 23.2 papunktyje numatytos Paraiškos vertinamos kartu šio Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka, išskyrus Aprašo 20.2 papunktyje numatytą procedūrą.

25. Kultūros ministras sprendimą dėl lėšų skyrimo ar atsisakymo skirti Įstaigų Projektams įgyvendinti priima ne vėliau kaip iki metų, kuriais turi būti įgyvendinti finansuojami Projektai, kovo 31 d., išskyrus sprendimą dėl Paraiškų, kuriuose nurodyti Projektai skirti užtikrinti viešųjų Įstaigų veiklos tęstinumą einamaisiais metais, – šis sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo Tarybos siūlymo pateikimo. Sprendimas dėl lėšų skyrimo ar atsisakymo jas skirti Projektams skelbiamas Kultūros ministerijos  interneto svetainėje.          

26. Kultūros ministerija su nacionalinėmis Įstaigomis ir viešosiomis Įstaigomis sudaro sutartis (Aprašo 4 priedas) dėl Projektų įgyvendinimo. Kiekvienam Projektui įgyvendinti prie sutarties pridedama atskira sąmata (Aprašo 5 priedas).

27. Pagal Kultūros ministerijos patvirtintą sąmatą planuotos išlaidų rūšys netikslinamos, jeigu skirtumas tarp planuotų ir faktiškai panaudotų lėšų pagal atskirą sąmatos straipsnį neviršija gauto finansavimo sumos 20 procentų. Jei skirtumas viršija 20 procentų, Įstaiga ar viešoji Įstaiga ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki Projekto įvykdymo termino pabaigos Kultūros ministerijai pateikia argumentuotą prašymą dėl sąmatos straipsnių tikslinimo. Kartu su prašymu pateikiama patikslinta Projekto sąmata.

28. Praleidus sąmatos tikslinimo terminą ar kitaip pažeidus sąmatos tikslinimo tvarką, sąmata nebetikslinama. Tokiu atveju išlaidos, viršijančios leidžiamus nukrypimus, pripažįstamos netinkamomis ir turi būti grąžintos per sutartyje numatytą laikotarpį, o to nepadarius išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Kai lėšos skiriamos valstybiniam teatrui ir valstybinei koncertinei įstaigai, kurie yra biudžetinės įstaigos, sutartis nesudaroma. Atsakingas už finansų valdymą Kultūros ministerijos struktūrinis padalinys teisės aktų nustatyta tvarka patikslina tokios Įstaigos atitinkamos programos metinę sąmatą.

30. Įstaigos privalo informuoti Kultūros ministeriją jeigu negali įgyvendinti numatytų Projektų, kuriems buvo skirtas finansavimas, negali jų įgyvendinti nustatyta apimtimi, ar norėtų vietoje jų įgyvendinti naujus Projektus. Įstaigos šią informaciją turi pateikti Kultūros ministerijai iki rugsėjo 1 d.

31.  Praleidus Aprašo 30 punkte nurodytą terminą visos lėšos, kurios panaudotos ne pagal Kultūros ministro priimtus sprendimus, pripažįstamos netinkamomis ir turi būti grąžintos Kultūros ministerijai ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d., o to nepadarius išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Šio aprašo 30 punkte pateiktą informaciją analizuoja Taryba ir įvertinusi Įstaigų argumentus siūlo kultūros ministrui priimti vieną iš šių sprendimų: 

33. Šio aprašo 32.3 papunktyje numatytos Paraiškos vertinamos kartu šio Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka, tačiau joms netaikomas šio Aprašo 20.2 papunktyje numatyta procedūra.

34. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir dėl to apribojus ar draudžiant kultūros įstaigų lankymą, kultūros paslaugų teikimą ir (ar) kultūros renginių organizavimą, Įstaiga gali motyvuotu raštu kreiptis į Kultūros ministeriją dėl Projekto nevykdymo ir lėšų panaudojimo kitam Projektui (-ams) ar Įstaigos veiklos užtikrinimui. Tokiu atveju sprendimą dėl lėšų panaudojimo nedelsiant priima kultūros ministras. 

35. Įstaigos už kiekvieno Projekto įgyvendinimą atsiskaito Kultūros ministerijai per 1 mėnesį nuo Projekto įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 5 d.

36. Atsiskaitant už Projektą pateikiama:

37. Kultūros ministerijai paprašius, Įstaiga turi pateikti Projekto įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą ir (ar) visus išlaidas pateisinančius ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas.

38. Kultūros ministerija pagal Projektų įvykdymo rezultatų ataskaitose pateiktą informaciją iki kiekvienų metų kovo 1 d. parengia Veiksmų plano vykdymo ataskaitą pagal Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano priede nustatytus Veiklų vertinimo sričių ir jų temų, veiksmų rodiklius ir teikia Tarybai. Taryba, susipažinusi su Projektų įvykdymo ataskaitų rezultatais, esant poreikiui teikia pasiūlymus Kultūros ministerijai dėl Tvarkos aprašo ir Veiksmų plano tobulinimo. Veiksmų plano vykdymo ataskaita skelbiama Kultūros ministerijos interneto svetainėje.

39. Projektų Paraiškos ir ataskaitos, Tarybos posėdžių protokolai saugomi Kultūros ministerijos dokumentacijos plano nustatyta tvarka ir terminais.

40. Paraiškose nurodomi asmens duomenys yra tvarkomi Kultūros ministerijos, kaip duomenų valdytojo, Paraiškų administravimo, dokumentų valdymo tikslais. Asmens duomenys tvarkomi siekiant viešojo intereso ir vykdant Kultūros ministerijai taikomus teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 straipsnio 1 d. c ir e punktais. Asmens duomenys saugomi Kultūros ministerijos dokumentacijos plane numatytais terminais.