Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

„4.1. Lietuvoje gavę pajamų iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (toliau – darbo santykiai), privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – metinis NPD; žr. Taisyklių 6 priedą „2022 m. metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimas“), kai tokių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytino metinio NPD sumą, pavyzdžiui, tokių pajamų gavę iš kelių darbdavių arba gavę kitų rūšių apmokestinamųjų pajamų, dėl kurių gavimo taikytinas metinis NPD sumažėja;“.

„4.7.4. 2022 m. – 60 VDU suma (90 246 Eur), taikoma apdraustųjų asmenų 2022 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti;“.

„4.9. gavę apmokestinamųjų pajamų ne iš darbo santykių, kai jų bendra suma per 2019 m. ar vėlesnį mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 120 VDU (2019 m. – 136 344  Eur; 2020 m. – 148 968 Eur; 2021 m. – 162 324 Eur; 2022 m. – 180 492 Eur) suma. Apskaičiuojant pajamas ne iš darbo santykių, neįskaitomos:“. 

„Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metines apmokestinamąsias pajamas perskaičiuoja, atimdamas patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytų išlaidų sumas, tai pajamų mokestį mažinančio mokesčio kredito suma taip pat turi būti perskaičiuojama dėl neapmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms tenkančių šių išlaidų dalies. Tokiais atvejais mokesčio kredito suma apskaičiuojama taip: pagal formulę apskaičiuota mokesčio kredito suma padauginama iš patirtų (atimamų) GPMĮ 21 straipsnio išlaidų sumos ir padalijama iš bendros metinių pajamų, apmokestinamų, taikant 15, 20 ir 32 procentų tarifą (2020 m. ir vėlesniais metais), sumos (nesumažintos GPM 21 straipsnio išlaidomis); apskaičiuota suma atimama iš mokesčio kredito, apskaičiuoto pagal formulę (žr. Taisyklių 7 priedo „Pajamų mokesčio apskaičiavimo nuo 2022 m. pajamų pavyzdžiai“ 6 pavyzdį).“

„59.3.7. finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn (realizavimo) pajamos (žymimos 11 pajamų rūšies kodu), kai tokių pajamų suma viršija 500 eurų per mokestinį laikotarpį. Tokiu atveju turi būti deklaruojama visa per mokestinį laikotarpį iš finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn (realizavimo) gautų pajamų suma.

Deklaruojant finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn (realizavimo) pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte nustatyta 500 eurų mokesčio lengvata, preliminarioje pajamų mokesčio deklaracijoje 12 pajamų mokesčio kodu pažymėtos pajamos turi būti pakeistos į 11 kodu žymimas pajamas (t. y. į finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn (realizavimo) pajamas, kurioms yra taikoma pajamų mokesčio lengvata). Tokiu atveju vedliu užpildomoje deklaracijoje gyventojas turi įrašyti duomenis apie finansinių priemonių perleidimo nuosavybėn (realizavimo) pajamas, kurioms yra taikoma pajamų mokesčio lengvata (žymimas 11 kodu), o įrašą apie 12 kodu pažymėtas pajamas pašalinti arba patikslinti šiuo kodu žymimų pajamų sumą.“

„64.1.  palūkanos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame EEE valstybės įstatyme nustatyta tvarka, ir palūkanos už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme arba 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, ar atitinkamame EEE valstybės įstatyme nustatyta tvarka, kai bendra tokių palūkanų suma yra didesnė nei 500 eurų. Tokiu atveju turi būti deklaruojama visa tokių palūkanų (žymimų 55 pajamų rūšies kodu) suma;“.

„89. Deklaracijos priede GPM311G „Išlaidos, mažinančios pajamas“, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies išlaidos buvo patirtos, pasirenkama užpildytina atitinkama šio priedo (vedlio G dalies) eilutė, kurioje turi būti įrašoma atitinkamos rūšies išlaidų suma, per mokestinį laikotarpį sumokėta kredito įstaigai, draudimo įmonei, pensijų fondo valdymo įmonei, aukštajai mokyklai ar profesinio mokymo paslaugų teikėjui, kitam juridiniam asmeniui.

Kai deklaruojama kredito įstaigai grąžinta studijų ar profesinio mokymo paskola (jos dalis), turi būti įrašoma tik per mokestinį laikotarpį grąžintos paskolos (be palūkanų) suma (už studijas aukštajai mokyklai ar profesinio mokymo teikėjui sumokėta suma nenurodoma).

Jeigu per mokestinį laikotarpį buvo sumokėtos palūkanos pagal kelias kredito sutartis gyvenamajam būstui (būstams) įsigyti ar jam statyti arba pagal kelias finansinės nuomos (lizingo) sutartis dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), tai turi būti įrašoma palūkanų suma, per mokestinį laikotarpį sumokėta tik pagal vieną kredito arba finansinės nuomos sutartį, pagal kurią palūkanos buvo deklaruotos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais.

Iš 2019 m. ar vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamų gali būti atimama ne didesnė nei 1 500 eurų gyvybės draudimo įmokų ir (ar) įmokų į pensijų fondus, įskaitant nuolatinio Lietuvos gyventojo papildomai sumokėtą 3 procentus viršijančią kaupiamųjų pensijų įmokų (mokamų pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas) dalį, suma (t. y. išlaidų, žymimų 1, 4 ir 9 kodais, suma).

Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų (neįskaičiuojant pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą, ir pajamų už ne individualios veiklos atliekų perleidimą nuosavybėn, apmokestinamų, taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą), perskaičiuotų taip: iš darbo pajamų atėmus metinį NPD (žr. Taisyklių 6 priedą „2022 m. metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimas“), iš turto (daikto) perleidimo nuosavybėn pajamų atėmus jo įsigijimo kainą ir su perleidimu susijusius privalomus mokėjimus, iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus bei mokestinius nuostolius.

Įvairių rūšių išlaidų patyręs nuolatinis Lietuvos gyventojas, kai jo išlaidos yra didesnės nei 25 procentai metinių apmokestinamųjų pajamų ir (ar) kai jos viršija kitus GPMĮ 21 straipsnyje nustatytus apribojimus, popierinės deklaracijos priede GPM311G „Išlaidos, mažinančios pajamas“ turi įrašyti pasirinktos (pasirinktų) rūšies (rūšių) išlaidų sumą, neviršijančią 25 procentų jo apmokestinamųjų pajamų ir kitų GPMĮ 21 straipsnyje nustatytų apribojimų. Deklaraciją užpildant vedliu, patirtos išlaidos gali būti deklaruojamos visos, nepaisant GPMĮ 21 straipsnyje nustatytų apribojimų.

2019 m. ar vėlesniu mokestiniu laikotarpiu nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotos išlaidos yra atimamos proporcingai iš pajamų, kurioms taikomi 15, 20 ir (ar) 27 procentų (2019 m.), 15, 20 ir (ar) 32 (2020 m. ir vėlesniais metais) procentų pajamų mokesčio tarifai.“

„91.1. valstybės, kurioje įmokų gavėjas yra įregistruotas, dviraidis kodas iš Šalių, teritorijų ir jų kodų sąrašo (žr. Taisyklių 4 priedą „Šalių, teritorijų ir jų kodų sąrašas“).“

„91.2. įmokų gavėjo, įregistruoto Lietuvoje, identifikacinis numeris (kodas). Užsienio valstybėje įregistruoto įmokų gavėjo identifikacinio numerio (kodo) įrašyti nereikia.“

„91.3. įmokų gavėjo pavadinimas.“

„96. Užpildant popierinę deklaracijos GPM311 formą, mokėtinos VSD ir PSD įmokų sumos gali būti apskaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODROS) interneto svetainėje (www.sodra.lt) pateikta Individualios veiklos skaičiuokle, remiantis kita SODROS teikiama informacija, Taisyklių 8 priedo „Apmokestinamųjų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimas“ nuostatomis bei 7 priede „Pajamų mokesčio apskaičiavimo nuo 2022 m. pajamų pavyzdžiai“ pateiktais pavyzdžiais.“

„98.3. nurodomi mėnesiai (popierinėje deklaracijoje pažymimi „X“ ženklu), kuriais gyventojas, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, lengvas ar vidutinis neįgalumas, vidutiniai arba nedideli specialieji poreikiai, turėjo teisę į padidintą mėnesio NPD. Mokestinio laikotarpio mėnuo, per kurį buvo nustatytas toks ribotas darbingumas, neįgalumas, specialūs poreikiai, neįskaitomas;“.

„98.4. nurodomi mėnesiai (popierinėje deklaracijoje pažymimi „X“ ženklu), kuriais gyventojas, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, sunkus neįgalumas arba dideli specialieji poreikiai, turėjo teisę į padidintą mėnesio NPD. Mokestinio laikotarpio mėnuo, per kurį buvo nustatytas toks ribotas darbingumas, neįgalumas, specialūs poreikiai, neįskaitomas.“

„2. Palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme arba 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 Eur per mokestinį laikotarpį*.“