Dėl Gyvenamųjų namų, butų statybos lengvatinio kreditavimo taisyklių patvirtinimo

13.1. bankų negautas palūkanas už suteiktus lengvatinius kreditus gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus nomatyvinius aktus, priimtus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992-1995 metais“ (Žin., 1992, Nr. 13-354) įsigaliojimo dienos. Nuo nurodytojo nutarimo įsigaliojimo dienos nutraukiamas lengvatinių kreditų teikimas gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus normatyvinius aktus, išskyrus tuos kooperatinius gyvenamuosius namus, butus, kurių finansavimas buvo įformintas iki nurodytojo nutarimo, arba jeigu piliečiai jau įstojo į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ar sumokėjo pradinį įnašą, arba jeigu gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams buvo perleisti valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, organizacijų, kitų užsakovų statomi gyvenamieji namai, butai, kurių statybos šios įmonės, organizacijos, kiti užsakovai dėl lėšų stokos negali užbaigti;

13.2. bankų negautas palūkanas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 numatytais atvejais A, B, C ir D grupės kredito gavėjai nemoka palūkanų, taip pat kai grąžinama 20 procentų gautos kredito sumos už A ir 10 procentų gautos kreditų sumos – už B grupės kredito gavėjus.

16. Bankų įstaigos šiuos kreditus gyventojams teikia pagal lengvatinio kredito sutartis, kurios pasirašomos tarp bankų įstaigų ir kredito gavėjų. Lengvatinio kredito sutartis yra pagrindinis teisinis dokumentas, kuriame aptariamos lengvatinio kreditavimo sąlygos, šalių turtinė atsakomybė, nurodoma teikiamo kredito suma, naudojimosi juo trukmė, nustatomos jo grąžinimo garantijos ir būdai, palūkanų mokėjimo tvarka ir dydis. Ši sutartis laikoma negaliojančia, jeigu joje neaptartas galimas nebaigto mokėti lengvatinio kredito perskaičiavimas, kaip nurodyta šių taisyklių 19 punkte.

17. Kreditas apdraudžiamas kredito gavėjo turtu (įskaitant ir kredituojamą objektą) arba už jį laidavusio asmens turtu.

18. Sudarant lengvatinio kredito sutartį, kredito gavėjas turi pateikti banko skyriui šiuos kreditavimo teisėtumą įrodančius dokumentus:

19. Teikiant kreditus ir nustatant jų dydį, vadovaujamasi Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1-263-3-306 „Dėl gyvenamųjų namų, kredituojamų iš Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų, projektinės dokumentacijos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 14 d. rezoliucija Nr. 17-6120.

20. Jeigu infliacija didesnė negu 10 procentų per metus, nebaigta mokėti lengvatinio kredito suma Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti kiekvienų metų pradžioje (jeigu infliacija didesnė kaip 30 procentų – kas pusmetį, sausio ir liepos mėnesiais) perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą bendrą kainų didėjimo indeksą. Jeigu šis indeksas padidėjo mažiau kaip 10 procentų, tačiau daugiau negu 2 procentais kasmet, nebaigta mokėti (praėjus 10 metų nuo paskolos gavimo) kredito suma gali būti perskaičiuojama taikant perpus sumažintą suminį (10 metų) kainų didėjimo indeksą.

21. Paskolos grąžinimas garantuojamas įkeičiant kredito gavėjo turtą (įskaitant ir kredituojamą objektą) arba pateikiant kito asmens ar asmenų laidavimą. Gavėjo turto įkeitimas įforminamas gyvenamojo namo ar turto įkeitimo sutartimi, o laidavimas – laidavimo sandoriu.

22. Kiekviena kredito suma išduodama pagal kredito sutarties sąlygas, pateikus dokumentus apie ankstesnės kredito dalies panaudojimą. Kredito gavėjas pateikia pareiškimą ir termininį skolininko pasižadėjimą.

Už gauto kredito (jo dalies) laisvas (nepanaudotas) lėšas banko įstaiga kredito gavėjui papildomai priskaičiuoja 2 procentų palūkanas. Už šias nepanaudotas lėšas valstybė (savivaldybė) banko įstaigai nemoka palūkanų (skirtumo). Jeigu kreditas suteiktas iš Lietuvos valstybės paramos fondo lėšų, už nepanaudotas lėšas priskaičiuojamos 2 procentų palūkanos.

23. Ilgalaikis kreditas gali būti teikiamas ir ne grynaisiais: apmokant rangovams už atliktus darbus (šiuo atveju banko skyriui pateikiama sudaryta tarp rangovo ir užsakovo sutartis), tiekėjams – už medžiagas ir suteiktas paslaugas.

Statybos pradžios ir pabaigos terminai aptariami sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje ir gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus, ir baigta – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą (išskyrus nuosavybės teise priklausančią žemę).

24. Ketvirtaisiais metais pradedamas grąžinti kreditas, ir daugiau kreditai nebegali būti teikiami. Pabaigęs statyti namą, butą ar panaudojęs visą namo, buto statybai skirtą kreditą, tačiau ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo pirmosios kredito sumos gavimo, kredito gavėjas pateikia bankui termininį skolininko pasižadėjimą, paskirstydamas grąžintiną sumą ketvirčiais. Vėliau kreditas neteikiamas. Termininiame skolininko pasižadėjime įforminama ta suma, kurią kredito gavėjas turi grąžinti. Kredito suma, grąžintina iš vietos savivaldybės paramos fondo lėšų, pateikiama nurašyti tą pačią dieną, kada pajamuojamas kredito gavėjo pateiktas pasižadėjimas. Jeigu vietos savivaldybės paramos fondo sąskaitoje lėšų nepakanka, grąžintina suma įrašoma savivaldybės pradelsto įsiskolinimo sąskaitoje.

25. Bankų įstaigos, gavusios iš kredito gavėjų – gyvenamųjų namų ir butų statytojų – termininius skolininkų pasižadėjimus, siunčia notarinėms kontoroms ir draudimo įstaigoms, aptarnaujančioms kredito gavėjo gyvenamąją vietovę, pranešimą apie išduotus kreditus gyvenamojo namo, buto statybai.

Jeigu gyvenamasis namas, butas sudegė ar buvo sunaikintas stichinės nelaimės, o kredito gavėjas dar nėra sugrąžinęs bankui viso kredito, banko įstaiga turi pirmumo teisę gauti draudimo organų mokamą kompensaciją. Kompensacijos dalį, atitinkančią kredito sumą, ir priskaičiuotas palūkanas, kurias moka kredito gavėjas, draudimo organizacijos perveda tiesiogiai banko skyriui.

Banko, išdavusio pirmąją kredito sumą, skyrius siunčia notarinei kontorai ir draudimo įstaigai pranešimą. Pranešimas siunčiamas draudimo įstaigai dviem, notarinei kontorai – trimis egzemplioriais, iš kurių vienas su notaro ar draudimo įstaigos darbuotojo parašu grąžinamas bankui.

26. Skolininkai gautą kreditą bankui grąžina kas ketvirtį arba kas mėnesį, sumokėdami trečdalį ketvirčio sumos grynais pinigais ar pervedimu iš savo sąskaitų bankuose. Palūkanos bankui kas ketvirtį atskaitomos iš skolininko įmokėtos sumos; likusi suma skiriama kreditui grąžinti.

Jeigu grąžintina pagal termininį skolininko pasižadėjimą suma per ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 1 dienos nesumokama, ji perkeliama į pradelsto įsiskolinimo sąskaitą.

27. Už ieškinio arba vykdomųjų dokumentų pateikimo terminų praleidimą bankų įstaigų darbuotojai atsako materialiai – kaip už padarytą žalą.

28. Gauti vykdomieji dokumentai turi būti nedelsiant perduoti teismo vykdytojui, kad išieškotų įsiskolinimą (iš skolininko turto, darbo užmokesčio arba pensijos).

29. Jeigu kredito gavėjas ar laiduotojas nuo banko slepiasi ar jo gyvenamoji vieta bankui nežinoma, su vykdomaisiais dokumentais ar teismo vykdomuoju raštu dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka reikia nedelsiant kreiptis į teismą, kad būtų paskelbta paieška per policijos tarnybas.

Kredito gavėjui mirus, įsiskolinimas bankui už gautą kreditą gyvenamajam namui, butui statyti gali būti įformintas kito šeimos nario, turinčio savarankišką uždarbį, vardu.

Jeigu pageidaujančių perimti skolą šeimos narių nėra, banko skyrius privalo per šešis mėnesius nuo kredito gavėjo mirties pateikti savo pretenzijas paveldėtojams, testamento vykdytojui ar notarinei kontorai, kurioje įregistruotas palikimas, arba pateikti teismui ieškinį, kad įsiskolinimas būtų padengtas iš paveldimo turto nepriklausomai nuo sutartų kredito grąžinimo terminų.

30. Jeigu kredito gavėjui mirus nelieka paveldimo turto arba pateikus teismui ieškinį, kad įsiskolinimas būtų padengtas iš mirusio skolininko turto, dalis skolos vis dėlto lieka negrąžinta, Lietuvos banko, Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko pirmininkai turi teisę nurašyti beviltišką skolą, remdamiesi mirties liudijimu arba teismo vykdytojo surašytu turto neturėjimo aktu.

31. Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių suteiktos savo darbuotojams neatlygintinos paramos lėšos gautiems banko kreditams gyvenamųjų namų, butų statybai sugrąžinti pervedamos į paskolinę sąskaitą skolai sumažinti.

32. Jeigu suteiktieji lengvatiniai kreditai naudojami ne pagal paskirtį (nesilaikant namo, buto ploto, šiluminės varžos normų), pažeidžiant lengvatinio kredito sutartyje aptartas kreditavimo sąlygas, jo sugrąžinimo garantijas, banko įstaiga gali anksčiau sutarto laiko išieškoti paskolintą sumą, skaičiuodama visas palūkanas (be lengvatų). Išieškota papildoma palūkanų suma pervedama į Lietuvos valstybės paramos fondą.

______________