Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2.1. Pagal Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatyme (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), be kita ko, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 dalyje, nustatytą teisinį reguliavimą, valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybines pensijas, kurios buvo paskirtos atsižvelgus į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestį (atlyginimą). Pareiškėjo manymu, toks teisinis reguliavimas, kai dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo pasikeičia pareigūno ar kario nurodytas palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpis, nuo kuriuo gauto darbo užmokesčio vidurkio priklausė jam paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, tačiau valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos neturi pareigos be atskiro valstybinės pensijos gavėjo prašymo apskaičiuoti ir išmokėti susidariusį anksčiau paskirtos ir, valstybinės pensijos gavėjui dėl minėtų priežasčių pasirinkus kitą palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, kuris patenka į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), paskirtos perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžių skirtumą, prieštarauja, be kita ko, Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.2. Pareiškėjas remiasi aiškinant Konstitucijos 52 straipsnį, įtvirtinantį pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindus, suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, kad įstatymų leidėjas negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, taip pat Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimų nuostatomis dėl įstatymų leidėjo pareigos atlyginti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme nenustatęs jo nurodyto teisinio reguliavimo, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklauso pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas.

Kadangi Grąžinimo įstatymas yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo atžvilgiu, todėl tai, kad jame nėra nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuris, pasak pareiškėjo, turėtų būti jame nustatytas, pareiškėjo teigimu, reiškia, kad įstatymų leidėjas tinkamai neįvykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime jam suformuluoto įpareigojimo nustatyti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl, pareiškėjo manymu, Grąžinimo įstatymas tiek, kiek nurodyta, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.3. Pareiškėjas pažymi, kad pareigūnas ar karys, pasirinkęs valstybinės pensijos skyrimui reikšmingą palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Konstitucinis Teismas priims 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriuo įpareigos įstatymų leidėją nustatyti dėl ekonomikos krizės patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įstatymų leidėjas priims Grąžinimo įstatymą, kuriuo remiantis ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas lems minėto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimui palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio pasikeitimą. Todėl, pareiškėjo teigimu, minėto 12 mėnesių laikotarpio, nepatenkančio į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), pasirinkimas buvo sąlyginis, nulemtas tuometinės situacijos. Pasak pareiškėjo, Grąžinimo įstatyme nenustačius jo nurodyto teisinio reguliavimo, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjai, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), atsidūrė nepalankesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko atitinkamą 12 mėnesių laikotarpį, patenkantį į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Pareiškėjo vertinimu, tarp minėtų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų grupių nėra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Tad ginčijamas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, pareiškėjo prašymo kontekste yra aktualus Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad pagal iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarką pareigūnui ar kariui skiriamos valstybinės pensijos dydis buvo apskaičiuojamas pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustojo eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį (atlyginimą). Nuo 2009 m. gegužės 1 d. pareigūnui ar kariui valstybinė pensija skiriama pagal jo nurodytų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Minėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarką, įsigaliojusią 2009 m. gegužės 1 d., suinteresuoto asmens atstovo teigimu, įstatymų leidėjas nustatė siekdamas apsaugoti būsimus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjus nuo jos sumažėjimo, t. y. siekdamas užtikrinti tarnybą baigiančių asmenų saugumą valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei padėčiai. Kadangi toks pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo mechanizmas, pasak suinteresuoto asmens atstovo, neatspindėjo pareigūno ar kario per visą tarnybą eitų pareigų pobūdžio, tarnybos sudėtingumo, gauto darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžio, jo nustatymas galėjo būti pateisinamas tik valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei padėčiai, kai nebuvo žinomas ir planuojamas sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) kompensavimas. Priešingu atveju tokia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo tvarka, suinteresuoto asmens atstovo teigimu, įgytų privilegijos požymių, nes jokiai kitai asmenų kategorijai valstybinių pensijų sistemoje nebuvo suteikta galimybė pasirinkti jiems skiriamai valstybinei pensijai apskaičiuoti palankiausią laikotarpį.

3.2. Suinteresuoto asmens atstovas pažymi, kad pareiškėjo prašymo kontekste taip pat svarbi ginčijamo įstatymo sąsaja su Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, rentų, kompensacinių išmokų, šalpos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dalinio kompensavimo įstatymu. Grąžinimo įstatymą tiek, kiek ginčija pareiškėjas, pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, pasak suinteresuoto asmens atstovo, kiekvienu individualiu atveju tektų peržiūrėti pagal minėtus įstatymus taikytus valstybinių pensijų dydžio ribojimus ir jau išmokėtas su tokiu ribojimu susijusias kompensacijas. Priešingu atveju, suinteresuoto asmens atstovo manymu, galėtų susiklostyti situacija, kai susidarytų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka.

4.1. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės rašytinėje nuomonėje pažymima, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią pareigūnų ir karių valstybės pensijos apskaičiavimo tvarką, pagal kurią pareigūnas ar karys pats pasirenka, jo manymu, jam palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nuo kuriuo gauto darbo užmokesčio vidurkio priklauso paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, siekė, be kita ko, skatinti pareigūnus ir karius, turinčius didelį tarnybos stažą, nebaigti tarnybos ekonomikos krizės metu mažėjant jų darbo užmokesčiui (atlyginimui). Šis pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimo mechanizmas, kaip nurodoma rašytinėje nuomonėje, galėjo būti pateisinamas tik dėl to, kad jo įtvirtinimo metu dar nebuvo žinomas ir planuojamas ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) kompensavimas.

4.2. Teisingumo ministrės E. Dobrowolskos rašytinėje nuomonėje pažymima, kad Grąžinimo įstatyme negalėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kokį nurodo pareiškėjas. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymų leidėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams suteikta teisė pasirinkti, jų manymu, palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui. Be to, kaip pažymima rašytinėje nuomonėje, Grąžinimo įstatymo nuostatos neužkerta kelio pareigūnams ir kariams bet kuriuo metu pasirinkti kitą, jų manymu, jiems palankiausią laikotarpį ir kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu perskaičiuoti jiems paskirtą valstybinę pensiją. Tokie prašymai, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tenkinami ir, perskaičiavus valstybinę pensiją, jei ji yra palankesnė asmeniui, perskaičiuota pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (ir taip išreiškė savo valią dėl pasirenkamo kito laikotarpio), pirmos dienos.

4.3. Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, ginčijamame įstatyme nustatęs dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo teisinį reguliavimą, tinkamai įvykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime jam suformuluotą įpareigojimą nustatyti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Galimybė patirti praradimus dėl individualių konkrečios situacijos aplinkybių, kaip nurodoma rašytinėje nuomonėje, nėra asmens faktiškai patirti praradimai, kurie turėjo būti kompensuojami įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą. Be to, pareigūnas ar karys turėjo ir turi galimybę pasirinkti bet kurį, jo manymu, jam palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį valstybinės pensijos apskaičiavimui, taip pat jį pakeisti.

4.4. VSDFV direktorės J. Varanauskienės rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad įstatymų leidėjas pareigūnams ir kariams numatė išimtinį alternatyvų galimų praradimų kompensavimo (šių praradimų išvengimo) mechanizmą – galimybę savo nuožiūra pasirinkti, jų manymu, jiems palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui, kartu – teisinį apibrėžtumą, galimybę įgyti teisiškai apsaugotą užtikrintumą gauti tam tikro dydžio išmoką teisiškai ir ekonomiškai neapibrėžtoje situacijoje. Minėta alternatyva numatyta dar iki valstybės įsipareigojimo kompensuoti praradimus, susidariusius dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo. Tai, kad minėto 12 mėnesių laikotarpio pasirinkimas buvo siejamas su rizikos prisiėmimu, nekeičia pasirinkimo savanoriškumo – pareigūnai ir kariai savo nuožiūra rinkosi minėtą laikotarpį ir šį savo pasirinkimą bet kada gali pakeisti. Taigi pareigūnai ir kariai, pasirinkę jiems palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į tą, kurio metu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), nors tokią galimybę turėjo, nukentėjo ne dėl valstybės priimtų teisės normų, o dėl savo pačių sprendimo, kurio nenaudingumas paaiškėjo, kai buvo priimti atitinkami Konstitucinio Teismo nutarimai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, t. y. atgaline data. Tokie praradimai neturi būti laikomi praradimais, kuriuos valstybė turi kompensuoti pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą.

Konstitucinis Teismas

5.1. Pažymėtina, kad, pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio „Dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka“ 12 dalį, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos inter alia valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), taip pat įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas ir asmenims išmokamas dėl tokio perskaičiavimo susidaręs paskirtųjų valstybinių pensijų dydžių skirtumas.

Pažymėtina ir tai, kad pagal inter alia pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą reglamentuojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (2022 m. kovo 17 d. redakcija) pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių (į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai jis buvo paskirtas eiti tam tikras įstatyme nustatytas pareigas) jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurią sustabdęs jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo įstatymo tiek, kiek jame nenustatytas pareiškėjo nurodytas teisinis reguliavimas, atitikties Konstitucijai, ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjui administracinėje byloje, t. y. buvusiam vidaus reikalų įstaigos pareigūnui, atsižvelgus į savo draudžiamųjų pajamų pasikeitimą (susidariusį apskaičiavus dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalį) ir dėl to pasirinkus kitą palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, pagal kurio nustatyto darbo užmokesčio vidurkį skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ir atitinkamai jam paskyrus perskaičiuotą valstybinę pensiją už tarnybą, ji paskirta nuo kito mėnesio, kai pareiškėjas administracinėje byloje nustatytąja tvarka pateikė atitinkamą prašymą, tad, pareiškėjo administracinėje byloje nuomone, jam nepagrįstai nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas skirtumas tarp jam paskirtos perskaičiuotos (atsižvelgus į jo naujai pasirinkto palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio nustatyto darbo užmokesčio vidurkį) valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ir anksčiau buvusios paskirtos (pagal pareiškėjo administracinėje byloje iki duomenų apie jo draudžiamąsias pajamas patikslinimo pasirinktą palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio nustatyto darbo užmokesčio vidurkį) išmokėtos atitinkamos valstybinės pensijos dydžio. Kitaip tariant, pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl to, kad, jo nuomone, pagal Grąžinimo įstatymą, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu, kuris atitinkamai turėtų būti apskaičiuojamas ir išmokamas, turėtų būti laikomas, be kita ko, paskirtųjų valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo ir jo vidurkio (t. y. asmens draudžiamųjų pajamų) padidėjimo asmuo pasirenka naują paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija ir jam skiriama perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Taigi pareiškėjas, prašydamas ištirti Grąžinimo įstatymo atitiktį Konstitucijai tiek, kiek jame nenustatyta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusį jos dydžių skirtumą, kai dėl 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neproporcingai sumažinto pareigūnų ar karių darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo ir jo vidurkio padidėjimo pasikeičia ir į šį laikotarpį patenka šios pensijos apskaičiavimui palankiausi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nuosekliai einantys dvylika mėnesių, iš tikrųjų abejoja šio įstatymo konstitucingumu tik tiek, kiek pagal jį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu, kuris atitinkamai turėtų būti apskaičiuojamas ir išmokamas, nelaikomas paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo ir dėl to padidėjusio darbo užmokesčio vidurkio asmuo pasirenka tokį naują paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija), kurio darbo užmokesčio vidurkis padidėjo dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo, ir dėl to jam perskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

5.2. Vadinasi, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, jo nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, šioje konstitucinės justicijos byloje Grąžinimo įstatymo atitiktis Konstitucijai tirtina tiek, kiek pagal jį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu, kuris atitinkamai turėtų būti apskaičiuojamas ir išmokamas, nelaikomas paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų ar karių darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo ir dėl to padidėjusio darbo užmokesčio vidurkio asmuo nurodo tokį naują paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija), kurio darbo užmokesčio vidurkis padidėjo dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo, ir dėl to jam perskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

7.1. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Grąžinimo įstatymo preambulės, jis priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino kai kurių įstatymų nuostatas, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų – dalies asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, – atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, prieštaravusiomis Konstitucijai; toks teisinis reguliavimas pripažintas neatitikusiu Konstitucijos tiek, kiek juo buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad, pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) tokiam kompensavimui būtinas lėšas) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime prieštaravusiu Konstitucijai atitinkamai pripažino teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai; toks teisinis reguliavimas pripažintas prieštaravusiu Konstitucijai tiek, kiek juo nurodytų asmenų atlyginimai buvo sumažinti neproporcingai. Kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Taigi, kaip matyti iš Grąžinimo įstatymo preambulės, šis įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus – įstatymų leidėjui įgyvendinant savo konstitucinę pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

7.2. Pagal Grąžinimo įstatymo 1 straipsnio „Įstatymo taikymas“ 1 punktą šis įstatymas taikomas, be kita ko, asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.

7.3. Remiantis Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio „Dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka“ 1 dalies 2 punktu, pagal Grąžinimo įstatymą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grąžinamu praradimu, be kita ko, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs inter alia valstybinių pensijų dydžių skirtumas.

Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos inter alia valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, be kita ko, nustatyta tokių praradimų kompensavimo tvarka, inter alia subjektai, privalantys atitinkamai apskaičiuoti dėl minėto perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų valstybinių pensijų dydžių skirtumą ir jį išmokėti, taip pat tokių jų veiksmų atlikimo terminai.

Taigi pagal nurodytą Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 dalyje įtvirtintą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos teisinį reguliavimą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu laikomas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kuris atitinkamai atlyginamas nustatytąja tvarka (perskaičiavus valstybinę pensiją ir atitinkamai apskaičiavus bei išmokėjus paskirtųjų valstybinių pensijų skirtumą).

7.4. Pareiškėjo ginčijamu aspektu Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kartu su pareiškėjo prašymo kontekste aktualiomis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) nuostatomis.

10.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, proporcingumo principas; konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant ir į socialinio solidarumo principo turinį (2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

10.2. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, atskleisdamas iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principų kylančius reikalavimus įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, kuriuo dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai, be kita ko, pažymėjo, kad:

– nustatant atlyginimų mažinimo mastą atsižvelgtina į tai, kad dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties visuomenės patiriami praradimai turi būti proporcingai paskirstyti jos nariams;

– atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos;

– reikalavimas nustatyti proporcingą ir nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimą inter alia suponuoja tai, kad proporcingai mažinant atlyginimus negali būti pažeistos asmenų, priklausančių tai pačiai kategorijai (kaip antai valstybės tarnautojų, teisėjų), einančių skirtingas pareigas, atlyginimų, nustatytų laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje, dydžių proporcijos.

10.3. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, atskleisdamas iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos teisingai per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia pagal konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, užtikrinantį teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo (2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

11.1. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“

11.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymais gali būti numatytos ir kitokios, ne tik jame nurodytos, pensijos ar socialinė parama (2000 m. vasario 10 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims ir mokamos iš valstybės biudžeto (inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2016 m. sausio 26 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimai). Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (inter alia 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai); jeigu, paisant Konstitucijos, įstatymu yra nustatyta kitokia, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardyta, pensija, pagal Konstituciją ji turi būti garantuota nurodytiems asmenims tokiais pagrindais ir dydžiais, kokie nustatyti įstatyme (inter alia 2000 m. vasario 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

11.3. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucinius reikalavimus įstatymu reguliuojant pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą, yra, be kita ko, pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus ir sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų; įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai (2003 m. liepos 4 d. nutarimas).

17.1. Minėta, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo konstitucinę pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriame, be kita ko, įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu laikomas ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, susidaręs dėl neproporcingai sumažinto vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimo, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrus atsižvelgiant į pareigūno nustatytąja tvarka pasirinkto laikotarpio (paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio), patenkančio į laikotarpį, kai buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vidutinį darbo užmokestį; toks skirtumas atitinkamai atlyginamas nustatytąja tvarka (perskaičiavus pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir atitinkamai apskaičiavus bei išmokėjus paskirtųjų valstybinių pensijų skirtumą).

Kaip minėta, pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama atsižvelgiant į įstatyme nurodyta tvarka nustatyto atitinkamo pareigūno tarnybos laikotarpio – pareigūno paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių (į šį laikotarpį neįskaitant įstatyme nurodyto pareigūno tarnybos laiko) – darbo užmokesčio vidurkį; teisė įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, yra suteikta pačiam pareigūnui.

17.2. Taigi pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą nėra kompensuojamas toks paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kuris susidarė ne dėl to, kad pareigūnui valstybinė pensija už tarnybą buvo mokama atsižvelgiant į neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, o dėl to, kad asmuo, dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo padidėjus jo darbo užmokesčio vidurkiui, į tai atsižvelgdamas pasirinko naują laikotarpį, pagal kurį apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, ir jam atitinkamai buvo perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Kitaip tariant, pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp minėtos perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį.

Vadinasi, pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka kompensuojamas toks paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kuris susidarė ne dėl neproporcingai sumažinto vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimo, o dėl to, kaip pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę – teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

17.3. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme pasirinkęs įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio pareigūnų patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka nėra kompensuojamas ne dėl neproporcingai sumažinto pareigūno darbo užmokesčio, o dėl to, kaip pats pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija), susidaręs paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumas, be kita ko, atsižvelgė į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus.

Vadinasi, įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme nustatydamas minėtą teisinį reguliavimą, tinkamai įgyvendino savo konstitucinės pareigos teisingai per protingą laikotarpį nustatyti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinus asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, inter alia pareigūnų ir karių, atlyginimus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą suponuojamą diskreciją, atsižvelgiant į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus inter alia pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus, nustatyti, kokie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, mokamų atsižvelgiant į pareigūnų ir karių darbo užmokestį, skirtumai laikytini nustatytąja tvarka kompensuotinais pareigūnų ir karių dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtais praradimais.

19.1. Pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai visų asmenų lygybės principą, grindžiamos iš esmės tuo, kad, Grąžinimo įstatyme nenustačius jo nurodyto teisinio reguliavimo, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjai, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), pasak pareiškėjo, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko atitinkamą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų 12 mėnesių laikotarpį, patenkantį į minėtą laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas).

19.2. Minėta, kad Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

19.3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, konstatuota, kad įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme pasirinkęs įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio pareigūnų patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka nėra kompensuojamas ne dėl neproporcingai sumažinto pareigūno darbo užmokesčio, o dėl to, kaip pats pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija), susidaręs paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumas, be kita ko, atsižvelgė į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus; vadinasi, įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme nustatydamas minėtą teisinį reguliavimą, tinkamai įgyvendino savo konstitucinės pareigos teisingai per protingą laikotarpį nustatyti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinus asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, inter alia pareigūnų ir karių, atlyginimus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą suponuojamą teisę, atsižvelgiant į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus inter alia pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus, nustatyti, kokie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, mokamų atsižvelgiant į pareigūnų ir karių darbo užmokestį, skirtumai laikytini nustatytąja tvarka kompensuotinais pareigūnų ir karių dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtais praradimais.

19.4. Pabrėžtina, kad pareigūnai, kurie pasirinko, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija jiems būtų mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir tie pareigūnai, kurie, įgyvendindami savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija), pasirinko, kad tokia valstybinė pensija jiems būtų mokama pagal laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį, negali būti laikomi esančiais vienodoje padėtyje. Kitaip tariant, pareigūnų, kuriems valstybinė pensija buvo mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir pareigūnų, kuriems tokia pensija buvo mokama atsižvelgiant į kito jų pačių pasirinkto laikotarpio vidutinį darbo užmokestį, teisinė padėtis yra skirtinga.