Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos 1992 m. kovo 31 d. 748 (1992) rezoliucijos įgyvendinimo

Atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Respublika 1991 m. rugsėjo 17 d. tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare, o pagal Jungtinių Tautų Chartijos 25 straipsnį Jungtinių Tautų Organizacijos narės susitaria priimti ir įgyvendinti jos Saugumo Tarybos nutarimus, taip pat į tai, jog Lietuvos Respublika nėra užmezgusi diplomatinių santykių su Libija, ir būdama įsitikinusi, kad būtina taikos ir tarptautinio saugumo išsaugojimo sąlyga yra tarptautinio terorizmo aktų, tarp jų ir tų, į kuriuos valstybės yra tiesiogiai ar netiesiogiai įtrauktos, prevencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Neduoti leidimo nė vienam skraidančiajam aparatui pakilti, nusileisti ar praskristi virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jeigu jis yra pakilęs Libijos teritorijoje ar rengiasi joje nusileisti, išskyrus tuos atvejus, kai kiekvienam konkrečiam ypatingos humanitarinės svarbos skridimui leidimą duos komitetas, kurį įsteigti numatyta Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos 1992 m. kovo 31 d. 748 (1992) rezoliucijos 9 paragrafe.

2. Uždrausti Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat iš Lietuvos Respublikos teritorijos tiekti Libijai lėktuvus ar jų atsargines dalis, teikti inžinerines ir kitas paslaugas Libijos oro laivams, užtikrinti skrydžių saugumą Libijos lėktuvams, vykdyti naujas išmokas pagal jau egzistuojančias draudimo sutartis ir teikti naują tiesioginį draudimą Libijos oro laivams.

3. Uždrausti Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat iš Lietuvos Respublikos teritorijos tiekti Libijai ginkluotę ir su ja susijusias visų rūšių medžiagas – parduoti ar perduoti ginklus ir amuniciją, karines mašinas bei įrengimus, artimą karinei policijai ginkluotę bei atsargines dalis, taip pat tiekti visų rūšių įrengimus, medžiagas ar finansuoti licencinius susitarimus nurodytųjų priemonių gamybai ir išlaikymui.

4. Uždrausti Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat iš Lietuvos Respublikos teritorijos duoti Libijai techninius patarimus, mokyti, teikti pagalbą, susijusią su 3 punkte nurodytų priemonių tiekimu, jų gamyba, išlaikymu ar panaudojimu.

5. Nesiųsti Lietuvos Respublikos oficialių asmenų patarti Libijos valdžiai kariniais klausimais.

6. Susisiekimo ministerija turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nebūtų steigiamos ir nepradėtų veikti Libijos arabų aviakompanijų atstovybės.

7. Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyba turi užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką neatvyktų ar būtų išsiųsti iš jos tie Libijos piliečiai, kuriems nebuvo leista atvykti ar kurie buvo išsiųsti iš kitų valstybių dėl teroristinės veiklos.

8. Pavesti Vidaus reikalų ministerijos Emigracijos ir imigracijos tarnybai kartu su kitomis suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis numatyti priemones, ribojančias Libijos piliečių atvykimą į Lietuvos Respubliką, ir nustatyti neteisėtai atvykusių į ją išsiuntimo tvarką.

9. Įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybą pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Užsienio reikalų ministerijai apie kiekvieną konkretų priemonių, numatytų šiame nutarime, panaudojimo atvejį.

Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas                                                                                 G. Vagnorius

______________