Dėl Mokesčių mokėtojo turto arešto taikymo taisyklių patvirtinimo

1. Asmens turto arešto taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaujamasi, taikant mokestinės ir nemokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – turto areštą, ir turto arešto taikymo tvarką.

2. Taisyklės parengtos, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu, 14 straipsnio 7, 7¹–7⁴ dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto arešto taikymą.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos MAĮ, Reglamente (ES) 2016/679 ir kituose Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės ir nemokestinės nepriemokos (toliau kartu – nepriemoka) administravimo veiksmus.

4.  Turto arešto procedūra taikoma, jei:

5. Reikšmingomis aplinkybėmis (kriterijais), kurioms esant konstatuojama, kad yra pavojus (rizika), jog asmuo jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, todėl gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti nepriemokos ir su ja susijusių sumų ir todėl inicijuojamas asmens turto areštas, laikomi tokie nustatyti faktai:

6.  Turto areštas netaikomas, kai nustatytos aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą (atsižvelgiant į asmens finansinės atskaitomybės dokumentų, oficialių registrų duomenis (turto vertę ir jo rūšį, pajamas ar pelną (nuostolį)), taip pat jų pokyčius, draudimo polisus, komercinės-ūkinės, finansinės veiklos rodiklius, jų pokyčius ir kitus duomenis), ar turima kitos informacijos, kad asmens turto pakaks mokesčiams ir su jais susijusioms sumoms padengti.

7.   Prieš taikant turto areštą, atsižvelgiama į šiuos faktus:

8.  Asmens areštuojamo turto vertė turi atitikti nepriemokos ir su turto areštu bei išieškojimu susijusių išlaidų sumą ir turi būti nurodyta turto arešto akte. Nekilnojamojo turto vertė nustatoma pagal valstybės įmonės Registrų centro apskaičiuotą masinio vertinimo / vidutinės rinkos vertę arba kvalifikuotų turto vertintojų parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nekilnojamasis turtas turi būti įvertintas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu siekiant jį įkeisti. Atskirais atvejais, kai nustatyta vertė skiriasi daugiau kaip 2 kartus nuo rinkos vertės, dėl turto vertintojų vertinimo ataskaitose nurodytų duomenų teisingumo ar taikytų turto vertės nustatymo metodų tinkamumo mokesčių administratorius gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą asmenį atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių priežiūros įstaigą su prašymu atlikti vertintojo ar vertinimo įmonės patikrinimą, siekdamas įvertinti sudarytų ne ilgesnio kaip trejų metų laikotarpio turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytiems reikalavimams. Transporto priemonės vertė nustatoma, vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ skelbiama informacija apie transporto priemonių rinkos kainas arba kvalifikuotų turto vertintojų parengta transporto priemonių vertinimo ataskaita. Kito turto vertė nustatoma pagal vidutinę rinkos kainą. Turto areštui taikyti pirmiausia pasirenkamas turtas, į kurį nėra apribotos daiktinės teisės (pvz.: hipoteka / įkeitimu, areštu, notaro patvirtintais susitarimais) ir kuris neturi bendraturčių. Areštuotino turto vertė turi labiausiai atitikti užtikrinamos prievolės dydį.

9.  Areštuojant turtą, asmuo turi teisę prašyti mokesčių administratoriaus areštuoti asmens siūlomą turtą, tačiau mokesčių administratorius neprivalo tenkinti tokio prašymo, jei tai gali kliudyti tinkamai užtikrinti nepriemokos išieškojimą. Tokiu atveju administratorius turi pateikti rašytinį motyvuotą atsisakymą.

10.  Turto arešto objektai skirstomi į:

11.  Sprendimas areštuoti turtą įgyvendinamas, surašant turto arešto aktą.

12.  Turto arešto aktas perduodamas Turto arešto aktų registrui (toliau – TAAR). TAAR tvarkytojas įregistruoja turto arešto aktą Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Asmeniui dalyvaujant turto arešto akto surašyme, turto arešto aktas jam įteikiamas pasirašytinai, o jam nedalyvaujant – įteikiamas MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.

13.  Areštuojant asmens permoką (skirtumą), turto saugotoju tampa mokesčių administratorius, visais kitais atvejais turto saugotoju skiriamas areštuoto turto valdytojas.

14.  Asmens nuosavybės teisės į turtą gali būti visiškai apribotos, uždraudžiant asmeniui šiuo turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti, arba gali būti apribotos iš dalies, t. y. apribojamos tik kai kurios nuosavybės teisių sudedamosios dalys (valdymas, disponavimas ar naudojimas). Konkretus asmens turto arešto būdas (nuosavybės teisių ar atskirų šios teisės sudedamųjų dalių apribojimas) nurodomas turto arešto akte.

15.  Turto arešto aktas panaikinamas per 5 darbo dienas nuo tada, kai paaiškėja, kad:

16.  Priimtas sprendimas panaikinti turto areštą perduodamas TAAR, kurio tvarkytojas įregistruoja sprendimą panaikinti turto arešto aktą Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Asmeniui sprendimas panaikinti turto areštą įteikiamas MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.

17.  Tais atvejais, kai turtas areštuojamas, apribojant visas nuosavybės teises į turtą ar turtą perduodant tretiesiems asmenims saugoti ar administruoti arba paimant dokumentus, patvirtinančius skolininko turtines teises, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teisės į neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turtas turi būti aprašytas turto apyraše. Asmens turtas aprašomas, dalyvaujant pačiam asmeniui, o tuo atveju, kai asmuo yra ne fizinis asmuo, – dalyvaujant juridinio asmens vadovui arba kitam asmeniui, įgaliotam atlikti vadovo funkcijas. Asmeniui atsisakius dalyvauti (ar neradus asmens), apie tai pažymima turto apyraše, o turtas aprašomas asmeniui nedalyvaujant.

18.  Aprašant turtą, gali būti atlikti papildomi veiksmai: turto antspaudavimas, plombavimas, kontrolinis svėrimas, matavimas, skaičiavimas, žymų įrašymas ir pan. Jei buvo atliktas vienas ar keli iš šių veiksmų, tai ir atitinkami šių veiksmų rezultatai turi būti pažymėti turto apyraše. Turto apyrašą pasirašo jį surašęs valstybės tarnautojas ir asmenys, dalyvavę aprašant turtą. Areštuotas aprašytas asmens turtas įvertinamas, atsižvelgiant į tos rūšies turto rinkos kainas toje vietovėje ir į turto nusidėvėjimą. Turto vertinimą turi atlikti ne mažiau kaip du mokesčių administratoriaus valstybės tarnautojai. Prie turto apyrašo pridedami išrašai ar kiti dokumentai, pagrindžiantys nustatytą turto vertę. Asmuo, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

19.  Kai asmuo dalyvauja surašant turto arešto aktą ir turto apyrašą, šie dokumentai asmeniui įteikiami pasirašytinai. Asmeniui atsisakius pasirašyti ir (ar) priimti turto arešto aktą ir turto apyrašą, valstybės tarnautojas tai pažymi turto arešto akte ir įteikia asmeniui MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu turtas perduodamas saugoti ar administruoti ne asmeniui, turto arešto aktas ir turto apyrašas turto saugotojui (administratoriui) įteikiami MAĮ 164 straipsnyje nustatyta tvarka.

20.  Turto arešto aktas įsigalioja nuo turto arešto akto įregistravimo TAAR dienos.

21.  Duomenų subjektų teisių, nustatytų Reglamente (ES) 2016/679, įgyvendinimo tvarka reglamentuota Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakyme Nr. VA-33 „Dėl Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo patvirtinimo“.

22.  Taisyklėse nurodytos turto arešto procedūros taikymo / panaikinimo metu gauti ir su šia procedūra susijusiuose sprendimuose ir (ar) kituose dokumentuose pateikiami asmens duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti tinkamą mokestinės ir nemokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą, taikant turto arešto procedūrą, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip išieškotojo, atstovaujančio valstybei, teises ir pareigas, nustatytas CPK 639–641 straipsniuose.

23.  Asmens duomenys tvarkomi ir teikiami duomenų gavėjams, įskaitant Taisyklių 12 punkte nurodytą duomenų gavėją, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, CPK, MAĮ ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir mokesčių administravimą.  

24.  Asmens duomenys ir dokumentai, susiję su turto arešto procedūros taikymu ir panaikinimu, saugomi Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2026 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. VA-2 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais.

25.  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojai už Taisyklių nesilaikymą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.