2021-09-02
Lietuvos bankas
2021-18840
Nutarimas
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. BALANDŽIO 9 D. NUTARIMO NR. 03-51 „DĖL KAPITALO REZERVŲ SUDARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. rugsėjo 2 d. Nr. 03-132
Vilnius
Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL KAPITALO REZERVŲ SUDARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Kapitalo rezervų sudarymo taisykles (pridedama).“
2. Nustatyti, kad:
2.1. šis nutarimas, išskyrus Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių 3.7 papunktį, VII skyriaus antrąjį skirsnį, 90.2 papunktį, įsigalioja 2021 m. spalio 1 d.;
2.2. Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių 3.7 papunktis, VII skyriaus antrasis skirsnis, 90.2 papunktis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.;
2.3. šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių III skyriaus ketvirtasis skirsnis netaikomas finansų maklerio įmonėms, kurios turi teisę teikti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir (arba) 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ir kurios priskiriamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu.
Valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos 2015 m.
balandžio 9 d. nutarimu Nr. 0
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2015 M. BALANDŽIO 9 D. NUTARIMO NR. 03-51 „DĖL KAPITALO REZERVŲ SUDARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2021 m. rugsėjo 2 d. Nr. 03-132
Vilnius
Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 03-51 „Dėl Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL KAPITALO REZERVŲ SUDARYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Kapitalo rezervų sudarymo taisykles (pridedama).“
2. Nustatyti, kad:
2.1. šis nutarimas, išskyrus Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių 3.7 papunktį, VII skyriaus antrąjį skirsnį, 90.2 papunktį, įsigalioja 2021 m. spalio 1 d.;
2.2. Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių 3.7 papunktis, VII skyriaus antrasis skirsnis, 90.2 papunktis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.;
2.3. šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių III skyriaus ketvirtasis skirsnis netaikomas finansų maklerio įmonėms, kurios turi teisę teikti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir (arba) 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ir kurios priskiriamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu.
Valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos 2015 m.
balandžio 9 d. nutarimu Nr. 03-51
(Lietuvos banko valdybos 2021 m.
rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 03-132
redakcija)
KAPITALO REZERVŲ SUDARYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – apibrėžti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 48 straipsnyje, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 34 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 15 straipsnyje nurodytus kapitalo rezervus, nustatyti jų sudarymo, taikymo, pripažinimo, notifikavimo principus ir Taisyklių 2 punkte išvardytų įstaigų veiklos apribojimus dėl kapitalo rezervų reikalavimų nevykdymo.
2. Taisyklės taikomos Lietuvos banko išduotą licenciją turintiems bankams, centrinėms kredito unijoms, taip pat finansų maklerio įmonėms, kurios turi teisę teikti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir (arba) 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, (toliau – įstaigos).
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos (ES) valstybė narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė;
3.2. jungtinio rezervo reikalavimas (angl. combined buffer requirement) – viso bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kuris reikalingas kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui patenkinti, dydis, pridėjus, kai taikytina:
3.2.1. įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą (angl. institution-specific counter-cyclical capital buffer), nustatomą pagal Taisyklių III skyriaus ketvirtąjį skirsnį;
3.2.2. pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos rezervą (angl. global systemically important institution buffer, G-SII buffer, toliau – G-SII rezervas), nustatomą pagal Taisyklių IV skyriaus pirmąjį skirsnį;
3.2.3. kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervą (angl. other systemically important institution buffer, O-SII buffer, toliau – O-SII rezervas), nustatomą pagal Taisyklių IV skyriaus antrąjį skirsnį;
3.2.4. sisteminės rizikos rezervą (angl. systemic risk buffer), nustatomą pagal Taisyklių V skyrių;
3.3. pasaulinė sisteminė svarba – tikėtinas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų finansinių sunkumų poveikis pasaulinei finansų sistemai;
3.4. paskirtoji institucija (angl. designated authority) – Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos bankas; kitoje ES valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje – už kapitalo rezervų nustatymą atsakinga institucija;
3.5. sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir ekonomikai;
3.6. su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijęs paskirstymas
3.6.1. dividendų mokėjimas;
3.6.2. premijinių akcijų, už kurias visiškai arba iš dalies sumokėta, arba kitų kapitalo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a punkte, paskirstymas;
3.6.3. įstaigos vykdomas savo akcijų ar kitų kapitalo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a punkte, išpirkimas arba pirkimas;
3.6.4. išmokėtų sumų, susijusių su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis kapitalo priemonėmis, grąžinimas;
3.6.5. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytų kapitalo dalių paskirstymas;
3.7. sverto koeficiento rezervo reikalavimas (angl. leverage ratio buffer requirement) – reikalavimas, apibrėžtas 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, 92 straipsnio 1a dalyje;
3.8. trečioji valstybė – ne ES valstybė narė;
3.9. kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013), ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
II SKYRIUS
KAPITALO APSAUGOS REZERVAS
4. Įstaigos, be bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kurį turi turėti, kad įvykdytų nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalį, papildomai turi suformuoti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apsaugos rezervą, kuris yra lygus 2,5 proc. jų bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
5. Įstaigai, nevykdančiai Taisyklių 4 punkte nustatytų reikalavimų, taikomi Taisyklių VII skyriuje numatyti paskirstymų apribojimai.
III SKYRIUS
ANTICIKLINIS KAPITALO REZERVAS
PIRMASIS SKIRSNIS
ANTICIKLINIO KAPITALO REZERVO NORMOS NUSTATYMAS
6. Lietuvos bankas nustato anticiklinio kapitalo rezervo normą, kurią įstaigos privalo taikyti apskaičiuodamos savo įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą Taisyklių III skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
7. Priimdamas sprendimą dėl anticiklinio kapitalo rezervo normos, Lietuvos bankas apskaičiuoja kiekvieno ketvirčio orientacinį rezervą, įvertindamas Lietuvos kredito ciklo tendencijas, riziką dėl pernelyg spartaus kreditų augimo Lietuvoje ir nacionalinės ekonomikos ypatumus. Orientacinis rezervas grindžiamas kreditų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio nuokrypiu nuo jo ilgalaikės tendencijos, inter alia, atsižvelgiant į:
7.1. kredito lygio Lietuvoje augimo rodiklį, įskaitant rodiklį, rodantį Lietuvoje suteiktų kreditų ir BVP santykio pokyčius;
7.2. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) 2014 m. birželio 18 d. rekomendaciją ESRV/2014/1 dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo rekomendacijų.
8. Lietuvos bankas kas ketvirtį įvertina ciklinės sisteminės rizikos intensyvumą bei anticiklinio kapitalo rezervo normos tinkamumą Lietuvai ir prireikus nustato arba pakeičia anticiklinio kapitalo rezervo normą Lietuvoje, atsižvelgdamas į:
8.1. orientacinį rezervą;
8.2. ESRV 2014 m. birželio 18 d. rekomendaciją ESRV/2014/1 dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo rekomendacijų bei kitas gaires ir rekomendacijas dėl anticiklinio kapitalo rezervo normos nustatymo;
8.3. kitus kintamuosius, kurie, Lietuvos banko nuomone, yra svarbūs sprendžiant klausimus, susijusius su cikline sistemine rizika.
9. Anticiklinio kapitalo rezervo norma sudaro nuo 0 iki 2,5 proc. įstaigų, kurios turi kredito pozicijų Lietuvoje, bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos. Anticiklinio kapitalo rezervo norma tikslinama 0,25 proc. punkto arba 0,25 proc. punkto kartotinių intervalais. Lietuvos bankas, pagrįsdamas savo sprendimą Taisyklių 8 punkte nurodyto įvertinimo rezultatais, gali nustatyti didesnę nei 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos anticiklinio kapitalo rezervo normą.
10. Kai Lietuvos bankas pirmą kartą nustato anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri yra didesnė už nulį, arba padidina anksčiau nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, įstaigos, apskaičiuodamos savo specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, privalo pradėti taikyti anticiklinio kapitalo rezervo normą po 12 mėnesių, kurie skaičiuojami nuo anticiklinio kapitalo rezervo normos paskelbimo dienos pagal Taisyklių 12 punktą. Išskirtinėmis aplinkybėmis Lietuvos bankas gali priimti motyvuotą sprendimą nustatyti trumpesnį terminą.
11. Lietuvos bankas, sumažindamas galiojančią anticiklinio kapitalo rezervo normą, taip pat nustato orientacinį laikotarpį, per kurį anticiklinio kapitalo rezervo normos nenumatoma didinti. Šis orientacinis laikotarpis Lietuvos banko neįpareigoja pasikeitus aplinkybėms nedidinti anticiklinio kapitalo rezervo normos.
12. Lietuvos bankas nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą kas ketvirtį skelbia savo interneto svetainėje. Pranešime skelbiama bent jau ši informacija:
12.1. taikytina anticiklinio kapitalo rezervo norma;
12.2. atitinkamas kreditų ir BVP santykis bei jo nuokrypis nuo ilgalaikės tendencijos;
12.3. apskaičiuotas orientacinis rezervas;
12.4. anticiklinio kapitalo rezervo normos pagrindimas;
12.5. kai anticiklinio kapitalo rezervo norma nustatoma pirmą kartą arba didinama, data, nuo kurios įstaigos privalo pradėti taikyti nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, apskaičiuodamos savo įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, atsižvelgiant į Taisyklių 10 punktą;
12.6. išskirtinės aplinkybės, kai taikoma, kuriomis grindžiamas trumpesnis negu Taisyklių 10 punkte nurodytas terminas;
12.7. kai anticiklinio kapitalo rezervo norma mažinama, orientacinis laikotarpis, per kurį Lietuvos bankas nenumato didinti anticiklinio kapitalo rezervo normos, ir jo pagrindimas.
13. Lietuvos bankas ESRV praneša apie kiekvieną anticiklinio kapitalo rezervo normos pakeitimą ir pateikia informaciją, nurodytą Taisyklių 12 punkte. Informacija apie anticiklinio kapitalo rezervo normas skelbiama ESRV interneto svetainėje.
ANTRASIS SKIRSNIS
DIDESNIŲ KAIP 2,5 PROC. ANTICIKLINIO KAPITALO REZERVO NORMŲ PRIPAŽINIMAS
14. Lietuvos bankas gali pripažinti kitų ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių paskirtų institucijų nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, reikalaudamas iš įstaigų taikyti šią normą jų kredito pozicijoms, turimoms tose kitose ES valstybėse narėse ir (arba) trečiosiose valstybėse, kai įstaigos apskaičiuoja savo įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą.
15. Lietuvos bankas pripažintą kitos ES valstybės narės ir (arba) trečiosios valstybės paskirtos institucijos anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, praneša savo interneto svetainėje. Pranešime skelbiama ši informacija:
15.1. taikytina anticiklinio kapitalo rezervo norma;
15.2. valstybė, kurios anticiklinio kapitalo rezervo normą pripažįsta Lietuvos bankas;
15.3. kai anticiklinio kapitalo rezervo norma didinama, data, nuo kurios įstaigos privalo pradėti ją taikyti apskaičiuodamos savo įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą. Padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma pradeda galioti po 12 mėnesių nuo paskelbimo dienos;
15.4. kai taikoma, išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas trumpesnis negu Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytas terminas.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS BANKO SPRENDIMAS DĖL TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ANTICIKLINIO KAPITALO REZERVO NORMŲ
16. Lietuvos bankas gali nustatyti anticiklinio kapitalo rezervo normą įstaigų kredito pozicijoms trečiosiose valstybėse, kai įstaigos apskaičiuoja savo specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, jeigu:
16.1. atitinkamos trečiosios valstybės paskirta institucija trečiojoje valstybėje nėra nustačiusi ir paskelbusi anticiklinio kapitalo rezervo normos;
16.2. Lietuvos bankas pagrįstai mano, kad atitinkamos trečiosios valstybės paskirtos institucijos trečiojoje valstybėje nustatytos ir paskelbtos anticiklinio kapitalo rezervo normos nepakanka, kad įstaigos tinkamai apsisaugotų nuo pernelyg spartaus kreditų augimo toje trečiojoje valstybėje.
17. Kai Lietuvos bankas pirmą kartą kredito pozicijoms trečiojoje valstybėje nustato anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri yra didesnė už nulį, arba padidina anksčiau nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, įstaigos, apskaičiuodamos savo specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, privalo pradėti taikyti anticiklinio kapitalo rezervo normą po 12 mėnesių, kurie skaičiuojami nuo anticiklinio kapitalo rezervo normos paskelbimo dienos pagal Taisyklių 18 punktą. Išskirtinėmis aplinkybėmis Lietuvos bankas gali priimti motyvuotą sprendimą nustatyti trumpesnį terminą.
18. Lietuvos bankas nustatytas anticiklinio kapitalo rezervo normas kredito pozicijoms trečiojoje valstybėje skelbia savo interneto svetainėje. Pateikiama bent jau ši informacija:
18.1. anticiklinio kapitalo rezervo norma ir trečiosios valstybės, kuriai ji taikoma, pavadinimas;
18.2. anticiklinio kapitalo rezervo normos pagrindimas;
18.3. jeigu pirmą kartą nustatoma didesnė už nulį anticiklinio kapitalo rezervo norma arba ji yra didinama, data, nuo kurios įstaigos privalo taikyti nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą apskaičiuodamos savo įstaigos specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, atsižvelgiant į Taisyklių 17 punkto nuostatas;
18.4. kai taikoma, išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas trumpesnis negu Taisyklių 17 punkte nurodytas terminas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ĮSTAIGOS SPECIALIOJO ANTICIKLINIO KAPITALO REZERVO NORMŲ APSKAIČIAVIMAS
19. Įstaigos turi suformuoti specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą, kuris yra lygus jų bendrai pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, padaugintai iš anticiklinio kapitalo rezervo normų, apskaičiuotų pagal Taisyklių 21–28 punktų nuostatas, svertinio vidurkio. Specialųjį anticiklinį kapitalo rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.
20. Įstaigai, nevykdančiai Taisyklių 19 punkte nustatyto reikalavimo, taikomi Taisyklių VII skyriuje nurodyti paskirstymų apribojimai.
21. Įstaigos specialiojo anticiklinio kapitalo rezervo normą sudaro anticiklinio kapitalo rezervo normų, taikomų atitinkamoms jurisdikcijoms priklausančiose teritorijose, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, įskaitant trečiosiose valstybėse turimas įstaigų pozicijas, svertinis vidurkis.
22. Įstaigos, apskaičiuodamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, kiekvienai taikytinai anticiklinio kapitalo rezervo normai taiko savo bendrą nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikį, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II ir IV antraštinių dalių nuostatas ir susijusį su atitinkamomis kredito pozicijomis atitinkamoje teritorijoje, padalytą iš jų bendro nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikio, susijusio su visomis atitinkamomis kredito pozicijomis. Įstaigų kredito pozicijoms Lietuvoje taikoma Lietuvos banko nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma.
23. Jeigu įstaigos turi pozicijų kitoje ES valstybėje narėje, o tos ES valstybės narės paskirta institucija yra nustačiusi anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro mažiau kaip 2,5 proc. arba yra lygi 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, įstaigos, apskaičiuodamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, kiekvienai atitinkamai kredito pozicijai kitoje ES valstybėje narėje turi taikyti tos kitos ES valstybės narės nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą. Jeigu įstaigos turi pozicijų trečiojoje valstybėje, o tos trečiosios valstybės paskirta institucija yra nustačiusi anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro mažiau kaip 2,5 proc. arba yra lygi 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, įstaigos, apskaičiuodamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, kiekvienai atitinkamai kredito pozicijai trečiojoje valstybėje turi taikyti tos trečiosios valstybės nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, nebent Lietuvos bankas pagal Taisyklių 16 punktą nustatė kitą anticiklinio kapitalo rezervo normą.
24. Jeigu įstaigos turi pozicijų kitoje ES valstybėje narėje, o tos ES valstybės narės paskirta institucija yra nustačiusi anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, įstaigos, apskaičiuodamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, kiekvienai atitinkamai kredito pozicijai kitoje ES valstybėje narėje taiko:
24.1. anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri sudaro 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu Lietuvos bankas nepripažino anticiklinio kapitalo rezervo normos, didesnės kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
24.2. kitos ES valstybės narės nustatytą anticiklinio kapitalo rezervo normą, jeigu Lietuvos bankas pripažino kitos ES valstybės narės anticiklinio kapitalo rezervo normą, didesnę kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
25. Jeigu trečiosios valstybės paskirtos institucijos nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma toje trečiojoje valstybėje yra didesnė kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, atitinkamoms toje trečiojoje valstybėje turimoms įstaigų kredito pozicijoms, nustatant anticiklinio kapitalo rezervo normų svertinį vidurkį, taikomos šios anticiklinio kapitalo rezervo normos:
25.1. anticiklinio kapitalo rezervo norma, kuri sudaro 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu Lietuvos bankas nepripažino anticiklinio kapitalo rezervo normos, didesnės kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;
25.2. atitinkamos trečiosios valstybės paskirtos institucijos nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma, jeigu Lietuvos bankas pripažino trečiosios valstybės anticiklinio kapitalo rezervo normą, didesnę kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.
26. Atitinkamos kredito pozicijos, minimos Taisyklių 21–25 punktuose, – tai visų klasių pozicijos, išskyrus nurodytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 112 straipsnio a–f punktuose, kurioms taikomas:
26.1. nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinę dalį;
26.2. jeigu pozicija įtraukta į prekybos knygą, nuosavų lėšų, reikalingų specifinei rizikai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių arba papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių padengti, reikalavimas;
26.3. jeigu pozicija priskiriama prie pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasės, nuosavų lėšų reikalavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių.
27. Įstaigos, nustatydamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, nustato atitinkamos kredito pozicijos geografinę vietą vadovaudamosi 2014 m. birželio 4 d. Europos Komisijos (EK) deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1152/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su atitinkamų kredito pozicijų geografinės vietos nustatymu siekiant apskaičiuoti įstaigos specialiojo anticiklinio rezervo normas.
28. Įstaigos, nustatydamos svertinį anticiklinio kapitalo rezervo normų vidurkį, laikosi šių principų:
28.1. anticiklinio kapitalo rezervo norma taikoma nuo datos, kuri nurodoma informaciniame pranešime pagal Taisyklių 12.5 papunktį arba 15.3 papunktį, jeigu anticiklinio kapitalo rezervo norma padidinama;
28.2. anticiklinio kapitalo rezervo norma kredito pozicijoms trečiojoje valstybėje taikoma praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai atitinkama trečiosios valstybės paskirta institucija paskelbia pakeistą anticiklinio kapitalo rezervo normą, net ir tuo atveju, jeigu trečiosios valstybės paskirta institucija reikalauja, kad toje trečiojoje valstybėje įsteigtos įstaigos pakeistą normą pradėtų taikyti per trumpesnį laikotarpį, jeigu anticiklinio kapitalo rezervo norma padidinama;
28.3. jeigu Lietuvos bankas nustato anticiklinio kapitalo rezervo normą kredito pozicijoms trečiojoje valstybėje pagal Taisyklių 16 punktą arba pripažįsta anticiklinio kapitalo rezervo normą trečiajai valstybei pagal Taisyklių III skyriaus antrąjį skirsnį, anticiklinio kapitalo rezervo norma pradedama taikyti nuo informaciniame pranešime nurodytos datos pagal Taisyklių 15.3 papunktį arba 18.3 papunktį, jeigu anticiklinio kapitalo rezervo norma padidinama;
28.4. anticiklinio kapitalo rezervo norma pradedama taikyti iš karto, kai paskelbiama, jeigu anticiklinio kapitalo rezervo norma sumažinama;
28.5. trečiosios valstybės sumažinta anticiklinio kapitalo rezervo norma taikoma nuo paskelbimo dienos, nebent Lietuvos bankas pagal Taisyklių 16 punktą nustatė didesnę anticiklinio kapitalo rezervo normą. Šiuo atveju taikoma Lietuvos banko nustatyta anticiklinio kapitalo rezervo norma, atsižvelgiant į Taisyklių III skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
IV SKYRIUS
PASAULINĖS IR KITŲ SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGŲ KAPITALO
REZERVAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PASAULINĖS SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGŲ NUSTATYMAS
29. Lietuvos bankas konsoliduotai nustato pasaulinės sisteminės svarbos įstaigas (angl. global systemically important institutions, G-SII), kurios gali būti vienas iš šių subjektų:
29.1. grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba
29.2. įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė.
30. Nustatydamas G-SII, Lietuvos bankas atsižvelgia į šiuos kriterijus:
30.1. finansinės grupės dydį;
30.2. finansinės grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumą;
30.3. finansinės grupės teikiamų paslaugų arba finansų infrastruktūros pakeičiamumą;
30.4. finansinės grupės veiklos sudėtingumą;
30.5. finansinės grupės vykdomą tarpvalstybinę veiklą, įskaitant tarpvalstybinę veiklą, vykdomą tarp ES valstybių narių ir tarp ES valstybių narių bei trečiųjų valstybių.
31. Papildoma G-SII nustatymo metodika grindžiama šiais kriterijais:
31.1. Taisyklių 30.1–30.4 papunkčiuose nurodytomis kategorijomis;
31.2. finansinės grupės vykdoma tarpvalstybine veikla, išskyrus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 4 straipsnyje, vykdomą grupės veiklą.
32. Kiekvienas kriterijus, nustatytas Taisyklių 30 ir 31 punktuose, susideda iš kiekybinių įvertinimo rodiklių ir kiekvienam šiam kriterijui suteikiamas vienodas svertinis koeficientas.
33. Pagal Taisyklių 30 punkte nurodytą metodiką Lietuvos bankas apskaičiuoja bendrą vertinamos įstaigos balą, pagal kurį ji gali būti priskirta prie G-SII.
34. Pagal Taisyklių 31 punkte nurodytą papildomą G-SII nustatymo metodiką gaunamas papildomas bendras vertinamos įstaigos balas, kuriuo remdamasis Lietuvos bankas gali imtis Taisyklių 37.3 papunktyje nurodytų priemonių.
35. Kiekvienai G-SII konsoliduotai taikomas reikalavimas palaikyti G-SII rezervą, atitinkantį kategoriją, prie kurios G-SII yra priskiriama. G-SII rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas. G-SII rezervas papildo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą.
36. Nustatomos bent penkios G-SII kategorijos. Žemiausia riba ir ribos tarp kiekvienos kategorijos nustatomos pagal balus, gautus taikant G-SII nustatymo metodiką. Ribiniai balai tarp gretimų kategorijų nustatomi laikantis principo, kad jie rodo nuolatinį sisteminės svarbos linijinį didėjimą, taip gaunant kiekvienos kategorijos, išskyrus penktą kategoriją ir bet kurią papildomą aukštesnę kategoriją, reikalavimo dėl papildomo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo linijinį padidėjimą. Žemiausiai kategorijai taikomas G-SII rezervas yra lygus 1 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, o kiekvienai kategorijai nustatytas G-SII rezervas tolydžiai didėja 0,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos iki ketvirtos kategorijos imtinai.
37. Lietuvos bankas gali priimti motyvuotą sprendimą dėl:
37.1. G-SII perkėlimo iš žemesnės kategorijos į aukštesnę kategoriją;
37.2. įstaigos, kurios bendras balas pagal Taisyklių 33 punktą yra mažesnis už žemiausios kategorijos ribinį balą, priskyrimo prie šios kategorijos arba aukštesnės kategorijos, taip priskiriant ją prie G-SII.
37.3. G-SII perkėlimo iš aukštesnės kategorijos į žemesnę kategoriją, remdamasis Taisyklių 34 punkte nurodytu papildomu bendru balu ir atsižvelgdamas į bendrą pertvarkymo mechanizmą.
38. Lietuvos bankas, nustatydamas G-SII, taip pat nustatydamas G-SII kategorijas ir priskirdamas G-SII prie kategorijų pagal sisteminę svarbą, vadovaujasi Taisyklėmis ir 2014 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1222/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl metodikos, skirtos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms nustatyti ir pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų pakategorėms apibrėžti, nustatymo techninių reguliavimo standartų.
ANTRASIS SKIRSNIS
KITŲ SISTEMINĖS SVARBOS ĮSTAIGŲ NUSTATYMAS
39. Lietuvos bankas individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai nustato kitas sisteminės svarbos įstaigas (angl. other systemically important institutions, O-SII). O-SII gali būti įstaiga arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, patronuojančioji įstaiga Lietuvoje, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė Lietuvoje arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė Lietuvoje.
40. Nustatydamas O-SII, Lietuvos bankas atsižvelgia bent į vieną iš šių kriterijų:
40.1. įstaigos arba finansinės grupės dydį;
40.2. svarbą ES arba Lietuvos Respublikos ekonomikai;
40.3. tarpvalstybinės veiklos svarbą;
40.4. įstaigos arba finansinės grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumą.
41. Lietuvos bankas, nustatydamas O-SII, vadovaujasi Lietuvos banko teisės aktais, įgyvendinančiais 2014 m. gruodžio 16 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) gaires „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos nustatomos Direktyvos 2013/36/ES (KPD) 131 straipsnio 3 dalies taikymo kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) įvertinti, sąlygos“ (angl. Guidelines on the criteria to determine the conditions of application of Article 131(3) of Directive 2013/36/EU (CRD) in relation to the assessment of other systemically important institutions (O-SIIs).
42. Kiekvienai O-SII taikomas reikalavimas palaikyti O-SII rezervą. Lietuvos banko sprendimu O-SII rezervas sudaro iki 3 proc. imtinai bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos. O-SII rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.
43. Kiekvienai O-SII gali būti taikomas reikalavimas palaikyti O-SII rezervą, didesnį nei 3 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu EK priima aktą, patvirtinantį tokią priemonę. O-SII rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.
44. Lietuvos bankas, nustatydamas reikalavimą turėti O-SII rezervą, laikosi šių principų:
44.1. O-SII rezervas negali turėti neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų ES valstybių narių arba ES finansų sistemai arba jos dalims, sudarydamas arba sukurdamas kliūtį veikti vidaus rinkai;
44.2. O-SII rezervą Lietuvos bankas peržiūri mažiausiai kartą per metus.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS BANKO PRANEŠIMAI (NOTIFIKAVIMAS) APIE G-SII IR O-SII
45. Lietuvos bankas informaciją ir savo sprendimus, susijusius su G-SII ir O-SII, praneša ES institucijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims šia tvarka:
45.1. G-SII ir O-SII pavadinimus ir atitinkamą kategoriją, prie kurios kiekviena G-SII yra priskiriama, praneša ESRV. Pranešime pateikiamos išsamios priežastys, paaiškinančios, kodėl buvo arba nebuvo priimti motyvuoti sprendimai, vadovaujantis Taisyklių 37 punktu. Taip pat viešai skelbia kategoriją, prie kurios priskiriama kiekviena nustatyta G-SII;
45.2. kartą per metus iš naujo peržiūri G-SII ir O-SII nustatymą bei G-SII priskyrimą prie atitinkamų kategorijų ir rezultatą praneša atitinkamai sisteminės svarbos įstaigai bei ESRV, taip pat viešai skelbia atnaujintą nustatytų sisteminės svarbos įstaigų sąrašą ir kategoriją, prie kurios priskiriama kiekviena nustatyta G-SII;
45.3. vėliausiai likus 1 mėnesiui iki Taisyklių 42 punkte nurodyto sprendimo dėl O-SII rezervo dydžio paskelbimo dienos ir vėliausiai likus 3 mėnesiams iki Taisyklių 43 punkte nurodyto sprendimo dėl O-SII rezervo dydžio paskelbimo dienos siunčia pranešimą ESRV. Pranešime išsamiai aprašoma:
45.3.1. pagrindimas, kodėl manoma, kad O-SII rezervas gali būti veiksmingas ir proporcingas rizikai mažinti;
45.3.2. galimo teigiamo arba neigiamo O-SII rezervo poveikio vidaus rinkai įvertinimas pagal Lietuvos banko turimą informaciją;
45.3.3. O-SII rezervo norma, kurią Lietuvos bankas planuoja nustatyti.
V SKYRIUS
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVAS
PIRMASIS SKIRSNIS
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVO NORMOS NUSTATYMO TVARKA
46. Siekdamas užkirsti kelią sisteminei rizikai, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Taisyklių III ir IV skyriai, ir tokią riziką sumažinti, Lietuvos bankas, jei reikia, nustato bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą visai Lietuvos Respublikos finansų sistemai arba vienam ar daugiau finansų sistemos pogrupių visoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kaip nurodyta Taisyklių 49 punkte.
47. Įstaigos sisteminės rizikos rezervą apskaičiuoja taip:
kur:
BSR – sisteminės rizikos rezervas;
rT – rezervo norma, taikytina įstaigos bendrai pagal riziką įvertintų pozicijų sumai;
ET – įstaigos bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;
i – pozicijų pogrupio, kaip nurodyta Taisyklių 49 punkte, indeksas;
ri – rezervo norma, taikytina i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų sumai;
Ei – įstaigos i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.
48. Siekdamas Taisyklių 46 punkte nurodyto tikslo, Lietuvos bankas gali reikalauti, kad įstaigos turėtų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą, apskaičiuotą vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, jei taikytina pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinę dalį.
49. Lietuvos bankas sisteminės rizikos rezervą gali nustatyti:
49.1. visoms Lietuvoje turimoms pozicijoms;
49.2. šioms sektorių pozicijoms, esančioms Lietuvoje:
49.2.1. visoms mažmeninėms pozicijoms, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų atžvilgiu;
49.2.2. visoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, juridinių asmenų atžvilgiu;
49.2.3. visoms pozicijoms juridinių asmenų atžvilgiu, išskyrus nurodytas Taisyklių 49.2.2 papunktyje;
49.2.4. visoms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, išskyrus nurodytas Taisyklių 49.2.1 papunktyje;
49.3. visoms kitose valstybėse narėse turimoms pozicijoms, laikantis Taisyklių 58 ir 63 punktų nuostatų;
49.4. kitose valstybėse narėse turimoms sektorių pozicijoms, kaip nurodyta Taisyklių 49.2 papunktyje, siekdamas tik sudaryti sąlygas pagal Taisyklių V skyriaus antrąjį skirsnį pripažinti kitos valstybės narės nustatytą rezervo normą;
49.5. pozicijoms, esančioms trečiosiose valstybėse;
49.6. bet kurios iš pozicijų kategorijų, nurodytų 49.2 papunktyje, pogrupiams, nustatytiems vadovaujantis EBI gairėmis dėl atitinkamų sektorių pozicijų pogrupių, kuriems kompetentingos arba paskirtosios institucijos gali taikyti sisteminės rizikos rezervą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnio 5 dalies f punktą (angl. Guidelines on the appropriate subsets of sectoral exposures to which competent or designated authorities may apply a systemic risk buffer in accordance with Article 133(5)(f) of Directive 2013/36/EU).
50. Sisteminės rizikos rezervo reikalavimas nustatomas laipsniškai tikslinant po 0,5 proc. punkto arba 0,5 proc. punktų kartotiniais. Skirtingiems finansų sistemos ir jų pozicijų pogrupiams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai.
51. Reikalaudamas turėti sisteminės rizikos rezervą, Lietuvos bankas laikosi šių principų:
51.1. sisteminės rizikos rezervas negali turėti neproporcingo neigiamo poveikio kitų ES valstybių narių ar ES finansų sistemai arba jos dalims, sudarydamas arba sukurdamas kliūtį veikti vidaus rinkai;
51.2. sisteminės rizikos rezervas iš naujo apsvarstomas mažiausiai kartą per dvejus metus;
51.3. sisteminės rizikos rezervas neturi būti naudojamas rizikai, kuriai taikomi Taisyklių III ir IV skyriai, sumažinti.
52. Lietuvos bankas iki Taisyklių 59 punkte nurodyto sprendimo paskelbimo dienos apie tai praneša ESRV. Jei įstaiga, kuriai taikoma viena ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų, yra patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, Lietuvos bankas taip pat apie tai praneša tos valstybės narės kompetentingoms ir (arba) paskirtoms institucijoms. Kai sisteminės rizikos rezervo norma taikoma trečiosiose valstybėse turimoms pozicijoms, Lietuvos bankas apie tai taip pat praneša ESRV. Pranešime išsamiai aprašoma:
52.1. makroprudencinė arba sisteminė rizika Lietuvoje;
52.2. priežastys, kodėl makroprudencinės arba sisteminės rizikos mastas kelia grėsmę finansų sistemos stabilumui nacionaliniu lygiu, pagrindžiančios sisteminės rizikos rezervo normą;
52.3. pagrindimas, kodėl manoma, kad sisteminės rizikos rezervas gali būti veiksmingas ir proporcingas rizikai mažinti;
52.4. galimo teigiamo arba neigiamo sisteminės rizikos rezervo poveikio vidaus rinkai įvertinimas pagal Lietuvos banko turimą informaciją;
52.5. sisteminės rizikos rezervo norma arba normos, kurias Lietuvos bankas ketina nustatyti, ir pozicijos, kurioms tos normos taikomos, bei įstaigos, kurioms taikomos tos normos;
52.6. jei sisteminės rizikos rezervo norma taikoma visoms pozicijoms, pagrindimas, kodėl, Lietuvos banko nuomone, sisteminės rizikos rezervas nedubliuoja Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje numatyto O-SII rezervo veikimo.
53. Jeigu dėl sprendimo nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą sumažėja anksčiau nustatyta rezervo norma arba ji nepakinta, Lietuvos bankas laikosi Taisyklių 52 punkto.
54. Prieš nustatydamas arba pakartotinai nustatydamas sisteminės rizikos rezervo normą ar normas visoms Taisyklių 49 punkte nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai ir kurių suma kiekvienos iš šių pozicijų atžvilgu yra mažesnė arba lygi 3 proc., Lietuvos bankas, vadovaudamasis Taisyklių 52 punktu, likus 1 mėnesiui iki Taisyklių 59 punkte nurodyto sprendimo paskelbimo, apie tai praneša ESRV. Šio punkto tikslais, vadovaujantis Taisyklių V skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, pripažįstant kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą neatsižvelgiama į 3 proc. ribinę vertę.
55. Prieš nustatydamas arba pakartotinai nustatydamas sisteminės rizikos rezervo normą ar normas visoms Taisyklių 49 punkte nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiams, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai ir kurių suma kiekvienos iš šių pozicijų atžvilgiu yra didesnė nei 3 proc., tačiau mažesnė arba lygi 5 proc., Lietuvos bankas Taisyklių 52 punkte nurodytame pranešime prašo EK nuomonės ir, prieš patvirtindamas atitinkamas priemones, sulaukia jos nuomonės.
56. Jeigu Taisyklių 55 punkte nurodyta EK nuomonė yra neigiama, Lietuvos bankas vadovaujasi šia nuomone arba EK paaiškina priežastis, kodėl ja nesivadovauja.
57. Prieš nustatydamas 3–5 proc. suminę sisteminės rizikos rezervo normą patronuojamajai įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje ES valstybėje narėje, Lietuvos bankas Taisyklių 52 punkte nurodytame pranešime prašo EK ir ESRV rekomendacijos. Lietuvos bankas imasi atitinkamų priemonių tik tada, kai sulaukia EK ir ESRV rekomendacijos taikyti šias priemones. Jeigu kitos ES valstybės narės kompetentingos ir (arba) paskirtos institucijos pareiškia prieštaravimą arba jeigu ir EK, ir ESRV pateikia neigiamą rekomendaciją, Lietuvos bankas gali perduoti klausimą EBI pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EBI), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, 19 straipsnį. Sprendimas, ar šioms pozicijoms turi būti nustatytas sisteminės rizikos rezervas, atidedamas, kol EBI priima sprendimą.
58. Prieš nustatydamas arba pakartotinai nustatydamas sisteminės rizikos rezervo normą ar normas visoms Taisyklių 49 punkte nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiams, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai ir kurių suma kiekvienos iš šių pozicijų atžvilgu yra didesnė nei 5 proc., Lietuvos bankas Taisyklių 52 punkte nurodytame pranešime prašo EK leidimo ir, prieš patvirtindamas atitinkamas priemones, sulaukia EK sprendimo.
59. Lietuvos bankas sprendimą dėl vienos ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų nustatymo skelbia Lietuvos banko interneto svetainėje. Skelbime nurodoma bent jau ši informacija:
59.1. sisteminės rizikos rezervo norma arba normos;
59.2. įstaigos, kurioms taikomas sisteminės rizikos rezervas;
59.3. pozicijos, kurioms taikoma sisteminės rizikos rezervo norma arba normos;
59.4. sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo pagrindimas;
59.5. data, nuo kurios įstaigos privalo taikyti nustatytą arba pakartotinai nustatytą sisteminės rizikos rezervą;
59.6. kitų valstybių, kurių pozicijoms taikomas Lietuvos banko nustatytas sisteminės rizikos rezervas, pavadinimai.
60. Informacija, skelbiama pagal Taisyklių 59.4 papunkčio nuostatas, kuri, Lietuvos banko nuomone, gali sukelti grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui, į skelbimą neįtraukiama.
61. Įstaigai, nevykdančiai sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, taikomi paskirstymų apribojimai, nurodyti Taisyklių VII skyriuje.
62. Jeigu, taikant paskirstymų apribojimus, nurodytus Taisyklių VII skyriaus pirmajame skirsnyje, įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, atsižvelgiant į atitinkamą sisteminę riziką, pakankamai nepagerėja, Lietuvos bankas gali duoti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus.
63. Jei Lietuvos bankas nusprendžia sisteminės rizikos rezervą nustatyti remdamasis kitose valstybėse narėse esančiomis pozicijomis, šis rezervas nustatomas vienodai visoms ES turimoms pozicijoms, išskyrus atvejus, kai rezervas nustatomas siekiant pagal Taisyklių V skyriaus antrąjį skirsnį pripažinti kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą.
ANTRASIS SKIRSNIS
SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVO NORMOS PRIPAŽINIMAS
64. Lietuvos bankas gali pripažinti kitų ES valstybių narių kompetentingų institucijų ir (arba) paskirtų institucijų nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą ir ją taikyti tų kitų ES valstybių narių turimoms pozicijoms. Šį sprendimą Lietuvos bankas praneša ESRV.
65. Priimdamas sprendimą, ar pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą, Lietuvos bankas atsižvelgia į šią sisteminės rizikos rezervo normą nustačiusios ES valstybės narės kompetentingos institucijos ir (arba) paskirtos institucijos analogiškai, kaip yra nurodyta Taisyklių 52 ir 59 punktuose, pateiktą informaciją.
66. Jei Lietuvos bankas priima sprendimą pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą, tas sisteminės rizikos rezervas gali papildyti pagal Taisyklių V skyriaus pirmąjį skirsnį taikomą sisteminės rizikos rezervą su sąlyga, kad tie rezervai naudojami skirtingai rizikai pašalinti. Jei rezervai naudojami tai pačiai rizikai pašalinti, taikomas tik didesnis rezervas.
67. Lietuvos bankas, nustatęs sisteminės rizikos rezervo normą, gali paprašyti ESRV pateikti rekomendaciją, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 dėl ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo 16 straipsnyje, kitoms ES valstybėms narėms dėl jų galimybės pripažinti Lietuvos banko nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą.
VI SKYRIUS
G-SII, O-SII IR SISTEMINĖS RIZIKOS REZERVŲ REIKALAVIMŲ TAIKYMO YPATUMAI
68. Kai O-SII yra G-SII patronuojamoji įstaiga arba O-SII, kuri yra ES patronuojančioji įstaiga, patronuojamoji įstaiga, ir jai konsoliduotai taikomas O-SII rezervo reikalavimas, O-SII individualiai arba iš dalies konsoliduotai taikomas rezervo reikalavimas neturi viršyti mažesnio iš šių dydžių:
68.1. 1 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos ir didesnio iš G-SII arba O-SII rezervo reikalavimo, konsoliduotai taikomo finansinei grupei, sumos;
68.2. 3 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos arba normos, kurią EK leido konsoliduotai taikyti grupei pagal Taisyklių 43 punktą.
69. Jeigu pagal Taisykles finansinei grupei konsoliduotai turi būti taikomi ir G-SII rezervo, ir O-SII rezervo reikalavimai, taikomas didesnis iš tų reikalavimų.
70. Jeigu įstaigai taikomas sisteminės rizikos rezervas, tas rezervas papildo O-SII arba G-SII rezervą.
71. Kai sisteminės rizikos rezervo normos ir O-SII rezervo normos arba G-SII rezervo normos, kuri taikoma tai pačiai įstaigai, suma yra didesnė nei 5 proc., taikoma Taisyklių 43 punkte nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
KAPITALO APSAUGOS PRIEMONĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
PASKIRSTYMŲ APRIBOJIMAI JUNGTINIO REZERVO REIKALAVIMO NETENKINIMO ATVEJU
72. Įstaigoms, kurios tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, draudžiama atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus tiek, kiek tai sumažintų jų bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą iki tokio lygio, kad jungtinio rezervo reikalavimas nebūtų tenkinamas.
73. Įstaigos, kurios netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą (angl. maximum distributable amount; MDA) pagal Taisyklių 75 punkto nuostatas ir nurodo ją Lietuvos bankui.
74. Įstaigoms, išvardytoms Taisyklių 73 punkte, draudžiama atlikti bet kokius toliau nurodytus paskirstymus, didesnius už MDA:
74.1. su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus;
74.2. nustatyti prievolę mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;
74.3. vykdyti mokėjimus, susijusius su papildomomis 1 lygio priemonėmis.
75. Įstaigos apskaičiuoja MDA pagal šią formulę:
MDA = (P1 + P2 – M) x B,
kur:
P1 – tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl Taisyklių 74 punkte nurodytų veiksmų;
P2 – į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas neįskaitytas metų pabaigos pelnas, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl Taisyklių 74 punkte nurodytų veiksmų;
M – sumos, mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu su P1 ir P2 dydžiais susiję straipsniai nepaskirstomi;
75.1. B dydžiui nustatyti įstaigos:
75.1.1. pagal Taisyklių nuostatas ir Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamus kapitalo rezervų procentinius dydžius apskaičiuoja jungtinio rezervo reikalavimą;
75.1.2. apskaičiuoja žemiausią ir aukščiausią jungtinio rezervo reikalavimo n-tojo kvartilio ribą:
Žemiausia n-tojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas / 4) x (Qn – 1),
Aukščiausia n-tojo kvartilio riba = (jungtinio rezervo reikalavimas / 4) x Qn;
kur Qn – atitinkamo kvartilio eilės numeris, iš viso yra 4 kvartiliai;
75.1.3. patikrina, į kokį jungtinio rezervo reikalavimo kvartilį patenka jų bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nenaudojamas nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkto nuostatas ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, kai siekiama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos dalimi, pagal Taisyklių priedą, ir vadovaudamosi juo nustato B dydį.
76. MDA mažinama atitinkama suma, kai atliekami arba nustatomi bet kurie Taisyklių 74 punkte nurodyti paskirstymai, mokėjimai ar prievolės.
77. Pagal Taisyklių VII skyriaus pirmąjį skirsnį nustatomi paskirstymų apribojimai taikomi tik mokėjimams, dėl kurių mažėja bendras 1 lygio nuosavas kapitalas arba pelnas, ir tada, jeigu nutraukti arba nesumokėti mokėjimai nereiškia, kad įsipareigojimai neįvykdyti arba kad įstaigai iškelta bankroto byla.
78. Įstaiga, netenkinanti jungtinio rezervo reikalavimo ir ketinanti paskirstyti bet kurią iš savo paskirstytino pelno dalių arba ketinanti imtis Taisyklių 74 punkte nurodytų veiksmų, Lietuvos bankui pateikia informaciją, kurią sudaro:
78.1. įstaigos turimas kapitalas, suskirstytas pagal šias kategorijas:
78.1.1. bendras 1 lygio nuosavas kapitalas;
78.1.2. papildomas 1 lygio kapitalas;
78.1.3. 2 lygio kapitalas;
78.2. tarpinė ir metų pabaigos pelno suma;
78.3. MDA;
78.4. paskirstytino pelno suma, kurią ketinama skirti toliau išvardytiems tikslams:
78.4.1. dividendams mokėti;
78.4.2. akcijoms išpirkti;
78.4.3. mokėjimams, susijusiems su papildomomis 1 lygio priemonėmis, vykdyti;
78.4.4. kintamajai atlygio daliai arba savo nuožiūra sukauptoms pensijų lėšoms, nustatant naują mokėjimo prievolę arba atliekant mokėjimą pagal mokėjimo prievolę, nustatytą tuo metu, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo, mokėti.
79. Įstaigos nustato tvarką, kuria užtikrina, kad paskirstytino pelno suma ir MDA būtų apskaičiuotos tiksliai. Lietuvos banko prašymu įstaigos turi gebėti įrodyti, kad šis skaičiavimas tikslus.
80. Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdo jungtinio rezervo reikalavimą, jei jos turimų nuosavų lėšų suma ir kokybė nėra tokia, kokios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas jungtinio rezervo reikalavimas ir kiekvienas iš toliau nurodytų reikalavimų pagal:
80.1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika;
80.2. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika;
80.3. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika.
ANTRASIS SKIRSNIS
PASKIRSTYMŲ APRIBOJIMAI SVERTO KOEFICIENTO REZERVO REIKALAVIMO NETENKINIMO ATVEJU
81. Įstaigoms, kurios tenkina sverto koeficiento rezervo reikalavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalį, draudžiama atlikti su 1 lygio kapitalu susijusius paskirstymus tiek, kiek tai sumažintų jų 1 lygio kapitalą iki tokio lygio, kad sverto koeficiento rezervo reikalavimas nebūtų tenkinamas.
82. Įstaigos, kurios netenkina sverto koeficiento rezervo reikalavimo, apskaičiuoja su sverto koeficientu susijusią didžiausią galimą paskirstyti sumą (angl. leverage ratio related maximum distributable amount, L-MDA) pagal Taisyklių 84 punkto nuostatas ir nurodo ją Lietuvos bankui.
83. Įstaigoms, išvardytoms Taisyklių 82 punkte, draudžiama atlikti bet kokius toliau nurodytus paskirstymus, didesnius už L-MDA:
83.1. su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusius paskirstymus;
83.2. nustatyti prievolę mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė sukurta tada, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo;
83.3. vykdyti mokėjimus, susijusius su papildomomis 1 lygio priemonėmis.
84. Įstaigos apskaičiuoja L-MDA pagal formulę:
L-MDA = (P1 + P2 – M) x C,
kur:
P1 – tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl Taisyklių 83 punkte nurodytų veiksmų;
P2 – į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalies nuostatas neįskaitytas metų pabaigos pelnas, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl Taisyklių 83 punkte nurodytų veiksmų;
M – sumos, mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu su P1 ir P2 dydžiais susiję straipsniai nepaskirstomi;
84.1. C dydžiui nustatyti įstaigos:
84.1.1. apskaičiuoja žemiausią ir aukščiausią sverto koeficiento rezervo reikalavimo n-tojo kvartilio ribą:
Žemiausia n-tojo kvartilio riba = (sverto koeficiento rezervo reikalavimas / 4) x (Qn – 1),
Aukščiausia n-tojo kvartilio riba = (sverto koeficiento rezervo reikalavimas / 4) x Qn,
kur Qn – rodo atitinkamo kvartilio eilės numerį, iš viso yra 4 kvartiliai;
84.1.2. patikrina, į kokį sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartilį patenka jų 1 lygio kapitalas, kuris nenaudojamas nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkto ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos dalimi, pagal Taisyklių priedą, ir vadovaudamosi juo nustato C dydį.
85. L-MDA mažinama atitinkama suma, kai atliekami arba nustatomi bet kurie Taisyklių 83 punkte nurodyti paskirstymai, mokėjimai ar prievolės.
86. Pagal Taisyklių VII skyriaus antrąjį skirsnį nustatomi paskirstymų apribojimai taikomi tik mokėjimams, dėl kurių mažėja 1 lygio kapitalas arba pelnas, ir tada, jeigu nutraukti arba nesumokėti mokėjimai nereiškia, kad įsipareigojimai neįvykdyti arba kad įstaigai iškelta bankroto byla.
87. Įstaiga, netenkinanti sverto koeficiento rezervo reikalavimo ir ketinanti paskirstyti bet kurią iš savo paskirstytino pelno dalių arba imtis Taisyklių 83 punkte nurodytų veiksmų, Lietuvos bankui pateikia informaciją, kurią sudaro:
87.1. įstaigos turimas kapitalas, suskirstytas pagal šias kategorijas:
87.1.1. bendras 1 lygio nuosavas kapitalas;
87.1.2. papildomas 1 lygio kapitalas;
87.2. tarpinė ir metų pabaigos pelno suma;
87.3. MDA;
87.4. paskirstytino pelno suma, kurią ketinama skirti toliau išvardytiems tikslams:
87.4.1. dividendams mokėti;
87.4.2. akcijoms išpirkti;
87.4.3. mokėjimams, susijusiems su papildomomis 1 lygio priemonėmis, vykdyti;
87.4.4. kintamajai atlygio daliai arba savo nuožiūra sukauptoms pensijų lėšoms, nustatant naują mokėjimo prievolę arba atliekant mokėjimą pagal mokėjimo prievolę, nustatytą tuo metu, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo, mokėti;
87.5. L-MDA.
88. Įstaigos nustato tvarką, kuria užtikrina, kad paskirstytino pelno suma ir L-MDA būtų apskaičiuotos tiksliai. Lietuvos banko prašymu įstaigos turi gebėti įrodyti, kad šis skaičiavimas tikslus.
89. Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdė sverto koeficiento rezervo reikalavimą šių Taisyklių VII skyriaus trečiojo skirsnio tikslais, jei ji neturi 1 lygio kapitalo sumos, kurios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje nustatytas reikalavimas ir to reglamento 92 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyti reikalavimai, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką.
TREČIASIS SKIRSNIS
KAPITALO APSAUGOS PLANAS
90. Įstaiga parengia ir pateikia kapitalo apsaugos planą Lietuvos bankui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kai nustatoma, kad ji netenkina šių reikalavimų:
90.1. jungtinio rezervo reikalavimo;
90.2. kai taikytina, sverto koeficiento rezervo reikalavimo.
91. Atsižvelgdamas į konkrečią įstaigos padėtį, veiklos mastą ir sudėtingumą, Lietuvos bankas gali pratęsti Taisyklių 90 punkte minimą terminą iki 10 darbo dienų.
92. Kapitalo apsaugos plane nurodoma:
92.1. pajamų ir išlaidų įvertinimas ir prognozuojamas balansas;
92.2. priemonės, didinančios įstaigos kapitalo rodiklius;
92.3. nuosavų lėšų didinimo planas ir grafikas, siekiant visiškai tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą;
92.4. visa kita informacija, kuri, Lietuvos banko ir (arba) įstaigos nuomone, yra būtina vertinant įstaigos kapitalo apsaugos planą.
93. Lietuvos bankas, vertindamas įstaigos kapitalo apsaugos planą, gali paprašyti įstaigos pateikti papildomą informaciją.
94. Įvertinęs įstaigos kapitalo apsaugos planą, Lietuvos bankas jam pritaria, jeigu plane pateikti argumentuoti įrodymai, kad galima pagrįstai tikėtis, jog, įgyvendinus šį planą, įstaigos kapitalas bus tinkamai apsaugotas arba jis bus pakankamai padidintas taip, kad įstaiga galėtų įvykdyti jungtinio rezervo reikalavimą per Lietuvos banko nustatytą laikotarpį.
95. Lietuvos bankas, nepritaręs įstaigos kapitalo apsaugos planui, imasi vienos arba abiejų šių priemonių:
95.1. reikalauja, kad įstaiga padidintų nuosavas lėšas iki Lietuvos banko nurodyto lygio per nurodytą laikotarpį;
95.2. duoda Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
96. Įstaigos apskaičiuoja kapitalo rezervus individualiai ir konsoliduotai, prireikus – iš dalies konsoliduotai.
97. G-SII rezervas nustatomas tik konsoliduotai.
98. Įstaigos negali naudoti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, skirto kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui vykdyti, nuosavų lėšų reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį ir Lietuvos banko duotiems pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas privalomiems nurodymams vykdyti.
99. Įstaigos negali naudoti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, skirto įstaigos specialiojo anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimui vykdyti, nuosavų lėšų reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui ir Lietuvos banko duotiems pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas privalomiems nurodymams vykdyti.
100. Įstaigos negali naudoti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, skirto sisteminės rizikos reikalavimui vykdyti, nuosavų lėšų reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį, kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui, įstaigos specialiojo anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimui ir Lietuvos banko duotiems pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas privalomiems nurodymams vykdyti.
______________________
Kapitalo rezervų sudarymo taisyklių priedas
Pagalbinė MDA ir L-MDA apskaičiavimo lentelė
| Jungtinio ir sverto koeficiento rezervo reikalavimų n-tasis kvartilis |
B |
C |
| Q1 |
0 |
0 |
| Q2 |
0,2 |
0,2 |
| Q3 |
0,4 |
0,4 |
| Q4 |
0,6 |
0,6 |
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.