4. Nustatant Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvius, yra vertinami visi juridiniai asmenys, išskyrus:
4.1. draudimo įmones ar perdraudimo įmones, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 13 straipsnio 1 ir 4 punktuose;
4.2. kredito įstaigas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
4.3. investicines įmones ar kolektyvinio investavimo subjektus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose;
4.4. pagrindines sandorio šalis, kaip apibrėžta 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 2 straipsnio 1 punkte;
4.5. centrinių vertybinių popierių depozitoriumus, kaip apibrėžta 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
4.6. kitas finansų įstaigas ir subjektus, išvardytus 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;
4.7. Viešojo sektoriaus subjektus, kurių apibrėžimas nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje.
4.8. juridinius asmenis, kurių teisinis statusas yra bankrutuojantis, bankrutavęs, restruktūrizuojamas, likviduojamas, inicijuojamas likvidavimas, likviduojamas dėl bankroto;
4.9. mokesčių mokėtojus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pridėtinės vertės, pajamų (pelno) mokesčių deklaracijų ir finansinės atskaitomybės dokumentų;
4.10. akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, žemės ūkio bendroves ir viešąsias įstaigas, kuriose Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvių nustatymo metu nebuvo įdarbintų darbuotojų;
4.11. mokesčių mokėtojus, kurie nėra registruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais.
6. Subjekto nemokumo rizika yra nustatoma statistiniais metodais, naudojantis mokesčių mokėtojų teikiamais duomenimis – pridėtinės vertės mokesčio deklaracijomis, i.SAF duomenimis, finansinės atsiskaitomybės duomenimis ir kitais Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) turimais bei iš trečiųjų šalių gaunamais duomenimis. Statistiniai nemokumo rizikos įverčiai nustatomi, remiantis metiniais, ketvirtiniais ir mėnesio duomenimis bei išvestiniais duomenimis (koeficientais). Duomenų aibę sudaro paskutinių 48 mėnesių duomenys.
Statistiniai rizikos įverčiai nustatomi, palyginant ūkio subjekto ūkinės veiklos rodiklius, kurie įvertinami pagal aukščiau minimus duomenų šaltinius, su analogiškais ūkio subjektų, kuriems jau yra pradėta (buvo pradėta) nemokumo procedūra, rodikliais.