Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2016 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 4-265 „Dėl Rizikos kapitalo priemonės „Ko-investicinis fondas“ schemos patvirtinimo" pakeitimo

„1.

Teisinis pagrindas

2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) 2020/972 (toliau – Reglamentas Nr. 1407/2013).

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2020/972 (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014).

2009 m. balandžio 7 d. finansavimo sutartis, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ministerija), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) (toliau – Sutartis).“

„2.

Priemonei skirta finansavimo suma

15 000 000 Eur (penkiolika milijonų eurų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir į kontroliuojantįjį fondą „INVEGOS fondas“ (toliau – INVEGOS fondas) grįžusių ir (ar) grįšiančių finansų inžinerijos priemonių lėšų (be valdymo išlaidų INVEGOS fondo valdytojui).“

„4.

Vartojamos sąvokos

Technologinės ekoinovacijos – tai naujų ar ženkliai pagerintų gaminių ir (arba) paslaugų, naujų ar ženkliai pagerintų technologinių procesų (susijusių su įrenginių, technologijų keitimu), kuriuos įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramonės simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, diegimas ir (ar) kūrimas įmonėje. Technologinės ekoinovacijos apima racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodus (technologinio proceso modernizavimą (optimizavimą), siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekę gamybą, atliekų pakartotinį naudojimą ir (ar) perdirbimą, perteklinės šilumos panaudojimą (rekuperavimas, regeneravimas, srautų atskyrimas). Gaminių ir (arba) paslaugų ar technologinių procesų pagerinimas suprantamas kaip patobulinimas, kuris leidžia sumažinti arba išvengti neigiamo poveikio aplinkai dėl oro taršos, nuotekų taršos ir atliekų susidarymo.

Kitos šioje schemoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente Nr. 651/2014 ir Reglamente Nr. 1407/2013.“

„5.

Finansų tarpininko atrinkimas ir sąlygos

Ministerija kartu su Finansų ministerija Sutartimi „Invegą“ paskyrė INVEGOS fondo valdytoja, o INVEGOS fondo esamoms ir naujoms priemonėms įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir dalį grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų.

„Invega“ iš INVEGOS fondo finansuojamą rizikos kapitalo priemonę „Ko-investicinis fondas“ (toliau – Priemonė) įgyvendina kartu su specialiai rizikos kapitalo fondams valdyti ir jiems efektyviai įgyvendinti įsteigta „Invegos“ patronuojamąja įmone, kurios teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o vienintelė akcininkė – „Invega“.

Priemonę valdo „Invega“ kartu su „Invegos“ patronuojamąja įmone. Priemonė yra įgyvendinama per „Invegos“ patronuojamosios įmonės įkurtą komanditinę ūkinę bendriją (toliau – Fondas), kurios tikroji narė yra „Invegos“ patronuojamoji įmonė (toliau – Fondo valdytojas), o narė komanditorė – „Invega“. Fondas yra laikomas viešuoju investuotoju. Fondas yra sudarytas iš kelių subfondų, kurie skirti rizikos kapitalo priemonėms su atskiromis investavimo strategijomis įgyvendinti. Siekiant atskirti Priemonės investavimo strategiją, Fonde papildomai yra išskirtas specialiai Priemonei įgyvendinti skirtas subfondas (toliau – Subfondas). Fondo valdytojas atrinks privačius investuotojus – ne valstybės lėšomis finansuojamus reguliuojamus (licencijuotus ir finansų rinkų priežiūros institucijų prižiūrimus) bei nereguliuojamus rizikos ir privataus kapitalo fondus, kurie teikia finansavimą įmonėms, taip pat ne valstybės lėšomis finansuojamus alternatyvaus finansavimo fondus ir kitus kolektyvinio investavimo subjektus, verslo angelus, kurie kartu su Subfondu investuos į įmonių kapitalą.“

„7.

Remiami subjektai

Investicijos, įskaitant paskesnes investicijas, bus atliekamos:

7.1. į labai mažas įmones arba mažas įmones, kurios atitinka labai mažos įmonės arba mažos įmonės statusą pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – SVV įstatymas) nuostatas ir Reglamento Nr. 651/2014 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (toliau – labai maža įmonė ar maža įmonė, kuriai taikomi Reglamento Nr. 651/2014 reikalavimai);

7.2. į labai mažas įmones, mažas įmones arba vidutines įmones, kurios atitinka labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės statusą pagal SVV įstatymo nuostatas ir kurioms taikomi Reglamento Nr. 1407/2013 reikalavimai (toliau – labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, kuriai taikomi Reglamento Nr. 1407/2013 reikalavimai).

Paskesnės investicijos į labai mažas įmones ar mažas įmones, kurioms taikomi Reglamento Nr. 651/2014 reikalavimai, ir labai mažas įmones, mažas įmones ar vidutines įmones, kurioms taikomi Reglamento Nr. 1407/2013 reikalavimai (toliau kartu – galutiniai naudos gavėjai), bus atliekamos ne anksčiau nei praėjus vieniems metams po pradinės rizikos finansų investicijos pirmo mokėjimo pervedimo.

Ne mažiau kaip 4 000 000 Eur (keturi milijonai eurų) Subfondo investicijų nominaliosios vertės turės būti investuota į galutinius naudos gavėjus, kuriančius, įsidiegusius ir (ar) ketinančius įsidiegti technologines ekoinovacijas.“