I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms įgyvendinimo tvarka.
2. Aprašas taikomas bendrovėms, turinčioms licencijas ir leidimus organizuoti azartinius lošimus bei bendrovėms, turinčioms loterijų veiklos licenciją, kuria suteikiama teisė vykdyti loterijų veiklą Lietuvos Respublikoje (toliau – bendrovės).
3. Aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 29 straipsnio nuostatų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas – rizikos vertinimas, kurį atlieka bendrovė, siekdama nustatyti visą jos veiklai kylančią (su visa jos vykdoma veikla susijusią) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką;
4.2. individualus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas – su individualiais dalykiniais santykiais susijęs kliento (lošėjo ar žaidėjo) rizikos vertinimas;
4.3. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika – tikimybė, kad bendrove (pavyzdžiui, dėl nepakankamų ar netinkamų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės įgyvendinimo priemonių) bus pasinaudota vykdant pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiką;
4.4. rizikos veiksniai – kintamieji, dėl kurių pavieniui arba dėl kurių grupės gali padidėti arba sumažėti su individualiais dalykiniais santykiais ar kliento sandoriais (piniginėmis operacijomis) susijusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika;
4.5. tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo vidaus kontrolės procedūros – lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių vidaus kontrolės priemonės ir procedūros, skirtos tarptautinių finansinių sankcijų rizikai vertinti, valdyti ir ją mažinti;
Papildyta papunkčiu:
Nr. DIE-327, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-25, i. k. 2024-11503
4.6. pažink savo klientą principas – kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūros, naudojamos siekiant nustatyti tikrąją kliento tapatybę ir veiklą, kuri yra įprasta ir tikėtina, taip pat aptikti veiklą, kuri yra neįprasta konkrečiam klientui.
Papildyta papunkčiu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme.
Punkto pakeitimai:
Nr. DIE-327, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-25, i. k. 2024-11503
II skyrius
REIKALAVIMAI PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMAI
6. Bendrovė turi užtikrinti, kad vidaus kontrolės sistema apimtų nuolat ir veiksmingai veikiantį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos identifikavimą, vertinimą ir valdymą.
7. Į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemą turi būti įtraukta:
7.1. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika ir ją įgyvendinančios vidaus taisyklės ir procedūros (toliau – procedūros), kurios apimtų bent jau kliento tapatybės nustatymo ir tikrinimo, kliento pažinimo informacijos rinkimo ir vertinimo, kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos, įskaitant vidinius tyrimus dėl galimai įtartinų piniginių operacijų ar sandorių ir pranešimų teikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), informacijos saugojimo, mokymų darbuotojams organizavimo procedūras;
7.2. valdymo organų informavimo sistema, leidžianti laiku priimti sprendimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo;
7.3. darbuotojų kompetencija, atitinkanti darbuotojų pareigines funkcijas, ir aiškiai nustatyta jų atsakomybė, funkcijų bei pareigų atskyrimas ir paskirstymas;
7.4. atsižvelgiant į bendrovės veiklos mastą ir pobūdį, tinkama informacinių technologijų sistema, užtikrinanti nenutrūkstamą duomenų kaupimą, apdorojimą ir panaudojimą, siekiant valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas;
7.5. pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos identifikavimas, vertinimas ir valdymas.
8. Aprašo 7 punkte nurodytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemos elementų tinkamumas ir jų taikymo veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat (darbuotojams atliekant savo kasdienes darbo pareigas), tiek periodiškai, atliekant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės sistemos elementų vertinimą. Periodinis vertinimas gali būti atliekamas vykdant vidaus ar išorės auditą arba kitais bendrovės pasirinktais būdais. Su tokio atlikto vertinimo rezultatais turi būti supažindinamas bendrovės valdymo organas, atsakingas už priemonių nustatytiems trūkumams šalinti ir rizikoms valdyti (mažinti) nustatymą ir įgyvendinimo kontrolę.
9. Bendrovės taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymo (mažinimo) priemonės turi būti objektyviai pagrįstos ir proporcingos siekiamiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslams.
III SKYRIUS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO RIZIKOS VALDYMAS
10. Bendrovė užtikrina, kad į bendrovės vidaus kontrolės sistemą būtų įtrauktas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymas, parengta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika ir tinkamos procedūros, reikalingos minėtos rizikos valdymo proceso kontrolei įgyvendinti, stebėti ir palaikyti jų veiksmingumą ir pakankamumą.
11. Bendrovės valdymo organų funkcijos ir atsakomybė turi būti aiškiai paskirstytos, reglamentuotos ir įtvirtintos bendrovės vidaus dokumentuose, nurodant, kokios funkcijos ir kokia atsakomybė kokiems bendrovės valdymo organams priskirtos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo srityje.
12. Bendrovės valdymo organų nariai turi pažinti ir išmanyti su bendrovės veikla susijusias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, užtikrinti tinkamą jų identifikavimą, vertinimą, priimtino rizikos lygio nustatymą, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą ir kontrolę.
13. Bendrovė atsakinga už organizacinės struktūros, pagal kurią aiškiai nustatytos darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo srityje, suformavimą ir užtikrinimą, kad tos pareigos būtų vykdomos. Darbuotojai turi būti supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo politika ir procedūromis, susijusiomis su jų pareigomis ir atsakomybe, privalo jas išmanyti ir taikyti.
14. Bendrovė turi užtikrinti tinkamą darbuotojų funkcijų atskyrimą, kad būtų išvengta interesų konfliktų, dėl kurių padidėja arba gali padidėti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika (pavyzdžiui, bendrovei teikiant paslaugas klientams, asmeniniais ar kitokiais ryšiais susijusiems su bendrove ar jo darbuotojais, ir pan.). Bendrovė turi skatinti darbuotojus laikytis griežtų etikos standartų ir nustatyti galimas interesų konfliktų sritis ir jų valdymo priemones.
15. Bendrovė turi užtikrinti, kad prieš paskiriant darbuotoją, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bendrovės veikloje, kaip tai nustatyta Įstatyme, būtų įvertinta jo kompetencija, darbo patirtis ir kvalifikacija. Vertinant atsakingo asmens, įgyvendinančio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones veikloje, kompetenciją, patirtį ir kvalifikaciją, privaloma atsižvelgti į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę, kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kompetencijai, patirčiai ir kvalifikacijai, taip pat į tai, ar asmuo, kurį ketinama skirti atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, turi rizikų valdymo žinių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu.
16. Bendrovė turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurių darbo pareigos susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, turėtų tinkamą kvalifikaciją ir reikiamų žinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje savo darbo funkcijoms (pareigoms) atlikti. Bendrovė ne rečiau kaip kartą per metus darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, organizuoja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos mokymus, taip pat užtikrina nuolatinį darbuotojų informavimą apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikos procedūrų pasikeitimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
17. Bendrovė turi užtikrinti, kad už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą atsakingiems darbuotojams būtų prieinama visa jų funkcijoms atlikti reikalinga informacija, įskaitant, bet neapsiribojant, prieigą prie informacijos, susijusios su bendrovės kliento tapatybės nustatymu, kliento pažinimu, piniginėmis operacijomis ir sandoriais bei kita informacija, būtina jų funkcijoms vykdyti. Bendrovės darbuotojai, nustatę, kad piniginė operacija ar sandoris gali būti įtartini arba pastebėję pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymių, turi pranešti bendrovės paskirtam atsakingam darbuotojui.
18. Bendrovėje veikianti valdymo organų informavimo sistema turi būti tinkamai reglamentuota ir užtikrinanti patikimos ir tinkamos vidaus bei išorės informacijos, galinčios turėti įtakos priimant sprendimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo, pateikimą laiku. Bendrovės valdymo organų informavimo sistema privalo apimti bent jau:
18.1. reguliarų informacijos teikimą bendrovės valdymo organui apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymą (įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apiebendrovės patiriamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir jos lygio pasikeitimus, įdiegtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemones, pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai veiksmingai valdyti (mažinti), pakeitimo, informaciją apie pažeidimus, nustatytus įgyvendinant bendrovės vidaus kontrolės procedūras ir politikas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, ir pan.);
18.2. atsiskaitymą, kaip bendrovė vykdo reikalavimus ir pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.
19. Bendrovės darbuotojų atlygio nustatymo politika ir praktika turi derėti su veiksmingu rizikos valdymu ir skatinti patikimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymą.
20. Bendrovė privalo užtikrinti konfidencialios informacijos, gautos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, tinkamą apsaugą ir tai, kad turima konfidenciali informacija būtų atskleidžiama tik tiemsbendrovėsdarbuotojams, kurių tiesioginėms funkcijoms atlikti ši informacija reikalinga, arba tretiesiems asmenims tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais.
21. Bendrovė turi užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo (mažinimo) priemonės būtų taikomos visiems klientams.
IV SKYRIUS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS POLITIKA
22. Bendrovė turi vadovautis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, kuri:
22.1. turi būti tinkamai dokumentuota ir peržiūrima bent kartą per metus arba dažniau, pavyzdžiui, pasikeitus teisės aktų reikalavimams, pasikeitus su bendrovės veikla susijusioms rizikoms, atsižvelgiant į bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų vertinimo rezultatus arba įvykus kitiems reikšmingiems įvykiams, ir, jei reikia, turi būti atnaujinama;
22.2. turi būti patvirtinta bendrovės vyresniojo vadovo arba valdymo organo, tvirtinančio panašaus pobūdžio vidaus kontrolės procedūras;
22.3. turi apimti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslus, prisiimamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį bei šiai rizikai mažinti/valdyti taikomas priemones;
22.4. turi apimti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos identifikavimo, stebėjimo ir valdymo principus;
22.5. turi apimti bendrovės darbuotojų, atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, atsakomybės ir atskaitomybės (ryšių) pasiskirstymą;
22.6. turi nustatyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama tinkamos darbuotojų, atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, kompetencija ir žinios.
23. Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika gali būti išdėstyta bendroje bendrovės rizikos valdymo politikoje arba atskirame dokumente.
24. Bendrovė privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų supažindinti su patvirtinta bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika ir ją įgyvendinančiomis vidaus procedūromis, kad galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas.
25. Įgyvendinant Įstatymo reikalavimus, bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikoje ir (arba) ją įgyvendinančiose vidaus procedūrose turi būti numatyta mokymų darbuotojams proceso organizavimo tvarka, joje turi būti nustatyta:
25.1. mokymų organizavimas darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra susijusios su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
25.2. mokymų organizavimas vadovaujantiems asmenims, atsakingiems už sprendimų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, bendrovėsveikloje priėmimą;
25.3. mokymų turinio pritaikymas skirtingiems bendrovės darbuotojams, atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas, užtikrinama reguliari mokymų turinio peržiūra;
25.4. mokymų organizavimo periodiškumas, mokymų ir žinių patikros organizavimo kontrolė;
25.5. duomenų saugojimas (įrašų apie mokymuose dalyvavusius darbuotojus, žinių patikros rezultatus, mokymų medžiagos turinį registravimas ir kt.) ir pan. Bendrovė privalo saugoti duomenis apie organizuotus mokymus ir juose dalyvavusius darbuotojus, žinių patikros rezultatus, mokymų medžiagos turinį ir kt. ne trumpiau negu penkerius metus nuo mokymų pabaigos.
V SKYRIUS
BENDROVĖS VISOS VEIKLOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO RIZIKOS VERTINIMAS
26. Veiksminga bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo sistema turi užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika yra nustatyta ir nuolat stebima, imamasi proporcingų priemonių rizikai valdyti (mažinti).
27. Siekdama veiksmingai valdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, bendrovė privalo atlikti savo visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą. Rizikos vertinimas turi padėti bendrovei suprasti kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas ir įvertinti, kurioms savo veiklos sritims bendrovėprivalo skirti didesnius išteklius, taikydama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.
28. Bendrovė privalo užtikrinti, kad bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas būtų atliekamas, peržiūrimas ir atnaujinamas reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus ir (arba) įvykus reikšmingiems pokyčiams.
29. Bendrovė privalo užtikrinti, kad jos rizikos vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (nepaisant to, ar rizikos vertinimas atliekamas pačios bendrovės ar pasinaudojant trečiųjų asmenų paslaugomis), yra proporcingas bendrovės vykdomos veiklos mastui, pobūdžiui bei teikiamoms paslaugoms ir atliekamas atsižvelgiant į konkrečiosbendrovės veiklai būdingas rizikas ir jų veiksnius bei į rizikas, nustatytas Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime ir Europos Komisijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime.
30. Bendrovės visos veiklos rizikos vertinimas atliekamas atsižvelgiant bent į šias rizikos rūšis:
30.1. klientų keliamą riziką;
30.2. šalies ir (arba) geografinio regiono riziką;
30.3. teikiamų paslaugų riziką;
30.4. paslaugų teikimo kanalų riziką.
31. Bendrovė, atsižvelgdama į savo veiklos mastą ir pobūdį, gali išskirti ir kitas rizikos rūšis, nei nurodyta Aprašo 30 punkte.
32. Visi bendrovės atlikti visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimai ir vėlesni su šiuo rizikos vertinimu susiję pakeitimai ir (arba) atnaujinimai privalo būti dokumentuojami. Bendrovėsvaldymo organas privalo būti informuojamas apie atlikto bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus.
33. Bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime turi būti pateikiama informacija apie rizikas, su kuriomis bendrovė susiduria (išskiriant bent jau Aprašo 30 punkte nurodytas rizikos rūšis arba į jas atsižvelgiant), veiksnius, kurie turi įtakos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms, šių veiksnių pasireiškimo tikimybę, jų poveikį ir turimas rizikos valdymo (mažinimo) priemones, kurios taikomos bendrovės veikloje.
34. Atlikusi bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir nustačiusi, kad esamos rizikos valdymo (mažinimo) priemonių nepakanka, bendrovė privalo sudaryti rizikų valdymo (mažinimo) priemonių planą, jį turi patvirtinti bendrovėsvaldymo organas arba jo įgaliotas asmuo.
35. Bendrovės atliekamas visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas turi būti pagrįstas duomenimis, kurie leistų tinkamai identifikuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį (pavyzdžiui, į rizikos vertinimą turi būti įtraukiama įvairi statistinė informacija, t. y.bendrovės klientų skaičius, jų pasiskirstymas pagal skirtingas rizikos grupes; klientų, kurie naudojasi didelės rizikos paslaugomis , skaičiusir t. t.).
36. Bendrovė privalo užtikrinti, kad bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo atlikimo tvarka būtų tinkamai reglamentuota ir nustatytų bent jau:
36.1. duomenų šaltinius, kuriais remiamasi atliekantbendrovėsvisos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą (-us);
36.2. duomenų rinkimo ir vertinimo tvarką;
36.3. rodiklius, identifikuojančius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, jos pasireiškimo tikimybę ir poveikį;
36.4. darbuotojo, atsakingo už bendrovėsvisos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, pareigas ir atsakomybę;
36.5. bendrovės valdymo organųinformavimo apie atliktą bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo vertinimą tvarką;
36.6. bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo peržiūros (atnaujinimo) periodiškumą ir tvarką;
36.7. nustatytų rizikų valdymo (mažinimo) priemonių plano sudarymo ir įgyvendinimo tvarką.
37. Bendrovė privalo užtikrinti, kad, atlikdama savo visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, vadovautųsi aktualia ir objektyvia informacija.
38. Bendrovė prieš pradėdama teikti naują paslaugąarba nauju paslaugos tiekimo kanalu, privalo įvertinti su tuo susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Taip pat turi būti įvertinta naujų arba vystomų technologijų panaudojimo versle (tiek naujų, tiek jau teikiamų paslaugų (produktų)) rizika, susijusi su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Remiantis tokios paslaugos (produkto) įvertinimo išvadomis, turi būti parenkamos atitinkamos priemonės minėtoms rizikoms valdyti (mažinti).
V1 SKYRIUS
KLIENTO PAŽINIMO INFORMACIJOS RINKIMO REIKALAVIMAI
381. Bendrovė, vykdydama dalykinius santykius su klientais, privalo įgyvendinti pažink savo klientą principą.
382. Įgyvendinant pažink savo klientą principą, klientams turi būti pateikiamos užpildyti kliento pažinimo anketos arba kliento pažinimo informacija turi būti renkama kitais bendrovės pasirinktais būdais, nurodytais bendrovės vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose.
383. Bendrovė privalo užtikrinti, kad įgyvendinant pažink savo klientą principą iš kliento būtų gaunama tiek informacijos, kiek yra būtina tam, kad bendrovė galėtų tinkamai įvertinti kliento keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką bei nurodyta informacija remtis tolesniuose dalykinių santykių etapuose, atliekant deramą klientų tikrinimą.
384. Bendrovė užtikrina, kad apie klientus būtų renkama bent jau ši informacija:
384.1. kliento vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, pilietybė, kontaktinė informacija;
384.2. ar klientas dalyvauja politinėje veikloje, ir (ar) informacija apie su juo susijusius šioje veikloje dalyvaujančius (dalyvavusius) asmenis;
384.3. informacija apie kliento lėšų šaltinius;
384.4. ar klientas lošimuose, loterijose dalyvauja savo vardu, nėra kontroliuojamas kitų asmenų;
384.5. kliento dalykinių santykių tikslas (kodėl užmezgami dalykiniai santykiai, kokiu tikslu naudosis bendrovės paslaugomis) ir numatomas pobūdis (kaip bus naudojamasi paslaugomis, kokios rūšies lošimuose, loterijose ketinama dalyvauti).
385. Šio Aprašo 384.1, 384.3. - 384.5 papunkčiuose nurodyti reikalavimai gali būti netaikomi supaprastinto tapatybės nustatymo atvejais.
386. Kliento pažinimo informacija turi būti reguliariai atnaujinama bendrovės procedūrose nustatyta tvarka ir terminais.
387. Bendrovė užtikrina, kad procedūros apimtų pažink savo klientą principo įgyvendinimo tvarką tiek organizuojant lošimus ar platinant loterijos bilietus nuotoliniu būdu, tiek organizuojant azartinius lošimus fizinėse lošimų organizavimo vietose.
388. Bendrovė užtikrina, kad klientai būtų informuojami apie informacijos rinkimo tikslus.
Papildyta skyriumi:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
VI SKYRIUS
INDIVIDUALUS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO RIZIKOS VERTINIMAS
39. Bendrovėprivalo įsidiegti vidaus procedūras, kuriomis vadovaudamasi atliktų individualų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir skirstytų klientus (tiek užmegzdama dalykinius santykius, tiek juos tęsdama) į rizikos grupes (kategorijas).
40. Atliekant individualų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, privaloma atsižvelgti bent į šias rizikos rūšis:
40.1. kliento keliamą riziką;
40.2. šalies ir (arba) geografinio regiono riziką;
40.3. kliento naudojamų paslaugų ir , atliekamų operacijų riziką;
40.4. paslaugos teikimo kanalų riziką.
41. Bendrovė, atlikdama individualų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, atsižvelgia ne tik į Aprašo 40 punkte nurodytas rizikos rūšis, bet ir į rizikas, nustatytasbendrovėsvisos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime.
42. Klientai privalo būti skirstomi į rizikos grupes (kategorijas), atsižvelgiant į įvairius kriterijus, pavyzdžiui, faktinę vykdomos veiklos vietą, kliento pilietybę, atliekamų piniginių operacijų pobūdį, mastą, naudojamas paslaugas ir pan.
43. Bendrovėsrizikos valdymo sistema turi užtikrinti, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika būtų nustatoma ir proporcingos rizikos valdymo (mažinimo)priemonės būtų taikomos tinkamai ir laiku.
44. Bendrovėprivalo užtikrinti, kad individuali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo atlikimo tvarka būtų tinkamai reglamentuota, reguliariai peržiūrima ir prireikus atnaujinama, apibrėžtų bent jau rizikos nustatymo kriterijus, rizikos veiksnius, individualų kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo procesą ir vertinimo periodiškumą.
45. Bendrovė privalo užtikrinti, kad individualus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas būtų peržiūrimas ir atnaujinamas reguliariai.
46. Bendrovė privalo užtikrinti, kad atsiradus reikšmingos informacijos, turinčios įtakos individualiam kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimui, pavyzdžiui, atsinaujinus informacijai ir duomenims, kurie buvo pateikti kliento tapatybės nustatymo metu, paaiškėjus naujai reikšmingai informacijai apie klientą, jo veiklą, kai klientas išreiškia pageidavimą naudotis nauja paslauga, pasikeičia kliento operacijų pobūdis, piniginės operacijos turi įtartinumo požymių ir pan., individualus kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas būtų peržiūrimas ir, jeigu reikia, atnaujinamas.
47. Nustačius padidėjusią kliento riziką, turi būti gaunama papildomos informacijos iš kliento, atliekama sustiprinta dalykinių santykių stebėsena, sprendžiama dėl kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos pervertinimo ar kitokių rizikos valdymo priemonių taikymo.
48. Bendrovė privalo užtikrinti, kad bendrovėje taikomi sprendimai (pavyzdžiui, automatizuotos informacinės sistemos) leidžia nustatyti kliento riziką didinančius veiksnius ir priskirti klientą prie reikiamos rizikos grupės (kategorijos) (individualus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas).
VII SKYRIUS
DERAMO KLIENTŲ TIKRINIMO REIKALAVIMAI
49. Deramas klientų tikrinimas suteikia bendrovei žinių apie savo klientus. Remdamasi iš kliento gauta informacija, bendrovė ne tik privalo įvertinti kliento keliamą riziką, bet ir turi ją panaudoti (ja remtis) tolesniuose dalykinių santykių su klientu etapuose, pavyzdžiui, atlikdama dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną ir vertindama, ar kliento atliekamos operacijos atitinka bendrovės turimas žinias apie klientą, jo veiklą, lėšų šaltinį, neturi įtartinoms operacijoms būdingų požymių, kurie galėtų padėti atskleisti su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu susijusią veiklą, ir pan.
50. Bendrovė, remdamasi savo atlikto visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais (išvadomis) ir nepažeisdama Įstatyme nustatytų atvejų, kai privaloma taikyti sustiprintą tapatybės nustatymą, nustato, kokį kliento tapatybės nustatymo būdą (sustiprintą, supaprastintą ar įprastą) taikys atskiriems dalykiniams santykiams ir (arba) sandoriams.
51. Bendrovė, vykdydama deramą klientų tikrinimą, privalo atlikti:
51.1. nustatyti kliento tapatybę ir patikrinti kliento tapatybės nustatymo metu gautą informaciją, remdamasiiš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija;
51.2. nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas;
51.3. nustatyti, ar klientas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo;
51.4. vertinti, ar yra pagrindas taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir (arba) sustiprintą dalykinių santykių stebėseną;
51.5. klientoinformacijos tikrinimą, įgyvendinant tarptautines finansines sankcijas, tarptautines ribojamąsias priemones;
51.6. vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną, įskaitant operacijų (sandorių) tyrimą, siekdama užtikrinti, kad vykdomos operacijos (sandoriai) atitiktų bendrovėsturimas žinias apie klientą, jo rizikos pobūdį, įskaitant žinias apie lėšų kilmę;
51.7. periodiškai atnaujinti kliento tapatybės nustatymo metu pateiktus dokumentus, duomenis arba informaciją (atsižvelgdama į kliento rizikos lygį arba į kitas reikšmingas aplinkybes).
52. Informacijos, kuri privalo būti gaunama ir tikrinama atliekant deramą kliento tikrinimą, apimtis priklauso nuo bendrovės nustatytos kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, t. y., kuo didesnė kliento keliama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, tuo daugiau informacijos ir duomenų bendrovė privalo gauti ir taikyti papildomas deramo kliento tikrinimo priemones, privalo gauti papildomos informacijos, kuri padėtų tinkamai pažinti klientą, suprasti jo veiklą, lėšų šaltinius ir kita.
53. Įstatyme nustatytas supaprastinto kliento tapatybės nustatymo priemones loterijų organizatorius gali taikyti tik atlikęs pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir identifikavęs mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Pasinaudojęs Įstatyme numatyta galimybe taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, loterijų organizatorius, nustatęs, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika nebėra maža, privalo imtis priemonių, kad surinktų papildomą kliento pažinimo informaciją, ir taikyti įprastą arba Įstatyme ir vidaus kontrolės procedūrose nustatytais atvejais sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
54. Be Įstatyme nustatytų rizikos veiksnių, spręsdama dėl deramo klientų tikrinimo apimties ir priemonių,bendrovėpapildomai privalo atkreipti dėmesį ir į kitus rizikos veiksnius, įskaitant, bet neapsiribojant:
54.1. kyla įtarimų, kad kliento atliekamos operacijos (sandoriai) gali būti susiję su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu ar kitokia neteisėta veikla;
54.2. iš finansų įstaigų gauta informacija arba prašymas dėl informacijos apie klientą arba jo atliekamas pinigines operacijas ar sandorius, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;
54.3. iš FNTT, kitų ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ar teismo gauta informacija arba prašymas dėl informacijos apie klientą arba jo atliekamas pinigines operacijas ar sandorius, galimai susijusius su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ar kita nusikalstama veika.
55. Bendrovė, vadovaudamasi Įstatymu, visada privalo imtis priemonių, kad patikrintų kliento tapatybės nustatymo metu gautus duomenis ir informaciją apie klientą, remdamasi duomenimis, dokumentais ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Duomenimis, dokumentais ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, gali būti laikomi oficialūs dokumentai, kuriuose yra asmens nuotrauka ir (arba) atitinkamas registracijos numeris ir kurie negali būti lengvai kopijuojami arba padirbami (pasas, asmens tapatybės kortelė ir pan.), kuriuose būtų nurodytas kliento vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, pilietybė, asmens nuotrauka ir (arba) parašas ar pan., informacija iš viešai prieinamų patikimų duomenų bazių.
56. Bendrovė privalo užtikrinti, kad vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją būtų imamasi riziką mažinančių priemonių. Atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį ir nepažeidžiant Įstatyme nustatytų sustiprinto tapatybės nustatymo atvejų ir priemonių, gali būti pasirenkamos šios rizikos valdymo (mažinimo) priemonės:
56.1. sustiprinta kliento dalykinių santykių ir (arba) atliekamų operacijų stebėsena, įskaitant vykdomų sandorių ir (arba) atliekamų operacijų analizę, siekiant nustatyti kliento operacijų (sandorių)pobūdį, ekonominį pagrįstumą, operacijų (sandorių) atitiktį kliento deklaruotai veiklai;
56.2. papildomos informacijos, duomenų ar dokumentų iš nepriklausomų ir patikimų šaltinių gavimas;
56.3. kliento pateiktos informacijosvertinimas, įsitikinant, kad kliento pateiktuose dokumentuose nėra jokių galimų klastojimo požymių, ir šių dokumentų vertinimas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais;
56.4. turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltinio nustatymas;
56.5. kliento sandorių vykdymas ir (arba) operacijų atlikimas tik tada, jei vyresnysis vadovas tam pritaria;
56.6. laikinas kliento lošimuose statomų sumų dydžio ribojimas. Nusprendus kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką valdyti taikant šią priemonę, ji gali būti taikoma klientui apribojant statomų sumų dydžius visų rūšių lošimuose, neišskiriant nei vienos lošimų rūšies. Priemonės taikymo kriterijai, kliento informavimo procedūra, pagrindai ir laikotarpis turi būti detalizuoti bendrovės vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose. Šiame papunktyje nurodyta rizikos valdymo (mažinimo) priemonė gali būti taikoma tik kartu su bet kuria kita (kitomis) šio Aprašo 56.1-56.5 papunkčiuose nurodytomis rizikos valdymo (mažinimo) priemonėmis.
Papildyta papunkčiu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
561. Bendrovė savo vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose privalo nusistatyti šio Aprašo 45 punkte nurodytų veiksmų atlikimo periodiškumą. Peržiūrėjus individualų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą turi būti vertinama ar aplinkybės taikyti šio Aprašo 56 punkte nurodytas rizikos valdymo (mažinimo) priemones nėra išnykusios. Jei šios aplinkybės nėra išnykusios ir bendrovės taikytos rizikos (valdymo) mažinimo priemonės nesumažina nustatytų rizikų, bendrovė, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl dalykinių santykių su klientu nutraukimo ir pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo FNTT tikslingumo.
Papildyta punktu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
57. Kol klientas vengia, atsisako bendrovės prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją, nurodytą Įstatyme, arba dar nėra suėjęs šio Aprašo 571 punkte nurodytas informacijos pateikimo terminas, bendrovė, vadovaudamasi savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis ir vertindama kliento keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, gali neleisti klientui lošti visų bendrovės organizuojamų lošimų iki klientas pateiks bendrovės prašomą informaciją.“
Punkto pakeitimai:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
571. Prašant iš klientų papildomos informacijos ar dokumentų, jų pateikimui turi būti nustatomas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas, kuris turi būti nurodytas bendrovės vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose. Negavus prašomos informacijos, dalykiniai santykiai, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu, gali būti nutraukiami, tik prieš tai įvertinus, dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo FNTT tikslingumo, o toks sprendimas turi būti dokumentuotas bendrovės vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
572. Dalykiniai santykiai su klientais gali būti nutraukiami kai šio Aprašo 56 punkte nurodytos rizikos valdymo (mažinimo) priemonės yra nepakankamos patiriamai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikai valdyti.
Papildyta punktu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
573. Dalykinių santykių nutraukimo su klientais pagrindai, tvarka ir procedūros turi būti aprašyti bendrovės vidaus politikoje ir vidaus kontrolės procedūrose.
Papildyta punktu:
Nr. DIE-351, 2025-08-18, paskelbta TAR 2025-08-18, i. k. 2025-14100
VIII SKYRIUS
KLIENTO DALYKINIŲ SANTYKIŲ IR OPERACIJŲ (SANDORIŲ) STEBĖSENOS REIKALAVIMAI
58. Bendrovė privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną. Nuolatinė dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsena apima tiek stebėseną realiuoju laiku, t. y. prieš įvykdant kliento operaciją ir (arba) operacijos atlikimo metu (momentinė stebėsena) (angl. online monitoring), tiek retrospektyvią stebėseną, t. y. jau įvykdytų operacijų ir (arba) sandorių analizę, siekiant suprasti kliento atliekamų operacijų ir (arba) sudaromų sandorių pobūdį ir (arba) jų atitiktį bendrovės turimoms žinioms apie klientą, jo rizikos profilį, identifikuoti atliekamas įtartinas operacijas ir (arba) sandorius.
59. Bendrovė privalo turėti atskiras vidaus kontrolės procedūras (scenarijus), kad pastebėti:
59.1. teroristų finansavimo atvejus;
59.2. pinigų plovimo atvejus.
60. Bendrovė privalo užtikrinti, kad kliento dalykinių santykių ir (arba) operacijų (sandorių) stebėsenos procesas būtų organizuojamas atsižvelgiant į bendrovės atlikto visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus. Tai reiškia, kad identifikavęs didesnės rizikos sritis (pavyzdžiui, klientai iš didelės rizikos šalių, klientų veikla susijusi su didesne pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizika, bendrovės teikiamos paslaugos specifika sudaro palankesnes sąlygas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui ar kt.) privalo pritaikyti stebėsenos intensyvumą, apimtį, scenarijus ir nustatyti atitinkamus stebėsenos kriterijus, kad galėtų laiku ir efektyviai aptikti ir nustatyti kliento atliekamas įtartinas operacijas ar sandorius.
61. Kliento dalykinių santykių ir (arba) operacijų (sandorių) stebėsenos intensyvumą, apimtį, scenarijus ir atitinkamus stebėsenos kriterijus bendrovė nustato atsižvelgdama tiek į atlikto visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, tiek į individualų kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.
62. Dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos intensyvumas, apimtis, scenarijai ir atitinkami stebėsenos kriterijai parenkami atsižvelgiant bent į šiuos veiksnius:
62.1. atliekamos stebėsenos pobūdį (retrospektyvi, momentinė);
62.2. kliento keliamą riziką;
62.3. geografijos arba teritorijoskeliamą riziką;
62.4. teikiamų paslaugų riziką.
63. Bendrovė privalo turėti veiklos mastą ir pobūdį atitinkančias priemones, kurios užtikrina veiksmingą dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną.
64. Bendrovė privalo užtikrinti, kad atsižvelgiant į bendrovės veiklos mastą, pobūdį, atliekamų operacijų sudėtingumą ir kylančią pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką taikomi dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos sprendimai leistų laiku ir efektyviai nustatyti įtartinas operacijas ir (arba) sandorius, atlikti jų tyrimą, ir prireikus teikti pranešimus FNTT Įstatyme nustatyta tvarka.
65. Bendrovė privalo reguliariai peržiūrėti ir vertinti (angl. backtesting) taikomus sprendimus, siekdamas užtikrinti, kad jie ir toliau išliktų aktualūs ir veiksmingi, atsižvelgiant į bendrovės patiriamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos lygį, nustatytą bendrovės visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu.
66. Bendrovė, vykdydama kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną, privalo užtikrinti, kad kiekvienas automatinės stebėsenos sprendimo (jeigu bendrovėturi įdiegtus automatinės stebėsenos sprendimus) sugeneruotas įspėjimas (angl. alert) arba kiekviena kliento operacija (jeigu bendrovėneturi automatinės stebėsenos sprendimų), atitinkanti įtartinumo kriterijus, būtų bendrovėsdarbuotojų laiku peržiūrima ir tinkamai išanalizuojama, o šie veiksmai dokumentuojami ir saugomi tokiu formatu, kad prireikus galėtų būti pateikti priežiūros institucijai.
67. Kai bendrovės taikomo dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos proceso metu nustatoma, kad dėl kliento (-ų) veiklos turi būti atliekamas vidinis tyrimas, atlikto vidinio tyrimo rezultatai ir išvados privalo būti dokumentuojami, aiškiai nurodoma atlikto vidinio tyrimo eiga ir rezultatai, įskaitant ir informaciją, kokiu pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas (sprendimas nutraukti vidinį tyrimą, jį išplėsti arba pranešti FNTT apie nustatytas įtartinas operacijas ir pan.), ir tai turi būti saugoma Įstatyme nustatytais terminais.
68. Bendrovė privalo užtikrinti, kad darbuotojai, atsakingi už dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną, būtų tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikomis, turėtų pakankamai išteklių ir resursų, kad atliktų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėseną ir vidinius tyrimus, ir turėtų prieigą prie vidaus ir išorės sistemų, reikalingų vidiniams tyrimams atlikti.
69. Vidaus kontrolės priemonių, skirtų dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenai (įskaitant automatinės stebėsenos sprendimus, informacinių technologijų priemones ir pan.), tinkamumas privalo būti reguliariai peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad įdiegtos priemonės yra aktualios ir atitinka bendrovės patiriamas rizikas.
IX SKYRIUS
TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ SANKCIJŲ, RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS
70. Bendrovė, siekdama užtikrinti tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių rizikai vertinti, valdyti ir ją mažinti. Tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo vidaus kontrolės procedūros turi būti tinkamai dokumentuotos ir peržiūrimos bent kartą per metus arba dažniau, pavyzdžiui, pasikeitus tarptautines sankcijas įtvirtinančių ar jų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo vidaus politika ir kontrolės procedūros gali būti šio Aprašo 6 punkte nurodytos vidaus kontrolės sistemos sudedamoji dalis.
71. Vidaus kontrolės procedūros, įgyvendinant tarptautines finansines sankcijas ir ribojamąsias priemones, turėtų apimti bent jau:
71.1. tarptautines finansines sankcijas ir ribojamąsias priemones, kurių laikytis įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai;
71.2. už tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo priežiūrą, valdymą ir įgyvendinimą atsakingų asmenų paskyrimo tvarką ir jų pareigas;
71.3. tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių rizikos valdymo procesus, skirtus valdyti ir mažinti tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių riziką;
71.4. veiksmus ir sprendimų priėmimo tvarką nustačius tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių taikymo, pažeidimo, apėjimo ir (arba) vengimo atvejus;
71.5. pranešimų procesą ir (arba) informacijos tiek juridinio asmens viduje, tiek kompetentingoms institucijoms teikimo tvarką, atitinkančią tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
71.6. tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimui užtikrinti taikomų priemonių nustatymą ir šių priemonių aprašymą;
71.7. vidinių mokymo programų tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo klausimais aprašymą ir jų organizavimą;
71.8. tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimo vidaus kontrolės sistemos tinkamumo, jos taikymo efektyvumo ir veiksmingumo vertinimo tvarką.
72. Tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimui užtikrinti taikomos priemonės turi apimti bent jau šiuos veiksmus:
72.1. tiek prieš pradedant dalykinius santykius su klientu, tiek dalykinių santykių su klientu metu tikrinti, ar klientas nėra asmuo, kuriam taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės. Periodinė kliento patikra privalo būti atliekama bent pasikeitus tarptautinėms sankcijoms (subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašams) ir (arba) pasikeitus kliento duomenims;
72.2. tiek prieš sudarant sandorius, sutartis ir (arba) susitarimus su paslaugų teikėju, verslo partneriu, tiek tokių sandorių, sutarčių ir (arba) susitarimų galiojimo laikotarpiu tikrinti ar nurodyti asmenys nėra subjektai, kuriems taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, ribojamosios priemonės. Periodinė nurodytų asmenų patikra privalo būti atliekama bent pasikeitus tarptautinėms sankcijoms (subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašams) ir (arba) pasikeitus asmenų duomenims;
73. Bendrovė privalo užtikrinti, kad yra vadovaujamasi naujausia ir aktualiausiai informacija apie taikomas tarptautines finansines sankcijas, ribojamąsias priemones taip pat, kad paskirti darbuotojai, atsakingi už tinkamą tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimą bendrovėje, būtų tinkamai supažindinti su tarptautines sankcijas reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymu, turėtų pakankamai išteklių ir resursų, kad nustatytų galimus tarptautinių sankcijų pažeidimus.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. DIE-327, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-25, i. k. 2024-11503
