prisimindamos gamtos išteklių apsaugos ir tvaraus naudojimo bendruosius principus, suformuluotus Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos, Jungtinių Tautų aplinkos programos ir Pasaulio gamtos fondo parengtoje Pasaulinėje apsaugos strategijoje ir Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos pranešime,
pripažindamos, kad atsitiktiniai sugavimai, buveinių prastėjimas ir trikdymas gali pakenkti šioms populiacijoms,
įsitikinusios, kad mažieji banginiai yra ir turėtų būti jūrų ekologinių sistemų sudedamoji dalis,
žinodamos, kad paprastųjų jūros kiaulių populiacija Baltijos jūroje labai sumažėjo,
susirūpinusios dėl mažųjų banginių padėties Baltijos ir Šiaurės jūrose,
pripažindamos, jog į jų pažeidžiamą ir gana neaiškią padėtį dera neatidėliotinai atkreipti dėmesį, kad būtų galima ją pagerinti ir surinkti informaciją, kuria būtų pagrįsti tinkami sprendimai dėl valdymo ir apsaugos,
tikėdamos, kad tuo tikslu atitinkamų valstybių veikla turi būti kuo geriau koordinuojama siekiant padidinti veiksmingumą ir išvengti dvigubo darbo,
suvokdamos jūrinės veiklos, tokios kaip žvejyba, palaikymo svarbą,
prisimindamos, kad pagal Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (1979 m., Bona) Šalys yra skatinamos sudaryti susitarimus dėl laukinių gyvūnų, periodiškai kertančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančių teritorijų ribas,
prisimindamos taip pat, kad pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (1979 m., Bernas) visi Baltijos ir Šiaurės jūrose nuolat esantys mažieji banginiai į jos II priedėlyje pateiktą sąrašą yra įrašyti kaip griežtai saugoma rūšis, ir
nurodydamos Trečiojoje tarptautinėje Šiaurės jūros apsaugos konferencijoje dalyvavusių ministrų pasirašytą Susitarimo dėl mažųjų banginių Šiaurės jūroje memorandumą,
susitarė: