Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.12.03)

 

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.12-307

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-208; 1993.07.08; Žin., 1993, Nr.29-668;

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 16(1 )STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ GINČŲ REGULIAVIMO ĮSTATYMAS

 

 

I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 

 Kolektyviniai ginčai - įmonės, įstaigos, organizacijos (toliau - įmonė) profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyvinius susitarimus turinčių subjektų (toliau - subjektai) nesutarimai, atsiradę nepatenkinus profesinių sąjungų reikalavimų, iškeltų, įformintų ir įteiktų šio įstatymo nustatyta tvarka.

 Streikas - vienos įmonės ar kelių įmonių darbuotojų ar jų grupių laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

 

     2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimo subjektai

 

     Reikalavimus   kolektyvinės    sutarties   ar   kolektyvinio susitarimo subjektams turi teisę iškelti įmonės profesinė sąjunga arba  profesinių  sąjungų  jungtinė  atstovybė,  arba  profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - profesinė sąjunga).

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

    

     3 straipsnis.  Reikalavimų iškėlimo tvarka ir įforminimas ir įteikimas

 

     Profesinių  sąjungų   reikalavimai  iškeliami  jų  įstatuose (statute) nustatyta tvarka.

     Reikalavimai  turi   būti  tiksliai   apibrėžti   motyvuoti, išdėstyti raštu  ir įteikti darbdaviui ar kolektyvinio susitarimo subjektui.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

    

     4 straipsnis. Reikalavimų nagrinėjimas

 

     Darbdavys  ar   kolektyvinio  susitarimo   subjektas,  gavęs reikalavimus, privalo  juos išnagrinėti  ir apie  savo  sprendimą pranešti reikalavimus  įteikusiai profesinei sąjungai raštu per 7 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.

     Jeigu darbdavio  ar kito  reikalavimus nagrinėjusio subjekto sprendimas   nepatenkino   reikalavimus   iškėlusios   profesinės sąjungos, kolektyvinis  ginčas   nagrinėjamas   šio  įstatymo  II skirsnyje nustatyta tvarka.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  199.03.31.; Žin.,  1994,  Nr.29-512;

 

     5 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai

 

     Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja:

     1) taikinimo komisija;

     2) Darbo arbitražas;

     3) Trečiųjų teismas.

        

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

                                  

II SKIRSNIS. KOLEKTYVINIŲ GINČŲ TAIKINIMO PROCEDŪRA

 

     6 straipsnis. Taikinimo komisijos sudarymas

 

     Taikinimo komisija  sudaroma iš  reikalavimus  įteikusių  ir gavusių  subjektų  įgaliotų  atstovų.  Komisijos  narių  skaičius nustatomas, remiantis šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo.

     Šalims nesutarus  dėl taikinimo  komisijos narių  skaičiaus, jos savo  nuožiūra deleguoja  į taikinimo komisiją savo atstovus, kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki.

     Komisija iš narių išrenka pirmininkaujantį ir sekretorių.

     To paties   posėdžio pirmininku  ir sekretoriumi negali būti vienos šalies atstovai.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

     

     7 straipsnis. Kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje

 

     Kolektyvinį ginčą  taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas  nuo  taikinimo  komisijos  sudarymo.  Šalims susitarus, šis terminas gali būti pratęstas.

     Šalių  atstovai  į  komisijos  posėdį  kolektyviniam  ginčui nagrinėti  turi   teisę  pakviesti   specialistus  (konsultantus, ekspertus ir pan.).

 

     8 straipsnis. Taikinimo komisijos sprendimas

 

     Taikinimo komisijos  sprendimas priimamas  šalims susitarus, įforminamas  surašant  protokolą  ir  yra  šalims  privalomas  ir vykdomas sprendime nustatytais terminais bei tvarka.

     Jeigu taikinimo  komisijoje dėl  visų ar  dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija jų nagrinėjimą gali perduoti darbo arbitražui, trečiųjų  teismui arba  gali būti numatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka,  arba užbaigti  taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu.

     Taikinimo komisijos sprendimas     pranešamas     darbuotojų kolektyvui per  jo  įgaliotinius  ar  per  vietinės  informacijos priemones.

     Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.  Darbo arbitražas,  Trečiųjų teismas turi išnagrinėti jiems  perduotą kolektyvinį  ginčą per 7 kalendorines dienas.

 

III SKIRSNIS. KOLEKTYVINIO GINČO REGULIAVIMAS

STREIKUOJANT

 

     9 straipsnis. Streikas

 

     Jeigu kolektyvinis   ginčas nesureguliuotas šio įstatymo  II skirsnyje nustatyta  tvarka arba  jeigu darbdavys ar kolektyvinio susitarimo subjektas nevykdo taikinimo komisijos, Darbo arbitražo ar Trečiųjų  teismo sprendimų,  gali būti skelbiamas streikas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

    

     10 straipsnis. Streiko paskelbimas

 

     Priimti sprendimą  skelbti streiką  (taip pat ir įspėjamąjį) turi teisę  profesinė sąjunga  jos įstatuose  (statute) nustatyta tvarka.  Streikas   skelbiamas,  jeigu   šiam  sprendimui  slaptu balsavimu pritarė:

     1) skelbti streiką įmonėje - du trečdaliai jos darbuotojų;

     2) skelbti  streiką įmonės  struktūriniame padalinyje  -  du trečdaliai to  padalinio darbuotojų  ir daugiau  kaip  pusė  visų įmonės darbuotojų.

     Apie būsimo  streiko pradžią  darbdavys  turi  būti  įspėtas raštu ne  vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pasiunčiant jam šiame straipsnyje  nustatyta tvarka  priimtą sprendimą. Skelbiant streiką  galima   kelti  tik   tuos  reikalavimus,  kurie  nebuvo sureguliuoti taikinamosios procedūros metu.

     Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis (ribotas) streikas, kuris  negali trukti  ilgiau kaip  2 valandas.  Apie šį streiką darbdavys  turi būti  įspėtas ne  vėliau  kaip  prieš  24 valandas.

     Priėmus  sprendimą   dėl  streiko   (taip  pat   įspėjamojo) geležinkelių  ir   miesto  visuomeninio   transporto,   civilinės aviacijos,  ryšių,   energetikos  (išskyrus   elektros  energijos įmones), medicinos  ir farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir  atliekų   išvežimo,  naftos   perdirbimo,  nepertraukiamosios gamybos ir  kitose įmonėse, kurių sustabdymas susijęs su sunkiais ir pavojingais  padariniais visuomenei  arba  žmonių  gyvybei  ar sveikatai, apie  jo pradžią  darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 21 kalendorinę dieną.

     Streiką draudžiama  skelbti vidaus  reikalų, krašto apsaugos ir  krašto   saugumo  sistemose,  taip  pat  elektros  energijos, centralizuoto  šilumos   tiekimo   ir   dujų   tiekimo   įmonėse, neatidėliotinos medicinos  pagalbos  tarnybose.  Šių  tarnybų  ir įmonių darbuotojų  reikalavimus  sprendžia  Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.  Streikų  apribojimai  gali  būti  numatyti  ir  kitų tarnybų (institucijų) specialiuose įstatymuose.

      Streikai  draudžiami stichinės  nelaimės zonose,  taip  pat regionuose,  kuriuose   nustatyta  tvarka   paskelbta  ypatingoji padėtis.

     Kolektyvinės sutarties  ar kolektyvinio susitarimo galiojimo metu draudžiama  skelbti streiką, jeigu kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo laikomasi.

 

Straipsnio  pakeitimai: 

Nr.I-208;  1993.07.08;  Žin.,1993, Nr.29-668;

Nr.I-418; 1994.03.31.; Žin., 1994, Nr.29-512;

 

     11 straipsnis. Vadovavimas streikui

 

     Streikui vadovauja  profesinė  sąjunga  arba  jos  sudarytas streiko komitetas.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     12 straipsnis. Streiko eiga

 

     Streikui    vadovaujančio     organo    nustatyta     tvarka streikuojantieji, kaip  paprastai, turi  būti darbo  vietose arba darbovietės   teritorijoje.   Streikuojantieji   gali   dalyvauti darbovietės ar atitinkamų valstybės valdžios, valdymo įstaigų bei ūkinių ar  visuomeninių organizacijų  piketavimuose,  mitinguose, gatvių  eitynėse   ar  demonstracijose,  organizuotuose  įstatymų nustatyta tvarka.

     Streikui vadovaujantis  organas kartu  su darbdaviu  privalo užtikrinti turto ir žmonių apsaugą.

     Jeigu streikas  vyksta šio įstatymo 10 straipsnio ketvirtoje dalyje nurodytose  įmonėse, jose  turi  būti  užtikrintas  būtinų neatidėliotiniems (gyvybiniams)  visuomenės  poreikiams  tenkinti sąlygų (paslaugų)  minimumas, kurį priklausomai nuo kompetencijos nustato Vyriausybė  arba savivaldybės  vykdomasis organas,  o  jų vykdymą užtikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir jų paskirti darbuotojai.

     Tais  atvejais,   kai  sąlygos   nurodytos  šio   straipsnio trečiojoje  dalyje   nevykdomos,  Vyriausybė  (savivaldybė)  joms užtikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     13 straipsnis. Streiko teisėtumas

 

     Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas, gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. Teismas bylą turi išnagrinėti per 10 dienų.

     Teismas  pripažįsta  streiką  neteisėtu,  jeigu  jo  tikslai prieštarauja Lietuvos    Respublikos    Konstitucijai,    kitiems įstatymams, arba  jei jis  paskelbtas nesilaikant  šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

     Įsiteisėjus  teismo   sprendimui  dėl   streiko  pripažinimo neteisėtu,  streikas  negali  būti  pradėtas,  o  jau  vykstantis streikas turi būti nedelsiant nutrauktas.

     Dėl ypač  svarbių priežasčių  teismas turi teisę atidėti dar neprasidėjusį streiką  laikotarpiui iki 30 dienų, o prasidėjusį - sustabdyti tam pačiam laikui.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

  

     14 straipsnis. Teisinė streikuojančių padėtis ir garantijos

 

     Streiko laikotarpiu  darbuotojams, dalyvaujantiems  streike, darbo sutarties  vykdymas  sustabdomas,  išsaugant  darbo  stažą, darbo vietas,  aprūpinimą pagal  valstybinį socialinį draudimą ir užtikrinant saugą nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

     Darbuotojams,     dalyvaujantiems     streike,     nemokamas atlyginimas, jie     atleidžiami nuo įsipareigojimų    vykdyti savo darbo  funkcijas. Derybose  dėl streikų  užbaigimo gali būti susitarta, kad  streikuojantiems bus  išmokėtas visas  arba dalis darbo užmokesčio.

     Darbuotojams,  nedalyvaujantiems   streike,   bet   dėl   jo negalintiems dirbti  savo darbo, apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31; Žin.,  1994,  Nr.29-512;

    

     15  straipsnis.  Darbdaviui  draudžiami  veiksmai  paskelbus streiką

 

     Priėmus  sprendimą   dėl  streiko   ir  jo  metu  darbdaviui draudžiama:

     1) priimti  bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies  nutraukti   įmonės,  įstaigos   ar  organizacijos   darbą (veiklą);

     2) trukdyti  visiems ar  paskiriems  darbuotojams  ateiti  į darbo vietas;

     3) atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius;

     4) sudaryti kitokias sąlygas, kurios visiškai arba iš dalies gali sustabdyti  visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jų grandžių darbą (veiklą);

     5) priimti bet kokius kitus sprendimus, trikdančius normalią įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą).

     Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuojančiųjų vietas priimti kitus darbuotojus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     16 straipsnis. Streiko pasibaigimas

 

     Streikas pasibaigia:

     1) patenkinus reikalavimus;

     2) streiko  metu šalims  susitarus  atitinkamomis  sąlygomis nutraukti streiką;

     3) profesinei sąjungai, iškėlusiai reikalavimus, pripažinus, kad toliau tęsti streiką netikslinga.

     Patenkinus reikalavimus,  sprendimą nutraukti streiką priima streiką paskelbęs   organas.  Rašytiniame  sprendime  dėl streiko nutraukimo turi būti nurodyta darbų atnaujinimo pradžia.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

16⁽¹⁾ straipsnis. Pranešimas apie streiką ir statistinių duomenų pateikimas

 

Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) privalo pranešti raštu Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie streiko (taip pat ir įspėjamojo) pradžią ne vėliau kaip kitą dieną nuo streiko pradžios ir pateikti šio departamento nustatyta tvarka statistinius duomenis ne vėliau kaip dešimtą dieną streikui pasibaigus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1406, 99.11.11, Žin., 1999, Nr.102-2920 (99.12.01)

 

                       IV SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ

 

     17 straipsnis. Profesinių sąjungų atsakomybė

 

     Profesinė sąjunga turi atlyginti   darbdaviui      padarytus streiko, pripažinto  neteisėtu, nuostolius,  jei  ji  šį  streiką skelbė ir jam vadovavo.

     Jeigu nuostoliams  atlyginti  profesinės  sąjungos  lėšų  ir turto nepakanka,  jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19  straipsnio   antrojoje  ir   trečiojoje   dalyse   nustatytos taisyklės.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     18 straipsnis. Kitų visuomeninių organizacijų, partijų atsakomybė

 

     Kitos visuomeninės  organizacijos, partijos  turi  atlyginti darbdaviui padarytus  streiko, pripažinto  neteisėtu, nuostolius, jei jos  šį  streiką  (žinomai  neteisėtą)  organizavo  arba  jam vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

    

     19 straipsnis. Darbuotojų atsakomybė

 

     Žinomai neteisėto streiko organizavimas ir dalyvavimas jame, taip  pat   dalyvavimas  streike,  kuris  pripažintas  neteisėtu, užtraukia drausminę, administracinę bei materialinę atsakomybę.

     Nuostoliams,  atsiradusiems   dėl  streiko   šio  straipsnio pirmojoje dalyje  numatytais atvejais,  atlyginti darbdavys  savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų  kolektyvo   narių   atlyginimų   priemokoms,   kitoms papildomoms palyginti su įstatymais lengvatoms ir kompensacijoms.

     Tais atvejais,  kai darbdaviui padaryti nuostoliai pagal šio įstatymo 17  straipsnio pirmąją  dalį ir  šio straipsnio  antrąją dalį atlyginami  ne visi,  streikuojantieji gali  būti  patraukti materialinėn atsakomybėn pagal darbo įstatymus.

     Ginčai dėl  lėšų dydžių,  panaudojamų nuostoliams atlyginti, nagrinėjami teismine tvarka.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     20 straipsnis. Įmonių vadovų ir pareigūnų atsakomybė

 

     Darbdaviai, įmonės ar struktūrinio padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl  kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti  taikinimo komisijos  (Darbo arbitražo, Trečiųjų teismo)   sprendimą,   pažeidė   šio   įstatymo   15   straipsnio reikalavimus,  gali  būti  traukiami  įstatymų  nustatyta  tvarka drausminėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, taip pat taikoma materialinė atsakomybė iki 6 mėnesių pareiginių algų.

 

 Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-418;  1994.03.31.; Žin.,  1994, Nr.29-512;

 

     21 straipsnis. Valdymo organų ir jų vadovų ar pareigūnų atsakomybė

 

     Valdymo organai  ir jų  vadovai  ar  pareigūnai,  dėl  kurių kaltės kilo  streikas arba  kurie  nevykdė  ar  uždelsė  įvykdyti taikinimo   komisijos    (Darbo   arbitražo,   Trečiųjų   teismo) sprendimus, gali būti traukiami    įstatymų nustatyta  tvarka  drausminėn,   materialinėn,   administracinėn   ar   baudžiamojon atsakomybėn.

     Valdymo organai  privalo atlyginti  dėl jų  pareigūnų kaltės darbdaviui padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka

 

     22 straipsnis. Nuostolių, padarytų trečiajai šaliai, atlyginimas

 

     Streiko  padaryta   žala  kitoms   įmonėms   ar   piliečiams atlyginama pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                       VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. kovo 17 d.

      Nr.I-2386