2001-12-29
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
1012250ISAK00000694
2002-03-01
Įsakymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 111:2001 „INTERNATINĖ MOKYKLA SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAMS. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“
2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 694
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 151 „Dėl įstatymų, lydimųjų teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., parengimo sąrašo-grafiko patvirtinimo“ 1 punktu ir siekdamas užtikrinti internatinių mokyklų specialiųjų ugdymo poreikių vaikų saugos kontrolę:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).
2. Pavedu viceministrui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 694
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 111: 2001
INTERNATINĖ MOKYKLA SPECIALIŲJŲ UGDYMO POREIKIŲ VAIKAMS Higienos normos ir taisyklės
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius internatinės mokyklos specialiųjų poreikių vaikams (toliau – internatinė mokykla) įrengimo, priežiūros, vaikų ir personalo priėmimo į internatinę mokyklą reikalavimus. Ji taikoma naujai statomoms, rekonstruojamoms ir veikiančioms internatinėms mokykloms.
2. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, užsiimančioms statybos technine veikla, internatinių mokyklų vadovams, sveikatos priežiūros darbuotojams, vykdantiems šių įstaigų higienos priežiūrą ir sveikatos saugos kontrolę bei vaikų sveikatos priežiūrą, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms.
II. NUORODOS
3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881).
3.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 111:2001 „INTERNATINĖ MOKYKLA SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKAMS. HIGIENOS NORMOS IR TAISYKLĖS“
2001 m. gruodžio 29 d. Nr. 694
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 151 „Dėl įstatymų, lydimųjų teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., parengimo sąrašo-grafiko patvirtinimo“ 1 punktu ir siekdamas užtikrinti internatinių mokyklų specialiųjų ugdymo poreikių vaikų saugos kontrolę:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“ (pridedama).
2. Pavedu viceministrui Eduardui Bartkevičiui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
SVEIKATOS
APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro
2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 694
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 111: 2001
INTERNATINĖ MOKYKLA SPECIALIŲJŲ UGDYMO POREIKIŲ VAIKAMS Higienos normos ir taisyklės
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius internatinės mokyklos specialiųjų poreikių vaikams (toliau – internatinė mokykla) įrengimo, priežiūros, vaikų ir personalo priėmimo į internatinę mokyklą reikalavimus. Ji taikoma naujai statomoms, rekonstruojamoms ir veikiančioms internatinėms mokykloms.
2. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, užsiimančioms statybos technine veikla, internatinių mokyklų vadovams, sveikatos priežiūros darbuotojams, vykdantiems šių įstaigų higienos priežiūrą ir sveikatos saugos kontrolę bei vaikų sveikatos priežiūrą, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms.
II. NUORODOS
3. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195, Nr. 58-1708, Nr. 92-2881).
3.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597, Nr. 101-3598).
3.3. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228).
3.4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1993, Nr. 32-734; 1994, Nr. 8-122; 1995, Nr. 57-1419; 1996, Nr. 106-2424; 1997, Nr. 65-1537; 1998, Nr. 67-1940).
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 726 „Dėl švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 51-1640).
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294).
3.7. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2806).
3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 316 „Dėl STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 84-2510; 2000, Nr. 11-273, 88-2730; 2001, Nr. 66-2420).
3.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 329 „Dėl organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ patvirtinimo ir organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.02:1997 „Statinio projekto sudėtis“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031).
3.10. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05. 03:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559; 1998, Nr. 34-924; 1999, Nr. 85-2554).
3.11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
3.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 27-773; 2001, Nr. 4-103).
3.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 383 „Dėl reglamento STR 1.11. 01:2000 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 79-2401).
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 779 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“ (Žin., 1999, Nr. 3-70).
3.16. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 79 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:1993 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ tvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 5-80).
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926; 1999, Nr. 69-2198).
3.18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 4-99 tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3263).
3.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 252 „Dėl aplinkosauginių buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklių (LAND 21 01) patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 41-1438).
3.20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 495 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3054).
3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 390 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2376).
3.24. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2000 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 158 „Dėl specialiųjų poreikių asmenų priėmimo į specialiojo ugdymo įstaigą tvarkos“ [Informacinis leidinys, 2000, Nr. 5 (100)].
3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 510“Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“(Žin., 1999, Nr. 102-2936).
3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ar asmenys privalo turėti leidimą – higienos pasą, sąrašo bei leidimo – higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746; 2000, Nr. 52-1508).
3.27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
3.28. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašų“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
4.1. specialiojo ugdymo įstaiga
Švietimo įstaiga, kurios pagrindinė veikla – specialiųjų poreikių asmenų ugdymas [3.3].
4.2. specialiųjų poreikių asmenys
Vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime [3.3].
4.3. specialusis ugdymas
Specialiųjų poreikių asmenų mokymas, lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas pripažįstant šių asmenų gebėjimus ir galias [3.3].
4.4. pandusas
Nuožulnus judėjimo paviršius vertikaliems aukščių skirtumams įveikti [3.11].
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Internatinės mokyklos yra projektuojamos, statomos, rekonstruojamos pagal Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų ir jų poįstatyminių teisės aktų ir statybos norminių dokumentų reikalavimus [3.1; 3.2; 3.7; 3.8; 3.10; 3.11].
6. Internatinėse mokyklose vaikams turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos [3.4].
7. Pastatyta ar rekonstruota internatinė mokykla turi būti pripažinta tinkama naudoti ir pradedama eksploatuoti tik gavus Visuomenės sveikatos centro leidimą – higienos pasą [3.14; 3.26].
V. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI TERITORIJAI, PASTATUI IR PATALPŲ ĮRENGIMUI
8. Internatinės mokyklos turi būti statomos žemės sklypuose, suformuotuose pagal teritorijų planavimo dokumentus [3.1; 3.7].
9. Kiekvienos internatinės mokyklos sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vaikų skaičių, pastato dydį, vaikų negalią ir jų veiklos specifiką [C.1; C.2].
10. Internatinės mokyklos sklypas turi būti aptvertas. Sklypas turi būti suskirstytas veiklos zonomis: sporto, poilsio ir ūkinę.
11. Internatinės mokyklos teritorija bei visi jos elementai specialiųjų poreikių vaikams turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių ir nebūtų kaip nors ribojamas vaikų gyvenimas, judėjimas ir veikla [3.11].
12. Sklype fiziškai neįgaliems vaikams nuo įėjimo į sklypą iki pagrindinio įėjimo į pastatą turi būti speciali trasa.
13. Šaligatviai, takai, laiptai, pandusai turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vandens ir jie neapledėtų. Vaikams su judėjimo sutrikimais takelių ir šaligatvių nuolydis turi būti ne daugiau kaip 5°, o plotis- ne mažiau kaip 1,6 m. Akliems ir silpnaregiams vaikams pasivaikščiojimo takai turi būti ne siauresni kaip 3 m ir aptverti iš abiejų pusių 90 cm aukščio turėklais. Aptverti turi būti visi elementai, kurie gali kliudyti laisvai judėti: medžiai, krūmai, stulpai.
14. Aktyvaus ir ramaus poilsio aikštelės turi būti įrengtos šalia pagrindinių išėjimų iš ugdymo-ir gyvenamųjų patalpų. Tai privaloma numatyti vaikams, kuriems nustatyta regos, judėjimo sutrikimų bei protiškai neįgaliems.
15. Takai, pandusai, laiptai ir kiti teritorijoje esantys įrenginiai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu. Ant žemės paviršiaus mažiausia ribinė apšvietos vertė turi būti 20 lx, kai apšviečiama kaitinimo lempomis, ir 40 lx, kai apšvietimui naudojamos išlydžio lempos.
16. Oro užteršimas ir triukšmas teritorijoje ir patalpose neturi viršyti visuomenės saugos teisės norminiuose aktuose nustatytų dydžių [3.15; 3.16].
17. Vaikams, kuriems sutrikusi rega (akliems, silpnaregiams), skirto pastato orientacija sklype turi būti tokia, kad mokymo klasės būtų orientuotos į P, R, PR, biologijos kabinetas – į P, gydytojo – į Š, fizioterapijos, masažo kabinetai su voniomis – į P, procedūrinis kambarys – į R. Miegamiesiems leidžiama bet kuri orientacija, išskyrus šiaurę.
18. Internatinė mokykla gali būti įrengta viename arba keliuose pastatuose, sujungtuose šildomais koridoriais (perėjimais).
19. Pastatai gali būti statomi vieno, dviejų ar trijų aukštų priklausomai nuo auklėtinių: vaikams, kuriems nustatyta fizinio vystymosi defektų, koordinacijos sutrikimų, akliesiems ir protiškai atsilikusiems skirtas pastatas turi būti ne aukštesnis kaip dviejų aukštų, užtikrintas patogus susisiekimas ir ryšys su visomis patalpomis ir teritorija. Kurtiems, neprigirdintiems ir kalbos sutrikimų turintiems vaikams pastatas gali būti 3-jų aukštų.
20. Ugdymo ir gyvenamosios patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių sklinda triukšmas, dulkės, kvapai.
21. Internatinė mokykla vaikams su įvairia negalia, apsunkinančia jų judėjimą ir orientaciją patalpose, turi būti įrengti specialūs įrenginiai ugdymo, gyvenamosiose, pagalbinėse ir kitose patalpose:
21.1. vaikams su judėjimo sutrikimais turi būti įrengti liftai, pandusai su nuolydžiu 1:6, laiptai su nuolydžiu 1:3 ir abipus laiptų turėklais 0,9 m ir 0,5 m aukštyje. Pandusai turi būti padengti neslidžia danga;
21.2. akliems ir silpnaregiams vaikams iš abiejų pusių laiptų turi būti turėklai su 1,8 m aukščio ištisine tvorele arba tinklu. Dėl vaikų judėjimo saugumo tikslinga vietoje laiptų numatyti pandusus su įvairaus aukščio turėklais. Grindų danga turi būti neslidi ir lengvai valoma. Jų spalva turi būti kontrastinga sienų, laiptų ar pandusų spalvai. Patalpų sienoms tikslinga naudoti įvairių spalvų ir faktūrų medžiagas. Visos pavojingos pastato vidaus vietos (galinės koridoriaus sienos, atramos patalpose, įvairūs išsikišimai ir t. t.) turi būti nudažytos kontrastinga spalva.
22. Mokymo patalpos (klasės, kabinetai, laboratorijos) turi būti tokio dydžio ir plano, kad būtų galima tinkamai sustatyti mokyklinius baldus ir sudaryti palankiausias sąlygas mokymui organizuoti.
Baldų dydžiai bei jų statymas turi atitikti pedagoginio proceso specifiką, taip pat vaikų sveikatos, amžiaus ir ūgio ypatumus:
22.1. Silpnaregiams skirtose mokymo patalpose turi būti vienviečiai reguliuojamo dydžio universalūs baldai (kėdės ir stalai). Suolai statomi arčiau mokytojo ir klasės lentos.
Vaikus, bijančius šviesos, rekomenduojama sodinti toliau nuo langų ir kitų šviesos šaltinių.
Aklųjų vaikų mokymo patalpose įrengiami vienviečiai stalai horizontaliu stalviršiu tokio dydžio, kad būtų galima naudotis ir laikyti Brailio rašto vadovėlius.
22.2. Protiškai neįgalių vaikų ugdymo patalpose statomi vienviečiai paprastos konstrukcijos mokykliniai suolai.
22.3. Vaikams, kuriems sutrikusi klausa bei kalba, turi būti vienviečiai mokykliniai stalai su individualiais pulteliais, mikrofonu, ausinėmis; įrengiamas stalas pedagogui su valdymo pultu, sujungtu su kiekvieno mokinio stalu; aparatūra garsui stiprinti (bendrai naudojamas garso stiprinimo aparatūros komplektas ir individualus stiprintuvas, maitinamas iš 200 W kintamos elektros srovės tinklo). Garso reverberacijai išvengti būtina atlikti perdangų ir sienų garso izoliaciją.
Vaikams su sutrikusia klausa suolai statomi puslankiu prieš mokytojo stalą.
22.4. Vaikams su judėjimo sutrikimais turi būti specialūs baldai, patogūs užsiėmimams pravesti. Sustatant baldus šiems vaikams būtina didinti atstumus tarp baldų eilių.
22.5. Mokymo patalpose fiziškai neįgaliems vaikams turi būti numatytas 3,5 m2 plotas vienam vaikui, protiškai neįgaliems vaikams – 2,2 m2, visiems kitiems vaikams – 3,0 m2. Be to, visose internatinėse įstaigose turi būti įrengti kambariai individualiai veiklai, numatant 4,0 m2 plotą vienam vaikui, ir rekreacinės patalpos, numatant 1,0 m2 plotą vienam vaikui [C.1].
23. Darbinio mokymo patalpos (metalo ir medžio apdirbimo dirbtuvės, darbų kabinetas) turi būti įrengiamos pirmame aukšte. Iš medžio apdirbimo dirbtuvių turi būti numatytas papildomas išėjimas į lauką. Šalia medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvių turi būti numatyta įrankiams ir medžiagoms laikyti skirta patalpa.
23.1. Vaikams, kurių sutrikęs judėjimas, dirbtuvėse tarp įrengimų eilių turi būti ne mažesnis kaip 170 cm tarpas, kitiems vaikams – 130 cm.
Eilėse tarp staklių turi būti numatytas ne mažesnis kaip 80 cm atstumas. Nuo įrengimų (staklių) iki sienos turi būti ne mažesnis kaip 50 cm atstumas.
23.2. Medžio apdirbimo staklės statomos statmenai ar 30–40° kampu į langus. Metalo apdirbimo staklės statomos išilgai langų viena arba dviem eilėmis.
23.3. Siuvamosios mašinos statomos taip, kad natūralios šviesos srautas ant siuvamosios mašinos kojelės sklistų iš kairės pusės.
23.4. Kiekvienoje dirbtuvėje turi būti įrengtas praustuvas, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė.
24. Miegamieji. Pradinių klasių vaikams miegamieji įrengiami atskirame bloke (sekcijoje). Miegamajame kambaryje gali būti ne daugiau kaip 4 vietos. Vienai vietai įrengti numatomas 4,0 m2 plotas. Vaikams su judamojo aparato sutrikimais turi būti skiriamas 4,5 m2 plotas. Mergaitėms ir berniukams įrengiami atskiri miegamieji. Miegamuosiuose turi būti spintelės asmens higienos reikmenims laikyti, spintos drabužiams, dėžės avalynei. Be to, turi būti numatytos patalpos švariems skalbiniams, pagalvėms, antklodėms ir kitam minkštam inventoriui laikyti.
PASTABA. Miegamuosiuose neleidžiama įrengti dviaukštes lovas.
25. Sporto salė turi būti įrengta pirmame aukšte, iš jos tiesiogiai ar per koridorių turi būti išėjimas į sporto zoną. Jos plotas nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus turi būti ne mažesnis kaip 162 m2.
25.1. Internatinėse vaikų su sutrikusia rega mokyklose turi būti įrengta papildoma salė judėjimo ir klausos orientacijai vystyti. Kurtiesiems ir neprigirdintiems muzikos ritmikos salėje (kabinete) turi būti kilimas arba kiliminė danga, sieniniai veidrodžiai, stacionari įranga garsui stiprinti (indukcinė kilpa), muzikos grotuvai, garso kolonėlės, vaizdo įranga.
25.2. Prie sporto salės atskirai mergaitėms ir berniukams turi būti įrengtos drabužinės, dušai ir sanitariniai mazgai. Taip pat turi būti įrengta patalpa sportiniam inventoriui laikyti.
26. Baseinai. Vaikams su judėjimo sutrikimais turi būti įrengtas dengtas baseinas pakeliamu dugnu baseino vonioje. Rekomenduojama įrengti baseinus vaikams, kuriems sutrikusi klausa, rega ir kalba. Baseino patalpos ir plotai pateikti 1 lentelėje.
______________
1 lentelė. Baseino patalpų pavadinimai ir plotas
| Patalpų pavadinimas |
Plotas (m2), ne mažiau kaip |
| Baseino salė su vonia |
120 |
| Nusirengimo kambarys |
2 po 20 |
| Dušas prie nusirengimo kambario |
2 po 5 |
| Tualetas prie nusirengimo kambario |
2 po 4 |
| Kojų vonia |
2 po (1,0x0,85) |
| Baseino valdymo patalpa |
8 |
| Inventoriaus patalpa |
8 |
| Instruktoriaus kambarys |
10 |
| Medicinos personalo kambarys |
6 |
| Chloratorinė |
8 |
26.1. Baseino vonios ilgis turi būti 12,5 m, o plotis – 6 m. Vonios gylis vaikams nuo 7 iki 10 metų turi būti nuo 0,6 iki 0,8 m, o vaikams nuo 10 iki 17 metų – nuo 0,8 iki 1,3 m.
Kojų vonia įrengiama prieš baseiną. Jos gylis – 0,1 m, o plotis – 1,0 m.
26.2. Plaukimo baseine vaikams, kuriems sutrikusi rega, turi būti numatytos tokios papildomos atsargumo priemonės: baseino vonios kraštai aptraukti gumine danga, negilioji vonios dalis atskirta plasplasčio pertvara (skersai vonios) nuo giliosios dalies ir tinklu; nusileisti į vonią turi būti įrengtos kopėtėlės su turėklais; aplink vonią ir išilgai sienų turi būti įrengti 30–50 cm aukščio turėklai.
26.3. Vandens temperatūra baseino vonioje turi būti 32–34° C. Oro temperatūra baseino salėje turi būti 26-28° C, nusirengimo patalpose ir dušuose 25–26° C, takelių paviršiaus temperatūra aplink vonią 26–30° C.
Kiti reikalavimai baseinams (baseinų apšvietimas, vandens tiekimas, vandens valymas, patalpų ir vonios valymas, vandens kontrolė) turi atitikti nustatytuosius visuomenės saugos teisės norminiuose aktuose [3. 23].
27. Medicinos patalpos. Medicinos punktas turi būti įrengtas pirmame aukšte. Iš gydytojų kabinetų ir procedūrų kambarių turi būti patogus susisiekimas su ugdymo ir gyvenamosiomis bei bendrojo ugdymo patalpomis. Izoliatorius turi būti atskirtas nuo kitų medicinos patalpų šliuzu su įrengtu praustuvu. Iš jo turi būti tiesioginis išėjimas į kiemą.
27.1. Visose internatinėse mokyklose turi būti įrengti:
27.1.1. fizioterapijos kabinetas su šviesos ir vandens gydomosiomis procedūromis vaikams, kuriems nustatyta regos ir judėjimo sutrikimų;
27.1.2. gydomosios kūno kultūros kabinetai ir salės su įrengtomis gimnastikos ir choreografijos sienelėmis. Vaikams, kuriems sutrikusi rega, rekomenduojama įrengti veidrodžius, kad jie galėtų stebėti, kaip atlieka pratimus, ir tobulintų regos analizatorius;
27.1.3. logopedinis kabinetas.
27.2. Internatinėse mokyklose vaikams su judėjimo sutrikimais turi būti įrengti: gydomosios kūno kultūros gydytojo, neuropatologo, ortopedo kabinetai, protezavimo, gipso kambarys, protezų ir avalynės remonto, darbo terapijos, gydymo parafinu, vandens terapijos kabinetai.
27.3. Internatinėse mokyklose vaikams, kuriems sutrikusi klausa ir kalba, turi būti įrengti: otolaringologo kabinetas su audiometrine kabina, kabinetas individualiam darbui su vaikais lavinant klausą, koreguojant tartį ir kalbą.
27.4. Internatinėse mokyklose turi būti įrengta skalbykla ir drabužių (patalynės) džiovinimo bei lyginimo patalpos. Jei įstaigą aptarnauja įmonė, teikianti skalbimo paslaugas, internatinėje mokykloje turi būti numatyta tik 4 m2 patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti.
28. Maisto blokas. Maisto blokas turi būti įrengtas pirmame aukšte atskiroje pastato dalyje. Į jį turi būti numatytas tiesioginis įėjimas iš ūkinės zonos. Internatinių mokyklų maisto bloko įranga, maisto produktų pristatymas į šią įstaigą, jų laikymas ir valgio ruošimas turi atitikti visuomenės sveikatos saugos teisės norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus.
Maisto ruošimo įmonės, kuriose valgį ruošia 5 arba mažiau darbuotojų, taiko supaprastintą Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) planą, kuriame turi būti išdėstytos tik esminės rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų taškų valdymo nuostatos.
28.1. Valgykloje turi būti numatytas 1,3 m2 plotas vienam vaikui.
Prie valgyklos turi būti įrengti praustuvai: akliems ir silpnaregiams -1 praustuvas 10 vietų valgykloje; protiškai atsilikusiems vaikams – 1 praustuvas 15 vietų ir kitiems vaikams – 1 praustuvas 20 vietų valgykloje.
VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
29. Internatinės mokyklos patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos projektuojamos pagal nustatytus STR reikalavimus [3.12]. Patalpų santykinė oro drėgmė turi būti (40-60)%, oro judėjimo greitis – (0,15-0,25) m/s. Reglamentuojama pagrindinių patalpų oro temperatūra pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. Kai kurių patalpų oro temperatūros parametrai
| Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra, °C |
| Klasė, kabinetas, laboratorija |
18–19 |
| Mokymo dirbtuvės |
16–18 |
| Aktų salė, muzikos kabinetas |
18–19 |
| Sporto salė |
16–18 |
| Persirengimo kambarys prie sporto salės |
20–21 |
| Dušas |
25–26 |
| Prausykla, tualetas |
18–19 |
| Technikos kabinetas |
18–19 |
| Gydytojo kabinetas |
21–23 |
| Administracijos, buitinės patalpos |
17–19 |
| Valgykla (virtuvė) |
15–17 |
| Miegamasis |
20–22 |
30. Patalpų natūraliam vėdinimui turi būti numatytos orlaidės, viršlangiai, oro šalinimo kanalai. Mokymo patalpos vėdinamos per pertraukas, o rekreacinės – pamokų metu.
31. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatyta tualetuose, virtuvės patalpose, dušuose, dirbtuvėse. Atskiros vėdinimo sistemos turi būti: klasėse, kabinetuose, laboratorijose, aktų, sporto salėse, dirbtuvėse, valgio ruošos patalpose, gydytojų kabinetuose ir tualetuose. Laboratorijose, mokymo ir gamybos dirbtuvėse, prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria didesnis šilumos, dulkių, dujų kiekis, turi būti įrengta efektyvi bendra ir vietinė ištraukiamoji vėdinimo sistema.
32. Visų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto parametrai bei jų vertės turi atitikti nustatytąsias visuomenės saugos teisės norminiuose aktuose [3.21].
VII. VANDENTIEKIS IR KANALIZACIJA
33. Internatinės mokyklos turi būti prijungtos prie centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Vanduo turi atitikti visuomenės saugos teisės norminių aktų reikalavimus [3.17]. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos, turi būti įrengti vietiniai vandens tiekimo šaltiniai ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai [3.18; 3.19; 3.20].
34. Šalto vandens čiaupai turi būti įrengti klasėse, chemijos, fizikos, biologijos kabinetuose prie demonstravimo ir laboratorinių stalų.
35. Karšto ir šalto vandens čiaupai turi būti informatikos kabinetuose, mokymo dirbtuvėse, valgio ruošos patalpoje, prie valgyklos, dušuose, asmens higienos kambaryje (kabinoje), sanitariniuose mazguose, visuose gydytojų kabinetuose, procedūrų patalpose, ūkio darbuotojų patalpose.
36. Sanitariniai mazgai įrengiami kiekviename aukšte, netoli klasių ir miegamųjų. Sanitarinių įrenginių kiekio poreikis pateiktas A priedo 1 lentelėje.
VIII. NATŪRALUS IR DIRBTINIS APŠVIETIMAS
37. Natūralus apšvietimas.
37.1. Visos internatinių mokyklų patalpos turi būti tiesiogiai natūraliai apšviečiamos. Antrinis apšvietimas leidžiamas koridoriuose, kurie nenaudojami kaip rekreacinės patalpos, pagalbinėse maisto bloko patalpose (sandėliuose, plovyklose), nusirengimo kambariuose prie gimnastikos salių, išskyrus tuos, kurie skirti vaikams su sutrikusia rega.
Tik dirbtinis apšvietimas leidžiamas valgyklų sandėliuose ir buitinėse patalpose, ūkiniuose sandėliuose, dušuose ir tualetuose prie sporto salių bei personalo tualetuose.
37.2. Visose ugdymo patalpose natūralios šviesos srautas darbo vietoje turi būti iš kairės pusės. Neleidžiamas natūralios šviesos srautas iš dešinės, priekio ir nugaros.
37.3. Natūralios apšvietos koeficiento vertė klasių, laboratorijų, kabinetų, dirbtuvių bei kitų ugdymo patalpų, susijusių su mokymu, darbu, turi būti ne mažesnė kaip 1,5%, o vaikams, kurių sutrikusi rega, – ne mažesnė kaip 2,5% darbo vietose, esančiose toliausiai nuo lango.
37.4. Akinančiam saulės spindulių poveikiui bei blizgesiui ant mokyklinės lentos išvengti atstumas nuo priekinio lango iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 0,75 m.
37.5. Siekiant maksimaliai panaudoti natūralią šviesą reikia:
37.5.1. medžius sodinti ne arčiau kaip 10 m nuo pastato, krūmus – 5 m;
37.5.2. patalpų sienas ir lubas dažyti šviesiomis matinėmis spalvomis, kurių paviršiaus atspindžio koeficientas 0,60; grindis – šviesiomis spalvomis, kurių paviršiaus atspindžio koeficientas – (0,25–0,30);
37.5.2. patalpų sienas ir lubas dažyti šviesiomis matinėmis spalvomis, kurių paviršiaus atspindžio koeficientas 0,60; grindis – šviesiomis spalvomis, kurių paviršiaus atspindžio koeficientas – (0,25–0,30);
37.5.3. suolų ir stalų paviršių dažyti nuo šviesios iki tamsiai žalios spalvos arba natūralaus medžio spalvomis, kurių paviršiaus atspindžio koeficientas – (0,11–0,45);
37.5.4. klasės lenta turi būti tamsiai žalios arba tamsiai rudos spalvos, kurios paviršiaus atspindžio koeficientas – (0,10–0,30);
37.5.5. durys, langų rėmai gali būti iš natūralaus medžio arba plastiko. Jie turi būti dažomi baltais vidaus apdailai skirtais dažais.
37.6. Patalpose, skirtose vaikams su sutrikusia rega ir klausa, turi būti numatytas optimalus natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Dėl to, be išvardytų priemonių, visos mokymo patalpos turi būti orientuojamos tik į pietryčius.
37.7. Mokymo patalpose ir miegamuosiuose turi būti įrengtos apsauginės užuolaidos – žaliuzės nuo tiesioginių saulės spindulių.
37.8. Užuolaidos kabinetuose, klasėse gali būti užskleidžiamos tik tuo atveju, kai mokymo proceso metu tai būtina, pvz.: dirbant kompiuteriu, demonstruojant filmą ir pan.
38. Dirbtinis apšvietimas.
38.1. Visose internatinėse mokyklose turi būti įrengtas dirbtinis patalpų apšvietimas, kaip nustatyta visuomenės saugos teisės norminiuose aktuose [3.22], išskyrus internatines mokyklas, skirtas vaikams, kuriems sutrikusi rega ir klausa. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės vaikams, kuriems nustatyta judėjimo, regos ir klausos sutrikimų, nurodytos B priedo 1, 2 lentelėse.
38.2. Bendram mokymo ir kitų patalpų apšvietimui rekomenduojamos išlydžio baltos šviesos ir natūralios šviesos lempos. Išlydžio lempos kabinamos eilėmis lygiagrečiai langams.
38.3. Mokymo patalpose turi būti įrengta bendra apšvietimo sistema su atskiru kiekvienos apšvietimo eilės šviesos jungikliu bei vietiniu klasės lentos apšvietimu.
38.4. Dirbtuvėse, gydytojo, logopedo, direktoriaus kabinetuose, mokytojų kambaryje bei kitose patalpose priklausomai nuo veiklos pobūdžio, be bendro, turi būti numatytas vietinis apšvietimas. Logopedo kabinete, prie veidrodžio, vietinio apšvietimo šviestuvai turi būti taip įrengiami, kad galima būtų keisti jų pasvirimo kampą bei šviesos šaltinio aukštį.
38.5. Mokymo dirbtuvėse turi būti įrengtas kombinuotas apšvietimas: bendras – naudojant išlydžio lempas su dulkėms, drėgmei atspariais šviestuvais ir vietinis – naudojant kaitinimo lempas (40-60) w.
38.6. Klasėse, kabinetuose, laboratorijose, dirbtuvėse ir skaityklose, skirtose akliems ir silpnaregiams vaikams, turi būti įrengtas kombinuotas apšvietimas naudojant kaitinimo lempas.
Priklausomai nuo regos patologijos laipsnio nustatomos tokios dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės: vaikams, kuriems nustatyta didelio laipsnio komplikuota trumparegystė ir didelio laipsnio toliaregystė, apšvietos vertė turi būti 1000 lx; vaikams, turintiems tinklainės ir regos nervo pakenkimų (nebijantiems šviesos) – (1000–1500) lx; vaikams, bijantiems šviesos – ne daugiau kaip 500 lx.
Virš jų mokymo stalų turi būti bendro patalpų apšvietimo atskirų šviestuvų grupių jungikliai. Prie kiekvienos darbo vietos papildomai turi būti įrengtas vietinis apšvietimas naudojant 40 w kaitinimo lempas.
38.7. Vestibiulyje, koridoriuose, rekreacijos, sporto ir gimnastikos salėse, mokymo dirbtuvėse, laiptinėse turi būti įrengtas avarinis apšvietimas. Apšvietos mažiausia ribinė vertė turi būti 5 lx ant grindų.
38.8. Visose patalpose turi būti naudojami tik tokie šviestuvai ir elektros lempos, kurios skirtos mokymo įstaigoms.
38.9. Internatinėse mokyklose, atsižvelgiant į jų profilį, be aukščiau išvardintų reikalavimų, turi būti numatyti papildomi įrenginiai ir elektros įrengimai:
38.9.1. akliems ir silpnaregiams vaikams – papildomi kištukiniai lizdai, atsižvelgiant į įrengimų išdėstymą (oftalmologų kabinetuose, klasėse ir kituose kabinetuose, miegamuosiuose);
38.9.2. vaikams, kurių sutrikusi klausa, – kištukiniai lizdai mokymo patalpose techninėms mokymo priemonėms naudoti (1,8 m aukštyje nuo grindų su automatiniu aparatūros jungikliu);
sklaidantys šviesą šviestuvai prie veidrodžio (iš dešinės, kairės, viršaus) individualiam pedagogo darbui su moksleiviu; šviesos signalizacija; automatiniai jungikliai; apsauginiai įžeminimai ir pan.;
38.9.3. protiškai neįgaliems vaikams turi būti įrengta garso ir šviesos signalizacija iš miegamųjų į medicinos ir budinčiųjų auklėtojų kambarius;
38.9.4. internatinės mokyklos mokymo patalpose, miegamuosiuose, izoliatoriuje, sporto salėse, gydomosios kūno kultūros kabinete reikia numatyti ultravioletinio spinduliavimo šaltinius, naudojant liuminescencines eritemines lempas arba ultravioletines eritemines lempas, įrengiant 2,7–2,9 m nuo grindų aukštyje ir nustatant spinduliavimo lygį 3 w/m2 patalpos ploto; baktericidines lempas – 2,7–2,8 m aukštyje nuo grindų ir nustatant spinduliavimo lygį – 1 w/m2 patalpos ploto.
IX. DIENOS REŽIMO ORGANIZAVIMAS
39. Kai kurios neįgalių vaikų funkcinės organizmo galimybės yra ribotos, mokymo proceso metu jie pavargsta gerokai greičiau nei sveiki vaikai. Todėl turi būti nustatytas atitinkamas dienos režimas ir jo griežtai laikomasi.
39.1. Mokymo režimas. Vaikų mokymo krūvis neturi viršyti krūvio, nustatyto mokymo planuose, patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Pamokų trukmė parengiamojoje ir pirmoje klasėje turi būti ne ilgesnė kaip 35 minutės, kitose klasėse – ne ilgesnė kaip 40 minučių. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Mokomosios patalpos turi būti vėdinamos per pertraukas, o rekreacijos – pamokų metu.
39.2. Poilsio režimas. Jaunesniojo amžiaus vaikams (7–10 metų) turi būti numatytas 10 val. nakties miegas, vyresniems (11–14 metų) – 9 val., vyriausiems (15–17 metų) – 8,5 val. Jaunesniems, silpnos sveikatos ar po ligos vaikams rekomenduojamas 1-2 val. dienos miegas.
Vaikams dieną turi būti numatytas poilsis gryname ore. Jaunesniojo amžiaus vaikams turi būti numatyti ne trupesni kaip 3,5 valandų pasivaikščiojimai gryname ore, vidurinio amžiaus vaikams – 3 val., vyriausiems vaikams – 2,5 val. Pasivaikščiojimus su žaidimais geriausia organizuoti po pamokų (1-1,5 val. trukmės).
39.3. Maitinimo režimas. Moksleiviai turi būti maitinami 4–5 kartus per dieną kas 3,5–4,0 val. intervalu tarp atskirų maitinimų. Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus internatinės mokyklos vadovo ir suderintus su teritorijos visuomenės sveikatos centru. Sudarant valgiaraščius būtina laikytis nustatytų valstybinių maisto produktų normų pagal amžiaus grupes. Valgio ruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti fiziologinius vaikų amžiaus ypatumus. Fiziškai neįgalūs vaikai turi būti maitinami viena pamaina.
39.3.1. Kiekvienoje internatinėje mokykloje turi būti organizuojamas tausojantis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Internatinės mokyklos medicinos darbuotojas kasmet turi pateikti administracijai vaikų sąrašus, kuriems reikalingas tausojantis maitinimas. Valgis turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį.
X. TERITORIJOS, PATALPŲ IR INVENTORIAUS PRIEŽIŪRA
40. Internatinės mokyklos teritorija turi būti tvarkinga, o joje esantys įrenginiai nekelti pavojaus moksleivių sveikatai, būti saugūs.
41. Teritorijoje laikomos šiukšliadėžės ar atliekų konteineriai turi būti sandariai uždaromi ir statomi aikštelėje su kieta danga.
42. Prie įėjimo į mokymo ar kitus pastatus turi būti įrengti tinkleliai kojoms valyti, o angainėje – kilimėliai, šepečiai.
43. Visos internatinės mokyklos patalpos turi būti valomos kasdien drėgnu būdu:
43.1. Klasės, dirbtuvės, mokymo kabinetai turi būti valomi po paskutinės pamokos ir pakartotinai – po pamokų ruošos, papildomų ugdymo užsiėmimų.
43.2. Koridoriai, fojė, sanitariniai mazgai turi būti valomi po kiekvienos pertraukos. Tualetams valyti naudojamos nustatyta tvarka įteisintos plovimo priemonės [3.28]. Unitazai ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį valomi naudojant šlapimo druskas šalinamąsias priemones.
43.3. Valgyklos salė valoma po kiekvienos maitinimo pamainos. Stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo, o baigus maitinti vaikus, plaunami atitinkamomis plovimo priemonėmis. Indai ir įrankiai taip pat plaunami naudojant leidžiamas plovimo priemones pagal patvirtintas indų plovimo taisykles.
43.4. Sporto salės grindys valomos drėgnu būdu, naudojant plovimo medžiagas. Sporto salė vėdinama po kiekvienos pamokos. Vaikai į sporto salę turi būti įleidžiami tik su sportine apranga ir avalyne.
43.5. Aktų salė valoma ir vėdinama po renginių.
43.6. Mokymo ir gamybos dirbtuvės valomos pagal poreikį drėgnu būdu ir vėdinamos po kiekvienos pamokos.
43.7. Langų stiklai turi būti valomi ne rečiau kaip du kartus per metus iš išorės ir kartą per ketvirtį – iš vidaus.
43.8. Šviestuvai valomi ne rečiau kaip vieną kartą per mokymo pusmetį.
43.9. Visų patalpų sienos valomos ir dažomos pagal reikmes.
1 PASTABA. Draudžiama dezinfekuoti mokomąsias ir gyvenamąsias patalpas, dažyti sienas, lubas, langų rėmus ar atlikti kitokius patalpų remonto darbus laikinai nenutraukus mokymo proceso ar esant vaikams gyvenamosiose patalpose.
2 PASTABA. Dezinfekcinės medžiagos patalpų, indų, įrankių dezinfekcijai naudojamos tik pagal epidemiologines reikmes.
43.10. Patalynė turi būti keičiama kas 10 dienų.
XI. VAIKŲ IR PERSONALO PRIĖMIMAS, HIGIENOS MOKYMAS IR SAUGOS KONTROLĖ
44. Specialiųjų ugdymo poreikių vaikai priimami į internatines mokyklas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka [3.3; 3.24].
45. Internatinių mokyklų klasėse yra nustatytas toks vaikų skaičius:
45.1. šiek tiek protiškai neįgalūs – (5–12) vaikų, vidutiniškai ir žymiai protiškai neįgalūs (5–10) vaikų;
45.2. silpnaregių – (5–12) vaikų, aklųjų – (5–8);
45.3. neprigirdinčiųjų – (5–10) vaikų, kurčiųjų – (5–8) vaikai;
45.4. turinčių žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų – (5–12) vaikų;
45.5. turinčių fizinių ir judėjimo sutrikimų – (5–10) vaikų;
45.6. turinčių kompleksinių sutrikimų – (4–6) vaikai [3.5; 3.25].
46. Į internatinę mokyklą priimami pedagogai, auklėtojai ir kiti darbuotojai turi būti sveiki, nekelti pavojaus vaikams užsikrėsti įvairiomis ligomis. Prieš pradėdami dirbti turi būti pasitikrinę sveikatą Lietuvoje nustatyta tvarka [3.6; 3.27]. Privalomojo kontingento darbuotojai, prieš pradėdami dirbti, o vėliau – kas dveji metai turi būti apmokomi pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas programas.
47. Internatinėje mokykloje dirbantis asmens sveikatos priežiūros darbuotojas atlieka funkcijas, numatytas pareigybinėje instrukcijoje, dalyvauja vaikų sveikatos ugdymo procese, bendradarbiauja su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis.
48. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai periodiškai tikrina, kaip internatinėse mokyklose laikomasi higienos normų, kitų teisės aktų, atlieka tyrimus higieninei būklei įvertinti.
______________
A priedas
______________
B priedas
DIRBTINĖS APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS ĮVAIRIOSE INTERNATINĖSE MOKYKLOSE
______________
C priedas
LITERATŪRA
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerija ministerija
2001 12 11 Nr. 10-07-349 2001 12 04 Nr. 03-03-5788
______________
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.