Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo

1.1. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisykles (pridedama);

1.2. Bilietų naudojimo ir apskaitos taisykles (pridedama).

2.1. iki 2014 m. gruodžio 31 d. spaustuvėje atspausdintas bilietų apskaitos knygas, kuriose atspausdintas valiutos pavadinimas „litas“ arba jo santrumpa, galima naudoti, taip pat tokias knygas spaustuvės ir jomis prekiaujantys ūkio subjektai gali parduoti, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, pildantis tokias knygas ir jose nurodantis duomenis, susijusius su 2015 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais, privalo išbraukti valiutos pavadinimą „litas“ arba jo santrumpą, įrašyti Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti;

2.2. iki 2014 m. gruodžio 31 d. spaustuvėje atspausdintus pinigų priėmimo kvitų ir pinigų išmokėjimo kvitų blankus, kuriuose atspausdintas valiutos pavadinimas „litas“ arba jo santrumpa, galima naudoti, taip pat tokius blankus spaustuvės ir jais prekiaujantys ūkio subjektai gali parduoti, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, išrašantis tokius pinigų priėmimo kvitus ir pinigų išmokėjimo kvitus nuo 2015 m. sausio 16 d., privalo išbraukti valiutos pavadinimą „litas“ arba jo santrumpą, įrašyti Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti.

1. Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito (toliau kartu – kvitas arba kvitai) naudojimo, parengimo ir apskaitos ypatumus.

Punkto pakeitimai:

Nr. VA-22, 2025-03-24, paskelbta TAR 2025-03-24, i. k. 2025-04813

2. Šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams (įskaitant ir individualią veiklą vykdančius asmenis) (toliau – ūkio subjektas), kurie Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais naudoja kvitą.

3. Kvitai yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentai, kurie yra tinkamai užpildyti ir turi visą šiose taisyklėse nurodytą privalomą informaciją, patvirtina prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (paslaugų) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą bei išankstinių (avansinių) įmokų ar nario mokesčio, įnašų sumokėjimo faktą.

4. Kvitus naudoja ūkio subjektas, kai už parduotas prekes (paslaugas) asmenys  su juo atsiskaito grynaisiais pinigais arba kai pats ūkio subjektas už perkamas prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Taip pat kvitai gali būti naudojami, priimant išankstines (avansines) įmokas bei sumokant nario mokestį ar įnašą.

5. Kvitai parengiami ūkinės operacijos metu arba tuoj pat, jai pasibaigus. Kvitai gali būti elektroniniai arba popieriniai.

Elektroninis kvitas – tai Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme (toliau – FAĮ) nustatytus reikalavimus atitinkantis elektroninis apskaitos dokumentas, parengtas, perduotas ir gautas tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę jį apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Elektroninis kvitas, atitinkantis FAĮ nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamas, laikantis Elektroninio kvito naudojimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. VA-33 „Dėl Elektroninio kvito naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų.

Popierinis kvitas užpildomas dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas popierinio kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui (toliau – atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui.

Punkto pakeitimai:

Nr. VA-56, 2024-07-10, paskelbta TAR 2024-07-10, i. k. 2024-12810

6. Kvite turi būti nurodyta:

Punkto pakeitimai:

Nr. VA-22, 2025-03-24, paskelbta TAR 2025-03-24, i. k. 2025-04813

7. Kvitas pasirašomas FAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

8. Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

9. Kvitus naudojančio ūkio subjekto vadovas paskiria už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingą (-us) asmenį (asmenis) (toliau – atsakingas asmuo), kuris pagal ūkio subjekto vadovo nustatytą tvarką kvitus išduoda atskaitingam asmeniui. Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas. Individualią veiklą vykdantis ir samdomų darbuotojų neturintis gyventojas pats atsako už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą (pagal šias taisykles jis yra ir atsakingas, ir atskaitingas asmuo).

10. Ūkio subjekto, naudojančio kvitus, vadovas, vadovaudamasis FAĮ, pats nustato kvitų naudojimo vidaus kontrolės priemones bei užtikrina jų taikymą. Minėtos vidaus kontrolės organizavimo priemonės pagal FAĮ 12 straipsnio 6 dalį nustatomos, atsižvelgiant į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas Vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijas.

11. Jeigu ūkio subjekte naudojami kvitai (įsigyjami iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio subjekto arba paties subjekto pasigaminami) išduodami atskaitingiems asmenims, tai ūkio subjekto vadovas nustato tokių kvitų įsigijimo, išdavimo atskaitingiems asmenims ir jų sunaudojimo bei grąžinimo tvarką, taip pat šių naudojamų kvitų blankų kontrolės priemones, užtikrinančias šių blankų kiekinę apskaitos kontrolę.

12. Taisyti įrašus kvite draudžiama. Jeigu kvite yra padaroma klaida, parengiamas naujas kvitas. Kvitas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais kvitais ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu.

13. Ūkio subjektai įstatymų nustatyta tvarka atsako už tinkamą kvitų blankų naudojimą.

14. Šių taisyklių laikymosi priežiūrą pagal savo kompetenciją atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos.

15. Ūkio subjektai, kaip duomenų valdytojai, kvituose nurodytus asmens duomenis tvarko, siekdami finansinės apskaitos vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti taisyklių 4 punkte nurodytų ūkinių operacijų šalis (fizinius asmenis) ir tarp jų įvykusių ūkinių operacijų turinį, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais duomenų tvarkymą ir finansinės apskaitos vykdymą.

Papildyta punktu:

Nr. VA-22, 2025-03-24, paskelbta TAR 2025-03-24, i. k. 2025-04813

1. Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja bilietų naudojimą ir apskaitą. Šių taisyklių reikalavimai netaikomi tokių bilietų naudojimui ir apskaitai:

2. Bilietas, atitinkantis šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą.

Bilietu taip pat laikomas technine ir (arba) programine įranga suformuotas ir elektroniniu būdu, laikantis Elektroninio kvito naudojimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. VA-33 „Dėl Elektroninio kvito naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų, pateiktas elektroninis kvitas.

Punkto pakeitimai:

Nr. VA-56, 2024-07-10, paskelbta TAR 2024-07-10, i. k. 2024-12810

3. Bilietai naudojami Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytais atvejais. Jie naudojami kaip pinigų priėmimo dokumentai, įrodantys paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. VA-56, 2024-07-10, paskelbta TAR 2024-07-10, i. k. 2024-12810

4. Kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y. paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina (toliau vadinama – bilieto kaina). Biliete ir jo šaknelėje turi būti nurodyta vienoda serija, numeris bei kaina ir pažymėta kontrolei skirta vieta. Bilieto serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

5. Bilietus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo (asmenys) (toliau – atsakingas asmuo). Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas.

6. Ūkio subjektai, naudojantys bilietus, kiekinei pagamintų (įsigytų) ir parduotų bilietų apskaitai tvarkyti turi pildyti Bilietų apskaitos knygą (toliau – apskaitos knyga), kurios pavyzdinė forma yra šių taisyklių priedas „Bilietų apskaitos knyga“. Apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti bilietai (jeigu ūkio subjektas bilietus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), bilietus parduodantiems atskaitingiems asmenims (toliau – atskaitingas asmuo) išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti bilietai. Kiekviena bilietų operacija turi būti įrašoma apskaitos knygos atskiroje eilutėje.

Gavus bilietus iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto, apskaitos knygos atitinkamose skiltyse įrašoma: gavimo data, spaustuvės (ūkio subjekto, prekiaujančio dokumentų blankais) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įforminamas bilietų pirkimas, data ir numeris, gautų bilietų kiekis, serija ir numeriai, atsakingo asmens parašas. Ūkio subjektas gali neužpildyti nurodytų apskaitos knygos skilčių, jeigu bilietus pasigamina pats.

7. Atsakingas asmuo, išduodamas bilietus juos parduodančiam atskaitingam asmeniui, apskaitos knygos atitinkamose skiltyse įrašo: bilietų išdavimo datą, gavėjo (atskaitingo asmens) vardą ir pavardę, išduotų bilietų serijas ir numerius, išdavusio asmens pareigų pavadinimą, vardą ir pavardę. Bilietus gavęs asmuo ir juos išdavęs asmuo pasirašo atitinkamose skiltyse.

8. Atskaitingam asmeniui grąžinant neparduotus bilietus, į apskaitos knygą įrašoma: grąžinimo data, bilietus grąžinusio asmens vardas ir pavardė, grąžintų bilietų serijos ir numeriai (skiltyje „Ūkio subjekto gauti bilietai“), atitinkamose skiltyse pasirašo atsakingas asmuo ir bilietus grąžinantis asmuo. Šiuos neparduotus bilietus galima išduoti kitam to ūkio subjekto atskaitingam asmeniui. Šio punkto nuostatos netaikomos nepanaudotiems bilietams, kurie objektyviai nebegalės būti parduoti (pavyzdžiui, biliete nurodytas renginys jau įvyko ir pan.).

9. Apskaitos knyga užpildoma ranka arba techninėmis priemonėmis:

10. Jei ūkio subjektas naudoja skirtingos kainos bilietus, jie turi būti registruojami skirtingose apskaitos knygose arba skirtingose vienos apskaitos knygos dalyse, kiekvienoje iš jų nurodant bilieto kainą.

11. Kiekvienas bilietus parduodantis atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka.

13. Bilietų dingimo ar praradimo atveju turi būti surašomas bilietų dingimo aktas.

14. Klientų grąžinti bilietai turi būti įforminami prekių grąžinimo (paslaugų atsisakymo) aktais. Grąžinimo akte nurodoma bilieto (bilietų) serija ir numeris, pinigų suma ir prekių (paslaugų) pavadinimai, grąžinimo priežastis, atskaitingo asmens parašas.

15. Sugadintus, klientų grąžintus ir nepanaudotus bilietus ūkio subjektas saugo, laikydamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimą, nustatytos tvarkos.

16. Dokumentų blankais prekiaujantys ir juos spausdinantys ūkio subjektai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atsako už jų parduodamų (spausdinamų) bilietų numeravimą pagal šių taisyklių 4 punkte nustatytus reikalavimus.

17. Dokumentų blankais prekiaujantys ir juos spausdinantys ūkio subjektai privalo kaupti duomenis apie parduotus (išspausdintus) bilietus pagal jų serijas bei numerius ir juos įsigijusius ūkio subjektus ir, Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitoms priežiūros institucijoms pareikalavus, pateikti nurodytą informaciją.

18. Ūkio subjektai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atsako už tinkamą bilietų naudojimą, už bilietus gautų įplaukų ir sugadintų bei klientų grąžintų bilietų apskaitą.

19. Šių taisyklių laikymosi priežiūrą pagal savo kompetenciją užtikrina Valstybinė mokesčių inspekcija.