Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Pareiškėjos Seimo narių grupės abejonės dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo
Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2017 m. liepos 11 d. (toliau – ir Įstatymas) atitikties Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžiamos tuo, kad, pasak jos, jį priimant nebuvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, inter alia Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nustatyto reikalavimo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. redakcija) 1 dalies 2, 10 punktuose įtvirtinto reikalavimo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikti aiškinamąjį raštą. Pareiškėjos teigimu, neišsamus ginčijamo Įstatymo projekto įvertinimas reiškia, kad buvo pažeisti ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisėkūros principai (tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo).

2. Pareiškėjos abejonės dėl Įstatymo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui grindžiamos ir tuo, kad Įstatymo formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ yra nepakankamai aiški, t. y. nenurodyta, kokia konkreti institucija nustatys, koks miškų urėdijų skaičius turi būti Lietuvos Respublikoje (Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar kt.). Be to, Įstatyme nėra įtvirtinta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kiek miškų urėdijų turėtų veikti Lietuvos Respublikoje, todėl nėra aišku, kaip Įstatymą įgyvendinančios institucijos turėtų tai nuspręsti.

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo nario Kęstučio Mažeikos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas nei pagal priėmimo tvarką, nei pagal turinį Konstitucijai neprieštarauja. Taip pat gauti papildomi suinteresuoto asmens atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pateikiami argumentai dėl ginčijamo Įstatymo priėmimo skubos tvarka. Seimo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.

4. Pareiškėjo Seimo narių grupės atstovas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis į Konstitucinio Teismo posėdį neatvyko.

5. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Seimo atstovas Seimo narys Kęstutis Mažeika nurodė, kad palaiko savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, ir atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

6. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo ir į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus atsakė liudytojas Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) direktorius Andrius Kabišaitis.

Liudytojo teigimu, Teisės departamentas Seimo narių grupės teiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4291 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291) įvertino tiek pateikimo stadijoje, tiek prieš jo priėmimą. Nors prieš priėmimą Teisės departamentas įvertino tik Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(4), tačiau tarp jo ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(5) turinio požiūriu esminių skirtumų nebuvo – Įstatymo projekte Nr. XIIP-4291(4) buvo padaryta redakcinė klaida.

Atsakydamas į suinteresuoto asmens atstovo klausimą, liudytojas pažymėjo, kad Seimo statute anksčiau buvo nuostata, pagal kurią, priimant įstatymo projektą bendra tvarka, Teisės departamentas turėjo įvertinti iki jo priėmimo Seimo posėdyje gautas pataisas ar papildymus. Šios nuostatos buvo atsisakyta kaip neįgyvendinamos, tačiau tokia pati nuostata liko Seimo statuto skirsnyje, kuriame reglamentuojamas įstatymo projekto svarstymas ypatingos skubos tvarka.

Atsakydamas į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus, liudytojas pažymėjo, kad Teisės departamentas vertino visą Seimo narių grupės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(4) ir pateikė keletą pastabų dėl jo straipsnio, kuriame siūlyta keisti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, o tai, kad Teisės departamento išvadoje yra neteisinga nuoroda į šį Įstatymo projekto straipsnį, tėra techninė klaida. Liudytojo teigimu, Seimo narių svarstant Įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka per pertrauką iki jo priėmimo pateikti pasiūlymai Teisės departamente nebuvo įvertinti, nes apie juos Teisės departamentui nebuvo pranešta jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Liudytojas pažymėjo, kad apskritai tokių situacijų, kai reikėdavo vertinti tokius pasiūlymus, nebuvo daug, tačiau, jo nuomone, įgyvendinti Seimo statuto nuostatą, pagal kurią Teisės departamentas turi įvertinti svarstant įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka per pertrauką iki jo priėmimo pateiktus pasiūlymus, sunkiai įmanoma, nes tokių pasiūlymų gali būti labai daug, todėl Teisės departamentas nespėtų į juos įsigilinti. Be to, Seimo statute nėra aiškiai reglamentuota, ar tie pasiūlymai turi būti įvertinti pagal galiojančių teisės aktų atitiktį, ar pagal suderinamumą su priimamu įstatymo projektu, ar pagal derėjimą tarpusavyje. 

7. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Navicko rašytinė nuomonė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2018 m. lapkričio 19 d. raštas Nr. S-2018-8696 „Dėl medžiagos pateikimo Konstitucinio Teismo byloje Nr. 4/2018“, Teisės departamento 2018 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. S-2018-9568 „Dėl informacijos pateikimo Konstitucinio Teismo byloje Nr. 4/2018“.

8. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto ir 2018 m. kovo 16 d. paskelbto valstybinio teisėkūros proceso audito ataskaitoje konstatuota, kad per vienus metus Seimui pateikiama vidutiniškai 700 įstatymų projektų; 2012–2016 m. Seime registruoti 3 779 įstatymų projektai, daugiau nei pusę jų (2 200) pateikė Seimo nariai (Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2, l. 25).

Šioje ataskaitoje taip pat pažymėta, kad Lietuvoje apie pusę visų 2008–2016 m. priimtų įstatymų sudaro įstatymai, kurie buvo svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka:

– 2004–2008 m. priimti 1 777 įstatymai, iš jų skubos tvarka – 52, ypatingos skubos tvarka – 206;

– 2008–2012 m. priimta 1 790 įstatymų, iš jų skubos tvarka – 66, ypatingos skubos tvarka – 869;

– 2012–2016 m. priimti 2 105 įstatymai, iš jų skubos tvarka – 172, ypatingos skubos tvarka – 768 (Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2, l. 27).

Valstybės kontrolės atlikto valstybinio teisėkūros proceso audito ataskaitoje pažymėta ir tai, kad išanalizavus Seimo 2017 m. pavasario sesijos duomenis nustatyta, jog 37,6 proc. (108 iš 287) įstatymų priimta apsvarsčius juos skubos ar ypatingos skubos tvarka, iš jų 65 proc. – Vyriausybės siūlymu; Vyriausybės siūlymai svarstyti įstatymų projektus skubos ar ypatingos skubos tvarka 67 proc. atvejų buvo motyvuojami Lietuvos vėlavimu perkelti Europos Sąjungos teisę į nacionalinę teisę; kiti motyvai: Lietuvos siekis tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare, poreikis įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas (Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2, l. 27–28). Iš šios audito ataskaitos matyti, kad Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje tokia tvarka priimama ne daugiau kaip 5 proc. įstatymų, Estijoje – apie 10 proc. (Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2, l. 27).

Valstybės kontrolės atlikto valstybinio teisėkūros proceso audito ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad 2014 m. Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO), atlikdama vertinimą, pažymėjo, jog Lietuvoje pernelyg dažnas skubos procedūrų taikymas priimant teisės aktus gali pakenkti įvairių teisės aktų priėmimo proceso etapų viešumui ir sumažinti viso proceso skaidrumą, tačiau ir toliau įstatymų projektai labai dažnai svarstomi skubos ar ypatingos skubos tvarka (Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2,
l. 27–28).

Konstitucinis Teismas

9. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2017 m. liepos 11 d., atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Kaip minėta, pareiškėja Seimo narių grupė šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija Įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal jo priėmimo tvarką.

11. Iš konstitucinės justicijos bylos medžiagos matyti šios aktualios su Įstatymo priėmimu susijusios faktinės aplinkybės.

12. Iš nurodytų šiai konstitucinės justicijos bylai aktualių su Įstatymo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių matyti, kad Seimas, 2017 m. liepos 11 d. rytiniame posėdyje svarstydamas Seimo narių grupės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(2) (kuris svarstyti Seimo posėdyje buvo pateiktas kaip projektas Nr. XIIP-4291(3)), iš esmės pakeitė šį projektą – papildė jį naujomis nuostatomis, kurių dauguma sutapo su Vyriausybės teikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 nuostatomis (t. y. tie patys Miškų įstatymo straipsniai pakeisti pagal turinį tapačiomis arba panašiomis nuostatomis). Pažymėtina, kad toks iš esmės pakeistas Seimo narių grupės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2) (priėmimui užregistruotas kaip Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(5)) buvo priimtas ypatingos skubos tvarka tą pačią dieną (2017 m. liepos 11 d.) Seimo Pirmininko siūlymu, nepateikus tokio siūlymo motyvų.

Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių grupės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2) nei Aplinkos apsaugos komitete, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu abiem projektams svarstyti, nei Seimo posėdyje nebuvo svarstomi kaip alternatyvūs; Aplinkos apsaugos komitetas nepriėmė sprendimo sujungti šiuos projektus. Aplinkos apsaugos komitetas nepateikdamas argumentų atmetė Vyriausybės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIIP-420, jis nevertino dėl šio projekto pateiktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadų, kitų konsultantų, specialistų, taip pat subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvadų, pastabų ir pasiūlymų; šios išvados, pastabos ir pasiūlymai nebuvo svarstomi ir Seimo 2017 m. liepos 11 d. rytiniame posėdyje, kuriame nuspręsta Vyriausybės teiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-420 svarstyti paskirti kitą pagrindinį komitetą. 

Paminėtina, kad iš 2017 m. liepos 11 d. Teisės departamento išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(4) matyti, kad Teisės departamentas vertino tik šio Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūlyta keisti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą (t. y. tos pačios Miškų įstatymo nuostatos, kurią siūlyta keisti Įstatymo projektu Nr. XIIP-4291(2), pakeitimą); Teisės departamentas nevertino per projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka padarytą pertrauką Seimo narių pateiktų pasiūlymų.

13. Pareiškėja Seimo narių grupė šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija Įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

Pareiškėjos teigimu, priimant Įstatymą nebuvo laikomasi Seimo statuto, Teisėkūros pagrindų, Korupcijos prevencijos įstatymų reikalavimų, susijusių su įstatymų projektų pateikimu, jų vertinimu, svarstymu ir priėmimu.

14. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidybos procedūra reglamentuojama Seimo statuto V dalyje „Įstatymų leidybos procedūra“.

15. Kaip minėta, šiai konstitucinės justicijos bylai aktualios kai kurios Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos.

16. Kaip minėta, pareiškėja abejoja inter alia Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tiek, kiek ja Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (2017 m. liepos 11 d. redakcija) yra įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“, iš kurios, pasak pareiškėjos, nėra aišku, kiek miškų urėdijų turėtų veikti, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui.

17. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuria pakeista Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (2016 m. birželio 30 d. redakcija) ir kurioje, kaip minėta, buvo nustatytas Lietuvos Respublikoje veikiančių urėdijų skaičius (42 miškų urėdijos), inter alia nustatyta: „Lietuvos Respublikoje miškų urėdija (urėdijos) veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą <...>“

18. Šiame kontekste paminėtina, kad Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsniu, nusprendė reorganizuoti Lietuvoje veikusias 42 miškų urėdijas jungimo būdu – prijungti jas prie reorganizavime dalyvavusios valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas po reorganizavimo yra valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (2.2–2.3 punktai).

19. Apibendrinant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje tiek, kiek ja Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (2017 m. liepos 11 d. redakcija) yra įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“, nustatytąjį ir su juo susijusį Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, jog Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, kad pagal Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 11 d. redakcija) Lietuvos Respublikoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą; pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje.

20. Kaip minėta, pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1, 4 dalis, 8 straipsnį buvo pakeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 8 punktas, šio straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 1, 2 dalys, be kita ko, formuluotė „miškų urėdija“ pakeista formuluote „miškų urėdija (urėdijos)“. Pažymėtina, kad iš šiuose straipsniuose įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ taip pat nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje.

21. Šioje konstitucinės justicijos byloje inter alia tiriama Įstatymo, kuriuo pakeistas Miškų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, atitiktis Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

22. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai).

23. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste svarbios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su įstatymų priėmimo tvarka. Pamatinės įstatymų priėmimo taisyklės įtvirtintos Konstitucijos 69 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros“ (inter alia 1993 m. lapkričio 8 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

24. Šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo, pasak pareiškėjos, nėra nustatytas miškų urėdijų skaičius ar kriterijai jam nustatyti.

25. Pareiškėja ginčija Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo, pasak pareiškėjos, nėra nustatytas miškų urėdijų skaičius ar kriterijai jam nustatyti, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu (inter alia 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gegužės 24 d. nutarimai).

26. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, inter alia atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas miškų ūkio valdymo teisinį reguliavimą, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančios valstybės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kartu įgyvendinti iš Konstitucijos 54 straipsnio, 128 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus, inter alia užtikrinti tinkamą miškų apsaugą, taip pat jų, kaip valstybės turto, racionalų tvarkymą ir naudojimą. 

27. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kuriomis yra įsiterpiama į ginčijamo įstatymo reguliuojamus santykius, privalo tai konstatuoti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad mutatis mutandis tai taikytina ir teisės akto – Seimo statuto – nuostatoms, reguliuojančioms ginčijamo įstatymo priėmimo tvarką (2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2001 m. lapkričio 29 d., 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai).

28. Iš minėtų konstitucinės justicijos bylai aktualių su Įstatymo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių matyti, kad jis priimtas taikant įstatymo projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą, kurią nustato Seimo statuto 164 straipsnis (2016 m. gegužės 3 d. redakcija).

29. Aiškinant Seimo statuto 164 straipsnyje (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą minėta, kad:

– įstatymo projekto svarstymas ypatingos skubos tvarka yra tam tikra speciali itin pagreitinta įstatymų leidybos procedūra, kai prireikus Seimas gali priimti įstatymo projektą itin skubiai – įstatymo projekto priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta po 3 valandų pertraukos (164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 4 dalis), t. y. juo sudarytos prielaidos priimti įstatymo projektą tą pačią dieną, kurią jis yra pateiktas Seimui;

– svarstant įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka netaikomi inter alia šie Seimo statuto 155 straipsnyje nustatyti reikalavimai įstatymo projekto svarstymui bendra tvarka: ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Seimo posėdžio pateikti Teisės departamento išvadas dėl įstatymo projekto, jas kartu su įstatymo projektu paskelbti Seimo interneto svetainėje (155 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1, 2 dalys); iki įstatymo projekto priėmimo pagrindiniam komitetui įvertinti gautas pataisas, papildymus, išbraukimus ir Teisės departamento išvadas dėl įstatymo projekto (155 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 4 dalis);

– Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 4 dalyje yra nustatytos šios specialios projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka taisyklės: per ne mažesnę nei 3 valandų projekto svarstymo pertrauką raštu gali būti pateiktos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos dėl projekto (šios pataisos turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki projekto priėmimo pradžios) ir turi būti pateiktos Teisės departamento išvados dėl jų, taip pat projektas turi būti suredaguotas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamente;

–  įstatymo projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrai taikyti nustatytos dvi sąlygos: 1) turi būti motyvuotas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės teikimas (164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis); 2) sprendimas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu priimtas Seimo posėdyje balsavusių Seimo narių daugumos, kuri turi būti didesnė negu 1/4 visų Seimo narių (164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 2, 3 dalys).

30. Minėta, kad Seimas, įgyvendindamas Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje, 76 straipsnyje nustatytus įgaliojimus reglamentuoti įstatymų leidybos procedūrą, Seimo statute gali numatyti ir įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą; taikant įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą yra itin ribotos galimybės užtikrinti, kad būtų laikomasi iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai; kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.

31. Minėta, kad viena iš Seimo statute nustatytų sąlygų įstatymo projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrai taikyti yra motyvuotas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės teikimas (164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis). Kaip minėta, Seimo statute nėra nustatyta atvejų, kuriais būtų taikytina įstatymo ar kito Seimo akto projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka, t. y. jos taikymas priklauso išskirtinai nuo Seimo statute nurodytų subjektų teikimo ir nustatytos Seimo posėdyje balsavusių Seimo narių balsų daugumos sprendimo.

Taigi pagal Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka vadovaujantis bet kokiais joje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės) pateiktais motyvais, inter alia ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai.

32. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu tiek, kiek pagal jį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

34. Kaip minėta, pareiškėja ginčija Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką.

35. Pareiškėjos teigimu, papildžius ginčijamo Įstatymo projektą naujais straipsniais, nebuvo pateiktas papildomas aiškinamasis raštas, nebuvo atlikti ginčijamo Įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio, ekspertinis ir antikorupcinis vertinimai, t. y. Įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas. Be to, pasak pareiškėjos, teisėkūros veiksmai buvo atlikti per neprotingus terminus – 2017 m. liepos 11 d. iš esmės pakeitus įstatymo projektą, jis priimtas tą pačią dieną; taigi pareiškėjos argumentai šiuo aspektu yra susiję su tuo, kad Įstatymas priimtas ypatingos skubos tvarka.

36. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jis, nustatęs, jog pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai kitu nei pareiškėjo nurodytasis aspektu, privalo tai konstatuoti (2015 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. liepos 4 d. nutarimai); konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2017 m. liepos 4 d.  nutarimai).

37. Kaip minėta, iš nurodytų šiai konstitucinės justicijos bylai aktualių su Įstatymo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių matyti, kad:

– Seimas, 2017 m. liepos 11 d. rytiniame posėdyje svarstydamas Seimo narių grupės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(2) (kuris svarstyti Seimo posėdyje buvo pateiktas kaip projektas Nr. XIIP-4291(3)), iš esmės pakeitė šį projektą – papildė jį naujomis nuostatomis, kurių dauguma sutapo su Vyriausybės teikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 nuostatomis (t. y. tie patys Miškų įstatymo straipsniai pakeisti pagal turinį tapačiomis arba panašiomis nuostatomis);

– toks iš esmės pakeistas Seimo narių grupės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2) (priėmimui užregistruotas kaip Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(5)) buvo priimtas ypatingos skubos tvarka tą pačią dieną (2017 m. liepos 11 d.) Seimo Pirmininko siūlymu, nepateikus tokio siūlymo motyvų;

– Vyriausybės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių grupės teiktas Įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2) nei Aplinkos apsaugos komitete, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu abiem projektams svarstyti, nei Seimo posėdyje nebuvo svarstomi kaip alternatyvūs; Aplinkos apsaugos komitetas nepriėmė sprendimo sujungti šiuos projektus; Aplinkos apsaugos komitetas nepateikdamas argumentų atmetė Vyriausybės teiktą Įstatymo projektą Nr. XIIIP-420, jis nevertino dėl šio projekto pateiktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadų, kitų konsultantų, specialistų, taip pat subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvadų, pastabų ir pasiūlymų; šios išvados, pastabos ir pasiūlymai nebuvo svarstomi ir Seimo 2017 m. liepos 11 d. rytiniame posėdyje, kuriame nuspręsta Vyriausybės teiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-420 svarstyti paskirti kitą pagrindinį komitetą;

– tą pačią 2017 m. liepos 11 d., kurią ginčijamas Įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, Teisės departamentas vertino tik Įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(4) nuostatas, kuriomis siūlyta keisti Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą (t. y. tos pačios Miškų įstatymo nuostatos, kurią siūlyta keisti Įstatymo projektu Nr. XIIP-4291(2), pakeitimą); Teisės departamentas nevertino per projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka padarytą pertrauką gautų Seimo narių pateiktų pasiūlymų.

38. Vertinant, ar Įstatymas neprieštarauja Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktus jie gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas;

– Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių – jo konstitucinė pareiga; esminiai įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros;

– negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės; Seimo pareiga laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos proceso stadijų ir įstatymų priėmimo taisyklių nėra savitikslė, ja siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi ne tik Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo priimti įstatymus Seime laikantis įstatymo nustatytos procedūros, bet ir iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių įstatymų leidybos proceso skaidrumo ir viešumo, taip pat įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų;

– Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį tokia tvarka galėtų būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai; iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kyla reikalavimas ir reguliuojant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą sudaryti prielaidas užtikrinti Seimo vidinę prevencinę įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai kontrolę;

– kitoks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai galėtų būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais arba būtų leidžiama įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus, svarstomus ypatingos skubos tvarka, priimti neužtikrinus Seimo vidinės prevencinės jų atitikties Konstitucijai kontrolės, būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančiais įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimais.

39. Atsižvelgiant į minėtas konstitucinės justicijos bylai aktualias su Įstatymo priėmimu susijusias faktines aplinkybes konstatuotina, kad:

– ginčijamas Įstatymas buvo priimtas Seimo Pirmininko siūlymu taikant ypatingos skubos svarstymo tvarką be šios tvarkos taikymą pagrindžiančių motyvų, taigi, inter alia nesant tokios grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai;  

– priimant ginčijamą Įstatymą ypatingos skubos tvarka nesudaryta prielaidų Teisės departamentui įvertinti visas jo projekto (Įstatymo projektų Nr. XIIP-4291(4) ir XIIP-4291(5)) nuostatas, inter alia dėl projekto gautų Seimo narių pasiūlymų, pateiktų per projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka pertrauką;

– ginčijamas Įstatymas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka iš esmės pakeičiant jo projektą (Seimo narių grupės teiktą ir Aplinkos apsaugos komiteto apsvarstytą Įstatymo projektą Nr. XIIP-4291(3)), t. y. papildant jį naujomis nuostatomis, analogiškomis kito įstatymo projekto (Vyriausybės teikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420) nuostatoms, per vieną svarstymo ypatingos skubos tvarka dieną, taip išvengiant to kito įstatymo projekto (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420) svarstymo stadijos, t. y. dėl to projekto pateiktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadų, kitų konsultantų, specialistų, taip pat subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvadų, pastabų ir pasiūlymų svarstymo ir vertinimo.

40. Atsižvelgiant į minėtas Konstitucijos ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas konstatuotina ir tai, kad:

– priimant ginčijamą Įstatymą ypatingos skubos tvarka nesant tokios grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, nesilaikyta konstitucinio reikalavimo įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą taikyti tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, taigi ir iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų;

– priimant ginčijamą Įstatymą ypatingos skubos tvarka nesudarius prielaidų Teisės departamentui įvertinti visas projekto nuostatas, nepaisyta konstitucinio reikalavimo taikant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą užtikrinti Seimo vidinę prevencinę įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai kontrolę, taigi ir iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų;

– priimant ginčijamą Įstatymą ypatingos skubos tvarka ir taip išvengiant kito įstatymo projekto svarstymo stadijos, t. y. dėl to projekto pateiktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvadų, kitų konsultantų, specialistų, taip pat subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, Seimo paskirtų papildomų komitetų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvadų, pastabų ir pasiūlymų svarstymo ir vertinimo, nepaisyta konstitucinio reikalavimo neignoruoti jokios Konstitucijoje, įstatymuose ar Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų priėmimo taisyklės, taigi ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo priimti įstatymus Seime laikantis įstatymo nustatytos procedūros, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančių įstatymų leidybos proceso skaidrumo ir viešumo, taip pat įstatymų ir kitų Seimo aktų kokybės reikalavimų.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

42. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje byloje netirs, ar Įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui kitais pareiškėjo nurodytais aspektais, susijusiais su Įstatymo projekto papildomo aiškinamojo rašto, projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio, ekspertinio ir antikorupcinio vertinimo nebuvimu.

43. Kaip minėta, pareiškėja abejoja inter alia Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tiek, kiek ja Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (2017 m. liepos 11 d. redakcija) yra įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“, iš kurios, pasak pareiškėjos, nėra aišku, kiek miškų urėdijų turėtų veikti, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui.

44. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatavęs, kad Įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Konstitucinis Teismas netirs Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir kitų Įstatymo nuostatų tiek, kiek jose yra įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“, atitikties Konstitucijai pareiškėjos ginčijamu aspektu.

45. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, jog pagal Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 11 d. redakcija) Lietuvos Respublikoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą; pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje. Minėta ir tai, kad iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1, 4 dalyse, 8 straipsnyje, kuriais pakeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 8 punktas, šio straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 1, 2 dalys, įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ taip pat nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje.

Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pažymėta šiame Konstitucinio Teismo nutarime, iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, inter alia atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti; įstatymų leidėjas, nustatydamas miškų ūkio valdymo teisinį reguliavimą, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančios valstybės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kartu įgyvendinti iš Konstitucijos 54 straipsnio, 128 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus, inter alia užtikrinti tinkamą miškų apsaugą, taip pat jų, kaip valstybės turto, racionalų tvarkymą ir naudojimą. 

46. Šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

47. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti tas lacunae legis, kurių atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurių galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (inter alia 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

48. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) „Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų paskelbimas ir įsigaliojimas“ 3 dalį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

49. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo pakeistas Miškų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas ir kuris šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalės būti taikomas.

Todėl, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų Miškų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl to galėtų būti sutrikdyti miškų ūkio valdymas ir tvarkymas.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtoms Miškų įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragoms ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2019 m. gruodžio 2 d.

50. Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinis Teismas užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir vykdo konstitucinį teisingumą.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija; pagal savo kompetenciją spręsdamas dėl žemesnės galios teisės aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius įgaliojimus, Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos kylanti konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų vykdomą konstitucinį teisingumą, o tokius Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; priešingu atveju, nesudarius galimybės Konstituciniam Teismui pagal jam suteiktus įgaliojimus priimti tokio baigiamojo akto, kuris atitiktų teisingumo kriterijus, nebūtų užtikrinta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje, būtų užkirstas kelias vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą; Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų, inter alia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavimų (2018 m. birželio 19 d. nutarimas).

51. Kaip minėta, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2012 m. gruodžio 19 d., 2019 m. kovo 21 d. sprendimai). Pažymėtina ir tai, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kyla teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcija: kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai, 2019 m. kovo 21 d. sprendimas).

52. Taigi, atsižvelgiant į minėtus konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvus, inter alia į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavimus, taip pat į konstitucinių vertybių pusiausvyros imperatyvą ir minėtą teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpciją, pažymėtina, kad vykdant konstitucinį teisingumą ir užtikrinant konstitucinį teisėtumą Konstituciniam Teismui priimant nutarimus nagrinėjamose bylose negali būti pažeistas teisinės sistemos stabilumas, pakirstas teisinių santykių subjektų pasitikėjimas valstybėje priimtais teisės aktais.

Todėl tai, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, prieštarauja Konstitucijai, savaime negali būti pagrindas ginčyti iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje priimtų, taikant Seimo statute nustatytą svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūrą, įstatymų ir kitų Seimo aktų atitiktį Konstitucijai vien dėl to, kad minėta svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra buvo taikyta ne išskirtiniu konstituciškai pagrįstu atveju, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai. 

53. Kartu pabrėžtina, kad, viešai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą Konstitucinio Teismo posėdyje, pagal Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalį įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra turėtų būti taikoma motyvuotu šioje dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės) teikimu tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai. Kitoks šio Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas, esą įstatymų ir kitų Seimo aktų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra pagal Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 dalį nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje iki jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre galėtų būti taikoma ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, būtų nesuderinamas su konstitucinio teisingumo ir konstitucinio teisėtumo samprata. 

54. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, konstatuota, kad Seimas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį, 76 straipsnį reglamentuodamas įstatymų leidybos procedūrą, gali nustatyti tokį įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka teisinį reguliavimą, pagal kurį ši tvarka būtų taikoma ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad pagal Seimo statuto 162 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 2 dalį viena iš Seimo statute nustatytų sąlygų įstatymo projekto svarstymo skubos tvarka procedūrai taikyti yra motyvuotas Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba jį pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo opozicijos lyderio, pagrindinio komiteto, frakcijos arba Vyriausybės teikimas; šios procedūros taikymas priklauso išskirtinai nuo Seimo statute nurodytų subjektų teikimo ir nustatytos Seimo posėdyje balsavusių Seimo narių balsų daugumos sprendimo.

Pažymėtina, kad Seimo statuto 162 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, viešai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą Konstitucinio Teismo posėdyje, pagal Seimo statuto 162 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 2 dalį įstatymų svarstymo skubos tvarka procedūra turėtų būti taikoma motyvuotu šioje dalyje nurodytų subjektų (Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba jį pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo opozicijos lyderio, pagrindinio komiteto, frakcijos arba Vyriausybės) teikimu tik tokiais atvejais, kai šios tvarkos taikymas motyvuojamas ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Kitoks šio Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimas, esą įstatymų svarstymo skubos tvarka procedūra pagal Seimo statuto 162 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) 2 dalį nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje galėtų būti taikoma nemotyvuojant ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, būtų nesuderinamas su konstitucinio teisingumo ir konstitucinio teisėtumo samprata. 

55. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.