LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymo Nr. ĮV-559 „DĖL Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos APRAŠo PATVIRTINIMO“ pAKEITIMO
2018 m. birželio 5 d. Nr. ĮV-473
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-559 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-559
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-473 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO BAZINIO FINANSAVIMO LĖŠŲ SKYRIMO NACIONALINIAMS IR VALSTYBINIAMS TEATRAMS IR KONCERTINĖMS ĮSTAIGOMS, NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ TEISINĖS FORMOS, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, (toliau – įstaiga, įstaigos) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinį finansavimą (toliau - valstybinis bazinis finansavimas) ir jo skyrimo tvarką, šių įstaigų veiklos vertinimo tikslą, uždavinius ir bendruosius principus, vertinimo rodiklius ir jų vertinimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. valstybinis bazinis finansavimas – tai valstybės biudžeto asignavimai, kurie užtikrina įstaigos funkcionavimą, veiklos tęstinumą ir valstybinės kultūros politikos įgyvendinimą.
2.2. kitos vartojamos sąvokos apraše atitinka
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2017 m. balandžio 11 d. Įsakymo Nr. ĮV-559 „DĖL Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos APRAŠo PATVIRTINIMO“ pAKEITIMO
2018 m. birželio 5 d. Nr. ĮV-473
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-559 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-559
(Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-473 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO BAZINIO FINANSAVIMO LĖŠŲ SKYRIMO NACIONALINIAMS IR VALSTYBINIAMS TEATRAMS IR KONCERTINĖMS ĮSTAIGOMS, NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ TEISINĖS FORMOS, TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, (toliau – įstaiga, įstaigos) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinį finansavimą (toliau - valstybinis bazinis finansavimas) ir jo skyrimo tvarką, šių įstaigų veiklos vertinimo tikslą, uždavinius ir bendruosius principus, vertinimo rodiklius ir jų vertinimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. valstybinis bazinis finansavimas – tai valstybės biudžeto asignavimai, kurie užtikrina įstaigos funkcionavimą, veiklos tęstinumą ir valstybinės kultūros politikos įgyvendinimą.
2.2. kitos vartojamos sąvokos apraše atitinka Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo sąvokas.
II SKYRIUS
Įstaigų veiklos VERTINiMO TVARKA
3. Įstaigų veiklos vertinimo tikslas – užtikrinti įstaigų, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, meno veiklos kokybę, siekiant gerinti įstaigų teikiamas kultūros paslaugas ir didinti šių paslaugų prieinamumą visoms visuomenės grupėms, ir skirti valstybinio bazinio finansavimo lėšas pagal įstaigų veiklos rezultatus įstaigų steigimo dokumentuose numatytiems tikslams pasiekti.
4. Vertinimo uždaviniai:
4.1. skatinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skiriamos įstaigų veiklai, būtų naudojamos racionaliai, efektyviai įgyvendinant metines kūrybinės veiklos programas bei teikiant kokybiškas paslaugas lankytojams;
4.2. vykdyti sistemingą įstaigų veiklos kokybės vertinimą ir įgyvendinti rekomendacijas dėl jos gerinimo.
5. Bendrieji vertinimo principai:
5.1. tikslingumas – vertinimo rodikliai atitinka įstaigos veiklos turinį;
5.2. aktualumas – vertinimui pateikiami kitų kalendorinių metų įstaigos veiklos duomenys;
5.3. tęstinumas – vertinimas atliekamas kasmet;
5.4. objektyvumas – vertinimas atliekamas dalykiškai, nešališkai, neturint išankstinės nuomonės ir vadovaujantis Aprašu;
5.5. etiškumas – vertinimas atliekamas sąžiningai, atsakingai pagal etikos ir bendrosios moralės normas.
6. Įstaigų veikla vertinama rodikliais (vertinimo kriterijais), kurių pasirinkimas suderinamas su įstaiga, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos veiklos prioritetus strateginiams pokyčiams pasiekti ir kurie klasifikuojami pagal įstaigos:
6.1. A – išteklius ir sąnaudas (darbuotojai, turtas, pajamos, išlaidos);
6.2. B – projektinę veikla, įskaitant investicinius projektus;
6.3. C – pagrindinės veiklos produktus ir vartojimą;
6.4. D – rinkodarą bei veiklos efektus;
6.5. E – edukacinę veiklą;
6.7. G – bazinius socialinius, ekonominius ir kultūros rodiklius, skirtus išvestiniams rodikliams skaičiuoti;
6.8. H – išvestinių rodiklių rinkinį įstaigos veiklai vertinti.
7. Vertinant kiekvieną rodiklį, turi būti siekiama, kad:
7.1. būtų užtikrinta įstaigoje vykdoma profesionaliojo scenos meno misija ir paskirtis, kaip nustatyta Profesionaliojo scenos meno įstatyme;
7.2. didėtų kultūros paslaugų įvairovė, prieinamumas ir lankytojų pasitenkinimas įstaigos teikiamomis paslaugomis;
7.3. būtų nuolat tobulinami įstaigos kūrybinės veiklos ir darbo organizavimo rezultatai;
7.4. būtų užtikrinta racionali valdymo išlaidų ir darbo užmokesčio dalis sąnaudų struktūroje;
7.5. būtų pritraukiama kuo daugiau papildomų finansavimo šaltinių veiklai vykdyti;
7.6. būtų užtikrintas racionalus valstybės biudžeto bazinio finansavimo ir uždirbtų lėšų panaudojimas.
8. Įstaigos vadovas Kultūros ministerijai nustatytais terminais ir tvarka kiekvienais metais pateikia:
8.1. praėjusių metų:
8.1.1. metinės kūrybinės veiklos programos ataskaitą;
8.1.2. metinę veiklos ataskaitą;
8.2. ateinančių metų:
8.2.1. metinės kūrybinės veiklos programą;
8.2.2. siūlymus dėl veiklos prioritetų, svarbiausių darbų, jų įgyvendinimo rodiklių ir įvykdymo terminų;
8.2.3. papildomą valstybinio bazinio finansavimo poreikį ir (ar) planuojamas pajamų, gautų už teikiamas paslaugas, įmokas ateinantiems metams pagal atitinkamų metų lėšų poreikio ir (ar) planuojamų pajamų įmokų sąmatą (Aprašo 1 priedas);
8.2.4. veiklų įgyvendinimo alternatyvas, atsižvelgiant į prašomų papildomų lėšų dydį;
8.2.5. organizacinę struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto leistino pareigybių skaičiaus.
9. Aprašo 8.1.1 ir 8.2.1 papunkčiuose nurodytus dokumentus Kultūros ministerija pateikia vertinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybai (toliau – Taryba).
10. Taryba, įvertinusi Aprašo 8.1.1 ir 8.2.1 papunkčiuose nurodytus dokumentus, teikia išvadas kultūros ministrui dėl praėjusių metų įstaigos kultūros paslaugų ir kūrybinės veiklos rodiklių bei planuojamų kultūros paslaugų ir kūrybinės veiklos rodiklių.
11. Aprašo 8.1.2, 8.2.2–8.2.5 papunkčiuose nurodytus dokumentus įvertinta Kultūros ministerijos specialistai – įstaigų koordinatoriai kartu su specialistais, atsakingais už strateginį ir finansų valdymą, ir kartu su Tarybos išvadomis teikia Kultūros ministerijos vadovams apibendrintą informaciją apie įstaigų praėjusių metų veiklos vertinimą ir planuojamų metų veiklos prioritetus, svarbiausius darbus, jų įgyvendinimo rodiklius, įvykdymo terminus, papildomo finansavimo poreikius ir (ar) įgyvendinimo alternatyvas.
12. Valstybinio bazinio finansavimo lėšos skiriamos įstaigoms, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, administravimui ir ūkiui, metinei kūrybinės veiklos programai ir kitoms reikmėms, įvertinus prieš tai ėjusių metų kūrybinės veiklos programos bei metinės veiklos ataskaitų rezultatus ir atsižvelgiant į įstaigos ateinančių metų metinę kūrybinės veiklos programą bei planuojamus veiklos prioritetus, svarbiausius darbus, jų įgyvendinimo rodiklius ir įvykdymo terminus.
III SKYRIUS
VALSTYBINIO BAZINIO FINANSAVIMO SKYRIMAS BIUDŽETINĖMS ĮSTAIGOMS
13. Įstaigoms, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valstybinis bazinis finansavimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Įstaigai galima mažinti skiriamas valstybinio bazinio finansavimo lėšas, palyginus su prieš tai ėjusiais metais, tik tuo atveju, jeigu prieš tai ėjusiais metais įstaigai buvo skirti tiksliniai asignavimai ir tikslas buvo pasiektas per vienerius metus. Finansavimas gali būti didinamas finansavimas, išskyrus atvejus, kai finansavimo didinimas susijęs su pasikeitusiais socialiniais rodikliais arba investicijų projekto vykdymu.
15. Nacionalinės kultūros įstaigos yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, valstybinis bazinis finansavimas numatytas atitinkamų metų valstybės biudžeto rodiklių įstatyme ir naudojamas šių įstaigų programoms vykdyti pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, iš jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti.
IV SKYRIUS
VALSTYBINIO BAZINIO FINANSAVIMO SKYRIMAS VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS
16. Viešosioms įstaigoms lėšos planuojamos Kultūros ministerijos sąmatoje kaip išlaidos, atitinkančios ekonominės klasifikacijos straipsnį 2.8.1.1. viena eilute.
17. Įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos ir jos yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, valstybinis bazinis finansavimas numatytas atitinkamų metų valstybės biudžeto rodiklių įstatyme neskirstant asignavimų pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius.
18. Pertvarkant biudžetinę įstaigą nacionalinį ir valstybinį teatrą ir koncertinę įstaigą į viešąją įstaigą, valstybinio bazinio finansavimo lėšų dydis nustatomas pagal biudžetinei įstaigai patvirtintus valstybės biudžeto asignavimus, neskaitant biudžetinės įstaigos pajamų, einamaisiais metais.
V SKYRIUS
VALSTYBINIO BAZINIO FINANSAVIMO PROCEDŪROS
19. Kultūros ministerijos skyrius, atsakingas už strateginį ir finansų valdymą (toliau – SFVS) raštu informuoja biudžetines įstaigas apie numatomą skirti finansavimą.
19.1 Įsigaliojus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, kiekviena biudžetinė įstaiga, per 15 darbo dienų sudaro programų sąmatas, užpildo teisės aktų nustatyta tvarka programų sąmatų formas ir jas pateikia SFVS naudojant valstybės biudžeto asignavimų mokėjimo sistemą (toliau VBAMS).
19.2 Programų sąmatos sudaromos pagal programų finansavimo šaltinių, funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus neviršijant 19.1 punkte praneštų bendrųjų asignavimų, iš jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti;
19.3 Biudžetinės įstaigos sąmatas keičia pateikę SFVS Kultūros ministro patvirtintos formos prašymą apie valstybės biudžeto asignavimų pakeitimus, kai tie pakeitimai daromi:
19.3.1. norint pakeisti asignavimų paskirstymą ketvirčiais (vieną kartą per ketvirtį);
19.3.2. padidinus valstybės biudžeto asignavimus programoms vykdyti dėl papildomų pajamų, gautų už teikiamas paslaugas einamaisiais metais arba nepanaudotų praėjusiais metais;
19.3.3. padidinus valstybės biudžeto asignavimus turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų tam tikrų metų Valstybės investicijų programoje, iš asignavimų išlaidoms (jeigu nėra nepadengtų įsipareigojimų sumų, kurios pagal sutartyse nurodytas apmokėjimo sąlygas iki kreipimosi datos jau turėjo būti apmokėtos) ne vėliau kaip likus 15 dienų iki ketvirčio pabaigos.
20. Nacionalinės įstaigos 19.1–19.3 punktuose numatytas procedūras atlieka savarankiškai.
21. Viešosios įstaigos finansuojamos sutarties su Kultūros ministerija pagrindu.
22. Viešųjų įstaigų darbo užmokesčiui skirti asignavimai numatomi pagal tokias pat skaičiavimo procedūras, kurios numatytos biudžetinėms įstaigoms, išskyrus atvejus, kai biudžetinėms įstaigoms skiriamas papildomas finansavimas pagal pasikeitusius socialinius rodiklius.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Įstaigos savo interneto svetainėse skelbia:
23.1. nacionaliniai teatrai ir nacionalinė koncertinė įstaiga – strateginį veiklos planą, metinį veiklos planą ir metinės veiklos ataskaitą;
23.2. valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertinės įstaigos – metinį veiklos planą ir metinę veiklos ataskaitą.
24. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę reikalauti pagrįsti pateiktą informaciją.
