Dėl Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcijos tvirtinimo

1. Valstybinių jubiliejų ir kitų sukakčių minėjimo koncepcija (toliau – Koncepcija) nustato pasiūlymų skelbti atmintinus metus atrankos kriterijus, Lietuvos valstybei reikšmingų istorinių įvykių, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų planų sudarymo ir tvirtinimo tvarką.

2. Šia Koncepcija siekiama sudaryti sąlygas tinkamai paminėti Lietuvos svarbiausių istorinių įvykių ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių jubiliejų datas prasmingomis, visuomenę plačiai įtraukiančiomis minėjimo iniciatyvomis, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės konstravimą, stiprinant jų pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai, tradicijai ir paveldui.

3. Koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, II prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas“ 2.4 krypties „Kultūros paslaugų prieinamumo didinimas visoje Lietuvoje“ 2.4.4 papunktį „Funkcionalaus valstybinių jubiliejų modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“.

4. Šioje Koncepcijoje vartojamos sąvokos:

5. Lietuvos politinės istorijos įvykiai, liudijantys Lietuvos valstybės kūrimąsi, visuomenės kultūros tradicijas, ženklus ir nacionalinio bei europinio tapatumo sąveiką, įvardyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akte, Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme.

6. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, šventinės dienos yra nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, o atmintinos dienos – Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme. Atmintinų metų nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. XIII- 975 „Dėl Atmintinų metų nustatymo tvarkos“. Tačiau iki šiol įstatyminiame lygmenyje nėra nustatyti teisiniai santykiai, susiję su atmintinų metų nustatymo tvarka, kuri reglamentuotų atmintinų metų skelbimo principus, tvarką ir atitinkamų minėjimo planų rėmimą.

7. Praktika rodo, kad pastaraisiais metais šalyje minimi daugiau kaip vieneri atmintini metai. Dėl 2016-ais minimų atmintinų metų Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs penkis nutarimus, devynis nutarimus dėl 2017 metų, devynis nutarimus dėl 2018 metų ir penkis nutarimus dėl 2019 metų. Pavyzdžiui, Seimas priėmė šiuos nutarimus dėl 2017 atmintinų metų: Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. XII-1845 „Dėl 2017 metų paskelbimo piliakalnių metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. XII-2657 „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. XII-2656 „Dėl 2017 metų paskelbimo Juliaus Algirdo Greimo metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. XII-2731 „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimus Nr. XII-2349 „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ ir Nr. XII-2348 „Dėl 2017 metų paskelbimo Sporto metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. XII-2328 „Dėl 2017 metų paskelbimo Tautinio kostiumo metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. XIII-194 „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“, Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. XIII-389 „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad septynis iš devynių aukščiau minėtų Seimo nutarimų buvo įpareigota įgyvendinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Dėl atmintinų metų gausos vykdytojui sudėtinga paskirstyti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, užtikrinant deramą minėjimo planų parengimą ir priemonių įgyvendinimą.

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartais Seimas paskelbia atmintinus metus jau patvirtinus valstybės biudžetą ir valstybės institucijoms jau suformavus ir pasitvirtinus strateginius veiklos planus (Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. XII-2731 2017 metai buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais, įpareigojant Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimo programą). Neskyrus papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, nėra galimybės tinkamai sudaryti minėjimo planus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus bei Vyriausybės pavedimus. Seimui paskelbus atmintinus metus ne vėliau kaip dveji metai iki sukakties paminėjimo, būtų galima parengti kokybiškus minėjimo planus, ir formuojant valstybės biudžetą, iš anksto numatyti lėšas atitinkamų minėjimo planų priemonių įgyvendinimui.

9. Koncepcija siekiama formuoti aukšto kokybinio lygmens sukakčių minėjimo turinį, sudarant sąlygas Kultūros ministerijai ir kultūros ministro valdymo srities įstaigoms sukurti ir laiku patvirtinti kokybiškus Lietuvos svarbiausių istorinių įvykių ir Lietuvai nusipelniusių asmenybių jubiliejų datų minėjimo planus, sudaryti atskirų minėjimo planų įgyvendinimo biudžetus ir tokiu būdu užtikrinti suplanuotų veiklų įgyvendinimą.

10. Skelbiant atmintinus metus, rekomenduotina vadovautis šiais kriterijais:

11. Pasiūlymas skelbti atmintinus metus nenagrinėjamas, jeigu:

12. Vykdant Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, Kultūros ministerija rengia atmintinų metų minėjimo planą. Atmintinų metų minėjimo planas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu ar kultūros ministro įsakymu.

13. Atsižvelgus į patvirtintą sukakčių sąrašą, Kultūros ministerija, pagal poreikį suderinusi su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, gali rengti konkretaus Lietuvos valstybei reikšmingo istorinio įvykio (reiškinio) ar nusipelniusios asmenybės sukakties minėjimo planą.

14. Konkrečios sukakties minėjimo planą rengia kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija ar darbo grupė, kuri nustato minėjimo plano rengimo gaires.

15. Ši Koncepcija neriboja visuomeninės ar savivaldybių iniciatyvos pagerbti įvairios reikšmės įvykius, reiškinius, asmenis, atsižvelgiant į jų vaidmenį ir žinomumą, ir jas įgyvendinti iš kitų teisėtai įgytų lėšų.