Dėl "Jūrinių laipsnių diplomų ir kvalifikacinių liudijimų išdavimo taisyklių" patvirtinimo

1.1. Pakrančių plaukiojimo rajonas apima Lietuvos Respublikos priklausančios Kuršių marių dalies ir teritorinių vandenų akvatorijas.

1.2. Artimojo plaukiojimo rajonas apima visą Baltijos jūros akvatoriją su jos įlankomis ir sąsiauriais iki linijos Skagen-Linnesnes ir per Kilio kanalą – iki išėjimo iš Briunsbiuttelio.

1.3. Tolimojo plaukiojimo rajonas prasideda už ribų, nurodytų šio skyriaus 1.2 straipsnyje.

a) vadovaujančios sudėties jūriniai laipsniai;

b) nevadovaujančios sudėties jūriniai laipsniai.

2.1. Vadovaujančios sudėties jūriniai laipsniai.

Laivavedžiai

– Pakrančių plaukiojimo šturmanas;

– pakrančių plaukiojimo kapitonas;

– artimojo plaukiojimo šturmanas;

– artimojo plaukiojimo kapitonas;

– tolimojo plaukiojimo šturmanas;

– tolimojo plaukiojimo kapitonas.

Laivų mechanikai

– IV klasės laivų mechanikas;

– III klasės laivų mechanikas;

– II klasės laivų mechanikas;

– I klasės laivų mechanikas.

Laivų elektromechanikai

– III klasės laivų elektromechanikas;

– II klasės laivų elektromechanikas;

– I klasės laivų elektromechanikas.

Laivų refmechanikai

– III klasės laivų refmechanikas;

– II klasės laivų refmechanikas;

– I klasės laivų refmechanikas.

Laivų radistai

– laivų radijotelefonistas;

– laivų radijotelegrafistas;

– II klasės laivų radijooperatorius;

– I klasės laivų radijooperatorius.

2.2. Nevadovaujančios sudėties jūriniai laipsniai

– jūreivis;

– II klasės jūreivis;

– I klasės jūreivis;

– kvalifikuotas jūreivis;

– II klasės laivo motoristas;

– I klasės laivo motoristas;

– II klasės laivo mašinistas;

– I klasės laivo mašinistas;

– II klasės laivo refmašinistas;

– I klasės laivo refmašinistas;

– II klasės laivo elektrikas;

– I klasės laivo elektrikas.

3.1. Vadovaujančios sudėties jūrininkų jūrinių laipsnių

Laivavedžiai

3.2. Nevadovaujančios sudėties jūrinių laipsnių.

4.1. Pakrančių plaukiojimo šturmanui – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas pakrančių, artimojo arba tolimojo plaukiojimo rajonuose denio komandos sudėtyje savaeigiuose jūrinio plaukiojimo laivuose.

4.2. Pakrančių plaukiojimo kapitonui – 12 mėnesių plaukiojimo cenzas pakrančių plaukiojimo rajone savaeigiuose jūrinio plaukiojimo laivuose kapitono padėjėju.

4.3. Artimojo plaukiojimo šturmano – 12 mėnesių jūrinio plaukiojimo cenzas savaeigiuose jūrinio plaukiojimo laivuose denio komandos sudėtyje, iš jų 6 mėnesiai eigos vachtoje, vadovaujant laivavedžiui, arba 12 mėnesių pakrančių plaukiojimo cenzas su pakrančių plaukiojimo šturmano ar 6 mėnesių pakrančių plaukiojimo cenzas su pakrančių plaukiojimo kapitono diplomais atitinkamai einant kapitono padėjėjo arba kapitono pareigas;

– turintiems pirmos arba antros klasės laivų radijo operatoriaus jūrinio laipsnio diplomą – 36 mėnesių plaukiojimo cenzas iki laivavedybos specialybės įsigijimo laivo radijo stoties viršininko arba radijo operatoriaus pareigose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 339, 1996-11-07, Žin., 1996, Nr. 110-2521 (1996-11-15); Žin., 1996, Nr. 121-2856 (1996-12-14), i. k. 0962210ISAK00000339

4.4. Artimojo plaukiojimo kapitonui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas artimojo plaukiojimo rajone savaeigiuose, ne mažesniuose kaip 200 BRT laivuose laivo kapitono padėjėju iš jų 12 mėnesių vyresniuoju kapitono padėjėju.

4.5. Tolimojo plaukiojimo šturmanui:

– turinčiam artimojo plaukiojimo šturmano jūrinį laipsnį – 12 mėnesių plaukiojimo cenzas savaeigiuose jūriniuose laivuose, ne mažesniuose kaip 200 BRT, tolimojo plaukiojimo rajone kapitono padėjėju tame skaičiuje 6 mėnesiai antruoju kapitono padėjėju;

– turinčiam artimojo plaukiojimo kapitono jūrinį laipsnį – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas tolimo plaukiojimo rajone savaeigiuose laivuose, ne mažesniuose kaip 200 BRT, antrojo kapitono padėjėju.

4.6. Tolimojo plaukiojimo kapitonui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas tolimojo plaukiojimo rajone jūriniuose savaeigiuose laivuose, ne mažesniuose kaip 1600 BRT, o versloviniuose, moksliniuose, inspekciniuose ir mokomuose laivuose, ne mažesniuose kaip 600 BRT, arba jūriniuose vilkikuose, ledlaužiuose, gelbėjimo laivuose, turinčiuose eigos variklius, ne mažesnio kaip 750 kwt galingumo.

4.7. IV klasės laivų mechanikui – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone laivuose, kurių eigos varikliai ne mažesni kaip 20 kwt galingumo, turint pareigas, susijusias su šių variklių aptarnavimu, ir 6 mėnesių darbo cenzas einant pareigas, susijusias su laivų remontu.

4.8. III klasės laivų mechanikui – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone laivuose, kurių eigos varikliai ne mažesnio kaip 50 kwt galingumo, einant pareigas, susijusias su laivo mechanizmų aptarnavimu, tame skaičiuje 3 mėnesiai laivuose su vidaus degimo eigos varikliais ir 12 mėnesių darbo stažas, susijęs su laivų remontu, arba visos apimties gamybinės praktikos atlikimas pagal mokslo įstaigos programą. Įskaitomas IV klasės laivų mechaniko plaukiojimo cenzas su IV klasės laivų mechaniko diplomu. Jeigu šis cenzas didesnis kaip 6 mėnesiai, tai papildomo darbo stažo, susijusio su laivų remontu, nereikalaujame.

4.9. II klasės laivų mechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su III klasės laivų mechaniko diplomu turint pareigas, ne žemesnes už trečiąjį mechaniką, laivuose su eigos varikliais, ne mažesnio kaip 300 kwt galingumo, arba 12 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su III klasės laivų mechaniko diplomu ketvirtuoju mechaniku laivuose su eigos varikliais, ne mažesnio kaip 750 kwt galingumo, ir 12 mėnesių plaukiojimo cenzas trečiuoju mechaniku laivuose su eigos varikliais, ne mažesnio kaip 3000 kwt galingumo.

4.10. I klasės laivų mechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su II klasės laivų mechaniko diplomu turint antrojo mechaniko pareigas laivuose, kurių eigos varikliai ne mažesnio kaip 3000 kwt galingumo, arba vyresniuoju mechaniku laivuose, kurių eigos varikliai ne mažesnio kaip 750 kwt galingumo.

4.11. III klasės laivų elektromechanikui – 8 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone turint pareigas, susijusias su laivo elektros įrenginių aptarnavimu, ir visos gamybinės praktikos atlikimas pagal mokslo įstaigos programą arba 12 mėnesių darbo stažas, susijęs su laivų remontu.

4.12. II klasės laivų elektromechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokio plaukiojimo rajone su III klasės laivų elektromechaniko diplomu elektromechaniku laivuose, kurių elektros įrangos galingumas ne mažesnis kaip 600 kwt.

4.13. I klasės laivų elektromechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas su II klasės laivų elektromechaniko diplomu laivuose, kurių elektros įrangos galingumas ne mažesnis kaip 1500 kwt.

4.14. III klasės laivų refmechanikui – 8 mėnesių plaukiojimo stažas baigusiems jūrų mokslo įstaigas ir 12 mėnesių plaukiojimo cenzas baigusiems specialius refmechanikų kursus bet kokiame plaukiojimo rajone laivuose, kuriuose yra šaldymo įranga, turintiems pareigas, susijusias su šaldymo įrangos aptarnavimu, ir mokslo įstaigos visos gamybinės praktikos atlikimas pagal šios įstaigos programą arba 12 mėnesių darbo stažas, susijęs su laivų remontu.

4.15. II klasės laivų refmechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su III klasės laivų refmechaniko diplomu turint pareigas, ne žemesnes kaip:

– refmechaniko laivuose su dvipakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 81,5 kwt (70000 kkal/h) galingumo, arba su vienpakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 326 (280000 kkal/h) galingumo;

– trečiojo refmechaniko laivuose su dvipakope šaldymo įranga, arba su vienpakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 1396 kwt (1200000 kkal/h) galingumo;

– ketvirtojo refmechaniko laivuose su dvipakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 815 kwt (700000 kkal/h) galingumo, arba su vienpakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 3260 kwt (2800000 kkal/h) galingumo.

4.16. I klasės laivų refmechanikui – 24 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su II klasės laivų refmechaniko diplomu turint pareigas, ne žemesnes kaip:

– refmechaniko laivuose su dvipakope šaldymo įranga ne mažesnio kaip 349 kwt (300000 kkal/h) galingumo, arba su vienpakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 1396 kwt (1200000 kkal/h) galingumo;

– antrojo refmechaniko laivuose su dvipakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 815 kwt (700000 kkal/h) galingumo, arba su vienpakope šaldymo įranga, ne mažesnio kaip 3260 kwt (2800000 kkal/h) galingumo.

4.17. Laivų radijotelefonistui – atlikti praktines užduotis pagal apmokymo programą.

4.18. Laivų radijotelegrafistui – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone jūriniuose laivuose turint pareigas pagal specialybę įskaitant ir mokslo arba mokymo įstaigos numatytą praktiką.

4.19. II klasės laivų radijooperatoriui:

– asmenims, turintiems savo specialybės aukštąjį arba specialų vidurinį išsilavinimą – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas jūriniuose laivuose pagal specialybę, įskaitant mokslo įstaigos gamybinę praktiką;

– asmenims, baigusiems jūrininkų mokyklas arba specialius kursus – 12 mėnesių plaukiojimo cenzas jūriniuose laivuose su radijotelegrafisto diplomu radijospecialistu.

4.20. I klasės laivų radijooperatoriui.

– asmenims, turintiems aukštąjį jūrinį išsilavinimą – 12 mėnesių plaukiojimo cenzą artimojo arba tolimojo plaukiojimo rajonuose su II klasės laivų radijooperatoriaus diplomu radijospecialistu;

– asmenims, turintiems specialųjį vidurinį išsilavinimą – 18 mėnesių plaukiojimo cenzas artimojo arba tolimojo plaukiojimo rajone su II klasės laivų radijooperatoriaus diplomu radijospecialistu;

– asmenims, baigusiems jūrininkų mokyklas arba specialius kursus;

– 24 mėnesių plaukiojimo cenzas artimojo arba tolimojo plaukiojimo rajone su II klasės radijooperatoriaus diplomu radijospecialistu.

4.21. Jūreiviui – turėti vidurinį išsilavinimą, baigti trumpalaikius specialius jūreivių kursus.

4.22. II klasės jūreiviui – 3 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone jūriniuose laivuose, vidurinis išsilavinimas, baigti II klasės jūreivių specialius kursus.

4.23. I klasės jūreiviui – 3 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su II klasės jūreivio kvalifikaciniu liudijimu jūriniuose laivuose jūreiviu, iš jų I mėnesį budint. Turėti vidurinį išsilavinimą, baigti I klasės jūreivių specialius kursus.

4.24. Kvalifikuotam jūreiviui – 9 mėnesių bendro plaukiojimo cenzas artimojo arba tolimojo plaukiojimo rajonuose jūreiviu, iš jų su I klasės jūreivio kvalifikaciniu liudijimu eigos vachtose – 6 mėnesiai. Turėti vidurinį išsilavinimą ir baigti specialius kvalifikuoto jūreivio kursus.

4.25. II klasės laivo motoristui, mašinistui, refmašinistui, elektrikui – baigti specialius nurodytų specialybių kursus. Turėti nepilną vidurinį išsilavinimą.

4.26. I klasės laivo motoristui, mašinistui, refmašinistui, elektrikui – 6 mėnesių plaukiojimo cenzas bet kokiame plaukiojimo rajone su II klasės nurodytų jūrinių laipsnių kvalifikaciniais liudijimais eigos vachtose. Turėti vidurinį išsilavinimą. Baigti I klasės motoristo, mašinisto, refmašinisto, elektriko specialius kursus.

5.1. Vadovaujančios sudėties jūriniams laipsniams.

5.2. Nevadovaujančios sudėties jūriniams laipsniams.

6.1. Jūrinių laipsnių diplomus ir kvalifikacinius liudijimus išduoda uosto kapitonas per uosto kapitono valdybos diplomavimo skyrių.

6.2. Išduodami tokių jūrinių laipsnių diplomai:

– tolimojo plaukiojimo kapitono;

– tolimojo plaukiojimo šturmano;

– artimojo plaukiojimo kapitono;

– artimojo plaukiojimo šturmano;

– pakrančių plaukiojimo kapitono;

– pakrančių plaukiojimo šturmano;

– pirmos, antros, trečios, ketvirtos klasės laivų mechaniko;

– pirmos, antros, trečios klasės laivų elektromechaniko;

– pirmos, antros, trečios klasės laivų refmechaniko;

– pirmos, antros klasės laivų radijooperatoriaus;

– radijotelegrafisto;

– radijotelefonisto.

6.3. Išduodami tokių jūrinių laipsnių kvalifikaciniai liudijimai

– kvalifikuoto jūreivio, pirmos klasės, antros klasės jūreivio, jūreivio;

– pirmos klasės, antros klasės laivų motoristo;

– pirmos, antros klasės laivų mašinisto;

– pirmos, antros klasės laivų refmašinisto;

– pirmos klasės, antros klasės laivų elektriko.

Diplomo ir kvalifikacinio liudijimo pavyzdžiai nurodyti prieduose (atitinkamai priedas Nr. 8 ir priedas Nr. 9).

6.4. Diplomai ir kvalifikaciniai liudijimai išduodami asmenims, baigusiems jūrines mokslo įstaigas, taip pat prilygintas jūrinėms mokslo įstaigoms ir specialius kursus.

6.5. Jūrinės mokslo įstaigos, mokslo įstaigos, prilygintos jūrinėms mokslo įstaigoms ir specialūs kursai juos baigusiems asmenims išduoda atitinkamus pažymėjimus (priedas Nr. 3, 4), išduodamus papildomai prie mokslo baigimo liudijimų. Šie pažymėjimai pateikiami kartu su kitais dokumentais įforminant jūrinio laipsnio diplomą arba kvalifikacinį pažymėjimą.

6.6. Jūrinių specialybių mokslo įstaigos gali būti savarankiškos, valstybinės arba žinybinės. Specialūs kursai organizuojami žinybose arba laivų savininkų atskirai arba kooperuojantis prie esamų jūrinių mokslo įstaigų.

Jūrinių mokslo įstaigų mokymo programos turi būti suderintos, o specialių kursų programos turi būti patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

6.8. Jūrinėse mokslo įstaigose ir joms prilygintose mokslo įstaigose organizuojamos valstybinės egzaminų komisijos.

Specialiuose kursuose organizuojamos kvalifikacinės egzaminų komisijos.

Vadovaujančios sudėties specialių žinių patikrinimui pagal sudarytas programas ne rečiau, kaip kas 5 metai sudaromos kvalifikacinės komisijos, kurios išduoda diplomo patvirtinimo dokumentą, leidžiantį vadovaujančios sudėties specialistams užimti atitinkamas pareigas (priedas Nr. 11).

6.9. Kiekvienoje komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 žmonės: pirmininkas, nariai, sekretorius.

Pirmininku šiose komisijose turi būti uosto kapitonas (arba jį pavaduojantis asmuo), vienas iš komisijos narių turi būti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vandens transporto departamento atstovas.

Visi komisijos nariai turi būti ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažesnio jūrinio laipsnio už egzaminuojamuosius (išskyrus sekretorių).

6.10. Dokumentai, pateikiami jūrinio laipsnio diplomui arba kvalifikaciniam pažymėjimui gauti:

6.11. Diplomų ir kvalifikacinių liudijimų įforminimo ir išdavimo terminai – dvi savaitės nuo dokumentų priėmimo dienos, bet ne ilgiau kaip mėnuo.

6.12. Pametus diplomą arba kvalifikacinį liudijimą, jiems pražuvus arba nusidėvėjus, jų savininkas pateikia uosto kapitonui prašymą išduoti šio dokumento dublikatą. Jeigu dokumentas pamestas, jo savininkas savo sąskaita paskelbia apie to dokumento negaliojimą respublikiniame laikraštyje. Šio laikraščio numerį prideda prie prašymo. Jeigu dokumento savininkas dokumentaliai įrodys, kad dokumentas tikrai pražuvo, skelbimas laikraštyje nebūtinas.

7.1. Nustatyto pavyzdžio plaukiojimo cenzo liudijimus pasirašo laivo kapitonas, o mašinų specialistams – ir laivo vyresnysis mechanikas. Šis liudijimas patvirtinamas laivo antspaudu, jeigu toks yra. Jam nesant – laivo savininko antspaudu.

Laivų kapitonams plaukiojimo cenzo liudijimus pasirašo laivo savininkas, patvirtindamas savo antspaudu.

7.2. Darbo stažo liudijimą pasirašo įmonės kadrų skyriaus viršininkas ir patvirtina skyriaus arba įmonės antspaudu. Esant reikalui šis liudijimas gali būti patikrintas įrašais darbo knygelėje.

7.3. Plaukiojimo cenzo ir darbo stažo liudijimai užpildomi spausdinamąja mašinėle arba rankraščiu, visi įrašai privalo būti įrašomi ta pačia mašinėle arba ta pačia ranka. Ištrynimai, ištaisymai neleistini. Cenzo ir stažo pradžia, pabaiga, trukmė rašomi žodžiu. Po parašais turi būti nurodyta pavardė, pareigos, pasirašymo data.

7.4. Plaukiojimo cenzo liudijime turi būti nurodytas vienas iš šiose taisyklėse nurodytų plaukiojimo rajonų.

Tolimasis plaukiojimas skaičiuojamas nuo išplaukimo iš uosto iki įplaukimo į uostą.

Plaukiojimo cenzas nepertraukiamas, jeigu asmuo atplaukė į uostą ir per mėnesį tuo pačiu laivu išplaukė iš uosto.

7.5. Plaukiojimo laikas į cenzą neįskaitomas:

– dirbant plaukiojančiuose švyturiuose;

– plaukiojant locmanu;

– plaukiojant sportiniuose laivuose;

– plaukiojant laivuose, kurių talpa mažesnė kaip 20 BRT, norint gauti artimojo plaukiojimo šturmano jūrinį laipsnį, ir 200 BRT, norint gauti artimojo plaukiojimo kapitono ir aukštesnį jūrinį laipsnį.

7.6. Laivų mechanikams, elektromechanikams refmechanikams į plaukiojimo cenzą neįskaitomas plaukiojimo laikas laivuose, kurių eigos variklių, elektros bei šaldymo įrangos galingumas mažesnis kaip 50 kwt, norint gauti III eilės nurodytų specialybių laivų mechanikų jūrinius laipsnius.

7.7. Į darbo stažą įskaitomas darbo laikas laivų taisyklose, laivų taisymo dirbtuvėse, plaukiojančiose dirbtuvėse (taisančiose laivus).

Į stažą neįskaitomas darbas vadovaujančiose pareigose (brigadininko ir aukščiau).

8.1. Kvalifikacijos komisijos organizuojamos egzaminuoti asmenis, baigusius specialius kursus šiems jūriniams laipsniams:

– pakrančių plaukiojimo kapitono ir šturmano;

– IV klasės laivų mechaniko;

– I ir II klasės laivų radijooperatoriaus;

– radijotelegrafisto;

– radijotelefonisto;

– kvalifikuoto jūreivio;

– I ir II klasės jūreivio, jūreivio;

– I ir II klasės laivų motoristo, mašinisto, refmašinisto, elektriko.

8.2. Šios komisijos sudaromos specialiųjų kursų pabaigoje Vandens transporto departamento, kursų organizatorių kreipimosi į jį pagrindu. Komisijos sudėtyje turi būti asmenys, ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažesnio jūrinio laipsnio už egzaminuojamuosius, išskyrus egzaminų sekretorių.

Komisijos pirmininku privalo būti uosto kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Į komisijos narius įtraukiamas Vandens transporto departamento atstovas. Komisijos nariu gali būti kursų dėstytojas, kai laikoma egzaminuose jo dėstoma disciplina.

Minimali kvalifikacijos komisijos sudėtis – 5 asmenys: pirmininkas, trys komisijos nariai, sekretorius.

Egzaminų komisijos rezultatai įforminami protokolu. Jį pasirašo visi komisijos nariai.

Kursų organizatoriai prieš egzaminus pateikia šiuos dokumentus:

– įsakymą apie kursų organizavimą su kursų viršininko paskyrimu;

– kursų vadovo įsakymą apie kursantų priėmimą į kursus nurodant jų pavardes, vardus, tėvo vardus, gimimo datas ir jūrinius laipsnius (jeigu juos turi);

– kursų vadovo įsakymą, kuriems kursantams leidžiama laikyti egzaminus;

– kursų programą;

– kvalifikacinių egzaminų bilietus užantspauduotame voke.

Kvalifikacijos komisijai apmokama pagal galiojančias mokymo įstaigų normas ir nuostatus.

8.3. Į šių komisijų kompetenciją įeina ir žinių patikrinimas, gaunant aukštesnius jūrinius laipsnius, taip pat vadovaujančios sudėties specialistų žinių patikrinimas pagal sudarytas programas. Šiuo atveju laivų savininkai kreipiasi į Vandens transporto departamentą, kuris sudaro ir tvirtina komisiją, kaip nurodyta anksčiau.

8.4. Patogumo dėlei Vandens transporto departamentas gali sudaryti ir patvirtinti kvalifikacijos komisiją su didesniu asmenų skaičiumi ilgesniam laikui, konkrečiu atveju atrenkant komisijos sudėtį ne mažiau kaip iš 5 žmonių.

9.1. Diplomai, diplomų patvirtinimo dokumentai ir kvalifikacijos liudijimai, o taip pat ir jų dublikatai įforminami ir išduodami uosto kapitono valdybos diplominiame skyriuje.

Šiuos dokumentus pasirašo uosto kapitonas arba laikinai jį pavaduojantis asmuo. Šie dokumentai patvirtinami uosto kapitono valstybiniu antspaudu.

9.2. Iš interesantų gauti diplomavimo dokumentai registruojami specialiame atskirame žurnale, o susirašinėjimas registruojamas kituose dviejuose gaunamos ir išsiunčiamos korespondencijos registravimo žurnaluose.

9.3. Dokumentai, gauti tiesiai iš interesanto, nuodugniai patikrinami ir įregistruojami. Gavus šiuos dokumentus paštu, interesantui išsiunčiamas raštiškas jų gavimo patvirtinimas. Šis patvirtinimas taip pat registruojamas išsiunčiamos korespondencijos registravimo žurnale.

9.4. Diplomavimo dokumentai nagrinėjami ir sprendimas priimamas paprastai per dvi savaites, bet ne vėliau kaip per mėnesį.

Šis sprendimas ir pastabos, susijusios su diplomavimu, užrašomi ant interesanto prašymo. Jeigu pastabos didelės apimties, jos rašomos atskirame lape, apie tai nurodoma, užrašant ant interesanto prašymo.

9.5. Kiekvienam diplomuojamam asmeniui užvedama atskira byla, kurioje saugomi dokumentai, esantys diplomo arba kvalifikacinio liudijimo išdavimo pagrindu.

Visi kiti, aukštesnio jūrinio laipsnio diplomavimo dokumentai saugomi toje pačioje byloje. Šios bylos diplomavimo skyriaus archyve saugomos visą laiką.

9.6. Kiekvienas išduotas diplomas, diplomo patvirtinimo dokumentas, kvalifikacijos liudijimas arba jų dublikatai registruojami specialiame žurnale – rejestre, kuriame turi būti asmens, gavusio diplomą, diplomo patvirtinimo dokumentą arba kvalifikacijos liudijimą parašas, arba, išsiunčiant paštu, vietoje parašo įrašomas pašto kvito numeris ir data. Asmuo, gavęs diplomą, diplomo patvirtinimo dokumentą arba kvalifikacijos liudijimą paštu, išsiunčia uosto kapitonui raštišką gavimo patvirtinimą. Ir kvitas, ir gavimo patvirtinimas įsegamas į diplomuojamojo asmens bylą.

9.7. Jeigu diplomuojamam asmeniui atsakoma neigiamai, atsiųsti dokumentai grąžinami, nurodant neigiamo atsakymo motyvus. Jeigu dokumentai grąžinami paštu, kvito numeris ir data įrašomi į išsiunčiamos korespondencijos žurnalą, o pats kvitas į aplanką, kuriame saugomi dokumentų gavimo patvirtinimai.

9.8. Išduodami diplomai, diplomų patvirtinimo dokumentai ir kvalifikacijos liudijimai numeruojami trupmeniniu skaičiumi: skaitiklyje nurodomas eilės numeris pagal rejestrą, o vardiklyje – išdavimo metai.

9.9. Diplomo, diplomo patvirtinimo dokumente arba kvalifikacinio liudijimo dublikate pažymima „Dublikatas išduotas vietoje diplomo (kvalifikacijos liudijimo, diplomo patvirtinimo dokumento Nr...., išduoto 19... m............... mėn..... d.“

9.10. Diplomų, diplomų patvirtinimo dokumentų ir kvalifikacijos liudijimų blankai saugomi diplominiame skyriuje kaip griežtos apskaitos dokumentai.

9.11. Atsakomybė už diplomų, diplomų patvirtinimo dokumentų ir kvalifikacijos liudijimų teisėtą išdavimą skiriama uosto kapitonui, o už šių dokumentų apskaitą, saugojimą ir teisingą raštvedybą – diplomavimo skyriaus vedėjui įstatymo numatyta tvarka.

9.12. Uosto kapitono valdybos diplomavimo darbą tikrina Vandens transporto departamentas.

10.1. Diplomų, diplomų patvirtinimo dokumentų ir kvalifikacinių liudijimų blankai turi būti nustatyto pavyzdžio. Įrašai daromi lietuvių ir anglų kalbomis.

10.2. Kairėje šių dokumentų pusėje įrašomi duomenys apie asmenį, jo jūrinį laipsnį, šio asmens parašo pavyzdys, fotonuotrauka, dešinėje pusėje – apie jam suteikiamas teises ir dokumentą išdavusiųjų parašai bei antspaudai (priedas Nr. 8, 9).

10.3. Jūrinių laipsnių įrašymo tvarka.

11.1. Pakrančių plaukiojimo šturmanui:

– kapitono padėjėjas pakrančių plaukiojimo laivuose, kurių talpa iki 300 BRT. Mate in near – coastal voyages for ships of less than 300 GRT;

– kapitonas pakrančių plaukiojimo laivuose, kurių talpa iki 80 BRT arba eigos variklių galingumas iki 50 kwt. Master in near – coastal voyages for ships of less than 80 GRT or for ships powered by main propulsion mashinery less than 50 kwt propulsion power.

11.2. Pakrančių plaukiojimo kapitonui:

– Kapitonas pakrančių plaukiojimo laivuose, kurių talpa iki 300 BRT. Master in near – coastal voyages for ships of less than 300 GRT.

11.3. Artimojo plaukiojimo šturmanui:

– Kapitono padėjėjas visuose artimojo plaukiojimo laivuose. Mate in short voyages for all ships.

– Kapitonas pakrančių plaukiojimo rajone visuose laivuose. Master in nearcoastal voyages for all ships.

11.4. Artimojo plaukiojimo kapitonui:

– Kapitonas visuose artimo plaukiojimo laivuose, išskyrus didesnės kaip 3000 BRT talpos keleivinius, plaukiojančius užsienyje. Master in short voyages for all ships exclusing passenger ships more than 3000 GRT in foreign trips.

– Kapitono padėjėjas tolimo plaukiojimo rajone. Mate in deep sea voyages.

11.5. Tolimojo plaukiojimo šturmanui:

– Kapitono vyresnysis padėjėjas tolimojo plaukiojimo rajone. Chief mate in deep sea voyages.

– Kapitonas visuose pakrančių plaukiojimo laivuose. Master in near – voyages for all ships.

11.6. Tolimojo plaukiojimo kapitonui:

– Kapitonas visuose plaukiojimo rajonuose visuose laivuose. master in deep sea voyages for all ships.

11.7. Ketvirtos klasės laivų mechanikui:

– Vyresnysis mechanikas laivuose, kurių eigos variklių galingumas iki 150 kwt. Chief enginer for ships powered by main propulsion mashinery of less than 150 kwt.

11.8. Trečios klasės laivų mechanikui:

– Vyresnysis mechanikas laivuose, kurių eigos variklių galingumas iki 750 kwt. Chief engineer for ships powered by main propulsion mashinery of less than 750 kwt;

– antrasis mechanikas laivuose, kurių eigos variklių galingumas iki 3000 kwt. Second engineer for ships powered by main propulsion mashinery of less than 3000 kwt.

– trečiasis mechanikas visuose laivuose. Third engineer for all ships.

11.9. Antros klasės laivų mechanikui:

– vyresnysis mechanikas laivuose, kurių eigos variklių galingumas iki 3000 kwt. Chief engineer for ships powered by main propulsion mashinery of less than 3000 kwt.

– antrasis mechanikas visuose laivuose. Second engineer for all ships.

11.10. Pirmos klasės laivų mechanikui:

– vyresnysis mechanikas visuose laivuose. Chief engineer for all ships.

11.11. Trečiosios klasės laivų elektromechanikui:

– antrasis elektromechanikas laivuose, kurių eigos elektros variklių galingumas iki 3000 kwt. Second electroengineer for ships with propelling electric propulsion of less than 3000 kwt total power;

– trečiasis elektromechanikas visuose laivuose. Third electroengineer for all ships;

– antrasis elektromechanikas laivuose, neturinčiuose eigos elektros variklių. Second electroengineer for ships without propelling electric propulsion;

– elektromechanikas laivuose, neturinčiuose eigos elektros variklių su kita iki 3000 kwt galingumo elektros įranga. Electroengineer for ships without propelling electric propulsion with the electric equipment of less thant 3000 kwt total power.

11.12. Antros klasės laivų elektromechanikui:

– vyresnysis elektromechanikas laivuose, kurių eigos elektros variklių galingumas iki 3000 kwt. Chief electroengineer for ships with propelling electric propulsion of less than 3000 kwt.

– vyresnysis elektromechanikas laivuose, neturinčiuose eigos elektros variklių su kita iki 5000 kwt galingumo elektros įranga. Chief electroengineer for ships without propelling electric propulsion, with the electric equipment of less than 5000 kwt total power;

– antrasis elektromechanikas visuose laivuose. Second electroengineer for all ships.

11.13. Pirmos klasės laivų elektromechanikui:

– vyresnysis elektromechanikas visuose laivuose. Chief electroengineer for all ships.

11.14. Trečios klasės laivų refmechanikui:

– vyresnysis refmechanikas laivuose su dvipakope šaldymo įranga iki 349 kwt galingumo ir su vienpakope iki 1396 kwt galingumo. Chief refrigerator engineer for ships with the two stepped refrigeratig plant with refrigerating capacity of less than 349 kwt and with one stepped refrigerating plant capacity of les than 1396 kwt.

– antrasis refmechanikas laivuose su dvipakope iki 815 kwt galingumo ir vienpakope iki 3260 kwt galingumo šaldymo įranga. Second refrigerator engineer for ships with the two stepped refrigerator plant with refrigerating capasity of less than 815 kwt and with the one stepped refrigerator plant with refrigerating capacity of less than 3260 kwt.

– trečiasis refmechanikas visuose laivuose. Third refrigerator engineer for all ships.

11.15. Antros klasės laivų refmechanikui:

– vyresnysis refmechanikas laivuose su dvipakope šaldymo įranga iki 815 kwt ir su vienpakope iki 3260 kwt galingumo. Chief refrigerator engineer for ships with the two stepped refrigerator plant with refrigerating capacity of less than 3260 kwt;

– antrasis refmechanikas visuose laivuose. Second refrigerator engineer for all ships.

11.16. Pirmos klasės laivų refmechanikui:

– vyresnysis refmechanikas visuose laivuose. Chief refrigerator engineer for all ships.

11.17. Laivo radijotelefonistui:

– radijotelefonistas artimojo plaukiojimo rajone. Radiotelephone operator in short voyages.

11.18. Laivų radijotelegrafistui:

– artimojo plaukiojimo ir grupinio tolimojo plaukiojimo radijooperatorius. Radiotelegraph operator in short voyages and only group sea voyages.

11.19. Antros klasės laivų radijooperatoriui:

– radijooperatorius visuose laivuose. Radiotelegraph operator for all ships.

– radijostoties viršininkas laivuose iki 5000 BRT talpos, o keleiviniuose laivuose – pervežančiuose iki 250 eleivių. Chief of radiotelegraph station for non – perssenger ships of less than 250 pesengers.

11.20. Pirmos klasės laivų radijooperatoriui:

– radijo stoties viršininkas visuose laivuose. Chief of radiotelegraph station for all ships.

11.21. Jūreiviui:

– denio jūreivis visuose laivuose. Deek seamen for all ships.

11.22. Antros klasės jūreiviui:

– denio jūreivis. Stebėtojas ir vairininkas – praktikantas eigos vachtoje. Operatorius su denio mechanizmais, prižiūrint vyresniajam. Deck seaman. Look – out and helmsman – assistent on sea watch. Operator – assistent of the deck gears.

11.23. Pirmos klasės jūreiviui:

– denio jūreivis. Stebėtojas ir vairininkas eigos vachtoje. Denio mechanizmų operatorius. Deck seaman. Look – out and helmsman on sea watch. Operator of the deck gears.

11.24. Kvalifikuotam jūreiviui:

– šio jūrinio laipsnio įrašai kvalifikacijos liudijime yra įrašomi pagal tarptautinį pavyzdį (priedas Nr. 10).

11.25. Antros klasės laivų motoristui, mašinistui, elektrikui:

– motoristas, mašinistas, elektrikas. Eigos vachtoje valdo pagalbinius mechanizmus. Motorman, engine man, electrician. Operator of auxiliary mashinary on sea watch.

11.26. Pirmos klasės laivų motoristui, mašinistui, elektrikui:

– motoristas, mašinistas, elektrikas. Eigos vachtoje mechaniko padėjėjas, prižiūrintis eigos variklio darbą. Motorman, engineman, electrician. Assistent to the engineer officer in charge of the watch in handling with main engine.

11.27. Antros klasės laivų refmašinistui:

– refmašinistas. Pirmos klasės laivų refmašinisto padėjėjas. Refrigerator engine man. Assistent to the first class refrigerator engine man.

11.28. Pirmos klasės laivų refmašinistui:

– refmašinistas. Refmechaniko padėjėjas. Refrigerator engine man. Assistent to the refrigerator enginer officer.