1. MVPD apskaičiuojamas vadovaujantis:
1) minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra – pagal mitybos specialistų rekomendacijas sudaryta minimalia būtiniausių maisto produktų sudėtimi, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras;
2) vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis eurais. Vidutines mėnesines mažmenines maisto kainas eurais kas mėnesį skaičiuoja ir kiekvienais metais teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Lietuvos statistikos departamentas;
3) vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze, kurią apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas;
4) namų ūkių biudžetų tyrimo (toliau – NŪBT) duomenimis. NŪBT atlieka ir šio tyrimo duomenis oficialiai skelbia Lietuvos statistikos departamentas;
5) šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis.
2. Minimalių maisto poreikių dydis (toliau – MVPDM) eurais vienam asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę:
1) MRKi– minimalaus maisto produktų rinkinio struktūrą sudarantys produktai kilogramais ir vienetais, kurių metiniai kiekiai, dalijami iš dvylikos, rodo vidutinius kiekius per mėnesį;
2) Ki– Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamos einamųjų metų I–III ketvirčių mėnesių ir ankstesnių metų IV ketvirčio mėnesių vidutinės mažmeninės maisto prekių kainos eurais. Tais atvejais, kai MRK nėra nurodytos konkrečios maisto prekių kategorijos, imami visų atitinkamų produktų rūšių metiniai kainų vidurkiai;
3) n – minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros produktų skaičius.
3. Ateinančių kalendorinių metų MVPD eurais vienam asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę:
, kur:
1) MVPDM – minimalių maisto poreikių dydis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą formulę;
2) EC – maisto ir nealkoholinių gėrimų lyginamasis svoris (Engel koeficientas), palyginti su faktine Lietuvos Respublikos gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūra, apskaičiuotas remiantis paskutiniais skelbiamais NŪBT duomenimis ir atitinkantis procentinę maisto ir nealkoholinių gėrimų vartojimo išlaidų dalį, palyginti su bendromis piniginėmis namų ūkio vartojimo išlaidomis. Siekiant išvengti šio koeficiento svyravimo dėl statistinių, o ne faktinių Lietuvos Respublikos gyventojų piniginių vartojimo išlaidų struktūros pokyčių, EC skaičiuojamas tų gyventojų, kurių išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams, NŪBT duomenimis, yra:
[0,85 ∙ MVPDM; 1,15 ∙ MVPDM]. Apskaičiuota EC reikšmė negali viršyti 50 procentų. Į bendras Lietuvos Respublikos gyventojų pinigines vartojimo išlaidas neįskaičiuojamos išlaidos alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, restoranams ir viešbučiams;
3) SVKIP – Lietuvos banko skelbiama vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognozė. Jeigu SVKIP reikšmė neigiama, taikant formulę laikoma, kad ji yra lygi nuliui;
4) SVKI – vartotojų kainų indeksas, apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą metodologiją.